Civilinė byla Nr. e2A-119-464/2025  

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00085-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.29.4; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Laimos Ribokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“ (pradinė ieškovė – uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“) ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nepagrįstai išieškotų sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė N. Š. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“, kurios procesines teises perėmė UAB „Innoteam“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, kad atsakovės kredito unijos (toliau – ir KU) „Mėmelio taupomoji kasa“ 2018 m. sausio 2 d. atliktas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolai grąžinti, bet ir ieškovės kitoms prievolėms pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-0004 padengti yra nepagrįstas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 177 107,34 Eur.

2.       Nurodė, kad UAB „Emilė“ ir atsakovė KU „Memelio taupomoji kasa“ 2013 m. sausio 23 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 13-0004, pagal kurią atsakovė KU „Memelio taupomoji kasa“ suteikė UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt (1 013 670,06 Eur) paskolą. Siekiant užtikrinti UAB „Emilė“ prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą, UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 23 d. išdavė atsakovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį už 3 500 000 Lt sumą, o 2013 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta sutartinė hipoteka (hipotekos kodas 20120130017375), kuria atsakovės naudai buvo įkeistas UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantis turtas.

3.       Pažymėjo, kad vykdant išieškojimą pagal paskolos sutartį iš UAB „Emilė“ buvo išieškota 503 780,75 Eur tuo metu dar negrąžintos paskolos dalis ir 168 645,79 Eur sutartinės palūkanos, taip pat 125 579,03 Eur ir 5 680,07 Eur kitos išlaidos. Pagal 2018 m. sausio 2 d. vykdomuosius įrašus išieškomų sumų dengimui buvo panaudota 36 365,20 Eur ieškovės pajaus kredito unijoje dalis, kurios 34 379,48 Eur buvo panaudota paskolos dengimui, 1 289,40 Eur – sutartinių palūkanų dengimui ir 696,32 Eur – įstatyminių palūkanų dengimui. Likusia pajaus sumos dalimi buvo dengiami kiti UAB „Emilė“ įsipareigojimai pagal paskolos sutartį, t. y. 148 575,07 Eur pajaus suma buvo panaudota ne paskolai grąžinti, o kitiems UAB „Emilė“ įsipareigojimams pagal paskolos sutartį įvykdyti. Ieškovės manymu, toks skolos dengimo būdas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek įstatymo reikalavimams, kadangi atsakovė nepateikė UAB „Emilė“ jokio pranešimo apie atliktą įskaitymą, tiek paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostatoms.

4.       Ieškovės teigimu, vykdant išieškojimą pagal 2018 m. sausio 2 d. vykdomuosius įrašus visa ieškovės pajaus kredito unijoje suma – 148 575,07 Eur – turėjo būti įskaityta būtent negrąžintai paskolai padengti, todėl pagal paskolos sutartį išieškotų piniginių sumų paskirstymas turi būti perskaičiuotas. Atitinkamai, perskaičiavus matyti, kad iš ieškovės buvo nepagrįstai išieškoti 177 107,34 Eur, todėl šią sumą atsakovė privalo grąžinti ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iš ieškovės UAB „Innoteam“ 5 255,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Lietuvos centrinė kredito unija savo nariams (kredito unijoms) išplatintame 2017 m. liepos 27 d. informaciniame naujienlaiškyje pranešė apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą. 

7.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė buvo veikianti kredito unija iki 2017 m. sausio 1 d., o ginčo papildomas pajus suformuotas iki 2017 m. sausio 1 d. Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, tokie papildomi pajai tampa kredito unijos įsipareigojimu jos nariui. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad ieškovė ginčo 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. atsakovės buvo paskirstyta daliai ieškovės įsipareigojimų padengti, nepagrįstai kvalifikuoja pajiniu įnašu.

8.       Teismo vertinimu, dėl Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo kredito unijos nuo 2018 m. sausio 1 d. įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus, todėl atmetė ieškovės argumentus, kad toks skolos dengimo būdas, kai didesnė dalis pajaus buvo skirta ne paskolai grąžinti, o kitiems ieškovės įsipareigojimams pagal paskolos sutartį padengti, yra nepagrįstas.

9.       Teismas sutiko su atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentais, kad paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostata nėra speciali taisyklė, o turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su kitomis paskolos sutarties nuostatomis. Paskolos sutarties 10 punkte ir 5.1 papunktyje UAB „Emilė“, kaip paskolos gavėja, buvo davusi atsakovei sutikimą nuskaityti (nurašyti) lėšas ne tik paskolos dengimui (tuo atveju, jeigu yra suėję mokėjimo terminai ir apskaičiuotos mokėtinos sumos, kurių paskolos gavėjas nėra apmokėjęs), todėl 148 575,07 Eur paskirstymo prieštaravimo paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostatoms teismas neįžvelgė. 

10.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad pagal paskolos sutarties 7 punktą ieškovės banko ir kitose tiek paskolos sutarties sudarymo momentu, tiek vėliau atidarytose sąskaitose esamos ir būsimos lėšos 4 224 541,49 Lt (1 223 511,78 Eur) apimtimi buvo įkeistos atsakovei. Pažymėjo, kad paskolos sutarties 5.1 papunkčio ir 10 punkto sąlygos suteikė teisę atsakovei dengti ieškovės įsipareigojimus atliekant nurašymus nuo sąskaitų neįspėjus ieškovės ir (ar) be jos sutikimo.

11.       Taip pat teismas pagrįstais pripažino ir atsakovės argumentus, kad paskolos sutarties 18 punkte buvo numatyta, jog įmokos pirmiausia skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams dengti, trečiąja eile – palūkanoms dengti, ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kadangi 2018 m. sausio 2 d. ieškovės skoliniai įsipareigojimai neapsiribojo atsakovei negrąžinta paskolos suma, todėl atsakovė turėjo teisę ir visiškai pagrįstai didžiąją 148 575,07 Eur sumos dalį paskirstė ne paskolos dengimui, bet kitiems ieškovės įsipareigojimams padengti, t. y. 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, dengimui, 107 319,11 Eur delspinigių dengimui, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą dengimui, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų dengimui, o likusią sumą – 34 410,21 Eur – paskolos dalies dengimui.

12.       Teismo vertinimu, atsakovės vidaus buhalteriniai įrašai patvirtina 148 575,07 Eur sumos apskaitymą ir paskirstymą pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos sprendimą, juolab kad ieškovė duomenų, paneigiančių minėtus vidaus buhalterinius įrašus, nepateikė ir jų nenuginčijo. Ieškovės pastebėjimai dėl prieštaravimų tarp nagrinėjamoje byloje ir ankstesnėse tarp šalių išnagrinėtų ar nagrinėjamų civilinių bylų pateiktų duomenų, t. y. kad didesnė dalis pajaus sumos pagal lentelę sudaro 114 195,59 Eur, o  pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės valdybos protokolą – 114 164,86 Eur, kad lentelės duomenys apie pajaus sumą, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 379,48 Eur, nesutampa su KU „Mėmelio taupomoji kasa“ valdybos 2018 m. sausio 2 d. posėdžio protokole nurodyta pajaus suma, kuri buvo skirta paskolos dengimui – 34 410,21 Eur, dėl paskolos likučio, dėl alternatyvios lentelės, dėl kredito unijų naudojamos sistemos galimybių ir kiti teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamoje byloje ginčo ribas sudaro ieškovės suformuluoti reikalavimai būtent šioje byloje, be to, kitose bylose nebuvo reiškiami reikalavimai ir sprendžiamas klausimas dėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo (ne)pagrįstumo.  

13.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareigą mokėti delspinigius numatė paskolos sutarties 6.8 papunktis. Pagal paskolos sutartį iki 2018 m. sausio 2 d. apskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių suma sudarė 107 319,11 Eur. Šios delspinigių sumos detalizavimą pagrindžia 2 pridedamos lentelės (atsiliepimo priedas Nr. 8) – 92 196,40 Eur ir 15 122,71 Eur (iš viso 107 319,11 Eur). Pastaroji delspinigių suma buvo apskaičiuota nuo perleistos ir atpirktos paskolos dalies. Kadangi reikalavimo perleidimas ir atpirkimas vyksta skirtingu metu, o programos techninės galimybės tuo metu neleido atlikti atpirktų reikalavimo teisių su susijusiomis sumomis atkūrimo (įkomponavimo) į sistemą programoje, padidinant visos paskolos sumą ir įtraukiant susijusias sumas, atpirktos reikalavimo teisės buvo įtraukiamos į apskaitą atskirai, t. y. ne programoje, atitinkamai, į bylą yra pateiktos dvi delspinigių detalizavimo lentelės. Todėl ieškovės teiginius dėl delspinigių netinkamo ar neaiškaus skaičiavimo teismas pripažino abstrakčiais, deklaratyviais ir nepaneigiančiais atsakovės apskaičiuoto delspinigių, susidariusių iki 2018 m. sausio 2 d., dydžio – 107 319,11 Eur. 

14.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės valdybos 2018 m. sausio 2 d. sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta atsakovės valia, kokios sumos ir kokiems ieškovės skoliniams įsipareigojimams pagal paskolos sutartį apmokėti yra skirstomos, teismas priėjo prie išvados,  kad atlikti pagal paskolos sutartį jau išieškotų piniginių sumų paskirstymo perskaičiavimo  nėra jokio pagrindo.

15.       Ieškinį pripažinęs nepagrįstu ir jo netenkinęs, teismas paskirstė šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų nutarčių esmė

16.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-191-370/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovė 148 575,07 Eur sumą, kuri 2018 m. sausio 2 d. buvo paskirstyta daliai UAB „Emilė“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį padengti, nepagrįstai kvalifikuoja kaip kredito unijos pajinį kapitalą, nes ginčo sumos teisinis statusas nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė. Šio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino paskolos sutarties 5.1 ir 5.10 papunkčių nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė tinkamai paskirstė 148 575,07 Eur pinigines lėšas UAB „Emilė“ įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymui.

17.       Lietuvos Aukščiausias Teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-611/2024 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

18.       Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymu buvo siekiama imtis priemonių sektoriaus tvarumui užtikrinti, ir į tai, jog po Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (nuo 2017 m. sausio 1 d.) įsigytiems papildomiems pajiniams įnašams atsiimti buvo įtvirtinti papildomi ribojimai, kasacinis teismas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. gauti pajiniai įnašai už papildomus pajus įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus, o į kredito unijos pajinį kapitalą įtraukiami tiek prieš priimant, tiek priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymą gauti pajiniai įnašai už papildomus pajus. Skirtingas pajinių įnašų už papildomus pajus, kurie įsigyti iki Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo ir po jo, vertinimas yra siejamas išimtinai su šių įnašų (ne)įtraukimu skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus.

19.       Kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą.

20.       Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas argumentus, jog, dengiant paskolos gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, turėjo būti taikomas paskolos sutarties 5.10 papunktis, kuris įtvirtina, kad pajinius įnašus be paskolos gavėjo sutikimo paskolos davėjas gali panaudoti paskolai grąžinti, atmetė remdamasis nepagrįsta prielaida, jog iki Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą.

