Civilinė byla Nr.2-1967-797/2011

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 128.2.

 (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

            Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., VSDFV Šiaulių teritorinio skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui ir VSDFV Šiaulių teritoriniam skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas pareiškimą palaiko ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo  I. Š. įkalinimo metu nuo 1951 m. kovo 29 d. iki 1952 m. kovo 28 d. jo šeima: motina S. I.–Š., Leono, gim. 1909 m., brolis V. Š., Ipolito,  brolis B. Š., Ipolito, sesuo J. Š., Ipolito ir pareiškėjas A. Š. buvo priversti slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Žvirgždės k. Kelmės valsčiuje, Raseinių apskrityje. Pareiškėjas paaiškino, kad tėvas buvo įkalintas Šiaulių kalėjime, o visa šeima nebegalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir buvo priversti slapstytis, kad neišvežtų į Sibirą. Nurodo, kad šeima išsiskaidė ir gyveno atskirai, slapstėsi pas pažįstamus, Radviliškio r., Vaiguvos r., tekdavo miegoti ir miškelyje. Radviliškio m. pareiškėjas lankė mokyklą 1951-1953 m.  Jo tėvai, sesuo ir brolis Benjaminas yra mirę. Kadangi kitokia tvarka negali gauti faktą patvirtinančių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Juridinis faktas reikalingas tremtinio statusui gauti.

            Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas raštas, kuriame prašoma bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens VSDFV Šiaulių teritorinio skyriaus atstovė neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas, nes liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes pareiškime.

            Pareiškimas tenkintinas.

            Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas yra S. I.- Š. ir I. Š. sūnus (b. l. 5). Iš pateiktos LR Generalinės prokuratūros pažymėjimo Nr. 12-24-1558, išduoto 1999-10-25, matyti, kad I. Š., Tomo, gim. 1904 m. gyvenęs Žvirgždės k. Kelmės r. buvo neteisėtai represuotas ir buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1951 m. kovo 29 d. iki 1952 m. kovo 28 d. ir pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 str. jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės (b. l. 14). Pareiškėjo tėvo I. Š. įkalinimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis (b. l. 5).

 Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvai, sesuo ir brolis Benjaminas yra mirę (b. l. 10, 13). Iš Lietuvos  gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009-04-10 Nr. 36R-t-240 matyti, kad buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl tremtinio statuso pripažinimo, kurį išnagrinėjus, komisija nustatė, kad pareiškėjas turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (b. l. 15).  Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė 2010-12-03 pažymą Nr. P2-5960, kad Lietuvos SSR VRM nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose apie pareiškėjo šeimos  įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašą, duomenų nerasta (b. l. 16). Iš byloje esančių įrodymų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atsakymo matyti, jog tai tik patvirtina pareiškėjo motyvus, kad jis negali dokumentais patvirtinti to fakto, todėl kreipėsi į teismą. Liudytojai A. R., J. Š., V. Š. patvirtino, kad pareiškėjo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tėvas buvo suimtas ir šeima slapstėsi, kad neišvežtų į Sibirą. Taip pat patvirtino, kad pareiškėjo šeima  buvo didelė ir ji išsiskaidė, gyveno atskirai, o pareiškėjas gyveno Radviliškyje, ten lankė mokyklą.

Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (1997 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. VIII-342) 5 str. 2 d. 3 p. numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

            Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, į pareiškėjos paaiškinimus, į rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, manytina, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str.).

Šis juridinis faktas nustatytinas tremtinio teisiniam statusui gauti.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 str.str. teismas,

n u s p r e n d ė:

            Pareiškimą tenkinti.

            Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. Š. tėvo I. Š., gim. 1904 m., įkalinimo metu nuo 1951 m. kovo 29 d. iki 1952 m. kovo 28 d. jo šeima: motina S. I. – Š., Leono, gim. 1909 m., brolis V. Š., Ipolito (a. k. (duomenys neskelbtini)), brolis B. Š., Ipolito (a. k. (duomenys neskelbtini)), sesuo J. Š., Ipolito (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)) buvo priversta slapstytis ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje Žvirgždės k. Kelmės valsč., Raseinių apskr.

 Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tremtinio teisiniam statusui gauti.

            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Edita Kavaliauskienė