Administracinė byla Nr. I-5216-484/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03104-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 000 eurų neturtinės žalos (b. l. 1-4).
Skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo kaip kalinamojo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Paaiškino, kad kamerose buvo nuo 1 iki 2 asmenų. Jose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameroje esantys stalas, gultai, sanitarinis mazgas užėmė didžiąją dalį kameros grindų ploto. Mano, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti įskaičiuojamas. Dėl mažo kameros ploto buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Kamerose buvo šalta ir drėgna. Lange įrengtos grotos trukdė jį atidaryti ir vėdinti patalpą. Ventiliacijos kameroje nebuvo. Tarp grotų ir lango buvo daug šiukšlių, kurios skleidė nemalonų kvapą. Jas išvalyti trukdė grotos. Kameroje Nr. 380, kuri yra rūsyje, vasaros laikotarpiu buvo netinkama oro temperatūra. Pro kameros langą sklido triukšmas ir dulkės, nes už lango pjovė medieną, kniaukė katės. Dėl triukšmo pareiškėjas negirdėjo televizoriaus garso, jam skaudėjo galvą, jis tapo nervingas, nepailsėjęs, kilo minčių save žaloti.
Taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas šalia įėjimo į kamerą. Naudojantis sanitariniu mazgu jį galėjo stebėti tikrinantys pareigūnai. Tuo buvo pažeistas jo privatumas, pažemintas orumas. Be to, sanitariniame mazge nebuvo laikiklio tualetiniam popieriui. Asmens privatumas nebuvo užtikrintas ir maudantis duše. Dušo patalpoje nebubo įrengtos persirengimo kabinos, o rūbų kabyklos buvo prie pat įėjimo, todėl nusirenginėjant buvo stebimas kitų kalinamųjų ir pareigūnų.
Pareiškėjas teigia, kad dėl aukščiau nurodytų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais ir dvasiniais nepatogumais. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Seimo kontrolieriaus išvadomis.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 40-47). Paaiškino, kad turimais duomenimis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Surinkti duomenys rodo, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Paaiškino ir tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Tam išduodamos valymo priemonės ir inventorius. Remiantis sutartimi Lukiškių TI-K atliekami graužikų ir vabzdžių naikinimo darbai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.
Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis, taip pat yra lentyna maisto produktams sudėti. Kamerų langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kas atitinka kamerų įrengimo reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžia, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Atsakovo atstovas taip pat prašo priteisti 4,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagą, kurią prašė pateikti teismas.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant jo suėmimą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. liepos 25 d. Lukiškių TI-K.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (LVAT 2014 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje b. Nr. A822-81/2014).
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:1999, skunde, be kita ko, teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999 negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d. Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).
Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. gegužės 25 d. – 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo išvykęs į kitas kardomojo kalinimo įstaigas. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kamerose: Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m.), 256 (plotas 23,32 kv. m.), 124 (plotas 7,31 kv. m.), Nr. 375 (plotas 7,37 kv. m.), Nr. 314 (plotas 7,58 kv. m.), 273 (plotas 7,79 kv. m.), Nr. 109 (7,31 kv. m.), 373 (plotas 7,25 kv. m.), Nr. 112 (plotas 7,28 kv. m.), Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m.), Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m.), Nr. 296 (plotas – 8,03 kv. m.), Nr. 121 (plotas 7,38 kv. m.), Nr. 119 (plotas – 7,31 kv. m.), Nr. 380 (plotas 7,35 kv. m.), Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m.). Šie duomenys byloje esančiais įrodymais nepaneigti, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.
Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, plotu ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,69 iki 7,79 kv. m. kameros ploto (b. l. 40-41). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m. (b. l. 44), taigi net atskaičiavus minėtą plotą iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendro ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo išlaikytas. Be to, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, lankyti biblioteką, sportuoti, todėl nebuvo visą parą kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K būtų skundęsis dėl ploto trūkumo, kad tariamas ploto trūkumas turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.
Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų: jose buvo šalta, drėgna, langai neatsidarė, tarp jų angose įrengtų grotų šiukšlės, nuo kurių sklido nemalonus kvapas, vėdinimo sistemos nebuvo Remiantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 punktu, kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešimas dėl S. D. skundo Nr. 24-6321 patvirtina, kad visos Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kaip nurodyta aukščiau cituotose higienos normose. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra skaidraus stiklo langai, kuriuose remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktu įrengtos grotos (b. l. 52-53).
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad vykdant visuomenės sveikatos kontrolę Lukiškių TI-K, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčui aktualiu ar jam artimu laikotarpiais atliko planinius ir operatyvinius patikrinimus, patikrinimų aktuose užfiksuodamas tikrintose Lukiškių TI-K patalpose aptiktus neatitikimus higienos normoms. Kamerose Nr.124 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. kovo 14 d.), Nr. 273 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 25 d.) ir Nr. 375 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d.) operatyviosios kontrolės metu (2017 m. sausio 10 d. patikrinimo aktas) nebuvo užfiksuoti HN 134:2015 pažeidimai. Oro temperatūra kameroje Nr. 124 buvo 21,6 ?C, kameroje Nr. 273 – 20,7 ?C, Nr. 375-21,9 ?C (b. l. 38). Taip pat nurodyta, kad šiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti kameras per atidaromus langus, kamerose langai darinėjasi (HN 134:2015 17 punktas). Gyvenamąją patalpą Nr. 124 tvarko asmenys, atliekantys ūkio darbus ir paskirti įvalytojo pareigas, kameras Nr. 273 ir Nr. 375 turi valyti jose apgyvendinti asmenys. Patikrinimo metu šiose gyvenamosiose kamerose valymo priemonės buvo (b. l. 59-61).
Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad NVSC operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdė ir kamerose Nr. 106 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. birželio 7 d.), 110 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. kovo 13 d. ), 119 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. birželio 30 d.). NVSC 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad šiose kamerose buvo vizualiai švaru, sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus langai atsidaro (HN 134:2015). Kameroje Nr. 106 oro temperatūra buvo 18,2 ?C, santykinė oro drėgmė – 35 proc., kameroje Nr. 110 – temperatūra 18,2 ?C, santykinė drėgmė – 35 proc., kameroje Nr. 119 – temperatūra 18 ?C, santykinė drėgmė - 36 proc. Tai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 67-69). NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto duomenimis kameroje Nr. 110 higienos normų pažeidimų, susijusių su gyvenamųjų patalpų vėdinimu, temperatūra taip pat nenustatyta (b. l. 71-72), tačiau konstatuota, kad kameroje Nr. 110 langų stiklai buvo vizualiai nešvarūs, kad tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimų. Taip pat pažymėta, kad Lukiškių TI-K vadovo patvirtintame gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos apraše nėra numatyta langų valymo tvarka. NVSC 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte nurodyta, kad grįžtamosios kontrolės metu HN 134:2015 35 punkto pažeidimas kameroje Nr. 110 buvo pašalintas (b. l. 75). NVSC 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto duomenys, be kita ko patvirtina, kad kamera Nr. 273 vėdinama per atidaromus langus, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, kameroje buvo vizualiai švarūs langų stiklai (b. l. 92-94).
NVSC 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo tikrinamos kameros Nr. 106 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. birželio 7 d.), Nr. 110 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2017 m. kovo 13 d.) ir Nr. 373 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d.) (b. l. 79-81). Nustatyta, Lukiškių TI-K yra direktoriaus patvirtintas bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad gyvenamąsias patalpas ir jose esančius įrenginius, langus valo jose laikomi asmenys. Patikrinimo metu kamerose Nr. 265, 373 ir 301 buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai, panagės, kameroje Nr. 110 buvo vizualiai nešvarus grindų paviršius, tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimo, kur nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Kamerose Nr. 265, 373 ir 301 valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo. Lukiškių TI-K įpareigotas nedelsiant pašalinti HN 134:2015 35 punkto pažeidimą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K ėmėsi priemonių konstatuotiems pažeidimams pašalinti ir jie buvo pašalinti (b. l. 83, 85-86).
Iš NVSC 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto duomenų matyti, kad operatyviosios kontrolės metu, be kita ko, buvo tikrinama kamera Nr. 375 (pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d.). Kameroje buvo išmatuota santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta. HN 134:2015 pažeidimai nebuvo konstatuoti (b. l. 88-89). NVSC 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad operatyviosios kontrolės metu kameroje Nr. 375 santykinė oro drėgmė atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (b. l. 115-116).
Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje Nr. 380 vasaros metu buvo „nežmoniškos oro sąlygos“, tačiau nesukonkretino, kuo tai pasireiškė. NVSC jokių patikrinimų ginčui aktualiu laikotarpiu šioje kameroje neatliko. Taip pat nėra duomenų, kad NVSC atliko patikrinimus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatė higienos normų pažeidimus. Dėl praėjusio didelio laiko tarpo ir dėl to, kad NVSC patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos šiose kamerose buvo visais pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais. Pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo ir NVSC patikrinimo aktų duomenimis, nustatyta, kad Lukiškių TI-K vykdomi remonto darbai, šalinami NVSC aptikti higienos normų pažeidimai. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai reiškė nusiskundimus dėl kamerų temperatūros, drėgmės, ventiliacijos, nėra. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose temperatūra, santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.
Pažymėtina, kad už gyvenamųjų patalpų švarą atsakingi patys jose laikomi asmenys, o bylos duomenys rodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K administracija sudarė sąlygas (išdavė inventorių ir priemones) gyvenamosioms patalpoms valyti.
Pareiškėjo skundo teiginiai dėl triukšmo kameroje Nr. 380 taip pat nepatvirtinti jokia įrodomąja medžiaga. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl to į Lukiškių TI-K administraciją, taip pat nėra.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu keletą kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais suteikti psichiatro pagalbą (b. l. 28, 37, 38). Prašymų suteikti psichiatro pagalbą nemotyvavo. Tokių duomenų asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra. Tai, kad psichiatro pagalba pareiškėjui buvo būtina dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, objektyvių įrodymų nėra. Vien pareiškėjo teiginių, kad psichologinės ir sveikatos problemos jam kilo dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, nepakanka neteisėtiems Lukiškių TI-K veiksmams įrodyti.
Pareiškėjas reiškia pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais bei dušu. Pareiškėjas skunde teigia, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jis nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, matomas per kameros duryse įrengtą stebėjimo langelį.
HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Asmens privatumui užtikrinti atsiliepimo pateikimo datai Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose užuolaidos buvo įrengtos I korpuso 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 ir Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226A iki Nr. 244, 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200, 12 posto kamerose Nuo 202 iki Nr. 227, II korpuso 212 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352. Postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252-257), Nr. 23 (kameros Nr. 386-395), Nr. 25 (kameros Nr. 406-417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418-426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 45, 52-53). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad artimiausiu laiku užuolaidos bus įrengtos visų kamerų sanitariniuose mazguose.
Pažymėtina, kad ši informacija atspindi tik atsiliepimo į skundą pateikimo metu buvusią situaciją. Atsikirtimuose į atsiliepimą pareiškėjas teigė, kad kamerose Nr. 256, 266, 273 ir 296 nebuvo užuolaidų sanitariniame mazge (b. l. 132-133). Šiuos teiginius teismas laiko iš dalies pagrįstais, nes Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kameroje Nr. 256 sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis. Tačiau įrodymų, kad pareiškėjo nurodytose kamerose Nr. 266, 273 ir 296 jo buvimo jose laikotarpiu buvo įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti, atsakovo atstovas nepateikė. Taigi, nepaneigus pareiškėjo teiginių, kad kamerose Nr. 266 (pareiškėjas kameroje buvo nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 24 d.), Nr. 273 (pareiškėjas kameroje buvo nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. ir nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) ir Nr. 296 (pareiškėjas kameroje buvo nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 12 d.) jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu ir apimti pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo tualetinio popieriaus laikiklio. Pažymėtina, kad pareiškėjas neindividualizavo, kurioje kameroje ir kuriuo laikotarpiu jam trūko šio inventoriaus, todėl įvertinus didelį jo pakeistų kamerų kiekį, reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Be to, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti laikiklis tualetiniam popieriui. Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles kameroje turi būti įrengta lentyna daiktams susidėti. Todėl konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo atveju nėra pagrindo.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi privatumo neužtikrinimu dušo patalpose. Nurodo, kad šiose patalpose nebuvo persirengimo kabinų, o rūbų kabykla buvo įrengta priešais stebėjimo langelį. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas jokių su tuo susijusių duomenų teismui nepateikė. Teismas, vadovaudamasis šios kategorijos bylose taikomu įrodinėjimo principu, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, o jai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016), sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti ir pažeidimą, susijusį su privatumo naudojantis dušu neužtikrinimu.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu, o tai reiškia, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K administracijos darbuotojų elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 8 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš pareiškėjo 4,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.
Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo S. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Ina Kirkutienė