Civilinė byla Nr. e2A-81-254/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18548-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Kauno alus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno alus“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Palink“ pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės AB ,,Kauno alus“  9622,44 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovė AB ,,Kauno alus“ (gamintoja) privalo kompensuoti UAB „Palink“ (pardavėjai) patirtus pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo kaštus, sumokėdama 0,015 Eur (plius PVM) už kiekvieną pirkėjų grąžintą pakartotinio naudojimo pakuotę (butelį) ir papildomai 0,013 Eur (plius PVM) už kiekvieną pirkėjų grąžintą pakartotinio naudojimo pakuotę (butelį), naudojant taromatus su presavimo funkcija, pagal kartą per mėnesį pateikiamą ataskaitą (infrastruktūros mokestis). Per laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., UAB „Palink“ išrašė ir AB ,,Kauno alus“ pateikė apmokėjimui eilę PVM sąskaitų faktūrų, patirtų pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo kaštų naudojant taromatus kompensavimui, tačiau atsakovė nurodytų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo, dėl ko yra skolinga ieškovei  9840,52 Eur sumą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė ne kartą buvo žodžiu įspėta dėl prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymo pasekmių, tačiau, nepaisant daugkartinių raginimų atsiskaityti, skolos neapmokėjo. Todėl ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.

3.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės pradinius ieškinio reikalavimus dėl 9840,52 Eur skolos priteisimo UAB „Palink“ patenkino visiškai.

4.       Atsakovė AB „Kauno alus“ 2017 m. spalio 11 d. pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. preliminaraus sprendimo, kuriais prašė pareikštą ieškinį atmesti, 2017 m. rugsėjo 19 d. priimtą preliminarų sprendimą panaikinti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė turi pareigą atmokėti tik už per taromatus surinktas ir jai faktiškai perduotas (grąžintas) pakartotinio naudojimo pakuotes (butelius). Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė PVM sąskaitose faktūrose vienašališkai nurodė taromatais surinktų butelių kiekį, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovės kompensuoti jų surinkimo kaštus. Ieškovė  neįrodė, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti ir galimai taromatais surinkti pakartotinio naudojimo butelių kiekiai buvo išrūšiuoti ir faktiškai grąžinti tiekėjai (atsakovei). 

5.       Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus palaikė ieškinio reikalavimus. Pripažino, kad atsakovei neperdavė visos surinktos taros, kadangi su atsakove nepavyko susitarti dėl visos taros perdavimo. Todėl atsakovė likusią tarą perdavė kitiems alaus gamintojams, kurie sutiko ją priimti. Nepaisant to, ieškovė laikė, kad 0,013 Eur dydžio taromatų mokestį gamintoja turi mokėti nepriklausomai nuo to, ar per taromatus supirkti buteliai jai buvo faktiškai grąžinti ar ne, nes pardavėja vis vien patiria kaštus juos surinkdama, išimdama iš taromatų, rūšiuodama. Nurodė, kad ji ir toliau kiekvieną mėnesį AB ,,Kauno alui“ išrašo sąskaitas, skaičiuodama 0,013 Eur už visus vartotojų suneštus AB ,,Kauno alus“ butelius pagal USAD ataskaitas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. sprendimu 2017 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies – ­ priteisė ieškovei iš atsakovės 9 622,44 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1061,50 Eur. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė valstybei po 2,08 Eur iš kiekvienos ginčo šalies teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

7.       Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovė UAB „Palink“ naudodamasi taromatais surinko 611 724 vnt. atsakovės AB „Kauno alus“ išleistų pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių). 65 056 vnt. pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) ieškovė perdavė atsakovei, likusį kiekį (546 668 vnt.) pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) perdavė kitiems alaus gamintojams ir nurodyto kiekio faktiškai nebeturi. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 9 622,44 Eur, reikalaujant padengti pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) automatizuoto surinkimo infrastruktūros mokestį už visą per taromatus surinktą atsakovės išleistų į apyvartą jų kiekį, t. y. 611 724 vnt.

8.       Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl to, ar atsakovė privalo padengti ieškovei pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) automatizuoto surinkimo infrastruktūros mokestį (0,013 Eur už 1 vnt.) už visą per taromatus surinktą kiekį, t. y. 611 724 vnt., ar tik už per taromatus surinktą ir atsakovei faktiškai perduotą/grąžintą pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) kiekį, t. y. 65 056 vnt.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) automatizuoto surinkimo infrastruktūros mokestį (0,013 Eur už 1 vnt.) bent už jai perduotų butelių kiekį (65 056 vnt.).