21.       Nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės atlikto ieškovės lėšų panaudojimo turi būti vertinama, ar atsakovės pajinio įnašo už papildomą pajų panaudojimui taikytinas paskolos sutarties 5.10 papunktis, kuris nustato, kad atsakovė turi teisę paskolos gavėjos pajinius įnašus be atskiro paskolos gavėjos sutikimo panaudoti paskolai grąžinti. Pažymėjo, kad aiškinant paskolos sutarties 5.10 papunktį visų pirma turi būti nustatyta šalių valia, sudarant sutartį, ir atsakyta į klausimą, ar paskolos sutartyje vartojama sąvoka „pajiniai įnašai“ turi būti aiškinama kaip apimanti tik pagrindinius, ar ir papildomus pajus. Priklausomai nuo sąvokos „pajiniai įnašai“ išaiškinimo, gali būti reikšminga, ar ieškovės 148 575,07 Eur vertės pajinis įnašas paskolos sutarties kontekste vertintinas kaip įnašas už pagrindinį ar už papildomą pajų. Atkreipė dėmesį, kad bylą nagrinėję teismai netyrė ginčo pajaus suformavimo dokumentų ir nesiaiškino, ar ieškovės skoliniams įsipareigojimams dengti naudojamas pajinis įnašas buvo pajinis įnašas už iki 2014 m. rugpjūčio 5 d. suformuotą pajų, ar įnašas už papildomą pajų, atliktas po 2014 m. rugpjūčio 5 d.

22.       Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad paskolos sutarties 5.10 papunktyje vartojama sąvoka „paskolai grąžinti“ gali būti aiškinama kaip apimanti tiek paskolos gavėjai suteiktos paskolos sumą, tiek kaip apimanti ne tik suteiktos paskolos sumą, bet ir kitas ieškovės prievoles, kylančias iš paskolos sutarties.

23.       Atsižvelgęs į tai, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, kasacinis teismas nurodė, jog šios aplinkybės turi būti nustatytos apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant iš naujo.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Ieškovė UAB „Innoteam“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Teismo pateiktas įstatymo aiškinimas, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą, yra nepagrįsta. Jei įstatymo leidėjas būtų nusprendęs, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šios datos įmokėti pajiniai įnašai nebelaikomi pajinio kapitalo dalimi, tokia būtų ir įstatymo formuluotė, t. y. nebūtų prierašo, kad šie pajiniai įnašai už papildomus pajus neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus.

24.2.                      Lietuvos centrinės kredito unijos savo nariams (kredito unijoms) išplatintas 2017 m. liepos 27 d. informacinis naujienlaiškis, kuriuo pranešta apie nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedamus taikyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimus dėl papildomų pajų teisinio statuso, pagal kuriuos papildomi pajiniai įnašai nebesudarys unijų pajinio kapitalo ir taps unijos įsipareigojimais pagal pareikalavimą, gali būti traktuojamas kaip dokumentas, kuriuo nurodoma, kaip papildomi pajai turi būti fiksuojami kredito unijų apskaitos dokumentuose. Tačiau šis naujienlaiškis, kuris buvo paskelbtas tik savo nariams, negali būti laikomas oficialiu įstatymo normų taikymo išaiškinimu ir privalomu kredito unijų klientams.

24.3.                      Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatas papildomi pajai ne tik yra kredito unijų pajinio kapitalo sudėtine dalimi, bet ir suteikia tam tikras teises papildomų pajų savininkams. Po Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo priėmimo UAB „Emilė“ išliko papildomo pajaus, kurio dydis 148 575,07 Eur, savininkė, todėl vykdant paskolos sutartį šis papildomas pajus turėjo būti vertinamas kaip paskolos gavėjos pajaus dalis, kuri pagal paskolos sutarties 5.10 papunktį galėjo būti panaudota paskolai dengti.

24.4.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad paskolos sutarties 5.1 papunktis įtvirtino atsakovės (paskolos davėjos) teisę, suėjus paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro ieškovės (paskolos gavėjos) įspėjimo nurašyti nuo jos banko sąskaitos ir kitų sąskaitų, esančių unijoje, tiek paskolą, tiek palūkanas, tiek delspinigius, tiek baudas, tiek ir visus unijos mokesčius, ar kad paskolos sutarties 10 punkte ieškovė suteikė išankstinį sutikimą unijai tvarkyti jos banko sąskaitą ir kitas paskolos sutarties sudarymo momentu bei vėliau atidarytas sąskaitas unijoje, yra nepagrįsti. Dengiant paskolos gavėjos neįvykdytus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį iš pajinių įnašų, turėjo būti taikoma speciali paskolos sutarties norma, įtvirtinta 5.10 papunktyje, kuri numatė, kad pajinius įnašus be paskolos gavėjos sutikimo paskolos davėja gali panaudoti paskolai grąžinti. Pajinio įnašo panaudojimui kitiems įsipareigojimams pagal paskolos sutartį padengti paskolos davėja turėjo gauti paskolos gavėjos sutikimą.

25.       Atsakovė KU „Mėmelio taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Atsakovė nebuvo gavusi pradinės ieškovės UAB „Emilė“ prašymo paskirstyti didesnę nei 34 410,21 Eur sumą paskolos dalies dengimui.

25.2.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad jis neturi kompetencijos vykdyti lėšų perskirstymo pagal ieškovės reikalavimus.

25.3.                      Nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakovė įgijo teisę disponuoti turėtais kredito unijų narių papildomais pajiniais įnašais, kurie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebeįskaitomi į kredito unijos pajinį kapitalą ir tapo lėšomis iki pareikalavimo, kartu įgyjant teisę šiomis lėšomis sumažinti narių turimus skolinius įsipareigojimus.

25.4.                      Įstatymų leidėjas nurodė datą (nuo 2018 m. sausio 1 d.) ir atskyrė, kaip vertintini papildomi pajai, kurie buvo įsigyti iki 2017 m. sausio 1 d. Toks atskyrimas sukėlė teisines pasekmes dėl kitokio iki 2017 m. sausio 1 d. įsigytų papildomų pajų vertinimo po 2018 m. sausio 1 d. Tai, kad ieškovei atrodo nepriimtinas toks atskyrimas, nedaro teismo išvadų nepagrįstomis.

25.5.                      Paskolos sutarties 10 punkte ir 5.1 papunktyje UAB „Emilė“, kaip paskolos gavėja, buvo davusi atsakovei sutikimą nurašyti lėšas ne tik paskolai dengti, todėl 148 575,07 Eur sumos paskirstymo prieštaravimo paskolos sutarties 5.10 papunkčio nuostatai nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų argumentų ir įrodymų priėmimo

26.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus bei įpareigojimus, 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė šalims iki 2025 m. sausio 29 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimus dėl kasacinio teismo nutarties 30–33, 36 punktuose nurodytų aplinkybių, taip pat įpareigojo atsakovę KU „Mėmelio taupomoji kasa“ iki 2025 m. sausio 29 d. (įskaitytinai) pateikti įrodymus, patvirtinančius UAB „Emilė“ pajinio įnašo suformavimo aplinkybes.

27.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 30 d. buvo gauti atsakovės atstovo 2025 m. sausio 29 d. 21:20:51 val. elektroniniu parašu pasirašyti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai apie UAB „Emilė“ pajinio įnašo suformavimą. Taigi, atsakovė nustatytu terminu pasinaudojo suteikta šalims teise pateikti paaiškinimus ir įrodymus, atitinkamai, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovės rašytiniai paaiškinimai bei jų priedai (nauji įrodymai) buvo priimti, o apeliantei UAB „Innoteam“ buvo suteikta teisė su jais susipažinti ir dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas atidėtas. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad apeliantė per nustatytą terminą paaiškinimų dėl kasacinio teismo nutartyje nurodytų aplinkybių nepateikė ir šis terminas jau yra pasibaigęs.

28.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 5 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su UAB „Emilė“ sudarant 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-0004  apeliantė UAB „Innoteam“ nedalyvavo, o KU „Mėmelio taupomoji kasa“ nebuvo pateikusi visų dokumentų, susijusių su paskolos sutarties sudarymu ir jos vykdymu, tame tarpe ir dokumentų, susijusių su papildomo pajaus įnešimu, todėl UAB „Innoteam“ nieko negalėjo paaiškinti dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 30–33, 36 punktuose nurodytų aplinkybių. Tačiau atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pateikus papildomus dokumentus, apeliantė teikia savo paaiškinimus dėl šių dokumentų ir atsakovės  paaiškinimų.

29.       Viena vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Apeliantės rašytiniai paaiškinimai gauti pasibaigus Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, be to, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartyje jau konstatuota, kad apeliantė nustatytu terminu nepasinaudojo suteikta teise pateikti paaiškinimus ir terminas jiems pateikti jau yra pasibaigęs.

30.       Termino rašytiniams paaiškinimams pateikti praleidimo svarbių priežasčių apeliantė nenurodo ir praleisto termino atnaujinti neprašo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl įrodymų, susijusių su pajaus suformavimu, gavimo, siekdama juos įvertinti ir pateikti paaiškinimus, apeliantė galėjo kreiptis į pradinę ieškovę UAB „Emilė“, kurios procesines teises nagrinėjamoje byloje ji yra perėmusi. Pastaroji bendrovė buvo teisinių paskolos santykių su atsakove šalimi ir neabejotinai tokius įrodymus turėjo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos iškėlimą inicijavo būtent UAB „Emilė“, kuri tokių įrodymų jos pareikšto ieškinio reikalavimams pagrįsti į bylą ji nepateikė, nors tokią procesinę pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantei UAB „Innoteam“, kaip bylą inicijavusio asmens teisių perėmėjai, visi veiksmai, atlikti iki jos įstojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje ji, kaip teisių perėmėja, yra įstojusi (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Todėl tokie apeliantės argumentai, kad ji, nebūdama paskolos sandorio šalimi, nieko paaiškinti anksčiau negalėjo, nepateisina abiem šalims vienodai nustatyto termino rašytiniams paaiškinimams pateikti praleidimo. Todėl Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 5 d. gautus apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnis).

31.       Kita vertus, apeliaciniame procese iš viso nėra numatytas apsikeitimas kitais, nei apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, procesiniais dokumentais (dublikais, triplikais) (CPK 302 straipsnis). Todėl negalima situacija, kai šalys apeliaciniame procese ima teikti atsikirtimus į kitos šalies paaiškinimus, kuriuos tai šaliai buvo pasiūlyta pateikti vien siekiant sudaryti abiem šalims galimybę pasisakyti dėl kasacinio teismo nutartyje nurodytų aplinkybių.  

Dėl bylos nagrinėjimo ribų po kasacinio teismo išaiškinimų

32.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas ir toks klausimas, ar paskolos gavėjos UAB „Emilė“ įmokėti papildomi pajiniai įnašai turi būti įtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, ir ar iš papildomų pajinių įnašų, neturint išankstinio paskolos gavėjos sutikimo, buvo galima dengti ne tik paskolos grąžinimo įmokas pagal paskolos sutarties 5.10 papunktį, bet ir kitus su šia paskola susijusius mokėjimus (palūkanas, netesybas, kreditorės išlaidas, patirtas siekiant susigrąžinti paskolą).

33.       Kasacinis teismas, jau įvertinęs tuos pačius argumentus (juos apeliantė buvo nurodžiusi savo kasaciniame skunde), 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-611/2024 išaiškino, kad į kredito unijos pajinį kapitalą įtraukiami tiek prieš priimant, tiek priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymą gauti pajiniai įnašai už papildomus pajus skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Todėl sprendžiant dėl atsakovės atlikto paskolos gavėjos UAB „Emilė“ lėšų panaudojimo pagrįstumo turėtų būti įvertinti šalių susitarimai bei paskolos sutarties sąlygos, susijusios su pajinio įnašo už papildomą pajų panaudojimo tvarka.

34.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-684/2024, 30 punktas).

35.       Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo pateiktą taikytinos teisės aiškinimą bei šio padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas kitokių išvadų dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su papildomų pajinių įnašų įtraukimu į kredito unijos pajinį kapitalą padaryti negali, todėl tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo iš naujo nevertins ir vadovausis kasacinio teismo padaryta išvada. 

Dėl pajinio įnašo suformavimo 

36.       Apeliantės teigimu, atsakovė, negavusi paskolos gavėjos UAB „Emilė“ išankstino sutikimo, nepagrįstai iš jos gautus 148 575,07 Eur už papildomą kredito unijos pajų panaudojo ne tik paskolos dalies, bet ir kitų jos įsipareigojimų pagal paskolos sutartį dengimui. Apeliantės nuomone, papildomo pajinio įnašo panaudojimas kitiems jos įsipareigojimams pagal paskolos sutartį vykdyti nebuvo numatytas paskolos sutarties 5.10 papunktyje.

37.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 22 d. UAB „Emilė“ pateikė prašymą atsakovei KU „Mėmelio taupomoji kasa“, prašydama priimti UAB „Emilė“ į KU „Mėmelio taupomoji kasa“ asocijuotu nariu. Tą pačią dieną UAB „Emilė“ mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 100 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad sumoka privalomą pajų. Atlikus mokėjimą, atidaryta UAB „Emilė“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su įmokėtais 100 Lt.

38.       Atsakovės paskolų komiteto posėdžio, vykusio 2013 m. sausio 21 d. metu, nutarta pasiūlyti išduoti apeliantei, kaip asocijuotai narei, 3 500 000 Lt paskolą 60 mėn. laikotarpiui. Svarstant paskolos išdavimo klausimą taip pat nurodyta, kad UAB „Emilė“ įmokės 629 900 Lt papildomą pajinę įmoką. Kaip teigiama apeliacinės instancijos teismui pateiktuose atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose, kredito unijai teikiant paskolas 2013 metais, jos veikloje papildomas pajinis įnašas (-ai) buvo tiesiogiai siejamas su 2013 metais unijos teikiamomis paskolomis, iš suteikiamų paskolų atsirandančiais paskolos gavėjų įsipareigojimais ir rizikų mažinimu, unijai suteikus paskolą ir paskolos gavėjui nevykdant iš paskolos suteikimo kylančių prievolių. Todėl ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte buvo įtvirtinta paskolos gavėjos UAB „Emilė“ pareiga iki paskolos suteikimo išmokėjimo įnešti į uniją papildomą pajinį įnašą, kad paskolos gavėjos turimų pajinių įnašų unijoje suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos sutarties 2.1 papunktyje, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų unijoje bendros sumos. 

39.       Paskolos gavėja UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 23 d. mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 629 900 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, kad sumoka papildomą pajų. Atlikus šį mokėjimą, buvo atidaryta UAB „Emilė“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su įmokėta 629 900 Lt suma.

40.       Atsakovės 2013 m. sausio 23 d. valdybos posėdyje nutarta pritarti atsakovės paskolų komiteto išvadoms ir išduoti atsakovės asocijuotai narei UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt paskolą su 8 proc. metine palūkanų norma.  2023 m. sausio 23 d. UAB „Emilė“ su atsakove pasirašė paskolos sutartį, kuria atsakovė suteikė UAB „Emilė“ 3 500 000 Lt paskolą, o UAB „Emilė“ įsipareigojo iki 2018 m. sausio 25 d. paskolą grąžinti ir sumokėti kitas paskolos sutartyje nurodytas sumas.

41.       Taigi, iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2013 m. sausio 23 d. (t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.; žr., šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 21 punktą) UAB „Emilė“ jau buvo sumokėjusi atsakovei tiek 100 Lt privalomojo narystei unijoje pajaus įmoką, tiek ir 629 900 Lt įmoką, įvardytą kaip papildomas pajus. Nurodytų sumų sumokėjimo momentas aktualus dėl to, kad kasacinis teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje akcentavo teisinio reguliavimo, skirstančio pajų į pagrindinį ir papildomą, įsigaliojimo nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. momentą (Lietuvos Respublikos kredito unijų 2014 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-796 2, 4, 5, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 45, 47, 52, 53, 58, 61, 62, 64, 65, 70, 74 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 25-1, 39-1, 48-1, 64-1, 65-1 straipsniais ir 8, 11 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 1 straipsnis). Vadinasi, 2013 m. sausio 23 d. paskolos gavėjos UAB „Emilė“ atsakovei sumokėti 629 900 Lt, apeliantės įvardijami kaip papildomas pajus, papildomo pajaus sąvokos nuo 2014 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 taikymo prasme neįgijo.

42.       Nurodytų motyvų pagrindu pripažintina, kad UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 23 d. atsakovei sumokėta 629 900 Lt įmoka paskolos sutarties sudarymo metu (2013 m. sausio 23 d.) teisine prasme buvo įnašas už pagrindinį pajų pagal tuo metu (2013 m. sausio 23 d.) galiojusį Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį pajinis įnašas – tai į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.

Dėl pajinio įnašo panaudojimo tvarkos

43.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos pozicija, kad paskolos sutarties sąlygos leido atsakovei pajinį įnašą naudoti ne tik paskolai dengti, bet ir jo dalį – 148 575,07 Eur – panaudoti kitiems su paskola susijusiems mokėjimams dengti, o atsakovė pritarė pirmosios instancijos teismo pateiktam paskolos sutarties sąlygų aiškinimui. Taigi, byloje yra kilęs ginčas dėl paskolos sutarties nuostatų.

44.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutarties šalys nesutaria dėl tam tikros sutarties sąlygos turinio, šalių teisių ir pareigų apimties ir pan., tokia sutarties sąlyga laikytina neaiškia, o jos turinys turi būti nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).

45.       CK 6.193 straipsnyje nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

46.       Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ar jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas).

47.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sutarčių aiškinimo klausimu, pasisakyta ir tokiu aspektu, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik tada, jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, todėl tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė–lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

48.       Nagrinėjamu atveju byloje tiesiogiai nedalyvauja viena iš paskolos sutarties sąlygas derinusių šalių – paskolos gavėja UAB „Emilė“, reikalavimo teises pagal ieškinį perleidusi apeliantei. Todėl subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas, kai kiekviena sutarties šalis įvardija savo ketinimus dėl vienokios ar kitokios sąlygos įrašymo į sutartį ir šios sąlygos prasmės, o teismas įvertina kiekvienos šalies argumentų pagrįstumą, iš esmės sunkiai įgyvendinamas. Todėl atsakovės paaiškinimai derintini su objektyviuoju (sutarties teksto sisteminės–lingvistinės prasmės) sutarčių aiškinimo metodu.

49.       Kaip minėta, 2013 m. sausio 23 d. pasirašyta paskolos sutartis Nr. 12-00004 susideda iš dviejų dalių – specialiosios (1–2 punktai) ir bendrosios (nuo 3 punkto). Specialiojoje dalyje nurodytas paskolos dydis (3 500 000 Lt), jos panaudojimo tikslas (atsiskaitymas pagal bendros veiklos sutartį), fiksuota metinė palūkanų norma (8 proc.), delspinigių dydis (0,20 proc.), paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės (negyvenamosios patapos – parduotuvės su vaistine, kirpykla, kavine, lošimų automatų salonu ir administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini), įkeitimas maksimaliąja hipoteka, užtikrinimo dydis – 5 300 000 Lt), kiti paskolos gavėjos įsipareigojimai (neprotestuotinas 3 500 000 Lt sumos vekselis, kuris grąžinamas paskolos gavėjai šiai visiškai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį). Specialiosios dalies pabaigoje, prieš šalių parašus ir kitus rekvizitus, įrašytas ir toks patvirtinimas, kad paskolos gavėjos atstovas patvirtina, jog visos sąlygos, nustatytos bendrojoje ir specialiojoje dalyse, su juo buvo aptartos individualiai ir jam išaiškintos prieš pasirašant sutartį. Paskolos gavėjos atstovas visas sutarties sąlygas supranta, su jomis sutinka ir jos išreiškia tikrąją paskolos gavėjos valią.   

50.        Paskolos sutarties bendroji dalis prasideda nuo 3 punkte įrašyto paskolos gavėjos sutikimo nurašyti paskolos gavėjos skolas kredito unijai nuo jos sąskaitų, o šis sutikimas negali būti atšauktas be raštiško abiejų sutarties šalių sutikimo. Paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias sumas unijai sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais, mokėti palūkanas ir delspinigius (sutarties bendrosios dalies 6.5, 6.6, 6.8 papunkčiai). Iš paskolos sutarties bendrosios dalies 5.1 papunkčio matyti, kad, suėjus sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, unija (paskolos davėja) turi teisę be atskiro paskolos gavėjos įspėjimo ne ginčo tvarka nurašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas ir unijos mokesčius nuo paskolos gavėjos banko sąskaitos ar kitų sąskaitų, esančių unijoje, o iš 5.10 papunkčio matyti, kad atsakovė turi teisę ir paskolos gavėjos pajinius įnašus be atskiro paskolos gavėjos (UAB „Emilė“) sutikimo panaudoti paskolos grąžinimui.

51.       Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Emilė“ 2013 m. sausio 23 d. atsakovei sumokėta 629 900 Lt įmoka paskolos sutarties sudarymo metu (2013 m. sausio 23 d.) teisine prasme buvo pajinio įnašo dalimi, nagrinėjamu atveju nekyla klausimas, ar paskolos sutarties 5.10 papunktyje vartojama sąvoka „pajiniai įnašai“ turi būti aiškinama kaip apimanti tik pagrindinius, ar ir papildomus pajus teisine prasme. Šiame kontekste aktualu tik tai, ar nurodyta sąvoka apima papildomus pajinius įnašus faktine prasme, t. y. tokius pajinius įnašus, kurie buvo įnešti UAB „Emilė“ papildomai po pradinio pajinio įnašo sumokėjimo.

52.       Sąvoka „papildomas pajinis įnašas“, kuris, kaip minėta, paskolos sutarties sudarymo metu vartojamas ne 2014 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 įtvirtinta teisine, tačiau faktine prasme, vartojama ir paskolos sutarties 6.3 papunktyje, kurio pirmame sakinyje įtvirtinta, kad paskolos gavėja (UAB „Emilė“) įsipareigoja iki paskolos jai suteikimo (išmokėjimo) sumokėti papildomą pajinį įnašą KU „Mėmelio taupomoji kasa“, kad paskolos gavėjos turimų pajinių įnašų KU „Mėmelio taupomoji kasa“ suma nebūtų mažesnė nei 1/10 paskolos sumos, nurodytos paskolos sutarties 2.1 papunktyje, ir kitų paskolų bei kreditorinių įsipareigojimų KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bendros sumos. Pažymėtina, kad paskolos sutarties 6.3 papunkčio antrame sakinyje papildomas pajinis įnašas, kuriam taikomi atitinkamo dydžio reikalavimai, apibūdinamas per sąvoką „pajinis įnašas“, nurodant kad dalis pajinių įnašų gali būti grąžinama paskolos gavėjai tik tada, kai ji visiškai įvykdo prievoles pagal paskolos sutartį, jeigu likusi pajinių įnašų suma nebus mažesnė kaip 1/10 turimų paskolų bei kitų kreditorinių įsipareigojimų KU „Mėmelio taupomoji kasa“ bendros sumos. 

53.       Sprendžiant, ar paskolos sutarties 5.10 papunktyje vartojama sąvoka „paskolai grąžinti“ gali būti aiškinama kaip apimanti vien UAB „Emilė“ suteiktos paskolos sumą, ar kaip apimanti ne tik suteiktos paskolos sumą, bet ir kitas UAB „Emilė“ prievoles, kylančias iš paskolos sutarties, aktualu tai, dėl kokių UAB „Emilė“ piniginių prievolių vykdymo sąlygų ir jų nevykdymo teisinių padarinių šalys susitarė paskolos sutartimi.

54.       Atsižvelgiant į jau minėtą sutarties aiškinimo taisyklę, kad visos jos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), papildomas pajinis įnašas, apibrėžiamas paskolos sutarties 6.3 papunktyje kaip pajinis įnašas, skiriamas iš paskolos sutarties kilusiems visiems UAB „Emilė“ įsipareigojimams užtikrinti, kartu užtikrina ir su paskolos sutarties dalyku susijusių papildomų prievolių (palūkanų, netesybų, paskolos davėjos išlaidų) tinkamą įvykdymą. Tai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir atsakovė, pažymėjusi, kad teikiant paskolas 2013 metais unijos veikloje papildomas pajinis įnašas (-ai) buvo tiesiogiai siejamas su 2013 metais unijos teikiamomis paskolomis, iš suteikiamų paskolų atsirandančiais paskolos gavėjų įsipareigojimais ir rizikų mažinimu, unijai suteikus paskolą ir paskolos gavėjui nevykdant iš paskolos suteikimo kylančių prievolių.

55.       Apeliantės poziciją, kad papildomu pajiniu įnašu galėjo būti dengiamos tik nesumokėtos paskolos dalyko įmokos, nes taip įrašyta sutarties 5.10 papunktyje, bet ne palūkanos, netesybos ir atsakovės išlaidos, paneigia ir kitos paskolos sutarties sąlygos, kuriose pasisakoma apie pajinio įnašo užtikrinamąją paskirtį. Paskolos sutarties 6.3 papunktyje įvardytas papildomas pajinis įnašas atlieka ir kitų iš paskolos sutarties kylančių prievolių vykdymo užtikrinimo funkciją, nes būtent jo dydis santykine išraiška siejamas su pagal paskolos sutartį likusia nesumokėta paskolos suma ir kitais pagal šią sutartį atsiradusiais įsipareigojimais. Kadangi paskolos sutarties 6.3 ir 9.2 papunkčiuose, aptariant papildomo pajinio įnašo dydžio grąžinimo (sumažinimo) galimybę, vartojama „pajinio dydžio“ sąvoka, darytina išvada, kad paskolos sutarties prasme papildomas pajinis įnašas yra pajinio įnašo dalimi, taigi patenka į sąvoką „pajinis įnašas“.

56.       Paskolos sutarties 7 punkte taip pat įtvirtinta, kad paskolos gavėja, užtikrindama savo prievolių, atsirandančių pagal paskolos sutartį, tinkamą įvykdymą, papildomai prie paskolos sutarties 2.14 papunktyje nurodytų užtikrinimo priemonių (t. y. nekilnojamojo turto hipotekos) įkeičia KU „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai banko sąskaitoje ir kitose tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek vėliau atidarytose KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sąskaitose esamas ir būsimas lėšas bendrai paskolos sutarties 2.1 papunktyje ir įmokų mokėjimo tvarkaraštyje nurodytai per visą paskolos terminą apskaičiuotų palūkanų sumai ir savo reikalavimo teisę KU „Mėmelio taupomoji kasa“ išmokėti šias lėšas bei mokėti palūkanas iš banko sąskaitos ir kitų sąskaitų. Paskolos sutarties 10 punkte nustatyta, kad paskolos sutartis yra paskolos gavėjo išankstinis sutikimas perleisti tvarkyti KU „Mėmelio taupomoji kasa“ banko sąskaitą ir kitas tiek vėliau atidarytas sąskaitas KU „Mėmelio taupomoji kasa“, t. y. nurašyti iš jų paskolos gavėjo skolas KU „Mėmelio taupomoji kasa“. Paskolos sutartyje nėra nustatyta išieškojimo iš pajinio įnašo apribojimų, t. y. neįtvirtintos jokios išieškojimo iš jo išimtys.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vienas iš paskolos sutarties tikslų, kurių siekė atsakovė, buvo užsitikrinti savo interesų apsaugą, jeigu paskolos gavėja  UAB „Emilė“ nevykdytų paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokiems interesams apsaugoti paskolos sutartyje ir buvo nustatytos pirmiau šioje nutartyje jau aptartos UAB „Emilė“ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, įskaitant ir galimybę pagal išankstinį, t. y. duotą pačioje paskolos sutartyje, paskolos gavėjos sutikimą nukreipti jos nevykdomų prievolių vykdymą į pinigines lėšas, kuriomis ji buvo sumokėjusi už papildomą pajų. Būtent toks sutarties aiškinimas atitinka ir sąžiningo sutarties aiškinimo imperatyvą, pagal kurį sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

58.       Todėl apeliantės argumentai, kad kitų, nei paskolos dalykas, prievolių vykdymui iš pajinio įnašo buvo būtinas paskolos gavėjos sutikimas, aiškiai stokoja pagrįstumo. Juo labiau kad paskolos sutarties 5.1 papunktyje tiesiogiai įtvirtinta atsakovės teisė, suėjus paskolos sutartyje numatytiems mokėjimo terminams, be atskiro įspėjimo ne ginčo tvarka nurašyti paskolą, palūkanas, delspinigius, baudas ir atsakovės mokesčius nuo UAB „Emilė“ banko sąskaitos ar kitų sąskaitų, esančių KU „Mėmelio taupomoji kasa“.  

59.       Paskolos sutarties 18 punkte šalys buvo susitarusios ir dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, t. y. įmokos, atsakovės gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti atsakovės turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąją eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti. Trečiąją eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąją eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Toks įmokų paskirstymo eiliškumas visiškai atitiko ir CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Taigi, nurodytame paskolos sutarties punkte buvo aptarta įstatyminį reguliavimą atitinkanti atsakovės teisė paskirstyti iš UAB „Emilė“ gautas įmokas ne tik paskolai grąžinti, bet ir kitoms iš paskolos sutarties kilusioms piniginėms prievolėms įvykdyti.

60.       Šiame kontekste aktualus ir sutarties 5.10 papunktyje įtvirtintos sąlygos ryšys su paskolos sutarties 7 ir 10 punktuose įtvirtintomis sąlygomis. Kaip minėta, paskolos sutarties 7 ir 10 punktais UAB „Emilė“ iš paskolos sutarties kilusių įsipareigojimų ir skolų įvykdymas (taigi, ne tik paskolos dalyko, bet ir kitų papildomų, su paskolos sutartimi susijusių sumų, mokėjimas) buvo užtikrintas UAB „Emilė“ sąskaitose unijoje esančiomis lėšomis. Byloje nėra duomenų ir apeliantė neįrodinėjo, kad paskolos gavėjai UAB „Emilė“ atidarytose sąskaitose buvo kitokių lėšų, nei UAB „Emilė“ pajiniai įnašai (CPK 178 straipsnis).

61.       Aiškinant paskolos sutarties 5.10 papunktyje nurodytą sąlygą kaip nesuteikiančią atsakovei teisės gautus iš paskolos gavėjos UAB „Emilė“ pajinius įnašus panaudoti kitoms jos prievolėms pagal tą pačią sutartį įvykdyti, iš esmės būtų paneigta atsakovės teisė paskolos sutarties 18 punkte įtvirtinta tvarka (eiliškumu) naudoti iš UAB „Emilė“ gautas lėšas iš paskolos sutarties atsiradusioms prievolėms įvykdyti, atsakovei sudaryti paskolos sutartyje nenumatyti apribojimai pasinaudoti unijoje atidarytose sąskaitose esančiu užtikrinimu (pajiniais įnašais) visų iš paskolos sutarties kilusių prievolių įvykdymui.  

62.       Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino paskolos sutarties 5.10 papunkčio sąlygą kaip suteikiančią teisę atsakovei atidarytose UAB „Emilė“ sąskaitose esančius pajinius įnašus (kurių dalimi buvo ir papildomi pajiniai įnašai) panaudoti ne tik paskolos grąžinimui, bet ir kitoms UAB „Emilė“ prievolėms, kylančioms iš paskolos sutarties, įvykdyti.

63.       Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad atsakovė turėjo teisę paskolos gavėjos UAB „Emilė“ pajinius įnašus panaudoti visoms jos prievolėms, kylančioms iš paskolos sutarties, įvykdyti, pripažintina, kad atsakovė pagrįstai 2018 m. sausio 2 d. valdybos posėdžio metu UAB „Emilė“ sąskaitoje esantį 148 575,07 Eur pajų paskirstė 4 890,76 Eur atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su vykdomųjų dokumentų vykdymu ir po jų pateikimo atsiradusių papildomų išlaidų, 107 319,11 Eur delspinigių, 696,88 Eur palūkanų pagal įstatymą, 1 258,11 Eur sutartinių palūkanų apmokėjimui. Tokiu atveju ieškinyje pareikšti reikalavimai (pripažinti, kad atsakovės 2018 m. sausio 2 d. atliktas 148 575,07 Eur pajinio įnašo įskaitymas ne tik paskolai grąžinti, bet ir UAB „Emilė“ kitoms prievolėms pagal 2013 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 13-0004 padengti yra nepagrįstas bei priteisti pradinei ieškovei UAB „Emilė“, kurios procesines teises yra perėmusi apeliantė,  iš atsakovės 177 107,34 Eur) pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip neturintys teisinio pagrindo ir atmesti.

64.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną aspektą, susijusį su pareikštu ieškinio reikalavimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. sausio 19 d. atsakovė kreipėsi į notarą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Klaipėdos 2-ojo notarų biuro notaras 2016 m. kovo 31 d.  atliko du vykdomuosius įrašus. Vykdomasis įrašas Nr. GB-1730 buvo atliktas pagal 2013 m. sausio 24 d. sutartinę hipoteką. Šiame vykdomajame įraše nurodyta, kad UAB „Emilė“ skolinio įsipareigojimo suma yra 511 789,75 Eur, kurią sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 503 780,75 Eur, palūkanos – 5 003,71 Eur, delspinigiai – 2 662,87 Eur, nuostoliai – 339,72 Eur. Vykdomasis įrašas Nr. GB-1733 buvo išduotas pagal 2013 m. sausio 23 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pagal šį vykdomąjį įrašą iš UAB „Emilė“ reikalaujama išieškoti 503 780,75 Eur nesumokėtą vekselio sumą, 12 290,98 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 14 d., iki visiško vekselio sumos apmokėjimo dienos.

65.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-256-460/2022 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-866-910/2022 jau yra įvertinę UAB „Emilė“ argumentus, susijusius su įmokų eiliškumo paskirstymo tvarka, pirmiau nurodytų vykdomųjų įrašus išdavimo teisėtumu, vykdymo atgręžimu, tokius UAB „Emilė“ argumentus pripažinę nepagrįstais. Šioje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama nuginčyti teismų padarytas išvadas ir konstatuotus faktus. Tačiau toks ieškinio tikslas prieštarauja tiek CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui, tiek ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios taisyklei, pagal kurią teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

66.       Taigi, aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme

67.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

68.       Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

69.       Atsakovė apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė po 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų,  t. y. iš viso 2 420 Eur, ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

70.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

71.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3, o už atsiliepimą į kasacinį skundą – 1,7  Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11, 8.14 papunkčiai).

72.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 210 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 1 210 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą) neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų dydžių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“, juridinio asmens kodas 306145639, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 300087289, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Innoteam“, juridinio asmens kodas 306145639, 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                   Dalia Kačinskienė

                                                   Asta Radzevičienė  

                                                   Laima Ribokaitė