Civilinė byla Nr. e2-1120-996/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24364-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ atstovei advokatei Gintarei Raišutienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį atsakovui R. O. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Eurocargo24“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu R. O. (toliau – atsakovas, darbuotojas), prašydama priteisti jai iš atsakovo 34 299,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, b. l. 1–4).
Ieškovė paaiškino, kad 2017 m. vasario 2 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju–ekspeditoriumi, taip pat su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teigė, kad atsakovas 2017 m. birželio 2 d. Prancūzijoje komandiruotės metu netinkamai ir aplaidžiai vairuodamas įmonei priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šias transporto priemones su kroviniu apvertė nuo kelio, kitų eismo dalyvių nebuvo, atsakovas policijos nekvietė. Nurodė, kad remiantis transporto priemonių atliktų remonto darbų sąmata, transporto priemonėms padaryta žala sudaro 19 558,69 Eur, už transporto priemonių ištraukimą bei pargabenimą į Lietuvos Respubliką įmonė patyrė 14 740,42 Eur nuostolių. Paaiškino, kad darbuotojas žinojo apie jo padarytą žalą įmonei bei žadėjo ją atlyginti dalimis, tačiau savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos neatlygino.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė paaiškino, kad transporto priemonėms padarytą 19 558,69 Eur žalą grindžia transporto priemonių atliktų remonto darbų sąmatomis, žalos dydis gali būti įrodinėjamas tiek turto vertintojo pažymomis, tiek sąmatomis, ką yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; taip pat buvo patirti papildomi 14 740,42 Eur nuostoliai, ką grindžia į bylą pateiktomis sąskaitomis–faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, taip pat įmonė sumokėjo 739 Eur žyminį mokestį, patyrė 268,62 Eur vertimo išlaidas bei 650 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų atidėti teismo posėdį ar nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta.
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. vasario 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įmonėje buvo įdarbintas vairuotoju–ekspeditoriumi (el. b. t. I, b. l. 10–17), šalys 2017 m. vasario 2 d. sudarė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su priedu ir papildomą susitarimą prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 18–19, 20–26, 27–28), atsakovas 2017 m. birželio 6 d. surašė pasiaiškinimą apie 2017 m. birželio 2 d. įvykusį įvykį (el. b. t. I, b. l. 32).
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
DK 228 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.
DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
Pagal DK 246 straipsnį, materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaroma darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Pagal DK 256 straipsnio 1 dalį, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaroma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Nustatyta, kad atsakovas pas ieškovę nuo 2017 m. vasario 3 d. dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi; šalys 2017 m. vasario 2 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad darbuotojas įmonei padarytą žalą atlygina per 30 dienų (10.1 punktas), darbuotojas pilnai atsako už jam patikėtą transporto priemonę, už pilną jos komplektaciją, kokia ji buvo perdavimo momentu (10.2 punktas), darbuotojas pilnai atsako už transporto priemonės techninį stovį, privalo laiku nustatyti gedimus ir juos šalinti (10.3 punktas) (el. b. t. I, b. l. 10–17); pagal 2017 m. vasario 2 d. šalių sudarytą papildomą susitarimą prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojas įsipareigojo rūpintis jam patikėtos transporto priemonės techniniu stoviu, tinkamai vykdyti savo darbines pareigas, atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo), išlaidas susidariusias dėl sugadintų daiktų (1.1 punktas, 1.14 punktas, 1.18.1 punktas, 1.18.4 punktas) (el. b. t. I, b. l. 20–26); 2017 m. vasario 2 d. sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prie darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas įsipareigojo tausoti jam patikėtas materialines vertybes, perduotas jam jo pareigoms atlikti bei materialines vertybes gautas darbo metu ir imtis visų priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, visiškai atlyginti įmonės patirtą žalą pagal įmonės pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus (2.2, 2.5 punktai) (el. b. t. I, b. l. 18–19).
Akcentuotina, kad vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas įtvirtina civilinių santykių subjektų galimybę nevaržomai nuspręsti, ar jam sudaryti konkrečią sutartį, su kuo ją sudaryti, nustatyti jos turinį, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju darbuotojo įsipareigojimai atlyginti žalą numatyti tiek sudarytoje darbo sutartyje, tiek papildomame susitarime, tiek Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje, atsakovas šias sutartis pasirašė tą pačią dieną (el. b. t. I, b. l. 10–17, 18–19, 20–26), vadinasi, šalys pasiekė bendrą susitarimą, atsakovas pasirašydamas darbo sutartį, papildomą susitarimą, Visiškos materialinės atsakomybės sutartį su jų sąlygomis jų pasirašymo dieną sutiko, visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį jų neginčijo. Kadangi į atsakovo darbo funkcijas įėjo tarptautinių krovinių pervežimas, jis disponavo ieškovei priklausančiomis materialinėmis vertybėmis (įmonės transporto priemonėmis, vežamu kroviniu), tai pagrįstai, vadovaujantis DK 256 straipsnio 1 dalimi, su atsakovu buvo pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš aiškaus Visiškos materialinės atsakomybės sutarties, darbo sutarties, papildomo susitarimo turinio (el. b. t. I, b. l. 10–17, 18–19, 20–26) akivaizdu, kad atsakovas suprato, už ką jis yra materialiai atsakingas.
Pažymėtina, kad pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2017 m. birželio 2 d. vykdydamas savo darbo funkcijas komandiruotės metu Prancūzijoje jam ieškovės perduotomis ieškovei priklausančiomis transporto priemonėmis ir įmonei patikėtais kroviniais, kelyje apvertė ieškovei priklausančias transporto priemones (Mercedes Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jas apgadino, už šias transporto priemones jis buvo atsakingas (el. b. t. I, b. l. 29–47), dėl ko ieškovė patyrė nuostolių, susijusių su transporto priemonių ištraukimu, pargabenimu į Lietuvos Respubliką bei jų remontu – Garage Disez-Kergoat PL 2017 m. birželio 9 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 325331 11 969,52 Eur sumai už transporto priemonių ištraukimą, kurią įmonė apmokėjo bankiniu pavedimu (el. b. t. I, b. l. 58–65); uždaroji akcinė bendrovė „Falck Lietuva“ 2017 m. liepos 17 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą Nr. FL-17 2341 2 770,90 Eur sumai už suteiktas transportavimo paslaugas, parvežant transporto priemones iš Prancūzijos į Lietuvą, kurią įmonė apmokėjo bankiniu pavedimu (el. b. t. I, b. l. 66–69); uždarosios akcinės bendrovės „Transtiros sunkvežimių servisas“ remonto sąmatos Nr. 4836_17736 ir Nr. 00004836 patvirtina, kad transporto priemonių remontas įmonei kainavo iš viso 19 558,69 Eur (Mercedes Benz 14 877,52 Eur + Krone 4 681,17 Eur) (el. b. t. I, b. l. 48–57) – žalos dydžio įrodinėjimas sąmatomis yra leistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Taigi, iš viso dėl darbuotojo aplaidaus vairavimo ir transporto priemonių apvertimo įmonė patyrė 34 299,11 Eur žalą (11 969,52 Eur + 2 770,90 Eur + 19 558,69 Eur).
Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad atsakovas neužtikrino jam patikėtų transporto priemonių saugumo ir tokio techninio stovio, kuris buvo jas perduodant atsakovui. Vairuodamas jam patikėtas transporto priemones nepakankamai atidžiai kaip to reikalaujama iš vairuotojo, pats sau prisiėmė galinčių kilti padarinių riziką. Pažymėtina, kad neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų nevykdymas arba jų vykdymas netinkamai. Darbuotojas yra įpareigotas tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl jo aplaidumas darbe gali būti pripažįstamas neteisėta veika. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-619/2015).
Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis elementarių darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas vykdydamas darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis neatsakingai, nepakankamai apdairiai, neužtikrino, kad jam patikėtos transporto priemonės nebūtų sugadintos, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Taigi, byloje nustatytos visos materialinės atsakomybės sąlygos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sąlygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015). Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės patirtą žalą pilnai ar iš dalies, priešingai, darbdavė nurodė, kad atsakovas žinojo apie padarytą žalą ieškovei, žadėjo grąžinti patirtas remonto bei transporto priemonių ištraukimo, transportavimo išlaidas, tačiau minėto įsipareigojimo neįvykdė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų ar aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu žalos atlyginimą mažinti ar reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 34 299,11 Eur žalos atlyginimą.
Be to, ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 34 299,11 Eur sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas tokį ieškovės reikalavimą laiko pagrįstu CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl priteisia jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovo priteisiamas 34 299,11 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji sumokėjo ją atstovavusiai advokatei Gintarei Raišutienei (el. b. t. I, b. l. 74, 75, 81), 268,62 Eur vertimo išlaidas, kurias ji sumokėjo L. V. firmai „Letra“ (el. b. t. I, b. l. 76, 77) ir už ieškinio pateikimą sumokėtą 739 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 78).
Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 657,62 Eur (650 Eur + 268,62 Eur + 739 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.
Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurocargo24“ ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurocargo24“ (į. k. 303025620) iš atsakovo R. O. (gim. (duomenys neskelbtini)) 34 299,11 Eur (trisdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir vienuolikos euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 299,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 657,62 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir šešiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė