Civilinė byla Nr. e2A-1211-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27758-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.;
3.1.7.6.; 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Adrijus” dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adrijus“ 4 169 Eur nuomos mokesčio ir netesybų pagal sutartį, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. su atsakove 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); sutartas nuomos mokestis – 1 060 Eur, kurio 901 Eur dalis mokama nuomotojui (ieškovui), o 159 Eur dalis pervedama į valstybės biudžetą kaip nuomotojo gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM); taip pat buvo sumokėtas 2 120 Eur dydžio depozitas. Patalpos atsakovei perduotos 2018 m. rugsėjo 17 d., sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui su galimybe ją pratęsti (šalims neišreiškus noro jos nutraukti). Ieškovo teigimu, paskutinį kartą sutartis pratęsta 2019 m. rugsėjo 17 d., todėl galiojo iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
1.2. atsakovė 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į ieškovą su prašymu atleisti ją nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki karantino pabaigos. Ieškovo teigimu, jis su prašymu nesutiko ir pasiūlė atsakovei karantino metu mokėti 50 proc. nuomos mokesčio, o kitą dalį sumokėti pasibaigus karantinui. Tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nuolaidų pritaikymo nuomos mokesčiui, tačiau galutinis susitarimas nebuvo suderintas. Dėl pasikeitusios pozicijos derybų metu atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu prašė nutraukti sutartį nuo 2020 m. gegužės 24 d. šalių sutarimu, tačiau, atsakovės pasiūlytos sutarties nutraukimo sąlygos jo netenkino; siūlė savo sutarties nutraukimo variantus/sąlygas, su kuriais atsakovė taip pat nesutiko.
1.3. Atsakovė 2020 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku pranešė apie atlaisvintas patalpas nuo 2020 m. gegužės 29 d. (pridėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktą), nuomos mokestis sumokėtas 2020 m. birželio 4 d. pagal ieškovo teiktą pasiūlymą (dėl nuomos mokesčio nuomos), tai, jog garantuoja komunalinių mokesčių apmokėjimą iki 2020 m. birželio 1 d., o sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio pagrindu.
1.4. Atsakydamas į atsakovės pranešimą 2020 m. birželio 19 d. išsiuntė atsakovei 2020 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal sutarties 7.2 punktą (dėl nuomininko kaltės – šiurkščiai pažeidus sutartį ir vėluojant mokėti nuompinigius ilgiau nei 30 d.), nurodydamas, jog atsakovei iki 2020 m. liepos 13 d. 12 val. nepersigalvojus, sutartis bus nutraukta dėl atsakovės kaltės 2020 m. liepos 13 d. Atsakovė 2020 m. liepos 8 d. nesutiko su šiuo pareiškimu ir vertino, jog sutartis nutraukta jau nuo 2020 m. birželio 1 d.
1.5. Nuomos sutarties 7.2.3 punktas nuomotojui suteikia teisę nutraukti sutartį prieš terminą nuomininkui šiurkščiai pažeidus sutartyje ir teisės aktuose numatytas savo pareigas, taip pat tuo atveju, jeigu nuomininkas vėluoja mokėti nuompinigius ar kitus mokesčius ilgiau kaip 30 dienų (sutarties 7.2.5 punktas). Atsakovė uždelsė savo mokėjimus ir nustatytu laiku nesumokėjo mokesčių už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. Atsakovės 2020 m. birželio 4 d. sumokėta vieno mėnesio nuomos mokesčio suma (901 Eur) užskaityta už balandžio mėn., tačiau liko skola už gegužės mėn. Kadangi atsakovė per papildomą terminą nepadengė įsiskolinimo ir toliau nevykė sutarties (aiškiai išreiškus poziciją nevykdyti sutarties), sutartis 2020 m. liepos 13 d. buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės.
1.6. Atsakovė dalį įsiskolinimo padengė 2020 m. liepos 7 d. (bendrai nuo balandžio mėn. sumokėjo 1 590 Eur nuomos mokesčio (įtraukiant ir GPM)), todėl bendras atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimo dydis sudarė 2 049 Eur (3 639 Eur (mokėtinas nuomos mokestis) - 1 590 Eur (sumokėtas nuomos mokestis)). Pagal sutarties 7.2 punktą, nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui keturių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, todėl baudinės netesybos šiuo atveju sudaro 4 240 Eur (1 060 x 4), kurios minusavus atsakovės jau sumokėtą 2 120 Eur depozitą, sudaro 2 120 Eur; iš viso priteistina suma sudaro 4 169 Eur.
1.7. Po kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo ieškovui 450,50 Eur dydžio nuomos mokesčio dalį, GPM turėjo sumokėti pati, todėl atsisakė nuo reikalavimo dalies dėl 530 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo.
2. Atsakovė UAB „Adrijus“ su ieškiniu nesutiko. Nesutikdama su ieškovo reikalavimais nurodė, kad:
2.1. ieškovas nepagrindžia kaip susidarė prašoma priteisti nuomos mokesčio skola, t. y. kaip buvo apskaičiuojamos mokėtinos sumos už kiekvieną mėnesį, kaip buvo skirstomos atsakovės reguliariai mokėtos sumos, iš ko susidėjo konkretaus mėnesio skola, koks buvo skolos likutis kiekvieną einamąjį mėnesį ir pan. Nuo 2020 m. balandžio mėn. iki lapkričio mėn. iš viso sumokėjo ieškovui 3 024,72 Eur, todėl prašoma priteisti 2 049 Eur skola negalėjo susidaryti. Vien 2020 m. balandžio-gegužės mėn. ieškovui iš viso sumokėjo 1 178,73 Eur, nors ieškovas nurodo negavęs nei vienos įmokos.
2.2. Nuo 2020 m. birželio 1 d. nesinaudojo ginčo patalpomis, todėl nekyla pareiga mokėti ir komunalinių mokesčių, atitinkamai visos po šios datos sumokėtos įmokos turėtų būti skirtos nuomos mokesčio dengimui. Pagal ginčo sutarties nuostatas ieškovui tiesiogiai priklausanti mokėti nuompinigių suma yra 901 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja ir reikalauja viso 1 060 Eur mėnesinio nuomos mokesčio. Kitos prievolės, be kita ko, mokestinės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra atsakovės įsipareigojimai, prisiimti prieš trečiuosius asmenis. Nuomos mokestį (901 Eur) už gegužės ir birželio mėnesius sumokėjo 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu, pasinaudodamas ieškovo siūlyta 50 proc. nuolaida. Nuomos sutartyje nėra aptarti nuomos mokesčio dydžio keitimo klausimai (procedūros), todėl atsakovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo ieškovo ofertą dėl 50 proc. dydžio nuolaidos.
2.3. Ieškovo argumentai dėl sutarties nutraukimo nesuprantami, kadangi, ieškovo teigimu, sutartis galėjo būti nutraukta ir gegužės mėn., tariamai atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio už balandžio mėn., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sutartis nutraukta buvo tik liepos mėn. (nors atsakovė birželio-liepos mėn. buvo sumokėjusi 1 351,50 Eur sumą). Tokiu budu ieškovas tyčia vilkindamas sutarties nutraukimą siekia pasipelnyti. Ieškovą tenkino atsakovės nuo balandžio mėn. mokama sumažinta nuompinigių suma, jis nefiksavo sutarties pažeidimo, nenutraukė sutarties, o leido toliau naudotis patalpomis, sutikdamas su tokiu dydžiu ir siūlė pratęsti nuomos sutartį dar 24 mėn. už sumažintą nuomos kainą.
2.4. Ieškovas nepagrįstai netesybas skaičiuoja nuo 1 060 Eur, nors jam priklausantis nuompinigių dydis sudarė 901 Eur. Be to, ieškovo reikalaujamas netesybų dydis prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, leidžia ieškovui nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Iki sutarties galiojimo buvo likę du mėnesiai, todėl prašomos priteisti baudinės netesybos dvigubai viršija nuomos termino likutį.
2.5. Tenkinus reikalavimo dalį dėl netesybų priteisimo, jos turėtų būti mažintinos per pusę – iki dviejų mėn. nuomos mokesčio dydžių, kadangi yra per didelės ir lupikiškos. Be to, ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio. Taip pat turėtų būti grąžintas ir jos sumokėtas depozitas, kadangi pagal sutarties sąlygas jis negali būti panaudotas nuomos mokesčiui ar baudinėms netesyboms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
3.1. Priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 530 Eur nuomos mokesčio priteisimo nutraukė;
3.2. priteisė iš atsakovės UAB „Adrijus“ ieškovui 1 519 Eur nuomos mokesčio skolos, 212 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 731 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,27 Eur bylinėjimosi išlaidų;
3.3. kitą ieškinio dalį atmetė;
3.4. grąžino ieškovui 9 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas, įvertinęs jos ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, tenkino ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 530 Eur nuomos mokesčio priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Grąžino žyminio mokesčio dalį, paskaičiuotą nuo atsisakytų reikalavimų.
5. Spręsdamas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Nustatė, jog nors tarp šalių vyko derybos dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo valstybėje įvedus karantiną, tačiau nei dėl nuomos dydžio, nei dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasiektas vieningas susitarimas, tenkinantis abi šalis.
6. Įvertinęs šalių argumentus dėl sutarties nutraukimo aplinkybių, teismas nepritarė atsakovei dėl tariamai tarp šalių sutarto sumažinti nuomos mokesčio mokėjimo ir sutarties nutraukimo nuo 2020 m. birželio 1 d. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomas sutarties nutraukimas pagal CK 6.204 straipsnį nepagrįstas, kadangi esant sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitimo aplinkybėms neįgyvendinti minėtoje teisės normoje įtvirtinti reikalavimai. Pažymėjo, kad šalims nepasiekus bendro susitarimo dėl sutarties pakeitimo bei jos nutraukimo atsakovė nesikreipė į teismą, o vienašališkai sustabdė sutarties vykdymą, nutarė ją nutraukti ir perduoti patalpas ieškovui. Vertino, jog sutarties vykdymo pasunkėjimas dėl karantino įvedimo ir pritaikytų atitinkamų apribojimų neatleido atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartį, todėl net ir atsiradus esminiam sutarties vykdymo suvaržymui, turėjo dėti visas įmanomas pastangas ir toliau mokėti nuomos mokestį iki būtų susitarta kitaip arba sutartį pakeistų/nutrauktų teismas.
7. Pažymėjo, kad atsakovei pagal ginčo sutarties nuostatas buvo suteikta teisė nutraukti sutartį laikantis nustatytos tvarkos, tačiau atsakovė nustatytos tvarkos nesilaikė. Konstatavo, jog nesilaikydama sutartyje nustatytos tvarkos atsakovė negalėjo/neturėjo teisėto pagrindo nutraukti sutarties nuo 2020 m. birželio 1 d., o privalėjo toliau ją vykdyti (iki sutarties tinkamo pakeitimo/nutraukimo ar pasibaigimo), mokėdama sutartimi sulygtą nuomos kainą – 1060 Eur dydžio nuomos mokestį. Atsakovės argumentus, jog ieškovo oferta dėl 50 proc. dydžio nuolaidos akceptuota konkliudentiniais veiksmais ir mokėta 50 proc. sutartyje nustatyto nuomos mokesčio, laikė nepagrįstais, kadangi pagal sutarties sąlygas jos nuostatų keitimas turėjo būti įformintas raštu, pasirašant abiem šalims ir įforminant kaip sutarties priedą (sutarties 10.3. punktas).
