Administracinė byla Nr. N575-4266/2011
Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01400-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 50.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d.
nutarties V. D. (V. D.) administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus
miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. rugsėjo 21 d.
nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. D. už Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188
straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 litų bauda. Bauda
paskirta už tai, kad asmuo savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos
tvarkos, vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, nepadaręs A.
M. esminės žalos, 2009 m. vasario mėnesį išnešė iš buto, esančio (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo patalpų (koridoriaus ir vonios) A. M. priklausančius daiktus - šaldytuvą bei skalbimo mašiną.
Nukentėjusysis
A. M. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti
institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą,
įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad
teismas nepagrįstai nurodė, kad jam nebuvo padaryta žala, pabrėžė, kad skalbimo
mašina bei šaldytuvas iš jo buvo pavogti.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi A.
M. skundo netenkino, Nutarimą paliko nepakeistą. Teismo vertinimu, byloje
surinkti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad V. D. padarė
ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, V.
D. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį. Teismas
nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės taikytos teisingai,
nuobauda individualizuota tinkamai.
II.
Apeliaciniu
skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą įgaliotai
institucijai arba teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto įsitikinimu, pirmosios
instancijos teismas nenurodė, kokiais konkrečiai surinktai įrodymais
patvirtinama aplinkybė, kad V. D. padarė ATPK 188 straipsnyje
numatytą pažeidimą. Pažymi, kad iš byloje surinktų įrodymų, o būtent liudininkų
parodymų, matyti, kad niekas nenurodė, jog matė skalbimo mašiną išneštą prie
laiptinės. Akcentuoja, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė
komisija padarė išvadą, kad V. D. padarė ATPK 188
straipsnyje numatytą pažeidimą remdamasi pažeidėjo paaiškinimu, kad skalbimo
mašina išnešta prie laiptinės, kas neatitinka tikrovės. Pabrėžia, kad skalbimo
mašina buvo išnešta slaptai, apeliantui nežinant, todėl tai turi būti vertinama
kaip vagystė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
III.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Skundžiamu
nutarimu V. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už
ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kur
numatyta, kad savavališkas,
nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos
teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar
teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms
arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto
iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų
litų.
Išanalizavusi
administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. D. kaltė, padarius
ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano,
jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į
jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
A.
M. pažeidėjui V. D. inkriminuotą pažeidimą neigia iš
esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai
įvertinęs bylos įrodymus, pažymėdamas, jog administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens padaryta veika turėtų būti kvalifikuota kaip vagystė.
ATPK 257
straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra
vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės
nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik
remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant
teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų
pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų
duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257
straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo
procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis
įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta
išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi
faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas
įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu
atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš
skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas
dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga,
apklausė liudytojais N. Č., M. T., V. T., E. M., A. U. ir
K. M., kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje
esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija.
Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos
bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų
suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių
nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais
rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką. Tuo tarpu paties apelianto
paaiškinimai nelogiški ir paneigti nesuinteresuotų liudytojų parodymais.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus,
kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje
ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio
teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartoja.
Atsižvelgiant į
tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas
bylos aplinkybes (ATPK 284 str.
1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku,
pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,
vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis
teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius