Civilinė byla Nr. e2-287-641/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05305-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.5.; 2.6.8.8.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.9.; 2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 12 d.

        Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Rasa Milvydaitė,

sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elpromas“ atstovams direktoriui H. R. ir advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sovli“ atstovams direktoriui K. D. ir  advokatui Edmundui Rusinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Elpromas“ ieškinį atsakovei UAB „Sovli“ dėl sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės, nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – UAB „Swedbank lizingas“,

 

nustatė:

 

1.                      Ieškovė UAB „Elpromas“ ieškiniu, kurio dalyką patikslino dubliku, prašė: pripažinti 2021 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. LT213323/PPS nutraukta nuo 2022 m. liepos 20 d. dėl atsakovės UAB Sovli“ kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovės 2 716,20 Eur nuostolius, paskaičiuotus už 180 dienų; įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės naudai 5 279,00 Eur nuostolius, ieškovei tinkamai įvykdžius 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartį Nr. 10742, sudarytą tarp UAB „Elpromas“ ir UAB „Solorina“; priteisti iš atsakovės ieškovei 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, jog ieškovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į atsakovę UAB „Sovli“, iš kurios norėjo įsigyti automobilį ir tą pačią dieną gavo atsakovės komercinį pasiūlymą dėl automobilio Toyota Proace City Verso Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T už 18 860,00 Eur kainą pardavimo. Ieškovę pasiūlymo sąlygos tenkino, todėl šalys susitarė, kad ieškovė pirks automobilį, jo įsigijimą finansuojant trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sąlygomis, automobilį ieškovei pristatant iki 2022 m. birželio 20 d. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą išankstiniam 1000 Eur pradinės įmokos už ketinamą įsigyti automobilį apmokėjimui, kurią sumokėjo ir 2021 m. rugsėjo 13 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė automobilio lizingo sutartį Nr. LT213323. Minėta lizingo sutartimi tretysis asmuo su ieškove susitarė, jog UAB „Swedbank lizingas“ įsigis automobilį ir perduos jį naudotis ieškovei, automobilį pristatant iki 2022 m. birželio 20 d. sutartyje nurodytu adresu. Taigi ši sutartis numatė aiškų veiksmų atlikimo eiliškumą. Ieškovė sumokėjo pirminę įmoką į atsakovės sąskaitą už lizingo sąlygomis perkamą automobilį ir laukė, kol atsakovė 2022 m. birželio 20 d. jį ieškovei pristatys.  Tą pačią dieną (2021 m. rugsėjo 13 d.) atsakovė ieškovei pateikė tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ pasirašytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT213323/PPS kopiją (kurią ieškiniu ieškovė siekia pripažinti nutraukta 2022 m. liepos 20 d. dėl atsakovės kaltės). Mano, jog Lizingo sutartis ir ginčijama pirkimo pardavimo sutartis buvo šalių sudarytos ir įsigaliojo, kadangi abi šalys savo veiksmais (jas vykdydamos) aiškiai parodė, jog jos įsigaliojusios ir vykdomos, o būtent, ieškovė atliko 1000 Eur išankstinį apmokėjimą už perkamą automobilį, o atsakovė gavusi šią pradinę įmoką iš ieškovės atliko užsakymą automobilio pagaminimui, nepareiškusi jokių pretenzijų ieškovei dėl ieškovės atliktos pradinės įmokos dydžio ar dėl to, jog jis nepilnai sumokėtas. 2022 m. kovo 5 d. ieškovė gavo atsakovės laišką, jog užsakymas vykdomas, o 2022 m. balandžio 26 d. laišku atsakovė ieškovę informavo, jog automobilis gaminamas, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog automobilis bus pagamintas ir atsakovės jai perduotas sutartu laiku – 2022 m. birželio 20 d. Tačiau 2022 m. birželio 20 d. ieškovės direktoriui nuvykus į atsakovės saloną, buvo paaiškinta, jog automobilis nėra pagamintas ir todėl nebus perduotas ieškovei bei tą pačią dieną ieškovė iš atsakovės gavo rašytinį pranešimą, jog dėl koronaviruso pandemijos, lustų gamybos krizės, detalių tiekimo grandinių trūkinėjimo, karinės agresijos sąlygotų ekonominių sunkumų atsakovė negalės laiku pristatyti ieškovei automobilio, šias aplinkybes atsakovei laikant force majeure aplinkybėmis, atleidžiančiomis atsakovę nuo sutarties įvykdymo vėlavimo. Mano, jog šis pranešimas visiškai neatitiko realios situacijos, kadangi tuo metu karo Ukrainoje ir pandemijos aplinkybės jau nebuvo naujiena, o atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog automobilis per 1 metus laukimo laikotarpį iš viso buvo pradėtas gaminti. Todėl mano, jog atsakovė visiškai nesidomėjo ieškovės užsakyto automobilio gaminimo procesu iki pat 2022 m. birželio 20 d., kada automobilis jau turėjo būti pristatytas ieškovei ir tik formaliai prisidengė force majeure aplinkybėmis. Pokalbio atsakovės automobilių salone metu atsakovės vadybininkas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų ieškovei, kaip klientei, tikėtis, jog sutartis Nr. LT213323/PPS atsakovės bus vykdoma bei įvykdyta. Nenurodė, jokios kitos sutarties įvykdymo datos ir nepasiūlė jokių kitų automobilių įsigijimo alternatyvų. 2022 m. liepos 14 d. ieškovė atsakovei pateikė raštišką pretenziją dėl vėlavimo pristatyti automobilį, nesutikdama su 2022 m. birželio 20 d. atsakovės pranešime nurodytomis aplinkybėmis, į kurią atsakovė 2022 m. liepos 20 d. pateikė atsakymą, trečiajam asmeniui ir ieškovei nurodydama, jog atsakovė gavo gamintojo pranešimą apie nutrauktą sutarto automobilio su N1 kategorija gamybą, todėl jis nebus pristatytas ieškovei. Atsakyme buvo nurodoma, jog šios aplinkybės nepriklauso nuo atsakovės valios ir nebuvo žinomos sutarties Nr. LT213323/PPS sudarymo metu. Tą pačią dieną atsakovė ieškovei grąžino 1000 Eur jos sumokėtą pradinę įmoką už automobilį. Iš šio atsakymo ir pradinės įmokos grąžinimo ieškovė suprato, jog atsakovė nebeketina vykdyti sutarties Nr. LT213323/PPS, todėl tai laikė atsakovė pareiškimu dėl vienašalio sutarties nutraukimo atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Vėliau buvo atsakovės skambučiai, sakant, jog galbūt suras panašų automobilį, tačiau jis nebuvo surastas. Atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį Nr. LT213323/PPS, ieškovei įmonės veiklai vis tiek reikėjo automobilio, jai nebuvo svarbu, jog automobilis būtinai būtų N1 klasės (krovininis) ir PVM mokesčio susigrąžinimas nebuvo aktualus, todėl ji ėmė ieškoti kito automobilių pardavėjo, iš kurio galėtų įsigyti panašų automobilį. 2022 d. rugpjūčio 18 d. ieškovė gavo UAB „Solorina“ komercinį pasiūlymą dėl analogiško automobilio, tik M1 klasės (keleivinio) įsigijimo už 24 299,00 Eur ir su UAB „Solorina“ sudarė 2022 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio Toyota Proace City Verso Long Double side door 1.5 D-4D (102 hp) M/T Shuttle įsigijimo, jį perduodant ieškovei ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. Ieškovė laiko, jog atsakovė iš esmės pažeidė sutartį Nr. LT213323/PPS, kadangi akivaizdžiai jos nevykdė ir nurodė, jog neketina jos laikytis, todėl ši sutartis turi būti pripažinta nutraukta nuo 2022 m. liepos 20 d. dėl atsakovės kaltės, kuomet atsakovė trečiajam asmeniui ir ieškovei nurodė, jog atsakovė gavo gamintojo pranešimą apie nutrauktą sutarto automobilio su N1 kategorija gamybą ir todėl jis nebus pristatytas ieškovei. Patvirtino atsakovės teiginius, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. ieškovei skambino atsakovės vadybininkas ir nurodė, jog po vieno mėnesio bus pristatytas automobilis, panašus į ieškovės užsakytą automobilį ir, jog 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovė atsiuntė ieškovei pasirašyti susitarimo dėl kito atsakovės surasto automobilio pristatymo papildymą, tačiau ieškovė pasitarė su teisininkais ir nusprendė jo nepasirašyti bei 2022 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi ieškiniu į teismą, nes buvo laukta beveik 2 metus ir niekas nevyko. Ieškovė taip pat mano, jog atsakovė, kaip kaltoji dėl sutarties nevykdymo šalis, turi jai atlyginti sutartinius 2 716,20 Eur nuostolius pagal sutarties Nr. LT213323/PPS 3.2. punktą, paskaičiuotus už 180 dienų 0,08 proc. dydžio nuo automobilio kainos bei 5 279,00 Eur nuostolius, kurie yra atsakovės ir UAB „Solorina“ pasiūlytų ieškovei įsigyti kainų skirtumas (24 299,00 Eur – 160,00 Eur – 18 860,00 Eur = 5 279,00 Eur), kurie atsiras po to, kai 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė iš UAB „Solorina“ įsigis automobilį, nes šio sandorio sudarymą bei ieškovės patirtas papildomas išlaidas – perkant automobilį už aukštesnę kainą – sąlygojo atsakovės kalti veiksmai (jai jos nevykdant, nebendradarbiaujant su ieškove ir vienašališkai 2022 m. liepos 20 d. nutraukus sutartį Nr. LT213323/PPS). Ieškovės atstovas H. R. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog vykdant lizingo sutartį Nr. LT213323 sumokėjo 200 Eur banko administravimo mokestį, tačiau 4 715,00 Eur turto išpirkimo įmokos nemokėjo nei UAB „Swedbank lizingas“, nei atsakovei. Patvirtino, jog sutiko su atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pateiktu pasiūlymu dėl būtent N1 (krovininio) automobilio įsigijimo, tačiau vėliau, pasitaręs su teisininkais apsigalvojo ir jo atsisakė, todėl nepasirašė 2022 m. rugsėjo 28 d. lizingo davėjos atsiųsto pasirašyti sutarties Nr. LT213323/PPS pakeitimo projekto, o Lizingo sutartį Nr. LT213323 nutraukė 2022 metų pabaigoje dėl trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ daryto spaudimo, jog ją būtina nutraukti. Tuomet UAB „Swedbank lizingas“ visus įgaliojimus, reikalavimo teises pagal šią sutartį perdavė ieškovei.

3.                      Atsakovė UAB „Sovli“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog  ginčo atveju ieškovės prašoma nutraukti 2021 m. rugsėjo 13 d. sutartis Nr. LT213323/PPS neįsigaliojo, nes ieškovė neįvykdė Lizingo sutarties Nr. LT213323 2.2. ir 2.3. punktų sąlygų, kurios yra vienas iš pagrindų sutarties Nr. LT213323/PPS įsigaliojimui (7.1. punktas), taigi negali būti ir nutraukta. Be to, nesukėlė jokių teisinių padarinių, tame tarpe tarp šalių nėra ir susitarimo dėl nuostolių atlyginimo. Todėl visi ieškiniu / dubliku pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, kaip pareikšti nepagrįstai. Paaiškino, jog byloje kalba gali eiti tik apie šalių ikisutartinius santykius, kurių metu buvo tik tariamasi, derimasi kokiomis sąlygomis galėtų būti sudaryta automobilio Toyota Proace City Verso Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T pirkimo-pardavimo sutartis ir kurie iki šiol nėra nutraukti, tačiau ginčo pirkimo pardavimo sutartis Nr. LT213323/PPS būtent ieškovės nebuvo sudaryta, todėl nesukelia jokių teisinių pasekmių atsakovei. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Nr. e3K-3-75-378/2021) teigė, jog ieškovės atsakovei pagal komercinį pasiūlymą sumokėta 1000,00 Eur pradinė įmoka – tai yra avansas, sumokėtas kaip apsidraudimo priemonė, kad ieškovė tikrai norės automobilio pagal atsakovės komercinį pasiūlymą, kuri galėjo atlikti mokėjimo ar įrodymo funkciją, tačiau neatlieka užtikrinamumo funkcijos. Pažymėjo, jog nei viena sutarčių Nr. LT213323 ir Nr. LT213323/PPS šalis nėra vartotojai, todėl ieškovė, pasirašiusi sutartis jose esamomis sąlygomis ir sąmoningai nesumokėjusi lizingo sutartyje Nr. LT213323 numatytos 4 915,01 Eur pradinės įmokos, turi prisiimti ir savo veiksmų pasekmes, jog šioms sutartims nesigaliojus ieškinio reikalavimai nebeturi jokios teisinės reikšmės. Todėl mano, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir ieškovės rėmimasis pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT213323/PPS sąlygomis, kai pati jos įsigaliojimą lemiančių sąlygų neįvykdė, yra nesuprantamas. Paaiškino, jog atsakovei ši situacija buvo ir yra vienintelė, išskirtinė, t. y. susiklosčiusi ad hoc, o nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, apie kurių egzistavimą (dėl covid pandemijos, Ukrainos karo kilę automobilių gamybos sutrikimai) atsakovė pranešimu informavo ieškovę, buvo trumpalaikio pobūdžio bei buvo pašalintos, todėl atsakovė visomis išgalėmis bendradarbiavo su ieškove bei bandė užtikrinti ieškovės, kaip klientės, norą įsigyti automobilį, t. y. išsaugoti klientę ir parduoti jai prekę (automobilį), todėl, sužinojusi, jog gamykla automobilio nebepagamins (nutraukus šių automobilių gamybą), ėmėsi aktyviai Europoje ieškoti panašaus automobilio bei jį surado ir 2022 m. rugsėjo 26 d. pasiūlė pristatyti jį ieškovei iki 2022 m. lapkričio mėn., pasirašant papildomą susitarimą prie Lizingo sutarties Nr. LT213323, nes kitaip ieškovei nebūtų taikomos automobilio lizingavimo sąlygos. Tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti šį susitarimą ir kreipėsi ieškiniu į teismą. Tuo atveju, jeigu teismas ginčo situaciją vertintų kitaip, atsakovės atstovai laikėsi pozicijos, jog pirkimo pardavimo sutarties LT213323/PPS, kuri yra rašytinė, konkliudentiniais veiksmais nutraukti nėra galima, tai prieštarautų bet kokiai teismų praktikai, kuri kalba tik apie galimybę konkliudentiniais veiksmais sudaryti / nutraukti tik žodinę sutartį. Be to, tvirtino, jog ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo pardavimo sutartį Nr. LT213323/PPS nutraukta visiškai prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, kurios pagrindžia, jog šią sutartį nutraukti gali būtent pati ieškovė ir UAB „Swedbank lizingas“, o atsakovei tokios teisės ir pareigos sutartimi Nr. LT213323/PPS nesuteiktos. Kodėl ieškovė sutarties Nr. LT213323/PPS pati nenutraukė ieškovė byloje taip ir neatsakė, tačiau šiuo klausimu turint veiksmų laisvę pačiai ieškovei, mano, jog  teismui nėra jokio teisinio pagrindo į tai kištis. Tuo labiau mano, jog dėl sutarties Nr. LT213323/PPS nutraukimo negali būti pripažinta kalta atsakovė, kadangi ji nebuvo nutraukta būtent dėl pačios ieškovės pasyvumo. Iš į bylą pateikto UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimo matyti, jog ieškovė, net ir raginama UAB „Swedbank lizingas“ nutraukti sutartį Nr. LT213323/PPS, vis tik nieko nedarė ir jos nenutraukė. O reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo taip pat negali būti tenkinami, kadangi ikisutartiniuose santykiuose CK 6.258 str. sąlygos nėra taikomos, dėl 5 279,00 Eur nuostolių reikalavimo ieškovė prašo taikyti sąlyginį sprendimą, kurį priimti yra draudžiama. Be to, atsakovė, pateikdama ieškovei komercinį pasiūlymą, negalėjo numatyti tikėtinų ieškovės nuostolių, t. y. jog ieškovė sugalvos įsigyti automobilį už didesnę kainą iš kito pardavėjo, kas eliminuoja atsakovės kaltę dėl kilusių nuostolių. O dėl 2 716,20 Eur nuostolių, kurie iš esmės laikytini delspinigiais, tai pagal teismų formuojamą praktiką jie įskaitomi į kitus ieškovės patirtus nuostolius, todėl ir dėl šios priežasties jų negalima priteisti.

4.                      Tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, atsiliepimu į ieškinį pranešė, jog 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką lizingo sutarties Nr. LT213323 nutraukimą tarp UAB „Swedbank Lizingas“ ir UAB „Elpromas“, atsižvelgus į tai, jog automobilio pardavėjas UAB „Sovli“ informavo UAB „Swedbank lizingas“, kad automobilis nebus pristatytas nutraukus jo gamybą. Taip pat pažymėjo, jog avansą už turtą atsakovei tiesiogiai sumokėjo ieškovė, todėl tretysis asmuo jokių papildomų išlaidų nepatyrė ir savarankiškų reikalavimų neturi. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra bei trečiajam asmeniui teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

5.                      Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ atstovas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, tretysis asmuo bei ieškovės ir atsakovės atstovai prašė bylą nagrinėti šiam trečiajam asmeniui nedalyvaujant, todėl byla teismo posėdyje nagrinėjama trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“ atstovui nedalyvaujant.

 

 Ieškinys tenkinamas iš dalies.

 

Bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

 

6.                      CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

8.                      Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

9.                      Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T, spalva: Arctic White, vidaus spalva: tamsiai pilkos medžiaginės sėdynės (F7FY), su fiksuotu vilkimo kabliu, kurią atsakovė UAB „Sovli“, kaip pardavėja, ketino įgyti ateityje – iki 2022 m. birželio 20 d. – pardavimo ieškovei UAB „Elpromas“ teisinių santykių, o būtent ar šalis pagal Sutartį-PPS siejo sutartiniai automobilio pirkimo-pardavimo teisniai santykiai bei ar jie sukėlė teisines pasekmes.

10.                      Ieškovė, kaip pirminės pirkėjos UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo teisių į atsakovę pagal Sutartį-PPS perėmėja (2023 m. sausio 9 d. sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo) bei kaip tretysis asmuo, kuriuo naudai įgyvendinant automobilio lizingo teisinius santykius buvo sudaryta ši pirkimo pardavimo sutartis,  ieškinio reikalavimus atsakovei kildina iš Sutarties-PPS, kurią laiko galiojančia. Atsakovė su šia ieškovės pozicija nesutinka, tvirtindama, jog Sutartis-PPS neįsigaliojo ir nesukelia nei vienai jos šaliai teisinių pasekmių, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai neturi jokios teisinės reikšmės ir negali būti tenkinami.

11.                      Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlymo Nr. 196 nustatyta, jog atsakovė pateikė asmeninį pasiūlymą ieškovei, pritaikius 2150,00 Eur nuolaidą, už 18 860,00 Eur su PVM kainą parduoti automobilį TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T, spalva: Arctic White, vidaus spalva: tamsiai pilkos medžiaginės sėdynės (F7FY), su fiksuotu vilkimo kabliu, į kainą įskaičiuojant 60 Eur registracijos mokestį.

12.                      Iš 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymo išankstiniam apmokėjimui matyti, jog atsakovė paprašė ieškovės iki 2021 m. rugsėjo 14 d. sumokėti 1 000,00 Eur pradinę įmoką už automobilį.

13.                      Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutarties Nr. LT213323 (toliau – Lizingo sutartis) specialiųjų, bendrųjų sąlygų su įmokų grafiku matyti, jog ieškovė UAB „Elpromas“ su trečiuoju asmeniu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė finansinės nuomos sutartį dėl pardavėjos / atsakovės UAB „Sovli“ parduodamo kilnojamojo daikto – TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai 2022 m. – finansinės nuomos iš UAB „Swedbank lizingas“ su išpirkimo teise. Sutartimi tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo už 18 860,00 Eur su PVM kainą nuosavybės teise įsigyti ieškovės UAB „Elpromas“ nurodytą automobilį – TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai 2022 m. – iš ieškovės nurodyto pardavėjo, t. y. atsakovės UAB „Sovli“ ir perduoti jį valdyti bei naudotis verslo tikslais ieškovei UAB „Elpromas“, o ieškovei Lizingo sutarties grafike nustatyta tvarka ir terminais iki 2027 m. birželio 30 d. (per 60 mėnesių) išmokėjus visas finansinės nuomos įmokas bei palūkanas ir sutarties mokestį UAB „Swedbank lizingas“ – perduoti ieškovei UAB „Elpromas“ automobilį nuosavybės teise. Ieškovė UAB „Elpromas“ Lizingo sutartimi įsipareigojo sumokėti UAB „Swedbank lizingas“ pirmąją įmoką (pagal grafiką 4 915,01 Eur pirmoji įmoka pagal Lizingo sutartį turėjo būti ieškovės sumokėta 2021 m. rugsėjo 13 d., kurią sudaro 4 715,01 Eur turto išpirkimo įmoka ir 200,00 Eur sutarties mokestis) per 7 dienas po Sutarties pasirašymo ir įsipareigojo tinkamai mokėti mokėjimus (kasmėnesines turto išpirkimo mokesčio ir palūkanų įmokas bei vienkartinį sutarties mokestį) pagal grafiką bei vykdyti kitas Lizingo sutartyje ieškovei priskirtas prievoles. Lizingo sutarties įsigaliojimo sąlygos: 2.2. Sutartis įsigalioja, kai ji yra pasirašyta ir kai klientas UAB „Elpromas“ sumoka pirmąją įmoką; 2.3. klientas įsipareigoja sumokėti bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ pirmąją įmoką per 7 dienas po Lizingo sutarties pasirašymo; priešingu atveju Lizingo sutartis neįsigalioja (išskyrus toliau šiame punkte numatytą atvejį – jeigu pirmoji įmoka sumokama pavėluotai, bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ grąžina ją klientui UAB „Elpromas“ atskaičiusi Lizingo sutarties mokestį (Lizingo sutartis nebeįsigalioja), tačiau jeigu bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ šios sumos negrąžina per 5 darbo dienas nuo jos gavimo, laikoma, jog Lizingo sutartis įsigaliojo), tačiau klientas UAB „Elpromas“ privalo sumokėti bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ kompensaciją, lygią Lizingo sutarties mokesčiui. UAB „Swedbank lizingas“, vadovaudamasi Lizingo sutartyje nurodyta ir iki jos pasirašymo iš UAB „Elpromas“ gauta informacija sudaro pirkimo pardavimo sutartį (ji gali būti sudaryta ir iki Lizingo sutarties pasirašymo), kuri įsigalios ne anksčiau nei UAB „Swedbank lizingas“ bus tinkamai pateiktos užtikrinimo priemonės (įskaitant atitinkamų sandorių sudarymą bei įregistravimą). Nepavykus susitarti su pardavėju UAB „Sovli“ dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, UAB „Swedbank lizingas“ neatsako už su tuo susijusių įsipareigojimų nevykdymą Lizingo sutarties 3.1. punktas). Lizingo sutarties 3.2. punktu jos šalys numatė, jog UAB „Swedbank lizingas“ pardavėją ir turtą renkasi pagal kliento UAB „Elpromas“ nurodymus ir neatsako nei už pardavėjo prievolių pagal pirkimo pardavimo sutartį vykdymą, nei turto trūkumus. Vykdant pirkimo pardavimo sutartį klientas UAB „Elpromas“ atlieka visas pirkėjo funkcijas ( teises ir pareigas), išskyrus apmokėjimą ir pirkimo pardavimo sutarties keitimą nei nutraukimą, ką atlieka UAB „Swedbank lizingas“. Klientas UAB „Elpromas“ turi teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui UAB „Sovli“ visus reikalavimus, atsirandančius iš pirkimo pardavimo sutarties, o taip pat privalo pranešti pardavėjui UAB „Sovli“ apie netinkamą pirkimo pardavimo sutarties vykdymą, CK 6.348 str. pareikalauti jo pašalinti visus trūkumus, trukdančius naudotis turtu, o jeigu pardavėjas šio reikalavimo nevykdo, UAB „Elpromas“ privalo pareikalauti pakeisti turtą nauju ir tinkamu pardavėjo sąskaita (Lizingo sutarties 3.7.1. papunktis). Lizingo sutartimi šalys taip pat susitarė dėl galimybės UAB „Elpromas“, UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Sovli“ sudarytą vykdant pirkimo pardavimo sutartį ieškovės naudai, sumokėtas sumas už perkamą automobilį įskaityti kaip dalį UAB „Swedbank lizingas“ kliento UAB „Elpromas“ mokėtinos turto kainos, sumokėta suma atitinkamai sumažinant UAB „Elpromas“ pirmąją įmoką pagal Lizingo sutartį. O būtent Lizingo sutarties 4.1. punktu sutarė, jeigu, vadovaujantis pirkimo pardavimo sutartimi, kliento UAB „Elpromas“ pardavėjui UAB „Sovli“ už turtą sumokėta suma įskaitoma kaip dalis UAB „Swedbank lizingas“ mokėtinos turto kainos, atitinkama suma sumažėja ir kliento UAB „Elpromas“ prievolė sumokėti pirmąją turto išpirkimo įmoką. Jeigu pardavėjas UAB „Sovli“ informuos UAB „Swedbank lizingas“, kad jis gavo iš kliento UAB „Elpromas“ už turtą kitokią sumą nei buvo numatyta klientui pateiktoje pirkimo pardavimo sutartyje ar jos projekte (įskaitant ir atvejus kai ji iš viso nebuvo numatyta): i) visa pardavėjo UAB „Sovli“ nurodyta iš kliento UAB „Elpromas“ už turtą gauta suma įskaitoma kaip dalis UAB „Swedbank lizingas“ mokėtinos turto kainos, ii) pirmoji turto išpirkimo įmoka nustatoma lygi pardavėjo UAB „Sovli“ nurodytai iš UAB „Elpromas“ už turtą gautai sumai, jeigu pastaroji yra didesnė nei Lizingo sutartyje numatyta pirmoji turto išpirkimo įmoka, o likusios turto išpirkimo įmokos proporcingai sumažinamos (UAB „Swedbank lizingas“ atitinkamai vienašališki pakeičia grafiką bei jį pateikia klientui), iii) kliento prievolė sumokėti pirmąją turto išpirkimo įmoką sumažėja pardavėjo UAB „Sovli“ nurodyta iš UAB „Elpromas“ už turtą gauta suma ir UAB „Swedbank lizingas“ elektroniniu paštu ar kitu būdu nurodys klientui galutinę mokėtiną pirmosios turto išpirkimo įmokos dalį, ir iv) jei klientas sumokės UAB „Swedbank lizingas“ pastarosios nurodytą mokėtiną pirmosios turto išpirkimo įmokos dalį, bus laikoma, kad klientas sutinka su suma.

14.                       Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT213323/PPS (toliau – Sutartis-PPS) matyti, jog tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ su atsakove UAB „Sovli“ sudarė kilnojamojo daikto – automobilio TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai 2022 m. – pirkimo paradavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė lizingo davėjai UAB „Swedbank lizingas“ minėtą automobilį už 18 860,00 Eur su PVM kainą, įsipareigodama iki 2022 m. birželio 20 d. jį perduoti UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybėn, pristatant jį ieškovės / lizingo gavėjos UAB „Elpromas“ sutartu adresu bei ginčo automobilio valdytoju registruojant ieškovę UAB „Elpromas“, tačiau UAB „Swedbank lizingas“ privalomai nurodant automobilio savininku. Sutarties-PPS 4. punktu šalys sutarė, jog automobilio kaina bus sumokėta tokiu būdu: ieškovės UAB „Elpromas“ 4 715,00 Eur suma, sumokėta UAB „Swedbank lizingas“, įskaitoma kaip dalis ieškovės atsakovei mokėtinos automobilio kainos pagal Sutartį-PPS, todėl atitinkamai šia suma mažinamas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojimas sumokėti atsakovei už automobilį pagal Sutartį-PPS  Sutarties-PPS 4.1.1. papunktis); likusią 14 145,00 Eur automobilio kainos dalį UAB „Swedbank lizingas“ sumoka atsakovei UAB „Sovli“ per 3 darbo dienas nuo šios Sutarties-PPS įsigaliojimo ir šių sąlygų įvykdymo – automobilio perdavimo ir PVM sąskaitos faktūros, UAB „Swedbank lizingas“, atsakovės ir ieškovės tinkamai pasirašyto Turto perdavimo priėmimo akto, Sutartis-PPS originalų pateikimo ir ginčo automobilio įregistravimo UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybe Sutartyje-PPS nurodytomis sąlygomis (Sutarties-PPS 4.1.2. papunktis). Pardavėjui iki 2022 m. birželio 20 d. nepristačius turto, pardavėjas UAB „Sovli“ moka pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“  delspinigius – 0,08 proc. turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o pardavėjui vėluojant pristatyti turtą ilgiau nei 30 dienų, pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį-PPS. Šiuo atveju nutraukus Sutartį-PPS pardavėjas UAB „Sovli“ privalo grąžinti pirkėjui visas pagal Sutartį-PPS sumokėta sumas ir atlyginti dėl to susidariusius pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“ ir kliento UAB „Elpromas“ nuostolius (Sutarties-PPS 3.2. punktas). Šalis, kuri nevykdė ar vykdė netinkamai Sutartyje-PPS numatytas prievoles, privalo padengti visus dėl to susidariusius kitų šalių nuostolius, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Jeigu pagrindas nevykdyti prievolių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių išlieka ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo apie jų atsiradimą gavimo dienos, bet kuri iš šalių turi teisę nutraukti Sutartį-PPS (Sutarties-PPS 6.1 punktas). Vykdant šią sutartį klientas UAB „Elpromas“ atlieka visas pirkėjo UAB „Swedbank lizingas“ funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka pats pirkėjas, ir Sutarties-PPS sąlygų keitimą. Pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ neatsako klientui UAB „Elpromas“ už turto kokybę, kompleksiškumą ar atitikimą Sutarčiai-PPS, atitinkamas pretenzijas klientas UAB „Elpromas“ reiškia tiesiogiai pardavėjui UAB „Sovli“ (Sutarties 1.5. punktas). Sutartis-PPS įsigalioja, kai: 1) ji bus pasirašyta; 2) įsigalios Lizingo sutartis; 3) bus įvykdytos Lizingo sutartyje nustatytos jos įsigaliojimo sąlygos (pvz., bus pateiktos Lizingo sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės; Sutarties-PPS 7.1 punktas). Sutartis-PPS negali būti vienašališkai nutraukta, išskyrus LR įstatymuose ir šioje sutartyje numatytus atvejus, o būtent: UAB „Swedbank lizingas“, kaip pirkėjo, teisę nutraukti Sutartį-PPS gali įgyvendinti tiek UAB „Swedbank lizingas“, tiek UAB „Elpromas“ – gavęs raštišką UAB „Swedbank lizingas“ sutikimą (Sutarties-PPS 7.2 punktas).

15.                      Iš 2022 m. kovo 5 d. bei 2022 m. balandžio 26 d. Toyota Lietuva <no-replay@email.toyota.lt> siųstų elektroninių laiškų į ieškovės elektroninį paštą info@elpromas.lt matyti, jog Toyota automobilių gamintojas informavo ieškovę UAB „Elpromas“ apie užsakymo – pagaminti automobilį TOYOTA PROACE CITY VERSO – patvirtinimą bei pradėtą automobilio gamybą.

16.                      Iš atsakovės UAB „Sovli“ kartu su tripliku pateiktų 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 26 d. detaliųjų telefono Nr. +370 656 61077 (pastaba: iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlymo Nr. 196 (sprendimo 11 punktas) duomenų nustatyta, jog tai UB „Sovli“ Naujų automobilių pardavimo vadybininko A. J. kontaktinio telefono numeris) paslaugų išklotinių nustatyta, jog 2022 m. birželio 1 d. 14:06:27 val. bei 2022 m. rugsėjo 26 d. 15:20:40 val. buvo fiksuoti skambučiai į telefono Nr. +370 656 29067 (pastaba: Sutarties duomenimis nustatyta, jog tai UAB „Elpromas“ kontaktinis telefono numeris).

17.                      Iš atsakovės UAB „Sovli“ 2022 m. birželio 20 d. pranešimo „Dėl automobilio pristatymo termino“, matyti, jog atsakovė informavo ieškovę UAB „Elpromas“ bei lizingo davėją / pirkėją UAB „Swedbank lizingas“, jog deda visas pastangas įvykdyti Sutartį-PPS, tačiau UAB „Swedbank lizingas“ perkamo ginčo automobilio pristatymas vėluoja dėl force majeure aplinkybių, atleidžiančių atsakovę, kaip pardavėją, nuo atsakomybės (tame tarpe ir netesybų) dėl automobilio pristatymo vėlavimo. Force majeure aplinkybėmis atsakovė nurodė laikanti per pastarąjį laikotarpį susiklosčiusių objektyvių aplinkybių visumą – koronaviruso pandemija, lustų gamybos krizė, detalių tiekimo grandinių trūkinėjimas, karinė agresija ir pan. Nurodė, jog šie vykstantys pokyčiai ekonomikoje pasaulio mastu neabejotinai nulėmė iššūkius automobilių gamybos / pramonės srityje, kurių atsakovė UAB „Sovli“ negali kontroliuoti ir užkirsti kelio dėl jų kylančių pasekmių atsiradimui, nes tai nepriklauso nuo atsakovės valios.

18.                      Iš UAB „ Elpromas“ atstovo advokato padėjėjo Vacio Milkono 2022 m. liepos 12 d. pretenzijos „Dėl vėlavimo pristatyti automobilį“ matyti, jog ieškovė UAB „Elpromas“ atsakovei UAB „Sovli“ pareiškė pretenziją, kuria nurodė nesutinkanti su atsakovės 2022 m. birželio 20 d. pranešime „Dėl automobilio pristatymo termino“ nurodytomis aplinkybėmis bei jų laikymu force majeure aplinkybe, kadangi visos šios aplinkybės egzistavo jau Sutarties-PPS sudarymo metu, taigi atsakovė sudarydama Sutartį-PPS turėjo įsivertinti šias rizikas bei atsakovė nenurodė aiškaus ir protingo termino, kada Sutartis-PPS bus įvykdyta.

19.                      Iš 2022 m. liepos 14 d. elektroninio laiško, siųsto iš elektroninio pašto: orders@toyota.ee (pasirašyto Toyota Baltic AS, esančios Taline, vyresniojo pardavimų specialisto Merilin Mägi) adresatui A. M. <aurelijus@sovli.lt, matyti, jog atsakovė UAB „Sovli“ gavo pranešimą, jog automobilis Proace City Verso pagal užsakymą Nr. 5619005 nebus pagamintas ir todėl atšaukiamas jo užsakymas. Elektroniniame laiške pateiktą informacija iš užsakymų sistemos, iš kurios matyti, jog užsakymo Nr. 5619005: data – 2021 m. rugsėjo 14 d.; užsakymo tipas – transporto įmonės užsakymas; mažmenininkas – UAB „Sovli“; pardavėjas – A. M.; klientas (pirkėjas) – UAB „Elpromas“;  užsakymo pristatymo data – 2023 m. liepos mėn.; automobilio modelio kodo aprašymas – PF1APL5150 6M L3 Shuttle N1; spalva – EWP-FY; kiekis  – 1 vnt. Laišku taip pat atsakovė informuota, jog pirkėjas gali pasirinkti naują tinkamą automobilį iš Proace City Verso linijos, tačiau gamykla negali teikti papildomos pagalbos ar pakaitinio automobilio pirkėjui. O taip informuojama, jog pirkėjas gali nutraukti sutartį, tačiau sutarties nutraukimo atveju nėra numatyta jokia kompensacija.

20.                       Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. Toyota Proace City Verso (version 3) kainoraščio matyti, jog pardavimų kainoraštyje yra įtrauktas TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T automobilio modelis.

21.                      Iš 2022 m. liepos 11 d. Toyota Proace City Verso (version 3) kainoraščio matyti, jog pardavimų kainoraštyje esančių TOYOTA PROACE CITY VERSO automobilių asortimente nėra TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T automobilio modelio.

22.                      Iš atsakovės UAB „Sovli“ 2022 m. liepos 20 d. atsakymo į ieškovės UAB „ Elpromas“ 2022 m. liepos 12 d. pretenziją bei 2022 m. liepos 20 d. rašto  trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“, kaip pirkėjai, matyti, jog atsakovė UAB “Sovli“ dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Sutartį-PPS bei buvo suinteresuota ją įvykdyti, tačiau gavo pranešimą, jog gamintojas nutraukia ginčo automobilio gamybą su N1 (krovininis automobilis) kategorija, todėl jis nebus pagamintas ir pristatytas ieškovei UAB „Elpromas“ ir dėl šių aplinkybių atsakovė grąžina ieškovei gautą 1 000 Eur pradinę įmoką už ginčo automobilį. Papildomai tvirtino, jog šios aplinkybės nepriklauso nuo atsakovės valios ir pastaroji Sutarties-PPS sudarymo metu to nenumatė ir negalėjo numatyti. O taip pat pasiūlė UAB „Swedbank lizingas“ apsvarstyti Sutarties-PPS nutraukimo klausimą vienašališkai arba šalių susitarimu.

23.                      Iš 2022 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymo (identifikacinis kodas 2022072002094521) matyti, jog atsakovė UAB „Sovli“ pervedė ieškovei UAB „Elpromas“ 1 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama – pradinė įmokos grąžinimas pagal Sutartį Nr. LT213323/PPS.

24.                      Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. pasiūlymo Nr. 2117 nustatyta, jog UAB „Solorina“ pateikė ieškovės UAB „Elpromas“ vadovui H. R. komercinį pasiūlymą už 24 299,00 Eur su PVM kainą parduoti automobilį TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D (102 hp) M/T Shuttle, spalva: Icy White, vidaus spalva: tamsiai pilkos medžiaginės sėdynės (F7FY), su fiksuotu vilkimo kabliu.

25.                      Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. Transporto priemonės pardavimo sutarties Nr. 10742 nustatyta, jog ieškovė su pardavėja UAB „Solorina“ sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl automobilio TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D (102 hp) M/T Shuttle, spalva: Icy White, vidaus spalva: tamsiai pilkos medžiaginės sėdynės (F7FY), su fiksuotu vilkimo kabliu, įsigijimo už 24 299,00 Eur su PVM kainą, automobilį pirkėjai (ieškovei) perduodant ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.

26.                       Iš 2022 m. rugsėjo 25 d. elektroninio laiško, UAB „Swedbank lizingas“ siųsto atsakovei UAB „Sovli“, ir 2022 m. rugsėjo 28 d. Susitarimo dėl pirkimo pardavimo sutarties Nr. LT213323/PPS sąlygų pakeitimo projekto, matyti, jog UAB „Swedbank lizingas“ informavo atsakovę UAB „Sovli“, jog klientas UAB „Elpromas“ nepasirašė jam išsiųsto pasirašymui 2022 m. rugsėjo 28 d. Sutarties-PPS pakeitimo projekto, kuriuo ketinta susitarti su ieškove dėl Sutarties-PPS 3.1. punkto pakeitimo, pardavėjui UAB „Sovli“ įsipareigojant pristatyti turtą iki 2022 m. lapkričio 1 d., pardavėjo UAB „Sovli“ ir kliento UAB „Elpromas“ sutartu adresu.

27.                      Iš 2022 m. spalio 14 d. elektroninio laiško matyti trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atstovo UAB „Sovli“ pateikta pozicija, jog UAB „Swedbank lizingas“ ketina klientui UAB „Elpromas“ pateikti pranešimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą per 30 dienų, kadangi sandoris pilnai neįsigalios.

28.                      Iš 2023 m. spalio 12 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto 2021 m. sausio 1 d. -2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 30 d. dienai ieškovė ir atsakovė tarpusavio finansinių įsipareigojimų neturi, 2021 m. rugsėjo 13 d. UAB „Sovli“ kreditas UAB „Elpromas“ siekė 1000,00 Eur, o 2022 m. liepos 20 d. fiksuotas 1000,00 Eur debetas, t. y. iš ieškovės 2021 m. rugsėjo 13 d. gautos 1000,00 Eur lėšos atsakovės ieškovei buvo grąžintos 2022 m. liepos 20 d.

29.                       Iš UAB „Swedbank lizingas“ 2022 m. lapkričio 28 d. pranešimo Nr. SL-SR-22-496 „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo (adresuoto UAB „Elpromas“) nustatyta, jog UAB „Swedbank lizingas“ informavo pirkėją / ieškovę UAB „Elpromas“ vienašališkai po 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo nutraukianti su ja pasirašytą Lizingo sutartį, kadangi 2022 m. liepos 20 pranešimu pardavėja UAB „Sovli“ informavo lizingo davėją, jog pagal Sutartį-PPS, sudarytą tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Sovli“, sutarties objektas – automobilis TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai 2022 m. – nebus pristatytas, nutraukus tokių automobilių gamybą.

30.                       Iš 2023 m. sausio 9 d. Sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo (toliau – Reikalavimo teisių perleidimo sutartis) matyti, jog pradinis kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ po šios bylos iškėlimo teisme neatlygintinai perleido ieškovei UAB „Elpromas“ visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Sovli“ pagal Sutartį-PPS dėl automobilio TOYOTA PROACE CITY VERSO pirkimo, t. y. reikalauti grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, įskaitant nuostolių atlyginimą bei kitus su sutarties pažeidimu susijusius mokėjimus, baudas, netesybas, reikalauti nutraukti Sutartį-PPS ar pripažinti ją negaliojančia. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje taip pat yra įrašai, jog: 1) pagal Sutartį-PPS, sudarytą tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovės UAB „Sovli“, ieškovė UAB „Elpromas“ yra sumokėjusi UAB „Sovli“ 4 715,00 Eur automobilio kainos dalį; 2) UAB „Swedbank lizingas“ ir ieškovė UAB „Elpromas“ gavo atsakovės UAB „Sovli“ pranešimą, jog gamintojas nutraukė tokio automobilio gamybą, todėl jis nebus pristatytas.

31.                      Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). 

32.                      Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

33.                      Ištyręs byloje surinktų įrodymų (sprendimo 11-30 punktai) visumą, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojo A. J. parodymus teismas įsitikino, jog atsakovė UAB „Sovli“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniu komerciniu pasiūlymu (sprendimo 11 punktas) pasiūlė ieškovei UAB „Elpromas“ parduoti transporto priemonę TOYOTA PROACE CITY VERSO Long Double side door 1.5 D-4D Shuttle N1 M/T, spalva: Arctic White, vidaus spalva: tamsiai pilkos medžiaginės sėdynės (F7FY), su fiksuotu vilkimo kabliu, kurią ieškovė nusprendė iš atsakovės įsigyti lizingo (finansinės nuomos) sąlygomis. Šių ikisutartinių bylos šalių teisinių santykių pasekoje buvo pasirašytos šios 2 sutartys:  1) trišalė UAB „Elpromas“ (kaip lizingo gavėjos), UAB „Sovli“ (kaip automobilinio pardavėjos) ir UAB „Swedbank lizingas (kaip lizingo davėjos)  2021 m. rugsėjo 13 d. Lizingo sutartis dėl automobilio – TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai: 2022 – finansinės nuomos, šį automobilį pirkimo pardavimo sutarties pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ įsigyjant nuosavybėn pagal ieškovės nurodymus iš pardavėjos UAB „Sovli“, perduoti jį valdyti ir naudoti ieškovei UAB „Elpromas“ verslo tikslais už sutartą užmokestį, sutarus, jog sumokėjus visą Lizingo sutartyje numatytą kainą – 19 724,16 Eur – automobilis pereis ieškovei nuosavybės teise; 2) dvišalė konsensualinė UAB „Swedbank lizingas“ (kaip pirkėjos) ir UAB „Sovli“ (kaip pardavėjos) 2021 m. rugsėjo 13 d. Sutartis-PPS dėl automobilio – TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai: 2022, kurį UAB „Sovli“ įgis ateityje ir perduos iki 2022 m. birželio 20 d. – pirkimo pardavimo UAB „Swedbank lizingas“, ieškovės UAB „Elpromas“ naudai. Be to, 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovė atsakovei sumokėjo 1 000,00 Eur už automobilį (sprendimo 12, 28 punktai). Šių aplinkybių iš esmės neginčijo nei viena bylos šalis, todėl jos laikomos įrodytomis.

34.                      Tačiau, minėta, šalys nesutaria ar abiejų šalių pasirašyta Sutartis-PPS, kurią ieškovė reikalauja pripažinti nutraukta dėl atsakovės kaltės nuo 2022 m. liepos 20 d., yra galiojanti ir sukėlė teisines pasekmes. 

35.                      Šiuo teismas pažymi, jog iš esmės byloje ištirti įrodymai bei pačios atsakovės UAB „Sovli“ atstovų duoti paaiškinimai ir juos patvirtinantys liudytojo A. J. parodymai bei abiejų šalių atlikti veiksmai po Lizingo sutarties ir Sutarties-PPS 2021 m. rugsėjo 13 dieną pasirašymo patvirtina, kad Sutarties-PPS šalys turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas pagal šią sutartį ir juos sukūrė. O būtent tai, jog: ieškovė UAB „Elpromas“ 2021 m. rugsėjo 13 d. (Lizingo sutarties ir Sutarties-PPS pasirašymo dieną) sumokėjo 1000,00 Eur įmoką už perkamą ginčo automobilį atsakovei UAB „Sovli“ (sprendimo 12, 28 punktai); ieškovės vadovo H. R. paaiškinimai, kuriais jis patvirtino sumokėjęs lizingo davėjui UAB „Swedbank lizingas“ 200,00 Eur mokestį, Lizingo sutarties sąlygos, užtikrinančios, kad net ir lizingo santykių pasibaigimo atveju lizingo davėjas išsaugo teisę į 200,00 Eur dydžio sutarties mokestį bei trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į ieškinį konstatuotos faktinės aplinkybės (kad avansą už turtą atsakovei tiesiogiai sumokėjo ieškovė, todėl UAB „Swedbank lizingas“ jokių papildomų išlaidų nepatyrė ir savarankiškų reikalavimų byloje neturi) įrodo, jog ieškovė Lizingo sutartyje nustatytu 7 dienų (po jos pasirašymo dienos) terminu sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ 200,00 Eur Lizingo sutarties administravimo mokestį lizingo davėjai UAB „Swedbank lizingas“; atsakovė, žinodama apie Lizingo sutartimi bei Sutartimi-PPS sutartas šių sutarčių įsigaliojimo sąlygas, tačiau, gavusi iš ieškovės 1000,00 Eur įmoką ir nelaukdama Sutarties-PPS 7.1. reglamentuotų jos įsigaliojimą nulemiančių sąlygų įvykimo (t. y. kol ieškovė UAB „Elpromas“ per Lizingo sutartimi jai suteiktas 7 dienas (po Lizingo sutarties pasirašymo) sumokės 4 915,01 Eur dydžio pirmąją įmoką (kurios 4715,01 Eur dalį sudarė pirmoji turto (automobilio) išpirkimo įmoka ir dalis automobilio kainos) pagal Lizingo sutartį UAB „Swedbank lizingas“ arba atsakovei UAB „Sovli“), jau sekančią dieną po Lizingo sutarties ir Sutarties-PPS pasirašymo, t. y. 2021 m. rugsėjo 14 d. atliko užsakymą Toyota automobilių gamyklai pagaminti ginčo automobilį (sprendimo 15, 19 punktai); 2022 m. birželio mėn. pradžioje atsakovės atstovas informavo ieškovę apie automobilio gamybos proceso vėlavimą bei, jog dėl šios priežasties jis nebus pristatytas ieškovei 2022 m. birželio 20 d.; 2022 m. liepos 14 d. iš Toyota automobilių gamyklos gavusi informaciją apie nutrauktą tokių automobilių gamybą atsakovė apie šią aplinkybę informavo ieškovę (sprendimo 16 punktas), surado kitą panašų automobilį ir 2022 m. rugsėjo 28 d. pasiūlė jį iki 2022 m. lapkričio 1 d. ieškovei pristatyti (sprendimo 26 punktas); trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ su ieškove UAB „Elpromas“ sudarytos 2023 m. sausio 9 d. sutarties dėl reikalavimo teisių perleidimo turinys, iš kurio aiškiai matyti, jog pirkėja UAB „Swedbank lizingas“ Sutartį-PPS laikė galiojančia ir vykdė.

36.                      Visų šių sprendimo 35 punkte įvardintų įrodymų visuma apie Sutarties-PPS šalių ir ieškovės UAB „Elpromas“ (kurios naudai ši sutartis buvo sudaryta pagal Lizingo sutarties sąlygas) veiksmus bei jų atlikimo seką, leidžia teismui konstatuoti, jog Sutarties-PPS šalys (pirkėja ir pardavėja) tiek de facto, tiek ir de jure pripažino šią sutartį sudariusios ir ją vykdė. Taigi šiuo atveju egzistuoja esminis sutarties sudarymo požymis – Sutarties-PPS šalių realus ir aiškiai išreikštas ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas.  Pažymėtina, jog nors ginčo atveju, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas advokatas E. Rusinas, nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui nebuvo sumokėta būtent 4915,01 Eur dydžio pirmoji turto išpirkimo įmoka, tačiau buvo nustatyta, kad ieškovė Lizingo sutartyje nustatytu 7 dienų po jos pasirašymo dienos terminu sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ 200,00 Eur Lizingo sutarties administravimo mokestį bei atsakovei UAB „Sovli“ 1000,00 Eur dydžio pradinę įmoką už perkamą automobilį. Taigi, nors ieškovė UAB „Elpromas“ ir sumokėjo mažesnio dydžio pirmąją turto išpirkimo įmoką, t. y. sutartines pareigas įgyvendino netinkama apimtimi, tačiau iš esmės savo valiniais realiai atliktais veiksmais ketino ir siekė sukurti sutartinius santykius pagal Lizingo sutartį ir Sutartį-PPS. O minėti 2021 m. rugsėjo 13 dieną bei vėliau atsakovės bei trečiojo asmens atlikti veiksmai rodo, jog toks ieškovės sutartinių pareigų įgyvendinimas jas tenkino – šiuos ieškovės veiksmus atsakovė ir tretysis asmuo laikė pakankamais pradėti Sutarties-PPS vykdymui, t. y. ginčo automobilio užsakymui 2021 m. rugsėjo 14 d. atlikti bei vėliau iš esmės visais savo veiksmais stengiantis ją įvykdyti.

37.                      Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai nurodė, jog ieškovės sumokėta atsakovei 1000,00 Eur dydžio suma yra avansas, kuris neatlieka užtikrinimo priemonės ir todėl negali būti laikoma pradine įmoka pagal Lizingo sutartį, t. y. jos įsigaliojimo sąlyga, teismas su tokiu atsakovės aplinkybių vertinimu negali sutikti, kadangi kaip matyti iš pačios atsakovės UAB „Sovli“ į bylą pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto įrašų apie iš ieškovės UAB „Elpromas“ gautų įmokų dydį bei laiką, 1000,00 Eur įmoka atsakovei ieškovė atliko ne iki Lizingo sutarties ir Sutarties-PPS sudarymo dienos, nors ieškovei atsakovė komercinį pasiūlymą dėl ginčo automobilio pardavimo buvo pateikusi dar 2021 m. rugpjūčio 31 d., tačiau būtent 2021 m. rugsėjo 13 d., taigi Lizingo sutarties ir Sutarties-PPS pasirašymo dieną. Kas leidžia labiau tikėti, jog ši įmoka ieškovės buvo atlikta siekiant įgyvendinti jau ne ikisutartinius teisinius santykius pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. komercinį pasiūlymą, tačiau sukurti ir vykdyti sutartinius teisinius santykius lizingo sąlygomis.

38.                      Atsakovės atstovai taip pat tvirtino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytos Sutarties-PPS įsigaliojimą lemiančios sąlygos, numatytos šios sutarties 7.1. papunktyje, t. y. neįsigaliojo Lizingo sutartis dėl finansinės nuomos ir nebuvo įvykdytos minėtos sutarties įsigaliojimo sąlygos, t. y. ieškovė nesumokėjo pirmosios 4 915,01 Eur dydžio lizingo įmokos pagal grafiką, nei UAB „Swedbank lizingas“, nei atsakovei. Tačiau teismas šiuos argumentus laiko daugiau atsakovės pasirinkta gynybine pozicija byloje ir atmeta, kaip nepagrįstus, kadangi nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020 41 punktas). O nagrinėjamu atveju, įvertinant tai, jog ginčo Sutartis-PPS buvo sudaryta tarp verslo subjektų, standartinėmis finansinio lizingo sąlygomis bei UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Sovli“ ir ieškovei, kurios naudai ši sutartis lizingo sąlygomis buvo sudaryta, aiškiais veiksmais (sprendimo 35-37 punktas) parodžius savo turimus ketinimus sukurti Sutartimi-PPS tarpusavio teises ir pareigas dėl ginčo automobilio pirkimo pardavimo, teismas laiko aiškiai įrodytas faktines aplinkybes, jog Sutartis-PPS buvo jos šalių sudaryta ir šalys ją laikė galiojančia nuo jos pasirašymo momento.

 

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti automobilio pirkimo pardavimo sutartį nutraukta.

 

39.                      Nustačius, jog Sutarties-PPS šalys ją sudarė (CK 6.162 straipsnis), byloje spręstinas ieškinio reikalavimas dėl jos pripažinimo nutraukta nuo 2022 m. liepos 20 d. dėl atsakovės UAB Sovli“ kaltės.

40.                      Ieškovė laiko ir prašo teismo sprendimu pripažinti, jog atsakovė Sutartį-PPS nutraukė vienašališkai 2022 m. liepos 20 d. savo kaltais veiksmais, kadangi tinkamai nevykdė savo sutartinių pareigų nuo pat Sutarties-PPS sudarymo, vėliau pareikšdama ieškovei, jog automobilis nebegaminamas bei grąžindama 1000 Eur ieškovės sumokėtą avansą, nebendradarbiavo su ieškove, kadangi 2022 m. birželio 20 d. ieškovės vadovui atvykus į automobilių saloną neteikė jokių kitų pasiūlymų dėl automobilio pakeitimo kitu bei nepagrįstai 2022 m. liepos 20 d. pranešimu atsisakė vykdyti šią sutartį, teisinantis koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje aplinkybėmis, kurios tuo metu jau nebebuvo naujiena ir negalėjo būti vertinamos kaip force majeure aplinkybės.

41.                      Atsakovė šias ieškovės nurodomas aplinkybes ginčija, nurodydama eilę aplinkybių, jog su tokia situacija, kad gamykla nutrauktų užsakyto automobilio modelio gamybą susidūrė pirmą kartą ir ėmėsi aktyvių veiksmų  apie susidariusią situaciją informuoti klientą bei surasti ir pristatyti ieškovei panašų automobilį, jog galėtų įvykdyti Sutartį-PPS: dar 2022 m. birželio mėn. pradžioje sistemoje tikrindama užsakymo įvykdymą Toyota gamykloje ir neradusi duomenų apie jo pagaminimą, nedelsdama informavo ieškovės vadovą telefonu, jog automobilio pristatymas ieškovei vėluos dėl užtrukusio jo gamybos proceso ir nebus pristatytas 2022 m. birželio 20 d.; 2022 m. liepos 14 d. sužinojusi iš Toyota gamyklos, kad gamykla atšaukė užsakyto modelio automobilio gamybą apie tai informavo ieškovę, o vėliau ieškojo ir surado panašų į ieškovės užsakytą automobilį ir 2022 m. rugsėjo 26 d. informavo ieškovę apie šį surastą automobilį bei galimybę jį klientui pristatyti iki 2022 m. lapkričio 1 d., tačiau ieškovės vadovas šio automobilio atsisakė.

42.                      CK 6.217

 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

43.                      Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso, kad prievolė bus įvykdyta, praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartiniuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

44.                      Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-386-378/2018 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45.                      Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią Kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 63 punktas).

46.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčo Sutarties-PPS 7.2. papunkčiu jos šalys – pirkėja UAB „Swedbank lizingas“ ir pardavėja UAB „Sovli“ – aptardamos šias sutarties nutraukimo sąlygas numatė, jog ji negali būti vienašališkai nutraukta, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir sutartyje numatytus atvejus, papildomai aptardami pirkėjos teisę nutraukti sutartį, t. y. ją deleguodami ne tik pačiai pirkėjai, tačiau ir pirkėjos raštišku sutikimu – klientei UAB „Elpromas“. Iš esmės aptarta rodo, jog Sutarties-PPS šalys susitarė dėl jos nutraukimo galimybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taigi pagal CK normas. Todėl, atsižvelgęs į CK 6.217-6.218 straipsniuose reglamentuotų normų analizę, teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog manydama, kad atsakovė esmingai pažeidė Sutarties-PPS sąlygas, t. y. manydama, jog egzistuoja CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, gavusi raštišką UAB „Swedbank lizingas“ sutikimą, būtent ieškovė turėjo teisę vienašališkai savo iniciatyva inicijuoti Sutarties-PPS nutraukimą CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuotomis sąlygomis nesikreipdama į teismą, o taip pat iki Sutarties-PPS įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių numatydama, kad kita sutarties šalis pažeis sutartį iš esmės, galėjo ją nutraukti vienašališkai iki Sutarties-PPS įvykdymo termino pabaigos (CK 6.219 straipsnis), tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

47.                      Tuo tarpu bylos duomenys rodo, jog Sutartis-PPS buvo pasirašyta ir pradėta vykdyti, taigi galiojanti. Į bylą nebuvo pateikta rašytinių duomenų ar kitų aiškių įrodymų, kurie aiškiai pagrįstų, jog šalys bendru sutarimu ar kažkuri viena iš bylos šalių nutraukė Sutartį-PPS. Priešingai, nors ieškiniu ir dubliku ieškovė įrodinėjo atsakovės neveikimą pagal Sutartį-PPS, visgi bylos nagrinėjimo proceso metu iš esmės abiejų šalių atstovai sutiko dėl faktinių aplinkybių, jog Sutartimi-PPS sutartu ieškovei perduoti laiku – 2022 m. birželio 20 d. – lizingo sąlygomis ieškovės iš atsakovės perkamas automobilis nebuvo atsakovės ieškovei perduotas, taigi pirkėja iš esmės sutartu terminu negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties-PPS, tačiau užsakymas automobilio gamybai atsakovės buvo atliktas, Sutarties-PPS šalių buvo komunikuojama dėl šios Sutarties-PPS vykdymo telefonu ir elektroniniu paštu ir dar iki Sutartimi-PPS sutartos automobilio pristatymo ieškovei datos (2022 m. birželio 20 d.) ieškovei iš atsakovės telefoninio pranešimo 2022 m. birželio 1 d. buvo aiškiai žinoma, kad automobilio pagaminimas bei pristatymas vėluos. Be to, ieškovės atstovas (vadovas) H. R. teisme pripažino buvęs atsakovės atstovo 2022 m. birželio 1 d. informuotas, jog automobilio pristatymas vėluos ir jis nebus pagamintas bei pristatytas 2022 m. birželio 20 d., o vėliau – 2022 m. liepos 20 d. atsakymu į pretenziją – apie tai, jog Toyota gamykla nutraukė UAB „Swedbank lizingas“ Sutartimi-PPS jo naudai perkamo automobilio gamybą bei sutikęs su 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovės UAB „Sovli“ telefonu pateiktu pasiūlymu įsigyti kitą atsakovės surastą panašų į norėtą įsigyti automobilį už Sutartyje-PPS sutartą kainą.

48.                      Taigi nors vėliau ieškovės atstovas (vadovas) H. R., pasitaręs su teisininkais, persigalvojo ir nepasirašė Lizingo sutarties pakeitimo ir nepirko atsakovės, vykdant Sutartį-PPS, pasiūlytos alternatyvos – kito panašaus automobilio už tą pačią kainą, tačiau teismo vertinimu, minėti ieškovės vadovo veiksmai akivaizdžiai paneigia ieškinyje ir dublike nurodytus ieškovės argumentus dėl atsakovės neveikimo ar kaltės dėl Sutarties-PPS nevykdymo bei įrodo tai, jog ieškovė laikė Sutartį-PPS galiojančia ne tik iki 2022 m. liepos 20 d. atsakovės atsakymo į pretenziją gavimo, tačiau ir 2022 m. rugsėjo 26 d.

49.                      Tuo labiau, jog bylos duomenys patvirtina, jog būtent ieškovė nebendradarbiavo su UAB „Swedbank lizingas“ ir nesutiko nutraukti Lizingo sutarties iki pat 2023 m. pradžios. Kas tik dar tvirčiau leidžia įsitikinti, jog ieškovė net ir kreipimosi į teismą 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu bei 2022 m. lapkričio 22 d. dubliku metu nelaikė Sutarties-PPS nutraukta. Minėti ieškovės vadovo H. R. teisme duoti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma, jog Sutarties-PPS vykdymo problemos susidarė ne dėl atsakovės, kaip automobilių pardavėjo, veiksmų ar neveikimo, tačiau dėl Toyota automobilių gamybos proceso problematikos – Toyota automobilių gamintojo veiksmų. O tai įrodo, jog sutartinės prievolės pagal Sutartį-PPS neįvykdymą lėmė ne atsakovės tyčiniai veiksmai (neveikimas) ar didelis neatsargumas vykdant Sutartį-PPS, tačiau trečiojo asmens (Toyota automobilių gamintojo) veiksmai, kurių, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, atsakovė įtakoti bei iš anksto (dar pasirašant Sutartį-PPS) numatyti negalėjo.

50.                      Taigi bylos rašytiniai duomenys bei abiejų šalių atstovų teisme duoti paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, jog atsakovė stengėsi įvykdyti Sutartį-PPS. Nors ir akivaizdžiai praleidusi Sutartyje-PPS sutartą automobilio pristatymo terminą, 2022 m. rugsėjo 26 d. surado kitą panašų automobilį ir pasiūlė ieškovės vadovui jį parduoti už Sutartyje-PPS sutartą kainą, tačiau, nors ir sutikęs, ieškovės vadovas vėliau atsisakė jį įsigyti iš atsakovės. O tai įrodo, jog pagal Sutartį-PPS ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties-PPS – automobilio TOYOTA PROACE CITY VERSO, pirmosios registracijos metai 2022 m. – ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo, tačiau iš esmės dėl pačios ieškovės valinių veiksmų, t. y. nusprendus nepirkti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pasiūlyto automobilio ir jį pirkti iš kitos įmonės.

51.                      Šiuo teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas leidžia sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu tokios (sutarties nutraukimo) sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Be to, Lizingo sutarties 3.7.1. papunkčiu ieškovė UAB „Elpromas“ prisiėmė sutartinę prievolę prieš lizingo davėją UAB „Swedbank lizingas“ ir pardavėją UAB „Sovli“ pranešti pardavėjui UAB „Sovli“ apie netinkamą Sutarties-PPS vykdymą, CK 6.348 str. pareikalauti jo pašalinti visus trūkumus, trukdančius naudotis turtu, o jeigu pardavėjas šio reikalavimo nevykdo – pareikalauti pakeisti turtą nauju ir tinkamu pardavėjo sąskaita.

52.                      Taigi iš esmės ginčo automobilio lizingo sutartiniuose santykiuose šalys buvo sutariusios dėl galimybės ginčo automobilį pakeisti nauju (kitu automobiliu) bei šio veiksmų inicijavimo ieškovės, kaip automobilio lizingo gavėjos, veiksmais. Todėl nagrinėjamo ginčo kontekste, abiejų šalių veiksmai komunikuojant tarpusavyje dėl Lizingo sutarties bei Sutarties-PPS įgyvendinimo susidūrus su Sutartimi-PPS atsakovės lizingo sąlygomis ieškovės naudai parduodamo automobilio gamybos problemomis, atsakovės pasiūlymas parduoti kitą surastą (panašų į ieškovės pageidautą) automobilį už Sutartyje-PPS sutartą kainą po to, kai atsakovė praleido Sutarties-PPS įvykdymo terminą (2022 m. birželio 20 d.), vertinant aukščiau įvardintų sutarčių pabaigą reglamentuojančių normų bei šalis siejusių automobilio lizingo teisinių santykių kontekste, atrodo visiškai nuoseklūs ir logiški, tačiau akivaizdžiai paneigiantys pačios ieškovės pasirinktą poziciją dėl atsakovės veiksmų vykdant Sutartį-PPS. 

53.                      Teismas pažymi, jog parduodamo daikto perdavimo pirkėjui termino praleidimas yra sutarties pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), tačiau nebūtinai lemia šalies teisę atsisakyti sutarties, nes įstatyme nustatyti ir kiti pirkėjo interesų gynimo būdai (CK 6.209 straipsnis, 6.218 straipsnio 2 dalis). Sutartyje-PPS yra nurodytas konkretus jos įvykdymo terminas – 2022 m. birželio 20 d., tačiau joje nėra nuostatų, kuriuos suponuotų išvadą, jog griežtas termino laikymasis turėjo esminę reikšmę ieškovei, kaip asmeniui, kurio naudai pirkėja UAB „Swedbank lizingas“, įgyvendindama finansinės nuomos sąlygas pagal Lizingo sutartį, sudarė šią sutartį. Ieškovė byloje taip pat neįrodinėjo 2022 m. liepos 20 d. praradusi interesą Sutarčiai-PPS būtent dėl tos aplinkybės, jog 2022 m. birželio 20 d. negavo iš atsakovės pirkto automobilio. Bylos duomenys netgi rodo priešingai. Ieškovės 2022 m. liepos 14 d. pretenzija, ieškovės vadovo H. R. paaiškinimai, jog jis buvo sutikęs su atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymu pristatyti 2022 m. lapkričio 1 d. kita panašų automobilį už tą pačią kainą bei tai, kad sudarydama naują sutartį su UAB „Solorina“ dėl automobilio įsigijimo ieškovė sutiko jo pagaminimo ir pristatymo laukti dar pusantrų metų, leidžia labiau tikėti, jog Sutartyje-PPS numatytas 2022 m. birželio 20 d. terminas pirkėjai UAB „Swedbank lizingas“ ir ieškovei, kurios naudai Sutartis-PPS buvo sudaryta, nebuvo esminė sąlyga, kurios neįvykdymą reikėtų laikyti esminiu Sutarties-PPS pažeidimu.

54.                       Be to, į bylą ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji būtų vykdžiusi Lizingo sutarties 3.7.1. papunkčiu prisiimtą pareigą atsakovės atžvilgiu, t. y. Sutartyje-PPS nustatytu jos įvykdymo terminu (2022 m. birželio 20 d.) negavusi iš atsakovės ginčo automobilio, būtų pareikalavusi jį pakeisti kitu. Byloje nustatyta, jog ieškovė, gavusi 2022 m. birželio 20 d. raštą, kuriuo atsakovė iš esmės informavo ieškovę apie automobilio pristatymo vėlavimo aplinkybę, 2022 m. liepos 12 d. pretenzija pareikalavo atsakovės nurodyti aiškų ir protingą Sutarties-PPS įvykdymo terminą bei įspėjo atsakovę, jog jeigu ši Sutarties-PPS įvykdymo termino  nenurodys, inicijuos teisinius veiksmus dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės dėl Sutarties-PPS nevykdymo, pareikalaudama priteisti Sutarties-PPS 3.2. papunktyje numatytas sutartines netesybas. Tačiau duomenų, jog ieškovė savo iniciatyva būtų suteikusi / nustačiusi atsakovei papildomą terminą Sutarčiai-PPS įvykdyti ar kreipusis dėl to į pirkėją UAB „Swedbank lizingas“ (CK 6.217 straipsnio 3 dalis) bei, vykdydama Lizingo sutarties 3.7.1. papunkčiu prisiimtą prievolę dėl Sutarties-PPS vykdymo, savo ar UAB „Swedbank lizingas“ iniciatyva būtų pareikalavusi atsakovę pakeisti nepristatytą automobiliu kitu (nauju) automobiliu, į bylą ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo, nors į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie Toyota gamyklos 2022 m. liepos 14 d. pateiktus duomenis dėl užsakymo vykdymo pagrindžia, jog net ir ginčo automobilio gamintojas, informuodamas apie nutrauktą automobilio gamybą, kaip vieną iš galimų Sutarties-PPS įgyvendinimo alternatyvų pateikė pasiūlymą pirkėjai pasirinkti naują tinkamą automobilį iš Proace City Verso linijos (sprendimo 19 punktas). 

55.                      Pažymėtina ir tai, jog nors ieškovė tvirtino, jog atsakovė Sutartį-PPS vienašališkai nutraukė savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. 2022 m. liepos 20 d. atliktu 1000 Eur įmokos grąžinimu, teismas su tokia pozicija nesutinka bei ją laiko nepagrįsta, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovai, Sutartimi-PPS jos vienašališko nutraukimo teisė atsakovei iš viso nebuvo suteikta (Sutarties-PPS 7.2. papunktis), todėl atsakovės atliktas pirmosios įmokos už ginčo automobilį ieškovei grąžinimas ieškovei vertintinas tiesiog kaip sąžiningas pardavėjo veikimas pirkėjo atžvilgiu, tačiau jokiu būdu nelemiantis rašytinės sutarties vienašališko nutraukimo. Anksčiau aptarta rodo, jog nei viena iš bylos šalių nelaikė Sutarties-PPS negaliojančia ir neinicijavo jos nutraukimo, nei 2022 m. liepos 20 d., nei vėliau, todėl ieškovės argumentai dėl vienašalio Sutarties-PPS nutraukimo 2022 m. liepos 20 d., o tuo labiau atsakovės veiksmais, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

56.                      Ieškovei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės dėl Sutarties-PPS nevykdymo sąlygų, esminio Sutarties-PPS pažeidimo bei paties fakto, jog Sutartis-PPS atsakovės buvo vienašališkai nutraukta 2022 m. liepos 20 d., teismas laiko ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo Sutarties-PPS nutraukta nuo 2022 m. liepos 20 d. dėl atsakovės kaltės nepagrįstu, todėl atmeta.

 

Dėl  įpareigojimo atsakovę atlyginti ateityje atsirasiančius 5 279,00 Eur nuostolius.

 

57.                       Ieškiniu, patikslintu dubliku, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovės naudai 5 279,00 Eur nuostolius, ieškovei tinkamai įvykdžius 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartį Nr. 10742, sudarytą tarp UAB „Elpromas“ ir UAB „Solorina“, kurią ieškovė laiko pakeičiančia Sutartį-PPS. Reikalavimą iš esmės grindžia CK 6.249 straipsnio 3 dalies ir 6.258 straipsnio 5 dalies normomis, tvirtindama, jog dėl atsakovės kaltų veiksmų – Sutartie-PPS vienašalio nutraukimo 2022 m. liepos 20 d., nebendradarbiavimo pagal Sutartį-PPS su ieškove, nesuteikimo informacijos apie jos įvykdymą, neįrodžius, jog Sutartimi-PPS parduodamas automobilis Toyota gamykloje iš tikro nebegaminamas ir nepasiūlius ieškovei kitų Sutarties-PPS įvykdymo alternatyvų - buvo priversta ieškoti kito panašaus automobilio pardavėjo ir sudaryti 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartį Nr. 10742 UAB „Solorina“. Tvirtino, jog tarp atsakovės veiksmų ir 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutarties Nr. 10742 sudarymo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškovei sudarius Sutartį-PPS pakeičiančią sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti Sutartį-PPS pažeidusios atsakovės atlyginti ateityje (įvykdžius su UAB „Solorina“ sudarytą sutartį) atsirasiančius nuostolius, t. y. atsakovės ir UAB „Solorina“ automobilių kainų skirtumą.

58.                      Atsakovė šį reikalavimą ginčijo, tvirtindama, jog 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartis Nr. 10742 UAB „Solorina“ negali būti laikoma pakeičiančiąją Sutartį-PPS, kadangi ginčo byloje situacija neatitinka CK 6.258 straipsnio 5 dalies sąlygų, o 5 279,00 Eur automobilių kainų skirtumas negali būti vertinami kaip būsima žala CK 6.249 straipsnio 3 dalies pagrindu: Sutartis-PPS nebuvo nutraukta nukentėjusiosios šalies, t. y. ieškovės; ieškovė pati savarankiškai nusprendė įsigyti automobilį už didesnę kainą bei ne tokį patį automobilį (M1 klasės, o ne N1); būsimos žalos (nuostolių) kilimo tikimybė yra ne reali, o tik hipotetinė, įvertinant pokyčius automobilių gamybos rinkoje bei 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutarties Nr. 10742 su UAB „Solorina“ įvykdymo terminą – 2024 m. balandžio 30 d.

59.                      CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato reikalavimus, keliamus pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijus, kvalifikuojančius šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

60.                      Pažymėtina, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs Kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (žr. pirmiau nurodytą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės). Įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford university press, 2015, p. 1001).

61.                      Byloje ištirtų įrodymų visuma dėl šalių teisinių sutartinių santykių pagal Sutartį-PPS nustatyta, jog Sutartyje-PPS nustatytu jos įvykdymo terminu automobilis atsakovės nebuvo pristatytas ieškovei, atsakovei iš anksto (2022 m. birželio 1 d.) informavus ieškovę apie Sutarties-PPS įvykdymo vėlavimą dėl objektyvių priežasčių (Toyota gamyklai nepagaminus automobilio) bei vėliau iki 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovei aktyviai vykdžius automobilio paieškos bei pasiūlymo pirkėjai jį įsigyti veiksmus, siekiant įvykdyti Sutartį-PPS, pakeičiant nepagamintą ginčo automobilį nauju už tą pačią šalių sutartą kainą, tačiau nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, jog Sutartis-PPS, kuri galėtų būti vertinama kaip pradinė sutartis pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą situaciją, buvo nutraukta ieškovės, kaip nukentėjusios šalies. Ieškovė ne tik, jog nesirėmė šia aplinkybe byloje ir neįrodinėjo vienašališkai nutraukusi Sutartį-PPS, tačiau ieškinio ir dubliko faktiniu pagrindu įrodinėjo priešingą faktinę situaciją, jog Sutartį-PPS 2022 m. liepos 20 d. vienašališkai nutraukė atsakovė, kas akivaizdžiai paneigia ieškovės argumentus dėl ieškovės teisės į 5 279,00 Eur nuostolių pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį atlyginimą atsiradimo.

62.                      Be to, įvertinęs ieškovės veiksmus, t. y. tai, jog ieškovė, žinodama apie ją saistančius teisinius prievolinius santykius pagal Lizingo sutartį su atsakove bei lizingo davėja UAB „Swedbank lizingas“, nebaigusi derėtis su atsakove dėl Sutarties-PPS įvykdymo ir nesant šalių suderintos valios nutraukti Sutartį-PPS, jau 2022 m. rugpjūčio mėn. pradėjo derėtis dėl automobilio įsigijimo iš kitos pardavėjos UAB „Solorina“, tačiau nenutraukė Lizingo sutarties ir atsakovei pateikus 2022 m. rugsėjo 26 d. pasiūlymą – vykdant Sutartį-PPS pakeisti nepagamintą automobilį kitu (nauju) automobiliu – ne tik, jog nuslėpė nuo atsakovės su kita pardavėja jau sudaryto automobilio pirkimo pardavimo sandorio aplinkybes, tačiau netgi, kaip teisme patvirtino ieškovės atstovas H. R., jau būdama su UAB „Solorina“ pasirašiusi 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartį Nr. 10742, sutiko su atsakovės pasiūlymu pakeisti ginčo automobilį kitu už Sutartimi-PPS sutartą kainą, teismas tokius ieškovės veiksmus vertina kaip nesąžiningus. O įvertinus tai, jog, kaip patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovė niekada neatsisakė Sutarties-PPS vykdyti, tik informavo ieškovę apie jos įvykdymo termino vėlavimą, o sužinojusi, jog negalės pristatyti Sutartimi-PPS UAB „Swedbank lizingas“ ieškovės naudai pirkto automobilio, surado kitą panašų naują automobilį, kurį ieškovė iš atsakovės finansinės nuomos sąlygomis būtų įgijusi už Sutartyje-PPS sutartą kainą (kuri, net ir ieškovei sumokėjus 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutartyje Nr. 10742 numatytas netesybas ir šią sutartį nutraukus, ekonomiškai ieškovei buvo ženkliai palankesnė) bei ženkliai greičiau (2022 m. lapkričio 1 d.), kai tuo tarpu ieškovė iš esmės elgėsi pasyviai ir neatliko savo, kaip lizingo gavėjos bei galimai nukentėjusios sutarties šalies, pareigų – negavus iš atsakovės automobilio nepareikalavo jį pakeisti nauju (Lizingo sutarties 3.7.1. papunktis) bei atsakovei (pardavėjai) praleidus sutarties įvykdymo terminą nenustatė papildomo termino jai įvykdyti (CK 6.217 straipsnio 3 dalis), teismas ieškovės nurodomos 2022 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pardavimo sutarties Nr. 10742 su UAB „Solorina“ sudarymą, joje sutartomis sąlygomis –  pardavėjai automobilį ieškovei pristatant tik 2024 m. balandžio 30 d., t. y. dar už pusantrų metų ir už ženkliai didesnę kainą (24 299,00 Eur su PVM) – laiko neatitinkančiu protingumo kriterijaus.

63.                      Anksčiau aptarta įrodo, jog šalių ginčo situacija neatitinka visų būtinųjų CK 6.258 straipsnio 5 dalies sąlygų nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą ieškovei atsakovės atžvilgiu įgyti, todėl šis ieškovės reikalavimas laikomas nepagrįstu ir atmetamas.

 

Dėl 2 716,20 Eur netesybų už sutartu laiku nepristatytą automobilį.

 

64.                      Ieškiniu, patikslintu dubliku, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2 716,20 Eur dydžio nuostolius, teigdama, jog šią sumą paskaičiavo 0,08 proc. nuo turto kainos (18 860,00 Eur) už 180 kalendorinių dienų.

65.                      Sutarties-PPS 3.2. papunkčiu šalys susitarė, jog pardavėjui iki 2022 m. birželio 20 d. nepristačius turto, pardavėjas UAB „Sovli“ moka pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“ delspinigius – 0,08 proc. turto kainos už kiekvieną uždelstą dieną, o pardavėjui vėluojant pristatyti turtą ilgiau nei 30 dienų, pirkėjas UAB „Swedbank lizingas“ turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį-PPS. Kadangi būtent minėtu Sutartyje-PPS numatytu pagrindu (3.2. papunktis) ieškovė grindžia reikalavimą dėl 2 716,20 Eur dydžio nuostolių priteisimo, be to, ieškinio bei dubliko faktiniame pagrinde šį reikalavimą įvardina delspinigiais, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė iš esmės pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 2 716,20 Eur dydžio sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo.

66.                      Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

67.                      Nors pareiga mokėti netesybas ir jų dydis yra nustatomi šalių tarpusavio susitarimu, sutartyje nustatytos netesybos gali būti sumažintos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose taip pat yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK yra įtvirtinta žemutinė netesybų mažinimo riba, tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas, o toks pažeidimas būtų, jeigu netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

68.                      Pagal aptariamą reglamentavimą klausimą, ar konkrečiu atveju apskaičiuotos netesybos yra protingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, atitinka netesyboms keliamus tikslus ir neturi būti mažinamos, sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Teismas kontroliuoja netesybų dydį tam, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

69.                      Sutarties-PPS 1.5. papunkčiu šalys susitarė, kad ją vykdant klientė UAB „Elpromas“, kurios naudai ši sutartis buvo sudaryta, atlieka visas pirkėjos UAB „Swedbank lizingas“ funkcijas, išskyrus apmokėjimą, kurį atlieka pati pirkėja, ir Sutarties-PPS sąlygų keitimą. Be to, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Swedbank lizingas“ po šios bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 9 d. neatlygintinai perleido ieškovei UAB „Elpromas“ visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Sovli“ pagal Sutartį-PPS dėl automobilio TOYOTA PROACE CITY VERSO pirkimo, tame tarpe ir į teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, netesybų. Byloje neginčijamai įrodyta, šių aplinkybių neginčija ir bylos šalys, jog atsakovė Sutarties-PPS 3.1. papunktyje nustatytu turto pristatymo terminu, t. y. 2022 m. birželio 20 d. nepristatė sutarto automobilio ir neperdavė ieškovei. Taip pat buvo nustatyta, jog Sutartis-PPS yra galiojanti, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovei kyla sutartinė atsakomybė pagal Sutarties-PPS 3.2. papunktį ir atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei netesybas, dėl kurių atlyginimo buvo susitarta.

70.                      Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar ieškovės apskaičiuotos netesybos turi būti priteistinos bei nėra nepagrįstai didelės ir neturėtų būti sumažinamos, viena vertus, yra aktuali aplinkybė, kad dėl jų atlyginimo buvo susitarta Sutartimi-PPS ir būtent tuo atveju, jeigu atsakovė iki sutarto termino – 2022 m. birželio 20 d. – nepristatys automobilio ieškovei bei šį susitarimą sudarė du verslininkai, juridiniai asmenys, kurie laisva valia susitarė dėl sutarties sąlygų, be kita ko, dėl parduodamo objekto kainos, atsiskaitymo tvarkos, atsakomybės už sutartyje nurodytų prievolių pažeidimą, konkretaus mokėtinų nuostolių, bei jų apskaičiavimo tvarkos. Taigi sudarydama Sutartį-PPS, kurios 3.1. papunkčio pagrindu prisiėmė pareigą mokėti netesybas, atsakovė suprato arba neabejotinai turėjo suprasti, kad nepristačiusi sutartu terminu automobilio, ji turės sumokėti Sutartyje-PPS nustatyto dydžio netesybas – 0,08 proc. nuo turto kainos, ypač kai šią sutartį pasirašė trišalių lizingo teisinių santykių pasekoje. Kita vertus, teismas pažymi, jog bylos duomenys rodo, jog atsakovė Sutarties-PPS neatsisakė vykdyti, surado panašų automobilį ir būtų jį pristačiusi atsakovei iki 2022 m. lapkričio 1 d. Taigi, nors ir vėluodama, būtų Sutartį-PPS įvykdžiusi anksčiau, nei per ieškovės paskaičiuotą 180 dienų laikotarpį, t. y. per 134 dienas. Visgi ieškovė pati savo valia atsisakė Sutarties-PPS įvykdymo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovės remiantis Sutarties-PPS 3.2. papunkčiu prašomi priteisti 2 716,20 Eur nuostoliai (dėl atsakovės padaryto Sutarties-PPS 3.1. papunkčio sąlygos pažeidimo) yra neadekvatūs ieškovės patirtiems realiems nuostoliams, juos akivaizdžiai viršija. Todėl teismas pripažįsta, jog tam, kad sutartinės netesybos būtų adekvačios sutartinės prievolės pažeidimui, nepažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat užtikrintų prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei tinkamai kompensuos ieškovės praradimus dėl atsakovės prievolės sutartu laiku neįvykdymo, tačiau kartu nesudarys sąlygų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nagrinėjamu atveju šis ieškinio reikalavimas gali būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas tik iš dalies, t. y. 2 021,79 Eur dydžio reikalavimo ribose, kas iš esmės atitinka realius ieškovės byloje patirtus nuostolius (18 860 Eur x 0,08 proc. x 134 dienos = 2 021,79 Eur; CK 6.73 straipsnio 1,2 dalys).

 

Dėl procesinių palūkanų priteisimo. 

 

71.                      Ieškovė ieškinyje, patikslintame dubliku, formuluoja reikalavimą priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismui sprendimu konstatavus, kad nepristačiusi ginčo automobilio Sutartyje-PPS nustatytu terminu (iki 2022 m. birželio 20 d.) atsakovė privalo atlyginti ieškovei sutartinius  2 021,79 Eur dydžio nuostolius, įvertinus aplinkybę, jog abi šalys yra juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 021,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų.

 

72.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

73.                      Ieškovė prašė ieškinį, patikslintą dubliku, teismo sprendimu patenkinti ir priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog byloje patyrė 2 250,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 180,00 Eur žyminis mokestis už ieškiniu pareikštus reikalavimus; 219,00 Eur dubliku pareikštas ieškinio reikalavimas dėl sutarties modifikavimo (pripažinimo sutarties nutraukta dėl atsakovės kaltės); 1 815,00 Eur išlaidos už advokato ieškovei suteiktą teisinę pagalbą byloje rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant teismo posėdžiuose.

74.                      Atsakovė prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės 3 025,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovę atstovavusio advokato E. Rusino suteiktų teisinių paslaugų bendra kaina siekia 3 025,00 Eur: 900,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 700,00 Eur už tripliko parengimą ir 900,00 Eur už atsakovės  atstovavimą teisme 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiuose.

75.                      Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, ieškovės ir atsakovės atstovų (advokato padėjėjo V. Milkono ir advokato E. Rusino) darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog abiejų šalių patirtos (jų interesų) atstovavimo teisme išlaidos pagal Rekomendacijas nėra per didelės ir tinkamai pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais. Todėl, teismo sprendimu iš esmės patenkinus ieškinį, patikslintą dubliku, tik iš dalies, t. y. patenkinus tik vieno ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalį – 75 proc. šio reikalavimo, nustatyta, jog iš viso buvo patenkinti tik 25 proc. ieškinio, patikslinto, dubliku, reikalavimų. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, sudaro 562,58 Eur (2 250,30 Eur x 25 proc. = 562,58 Eur), o atsakovei iš ieškovės atlygintų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidų dalis – 2 268,75 Eur (3 025,00 Eur x 75 proc. = 2 268,75 Eur). Atlikus šalių tarpusavio mokėjimų įskaitymą ieškovei tenkanti atlyginti atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų dalis sudaro 1 706,17 Eur (2 268,75 Eur – 562,58 Eur = 1 706,17 Eur), todėl ši 1 706,17 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš ieškovės atsakovei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

76.                      Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patirta teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 – 260, 270, 273 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Sovli“, juridinio asmens kodas 300538991,  ieškovei UAB „Elpromas“, juridinio asmens kodas 303267207, 2 021,79 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimt vieno euro 79 ct) netesybas ir 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 2 021,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. spalio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės UAB „Elpromas“, juridinio asmens kodas 303267207, atsakovei UAB „Sovli“, juridinio asmens kodas 300538991, 1706,17 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešių eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

Teisėja        Rasa Milvydaitė