10.       Teismas vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra užstato už daugkartines pakuotes sistemos dalyviai. Nurodytos sistemos esmė apibrėžta LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau ir PPAT įstatymo) 2 straipsnio 28 dalyje,  pagal kurią užstato sistemos tikslas yra pakuočių vartotojams grąžinti gaminių, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, pardavimo metu sumokėtą užstatą, o gamintojams ir (ar) importuotojams grąžinti daugkartines pakuotes, kad jos būtų pakartotinai panaudotos. Nagrinėjamu atveju ieškovę teismas laikė pakuočių pardavėja ir platintoja, o atsakovę  –  pakuočių gamintoja. Teismas pastebėjo, kad LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos pagrindinės pakuočių pardavėjų ir platintojų pareigos, t. y. daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą (nurodyto straipsnio 1 dalis), taip pat daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti visas pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę ar ne (nurodyto straipsnio 3 dalis).

11.       Teismas nustatęs, kad ieškovė neprekiauja atsakovės produkcija, tačiau per ieškovei priklausančiose parduotuvėse esančius taromatus yra surenkamos atsakovės išleistos pakartotinio naudojimo pakuotės (buteliai), vertino, kad ieškovė patiria atsakovės išleistų pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo kaštus. Teismas pastebėjo, kad dalis ieškovės patirtų kaštų, t. y. 0,015 Eur (plius PVM) už kiekvieną pirkėjų grąžintą pakartotinio naudojimo butelį (kartu su 0,10 Eur grąžinamu depozitu), yra priteisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-27725-959/2017. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės taromatų infrastruktūros mokestį, t. y. 0,013 (plius PVM) už kiekvieną pirkėjų grąžintą pakartotinio naudojimo butelį, naudojant taromatus su presavimo funkcija.

12.       Teismas, bylos duomenimis nustatęs, kad ieškovė per administruojamus taromatus ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 14 d.) surinko 611 724 vnt. atsakovės išleistų pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių), sprendė, kad ieškovė patyrė būtent nurodyto kiekio (611 724 vnt.) pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo kaštus ir turi teisę gauti tokių kaštų atlyginimą iš atsakovo (LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 ir 8 straipsniai). Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovė privalo surinkti visas pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, nepaisant to, ar parduoda gaminius, supakuotus į tapačią pakuotę ar ne (įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Todėl, vadovaujantis LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta gamintojo pareiga apmokėti visas dalyvavimo užstato sistemoje išlaidas, teismas sprendė, kad atsakovė privalo padengti ieškovės per taromatus surinktų visų 611 724 vnt. pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo mokesčius.

13.       Teismas, vadovaujantis LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 28 dalies nuostatomis, pagal kurią užstato sistemos tikslas, be kita ko, yra gamintojams ir (ar) importuotojams grąžinti daugkartines pakuotes, kad jos būtų pakartotinai panaudotos, darė išvadą, kad atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė grąžintų jai visus per taromatus surinktus butelius arba kompensuotų dėl jų negrąžinimo patirtus nuostolius. Tačiau atsakovė nagrinėjamoje civilinėje byloje tokio pobūdžio reikalavimo priešieškinio forma nepareiškė, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė.

14.       Teismas, spręsdamas ginčą tarp šalių, nesivadovavo atsakovės kartu su 2018 m. balandžio 17 d. prašymu pateiktu VšĮ DESA 2018 m. balandžio 13 d. rašte suformuluotu išaiškinimu, kad bendro naudojimo (BBH) butelių atveju, pirkėjas, gavęs iš USAD ataskaitą apie tiekėjo surinktus butelius naudojantis taromatais su kompaktoriais, papildomas 2.1 p. minimas PVM sąskaitas faktūras išstato tiems tiekėjams (gamintojams/importuotojams), kurie tuo laikotarpiu (už kurį pateikiami USAD duomenys) realiai pasiėmė (kuriems realiai buvo grąžinti) bendro naudojimo butelius. Teismas pastebėjo, kad 2018 m. balandžio 13 d. raštu buvo pakeista ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo 14 d.) galiojusi tvarka, nustatyta VšĮ DESA 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1509 „Dėl kompensacijos už pakartotinio naudojimo butelių surinkimo prekybos vietose tarifo dydžio keitimo nuo 2016 m. vasario 1 d.“. Todėl teismas sprendė, kad nurodyto subjekto tik 2018 m. balandžio 13 d. rašte suformuluotų naujų taisyklių negalima taikyti iki tokio rašto priėmimo (2018-04-13) tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams aiškinti.

15.       Teismas, konstatavęs, kad  atsakovė privalo atlyginti ieškovei 611 724 vnt. vartotojų atneštų atsakovei priklausančių stiklinių butelių surinkimo kaštus, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies, nustačius, kad  58,08 Eur dydžio suma pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IKI CB175961 yra priteista iš atsakovės kitoje civilinėje byloje Nr. e2-27725-959/2017. Todėl galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovės AB „Kauno alus“ priteisė susidariusią skolą pagal visas kitas nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 9 622,44 Eur. ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16.        Ieškinį tenkinus 95 proc., teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę į 1112,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė –  į 51,42 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įskaičius nurodytas sumas, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 1061,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju susidarė 4,17 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu, jas po lygiai priteisė iš ginčo šalių, t. y. po 2,08 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Kauno alus“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                       Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji privalo padengti ieškovei per taromatus surinktų visų 611724 vnt. pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo mokesčius, nes tai tiesiogiai išplaukia iš Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatų. Pažymi, kad minėto įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktas numato prievolę pardavėjams rinkti pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, o 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu gamintojas/importuotojas kompensuoti surinkimo kaštus. Įstatymo normos įtvirtina tik bendras užstato sistemos dalyvių pardavėjo/platintojo ir gamintojo/importuotojo pareigas ir teises, įskaitant ir pardavėjo teisę reikalauti iš gamintojo pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo per taromatus kaštų atlyginimo, tačiau nedetalizuoja ir nenustato gamintojo atsiskaitymo su pardavėju už surinktus iš vartotojų daugkartinius butelius tvarkos  bei gamintojo ir pardavėjo tarpusavio įsipareigojimų ir teisių dalyvaujant užstato už daugkartines pakuotes (butelius) sistemoje. Teismas, konstatuodamas gamintojo besąlyginę pareigą padengti pardavėjui visų, įskaitant ir negrąžintų, daugkartinių pakuočių (butelių) surinkimo per taromatus kaštus, sistemiškai nevertino minėtų įstatymo nuostatų, pažeidė materialinės teisės nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas ir užstato sistemos tikslams prieštaraujančias išvadas. Apeliantės nuomone, vadovaujantis LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis,  ji privalo grąžinti užstatą už daugkartinę tarą ieškovei tik tuomet, kai ieškovė grąžina atsakovei surinktus jos daugkartinio naudojamus butelius ir tik už kiekvieną jam, kaip gamintojui, pardavėjo grąžintą ir tinkamai išrūšiuotą pakartotinio naudojimo pakuotę (butelį). 

17.2.                       Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė privalo surinkti vartotojų atneštas visas be jokios išimties AB „Kauno alus“ išleistas pakartotinio naudojimo pakuotes (butelius), dėl to yra akivaizdu, kad ji patyrė būtent 611724 vnt. vartotojų atneštų atsakovui priklausančių butelių surinkimo per taromatus kaštus. Teismas vertino, kad toks aiškinimas atitinka ir VšĮ DESA 2015-12-11 rašto Nr. 1509 „Dėl kompensacijos už pakartotinio naudojimo butelių surinkimo prekybos vietose tarifo dydžio keitimo nuo 2016 m. vasario 1 d.  b.1. papunktyje nustatytą tvarką, <…>. Teismas pažymėjo, kad nurodyto rašto b.1. papunktyje aiškiai nurodyta, kad sąskaita išrašoma už taromatais su kompaktoriais surinktų butelių skaičių, priešingai nei to pačio rašto a.1. papunktyje numatyti mokesčiai (0,015 Eur mokestis už grąžinamo pakuotės vieneto surinkimą ir 0,10 Eur grąžinamas depozitas), kurie išrašomi tik už depozitinių butelių grąžinamą kiekį. Todėl atsakovė privalo padengti ieškovės per taromatus surinktų visų 611724 vnt. pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo mokesčius. Atsakovė nesutinka su tokiu teismo VšĮ DESA 2015-12-11 rašto Nr. 1509 aiškinimu. Visų pirma, teismas, išėmė iš konteksto ir izoliuotai pasisakė tik dėl vieno VšĮ DESA 2015-12-11 rašte Nr. 1509 įrašyto papunkčio – b.1. Antra, teismas sprendime nenurodė ir nevertino VšĮ DESA išaiškinimo 2 punkto a ir b papunkčių turinio, kuriais VšĮ DESA išaiškino, jog tiekėjas (gamintojas) kompensuoja pirkėjui (pardavėjui) pakartotinio naudojimo butelių surinkimo kaštus, sumokėdamas: a. 0,015 Eur plius PVM už kiekvieną grąžintą pakartotinio naudojimo butelį; b. papildomai 0,013 Eur  plius PVM už kiekvieną grąžintą pakartotinio naudojimo butelį, naudojant taromatais su presavimo funkcija, pagal kartą per mėnesį pateiktą ataskaitą. Pažymėtina, jog VšĮ DESA išaiškinimo a.1 ir b.1 papunkčiai tik detalizuoja to paties išaiškinimo 2 punkto a ir b papunkčius, kuriuose neginčijamai yra nurodyta, jog tiekėjas (gamintojas) kompensuoja pardavėjui tiek 0,015 Eur plius PVM, tiek papildomą 0,013 Eur plius PVM mokestį tik už jam grąžintą pakartotinio naudojimo butelio kiekvieną vienetą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi pakuotes iš ieškovės priimti, kaip ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sudariusi sąlygas atsakovei tarą atsiimti ginčo laikotarpiu, ar vėliau. Todėl ieškovė neįrodė, kad įvykdė savo pareigą visą surinktą ir USAD ataskaitoje nurodytą daugkartinio naudojimo pakuočių (butelių) kiekį grąžinti konkrečiam gamintojui.

17.3.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo VšĮ DESA 2018-04-13 rašte suformuluotu išaiškinimu, kad bendro naudojimo (BBH) butelių atveju, pirkėjas, gavęs iš USAD ataskaitą apie Tiekėjo surinktus butelius naudojantis taromatais su kompaktoriais, papildomas 2.1 p. minimas PVM sąskaitas faktūras išstato tiems tiekėjams (gamintojams/importuotojams), kurie tuo laikotarpiu (už kurį pateikiami USAD duomenys) realiai pasiėmė (kuriems realiai buvo grąžinti) bendro naudojimo buteliai. Pažymi, kad minėtas raštas yra tik rašto dėl daugkartinių pakuočių surinkimo tarifų tęsinys. Šiame rašte pateikti pirminių paaiškinimų papildymai, patikslinimai, nekeičiantys VšĮ DESA 2015-12-11 raštu Nr. 1509 nustatytos tvarkos. Šiuo raštu nuo 2018-01-01 buvo nustatyti tik nauji tarifai, kurie nėra ginčo dalykas, tačiau pati tvarka iš principo liko nepakeista.

17.4.                       Teismas nepagrįstai priimant sprendimą nesirėmė 2018 m. liepos 10 d. teismo posėdžio metu apklausto liudytojo VšĮ DESA direktorius S. G. duotais paaiškinimais, kurie paneigė teismo išvadą, kad ieškovė turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovę už visų jos patirtų kaštų kompensavimą, net ir už negrąžintus atsakovei butelius. Todėl apeliantės nuomone, teismas priėmė akivaizdžiai šališką ir išimtinai ieškovei palankų sprendimą, nepasisakydamas dėl svarbių byloje įrodymų. Apeliantė kartu pažymi, kad nors steigiant VšĮ DESA atsakovė priklausė Lietuvos aludarių asociacijai, tačiau šiuo metu nėra Lietuvos aludarių gildijos narys, todėl nėra šališka.

17.5.                       Teismas sprendime nepasisakė dėl ginčo šalių tarpusavio įsipareigojimų, konstatuodamas tik atsakovės kaip gamintojo besąlyginę prievolę/pareigą ieškovei (pardavėjai) kompensuoti daugkartinių pakuočių (butelių) surinkimo per taromatus kaštus bei pardavėjo išimtinę teisę reikalauti tokių kaštų atlyginimo. Teismas nevertino ieškovės pareigos rinkti daugkartinę pakuotę, atitinkamai ją išrūšiuoti ir sudaryti sąlygas tokią pakuotę pasiimti atsakovei, kuri įtvirtinta 2015 m. gruodžio 11 d. VšĮ DESA išaiškinimo Nr. 1509 3 punkte. Byloje nustatyta, kad ieškovė nevykdė minėtos pareigos ir atsakovei pateikė/grąžino neišrūšiuotus butelius, tarp kurių buvo didelė dalis ne atsakovės naudojamų bei apskritai netinkamų vienkartinių butelių, kurie nebuvo įtraukti į užstato sistemos pakuočių sąrašą.

17.6.                       Teismas sprendime neakcentavo ir neatribojo reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės, jog ginčas tarp šalių kilo tik dėl bendro naudojimo (BBH) butelių negrąžinimo. Šiuos butelius naudoja, ne tik atsakovė, bet ir kiti didieji alaus gamintojai, kaip UAB „Kalnapilio – Tauro” grupė ir kt. Todėl šie buteliai yra reikalingi ne tik atsakovei bet ir kitiems gamintojams. Atsakovės atstovai paaiškino, kad su ieškove niekada nekilo problemų dėl kitų 0,33 l tūrio, tik atsakovės vienos naudojamų daugkartinių butelių surinkimo ir perdavimo atsakovei, todėl šią visą tarą tvarkingai ieškovė surenka ir grąžina atsakovei.

17.7.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovai nesugebėjo paaiškinti kada ir kokiais kiekais atsakovei priklausanti daugkartinė tara buvo grąžinta ne atsakovei, o kitiems gamintojams. Atsakovė sutiko bylos nagrinėjimo metu priimti visą negrąžintą kiekį daugkartinių pakuočių, ir už juos, pagal grąžintą kiekį, sumokėti, tačiau ieškovės atstovas nurodė, jog butelių neturi, jų grąžinti atsakovei negali, nors ir toliau iš atsakovės reikalauja sumokėti 0,013 Eur mokestį už negrąžintų butelių surinkimą per taromatus.

18.       Atsiliepimu į atsakovės AB „Kauno alus“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Palink“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                       Ieškovė sutinka su apeliante, kad LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nedetalizuoja atsiskaitymų tvarkos ir įsipareigojimų vykdymo tarp pardavėjo arba platintojo, tačiau priešingai gamintojo atsakomybės principui, atsakovė nuo 2016 m. liepos mėnesio nustojo pasiimti iš ieškovės surinktus alaus butelius (pakuotes) ir sistemingai jų nepasiimdavo, dėl ko ieškovės sandėliuose susikaupė didžiuliai kiekiai atsakovės butelių. Tik ieškovei 2017 m. birželio mėnesį kreipusis dėl tarpininkavimo į daugkartinės pakuotės užstato administratorių VšĮ DESA, atsakingą už daugkartinės pakuotės sistemos funkcionavimą, tarpininkaujant minėtai organizacijai, atsakovė sutiko priimti likusius susikaupusius butelius ir nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 9 d. išsivežė 52 320 vienetus užstatinės daugkartinės pakuotės, o iki ieškinio, kurio pagrindu iškelta ši civilinė byla, pateikimo t. y. 2017 m. rugsėjo 15 d. pasiėmė 49 120 alaus butelių. Tokiu būdu, iš ieškovės iki bylos iškėlimo atsakovė susigrąžino iš viso: (i) iki šios bylos iškėlimo 69 920 butelių; (i) iki 2017 m. spalio 9 d. (imtinai) – 73 120 butelių. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

18.2.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, konstatuodamas gamintojo besąlyginę pareigą padengti pardavėjui visų, įskaitant ir negrąžintų, daugkartinių pakuočių (butelių) surinkimo per taromatus kaštus, sistemiškai nevertino įstatymo nuostatų, pažeidė materialinės teisės nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas ir užstato sistemos tikslams prieštaraujančias išvadas. Pažymi, kad pati apeliantė pripažįsta, jog gamintojas privalo kompensuoti pardavėjams šių pakuočių surinkimo per taromatus bei išrūšiavimo kaštus, priešingu atveju daugkartinių pakuočių užstato sistema netektų prasmės.

18.3.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vadovaujantis PPAT įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi apmokėti daugkartinės pakuotės tvarkymo kaštus (infrastruktūros mokestį) tik tais atvejais, kai pakuotė grąžinama gamintojui – importuotojui. Ieškovės nuomone, apeliantė turėjo omenyje ne PPAT įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, o 1 dalies nuostatas, nes būtent jas citavo. Be to, ieškovė nereikalavo ir nereikalauja priteisti užstato už daugkartinio naudojimo pakuotes. Ieškovė prašė priteisti atlyginimą už suteiktas daugkartinės pakuotės tvarkymo kaštus ir šis mokestis buvo priteistas. Todėl apeliantės argumentai dėl teisinio ginčo situacijos teisinio reguliavimo, neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymi, kad apeliantė daugiau nei metus nevykdė savo pareigos ir neatsiėmė taros, kartu ir nesumokėjo ieškovei infrastruktūros mokesčio, todėl ji negali įgyti teisės neapmokėti ieškovei už suteiktas daugkartinės pakuotės tvarkymo paslaugas.

18.4.                       Apeliantė nepagrįstai savo pareigą apmokėti sieja su grąžintos jai taros kiekiu remiantis VšĮ DESA raštais, kurie, ieškovės nuomone, taikytini tais atvejais, kai gamintojas – importuotojas tinkamai ir laiku vykdo savo įstatymines pareigas, t. y. laiku pasiima iš platintojo (prekybininko) surinktus daugkartinio naudojimo butelius. Šiuo atveju atsakovė minėtos pareigos tinkamai nevykdė.

18.5.                       Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų atsisakiusi paimti pakuotes iš ieškovės. Ieškovė pažymi, kad atsakovė turi įstatyminę pareigą pasiimti daugkartinio naudojimo pakuotes iš ieškovės, o ne „neatsisakyti“ jas priimti. Be to, šiuo atveju pati ieškovė, neturėdama pareigos, nuvežė tarą atsakovei. Tuo tarpu atsakovei nepriėmus didelės dalies taros, ieškovė turėjo spręsti susikaupusios pakuotės sutvarkymo klausimą, todėl ją paskirstė kitiems gamintojams. Dėl minėtų aplinkybių šiuo atveju ieškovė neturėjo ir neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš trečiųjų asmenų apmokėti už AB „Kauno alus“ priklausančios daugkartinio naudojimo pakuotės tvarkymo paslaugas.

18.6.                       Ieškovės nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ieškovės pareigos išrūšiuoti iš vartotojų priimtą daugkartinio naudojimo pakuotę, šiuo atveju nesusijęs su ginčo dalyku. Pažymi, kad ieškovei nuvežus atsakovei neišrūšiuotą pakuotę, atsakovė jos nepriėmė, o ieškovė jai neišrašė PVM sąskaitos faktūros. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad likusi tara, kurią atsakovė atsisakė priimti, buvo netinkamai išrūšiuota.

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

20.       Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21.       Byloje ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl to, kad atsakovė nemano turinti prievolę sumokėti ieškovei 9622,44 Eur pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) automatizuoto surinkimo infrastruktūros mokestį (0,013 Eur už 1 vnt.) už visą per taromatus surinktą kiekį –  611 724 vnt., nes iš šio kiekio atsakovei faktiškai buvo perduota/grąžinta tik 65 056 vnt. pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių). Atsakovė nesutinka mokėti infrastruktūros mokestį už jai neperduotas 546 668 vnt. pakartotino naudojimo pakuočių (butelių), todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

22.       Ieškovė pripažino, kad atsakovei neperdavė visos per taromatus surinktos taros, nes nesusitarus su atsakove dėl likusios dalies perdavimo, ją perdavė kitiems alaus gamintojams, kurie ją priėmė. Tačiau, ieškovės nuomone, 0,013 Eur dydžio taromatų mokestį atsakovė turi sumokėti nepriklausomai nuo to, ar per taromatus supirktos pakartotinio naudojimo pakuotės (buteliai) jai buvo faktiškai grąžintos ar ne, nes pardavėja vis tiek patiria kaštus juos surinkdama, išimdama iš taromatų, rūšiuodama.

23.       Ieškovė, teigdama, kad atsakovė privalo kompensuoti jai patirtus pakartotinio naudojimo pakuočių (butelių) surinkimo kaštus, remiasi Pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema, sąrašo, daugkartinių pakuočių, įtraukiamų į užstato už daugkartines pakuotes sistemą, sąrašo sudarymo ir užstato už daugkartines pakuotes sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punktu. Šis punktas reglamentavo, kad gamintojai ir importuotojai, naudojantys pakartotinio naudojimo pakuotes, kurioms taikoma užstato sistema, gaminiams pakuoti ar importuojantys šiose pakuotėse supakuotus gaminius, turi kompensuoti pardavėjams šių pakuočių surinkimo ir tvarkymo išlaidas. Pažymėtina, kad ši Aprašo redakcija galiojo nuo 2015-01-01 iki 2016-04-29. Vėlesnėje Aprašo redakcijoje, kuri apima iš esmės visą ginčo laikotarpį (ieškinio ribos – nuo 2016-02 iki 2017-09-14), tokių nuostatų nėra. Be to, aktualios redakcijos (nuo 2016-04-30) Aprašo 1 punktas reglamentuoja, kad šis Aprašas nustato užstato už daugkartines pakuotes sistemos įgyvendinimo reikalavimus, pakuočių, kurioms taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema, sąrašą ir daugkartinių pakuočių, įtraukiamų į užstato už daugkartines pakuotes sistemą, sąrašo sudarymo tvarką (1 punktas). Taigi, aktualios redakcijos Aprašo nuostatos negali pagrįsti ieškovės pozicijos byloje, kad net ir negrąžinus gamintojui pakartotinio naudojimo pakuotės (butelio), gamintojas turėtų apmokėti jo surinkimo infrastruktūros mokestį, nes jis nereglamantuoja šio mokesčio mokėjimo tvarkos, dėl kurios iš esmės tarp šalių ir kilo ginčas.

24.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau PPATĮ, red. nuo 2016-02-01) nuostatų aiškinimas. Šis įstatymas nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas (1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra užstato sistemos dalyvės (PPATĮ 2 straipsnio 28 punktas), turinčios šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas. Atsakovė pagal šį įstatymą laikoma gamintoja (pakuočių naudotoja), o ieškovė – pakuočių pardavėja (2 straipsnio 16, 17 punktai). 

25.       PPATĮ 7 ir 8 straipsniai

26.       Pagal PPATĮ 2 straipsnio 27 punktą, užstatas yra pinigų suma, pateikta už gaminio pakuotę siekiant užtikrinti, kad pakuotės ar jų atliekos bus grąžintos gamintojui ir (ar) importuotojui ir naudojamos pakartotinai ar tvarkomos vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pakuočių atliekų tvarkymo prioritetais. Įstatymas atsakovę įpareigoja imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuotes, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, supakuotus į daugkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato už daugkartines pakuotes sistema (11 straipsnio 1 dalis). Todėl sistemiškai aiškinant šią normą su PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis dėl atsakovės pareigos apmokėti automatizuotų butelių surinkimo infrastruktūros mokestį, daroma išvada, kad mokėjimai atliekami būtent pakuočių pardavėjai grąžinus pakuotes gamintojui ir importuotojui. Kitoks ginčo santykius reglamentuojančių šiame ir nutarties 25 ir 26 punktuose nurodytų teisės normų aiškinimas būtų neteisingas ir tik vienos užstato sistemos dalyvio naudai, nepasiektų tikslų grąžinti pakuotę gamintojui ir (ar) importuotojui, nes pakuotės pardavėjas gautų apmokėjimą jų negrąžinęs. 

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė pirmiau paminėtas materialines teisės normas, kuomet atsakovės pareigą sumokėti automatizuotų butelių surinkimo infrastruktūros mokestį susiejo tik su ieškovės pareigos surinkti butelius įvykdymu ir be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįvykdė kitos pareigos – surinktus 546 668 vnt. daugkartinio naudojimo butelius grąžinti ieškovei ir jau neturi tokios galimybės padaryti ateityje, nes juos perdavė kitiems gamintojams. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesines teisės normų pažeidimą, nes skundžiamame teismo sprendime nėra argumentų dėl byloje liudytoju apklausto VšĮ DESA direktoriaus S. G. parodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Šis liudytojas paaiškino dėl užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus VšĮ DESA 2015-12-11 ir 2018-04-13 išaiškinimų dėl pakartotinio naudojimo pakuočių surinkimo ir jo kaštų apmokėjimo, kuriuos, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino.  

28.       Užstato už daugkartines pakuotes sistemos administratoriaus, šiuo atveju VšĮ DESA paskyrimą, reglamentuoja PPATĮ 111  straipsnis.  Paskyrus administratorių, jam pavedama valdyti užstato taikymą visose užstato sistemos grandyse; organizuoti daugkartinių pakuočių tvarkymo išlaidų padengimą tokių pakuočių pardavėjams; rengti ir teikti daugkartinių pakuočių pardavėjams informaciją apie daugkartinių pakuočių, už kurias privaloma imti užstatą, rūšis, užstato dydžius, pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo, pakuočių apskaitos tvarką. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, VšĮ DESA 2015-12-11 ir 2018-04-13 išaiškinimuose, kurie buvo duodami Lietuvos prekybos įmonėms, vykdančioms prievolę surinkti pakartotino naudojimo butelius, buvo  nurodyta  tvarka, kuriuos turėjo laikytis pardavėjas, reikalaudamas iš gamintojo kompensuoti jam daugkartinių pakuočių surinkimo kaštai.

29.       VšĮ DESA 2015-12-11 išaiškinimo (1 t., b. l. 45-46) 2 punkte nurodyta, kad gamintojas (tiekėjas) kompensuoja pardavėjui (pirkėjui) pakartotinio naudojimo butelių surinkimo kaštus, t. t. ir papildomai sumokėdamas ginčo 0,013 Eur plius PVM automatizuoto butelių surinkimo infrastruktūros mokestį už kiekvieną grąžintą butelį, naudojant taromatus su presavimo funkcija pagal kartą per mėnesį pateiktą ataskaitą ( 2 punkto b papunktis). Išaiškinimo a.1 ir b.1 papunkčiai tik detalizuoja to paties išaiškinimo 2 punkto a ir b papunkčius, kuriuose neginčijamai yra nurodyta, jog tiekėjas (gamintojas) kompensuoja pardavėjui tiek 0,015 Eur plius PVM, tiek papildomą 0,013 Eur plius PVM mokestį tik už jam grąžintą pakartotinio naudojimo butelio kiekvieną vienetą. Išaiškinime pabrėžta, kad sąskaita už surinkimo kaštus išrašoma tik grąžinant (perduodant) butelius.  Šio išaiškinimo 2 punkto a.1 ir b.1 papunkčiuose nurodyta kokie duomenys turi būti nurodyti PVM sąskaitose faktūrose ir pažymėta, kad papildoma sąskaitą dėl 0,013 Eur automatizuoto butelių surinkimo infrastruktūros mokesčio, surenkant pakartotinio naudojimo butelius, pardavėjas gali išrašyti tik gavęs iš USAD ataskaitą apie tiekėjo (gamintojo) surinktus butelius naudojantis taromatais su kompaktoriais. Teisėjų kolegija, vertindama šio išaiškinimo turinio visumą, daro išvadą, kad jame yra aiškiai įtvirtinta sąlyga, jog sąskaitos išrašomos tik gamintojui grąžinus (pasiėmus) daugkartinio naudojimo butelius.

30.       VšĮ DESA 2018-04-13 rašto (1 t., b. l. 197-198) 2.1.1 punkte nurodyta, kad papildomas PVM sąskaitas faktūras pardavėja išrašo tiekėjams (gamintojams), kurie tuo laikotarpiu, už kurį pateikiami USAD duomenys, realiai pasiėmė (kuriam realiai buvo grąžinti) bendro naudojimo butelius. Todėl teisėjų kolegija gali sutikti su pirmosios instancijos teismu tik tuo aspektu, kad šio išaiškinimo negalima taikyti tarp ginčo šalių susiklosčiusiems santykiams aiškinti, tačiau jame nurodyta tvarka, kuria mokamas 0,013 Eur infrastruktūros mokestis, liko tokia pati, kaip ir nurodyta VšĮ DESA 2015-12-11 išaiškinime, kuomet pardavėja gali išrašyti gamintojai PVM sąskaitą už surinkimo kaštus tik grąžinant (perduodant) butelius.  Pažymėtina, kad šie VšĮ DESA išaiškinimai neprieštarauja ir šios nutarties 25-27 punktuose teisėjų kolegijos atliktam ginčo teisinius santykius reglamentuojančių PPATĮ normų aiškinimui. Jau minėta pirmiau, kad PPATĮ 11 straipsnio 1 dalis pareigą grąžinti užstatą pakuočių pardavėjams taip pat sieja su pakuočių grąžinimu. Pirmosios instancijos teismas šia teisės norma net nesirėmė ir dėl 2015-12-11 išaiškinimo išvadą padarė pagal PPATĮ 7 ir 8 straipsnius, kurie nustato gamintojų ir pardavėjų teises ir pareigas, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, bet nereglamentuoja ginčo mokesčio mokėjimo tvarkos.

31.       Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ginčo padarė neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos (CPK 185 straipsnis). Teismas visiškai nepasisakė dėl byloje 2018-07-10 teismo posėdyje liudytoju apklausto VšĮ DESA direktoriaus S. G. parodymų vertinimo. Šis liudytojas paaiškino (garso įrašas nuo 7:00 iki 47:45), kad reikalauti iš atsakovės sumokėti automatizuotų butelių surinkimo infrastruktūros mokestį ieškovė galėjo tik grąžinusi daugkartinio naudojimo universalias (BBH) pakuotes (butelius), kaip ir buvo nurodyta 2015-12-11 išaiškinime. Šis liudytojas parodė, kad, ieškovei neperdavus (atsakovei nepasiėmus) BBH butelių, jis dalyvavo surandant kitus gamintojus, kuriems ieškovė ir perdavė atsakovės daugkartinio naudojimo butelius. Todėl būtent kitas gamintojas gavo naudą, nes butelius turės galimybę panaudoti pakartotinai, todėl atsakovė neturi pareigos už jai neperduotus butelius atsiskaityti. Liudytojas tvirtino, kad reikia mokėti tik už sugrąžintus butelius. Jeigu gamintojas nevykdo pareigos atsiimti butelių, kuomet pardavėjas praneša apie jų surinkimą, pardavėjas turi kreiptis į teismą ir ginti savo interesus įstatymų nustatyta tvarka reikalaujant ir sandėliavimo kaštų, bet ne išrašyti PVM sąskaitas faktūras už neperduotas daugkartinio naudojimo pakuotes (butelius).

32.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovei ieškovė negrąžino (neperdavė) 546 668 vnt. daugkartinio naudojimo pakuočių (butelių) ir jų ieškovė jau neturi bei negali atsakovei grąžinti. Nustačius tokias aplinkybes nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė šiuo atveju turi sumokėti ginčo mokestį ir reikšti ieškinį ieškovei dėl daugkartinio naudojimo pakuočių (butelių) grąžinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovei negrąžino (neperdavė) paminėto kiekio daugkartinio naudojimo universalių (BBH) pakuočių (butelių), kurias gali naudoti bet kuris gamintojas.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Teisėjų kolegija, konstatavusi pirmiau aptartus pirmosios instancijos teismo padarytus materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas toje dalyje, kurioje iš atsakovės priteistas 0,013 Eur plius PVM infrastruktūros mokestis už jai neperduotas 546 668 vnt. daugkartines universalias (BBH) pakuotes (butelius) yra neteisingas, todėl pakeistinas (CPK 326 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu teismo sprendimu priteista 9622,44 Eur skola sumažintina iki 1023,33 Eur (65056 vnt. x 0,013 Eur = 845,73 Eur + 177,60 Eur (845,73 Eur x 21 proc. PVM)), ieškovės ieškinį tenkinant 11 proc., o atmetant 89 proc. (1023,33 Eur x 100 : 9622,44 Eur). Pažymėtina, kad įvertinus atsakovės apeliaciniame skunde nurodytą ginčijamą sumą – 8599,08 Eur, ji ieškovės ieškinį šioje dalyje pripažįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

34.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą galutinį sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1171,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 111,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1060,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1060,50 Eur pagal 2017-11-13 mokėjimo nurodymą). Atsakovė turėjo 1028,50 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti (726,00 Eur pagal 2018-02-08 mokėjimo nurodymą ir 302,50 Eur pagal 2018-04-20 mokėjimo nurodymą). Ieškinį tenkinus 11 proc., ieškovė įgijo teisę į 128,87 Eur (1171,50 Eur x 11 proc.: 100), o atsakovė į 915,37 Eur (1028,50 Eur x 89 proc. : 100) bylinėjimosi  išlaidų atlyginimą. Atlikus vienarūšių išlaidų įskaitymą (915,37 Eur – 128,87 Eur), iš ieškovės atsakovei priteisiama 786,50 Eur išlaidų advokatės pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

36.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, todėl ji įgijo teisę į 97,00 Eur žyminio mokesčio ir 847,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą arba į 944,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovei jos turėtos 1170,07 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). 

                Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno alus“ (j. a. k. 133698115) ieškovei UAB „Palink“ (j. a. k. 110193723) 1023,33 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt tris eurus  33 ct.) skolos, 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Palink“ (j. a. k. 110193723) atsakovei AB „Kauno alus“ (j. a. k. 133698115) 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Palink“ (j.a.k. 110193723) ir iš atsakovės AB „Kauno alus“ (j. a. k. 133698115), lygiomis dalimis po 2,08 Eur (du eurus ir 08 ct) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660)“.

Priteisti iš ieškovės  UAB „Palink“ (j. a. k. 110193723) ir iš atsakovės AB „Kauno alus“ (j. a. k. 133698115) 944,00 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Dalė Burdulienė

Mindaugas Šimonis