8. Konstatavo, jog ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ilgiau kaip 30 dienų vėlavo mokėti nuompinigius, teisėtai, remdamasis sutarties 7.2.3 (sutarties nutraukimas dėl nuomininko šiurkštaus sutarties ir teisės aktų nuostatų pažeidimo) ir 7.2.5 (sutarties nutraukimas nuomininkui vėluojant ilgiau kaip 30 d. mokėti nuompinigius ar kitus mokesčius), nutraukė sutartį 2020 m. liepos 13 d. anksčiau sutarties vykdymo/galiojimo termino.
9. Kadangi atsakovė vienašališkai ir neteisėtai mokėjo tik 50 proc. ginčo sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį, sprendė likusią nesumokėtą dalį nuomos mokesčio priteisti iš atsakovės. Teismas paskaičiavo, jog atsakovė nuo 2020 m. balandžio mėn. sumokėjo ieškovui (įskaitant ir ieškovo GPM dalį, kurią turėjo apmokėti atsakovė) 2 120 Eur, nors nuo 2020 m. balandžio mėn. (iki balandžio mėn. dėl apmokėjimo ginčo nekilo) iki 2020 m. liepos 13 d. (ieškovo sutarties nutraukimo) turėjo sumokėti 3 639 Eur, todėl nesumokėta nuomos mokesčio dalis sudaro 1 519 Eur.
10. Spręsdamas netesybų klausimą teismas konstatavo, jog 4240 Eur netesybų dydis pagal sutartį (4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio bauda), nepaisant to, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra per didelis. Pažymėjo, kad tokia išvada darytina palyginus netesybų dydį su ieškinyje prašoma priteisti (ir) priteista 1 519 Eur nuomos mokesčio suma, taip pat atsižvelgiant į tai, jog terminuotą ginčo sutartį atsakovė galėjo nutraukti be jokių sankcijų. Teismas sprendė, jog protingą, teisingą ir sąžiningą netesybų dydį atitiktų suma, lygi nuomos mokesčio sumai nuo 2020 m. liepos 13 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (sutarties galiojimo, numatyto sutartyje) – 2 332 Eur (1 060 Eur / 30 d. x 66 d.). Teismas nustatė, jog ieškovui pagal sutarties 3.4 punktą įskaičius atsakovės sumokėtą 2 120 Eur depozitą, ieškovui iš atsakovės priteistina likusi 212 Eur (2 332 Eur - 2 120 Eur) netesybų suma, o likusi dalis reikalavimo netenkintina.
11. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi ieškovui priteisė iš atsakovės 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteisiamą 1 731 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas nustatė, jog ieškovas patyrė byloje 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidų (sudaro 1 470 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 123 Eur žyminis mokestis), o atsakovė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Pažymėjo, jog ieškinys patenkintas 47,57 proc. (ieškovas prašė priteisti bendrą 3 639 Eur (1 519 Eur + 2 120 Eur) sumą, priteista – 1 731 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 757,79 Eur (1 593 Eur x 47,57 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovo priteistina 507,52 Eur suma (968 Eur x 52,43 proc. / 100 proc.). Atlikęs įskaitymą teismas sprendė ieškovui iš atsakovės priteisti 250,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) R. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies: tenkinti ieškinį pilna apimtimi, priteisiant papildomai ieškovo naudai iš atsakovo 1 908 Eur baudinių netesybų, kurių nepriteisė pirmosios instancijos teismas ir 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
13.1. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Sudarant sutartį abi sandorio šalys (verslininkai) vadovavosi sutarčių laisvės principu, įvertino ir pasiskirstė galimą verslo riziką bei ją prisiėmė, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad nuomos sutarties sąlygos atsakovo buvo klaidingai įvertintos, nesuprastos ir todėl netaikytinos. Pažymėtina, kad pats atsakovas byloje tokių argumentų nepareiškė.
13.2. Pagal kasacinio teismo praktiką šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Teismas neturėjo jokio pagrindo mažinti šalių sulygtų netesybų, kadangi tai iš anksto aptartas, abi sutarties šalis tenkinantis nuomotojo nuostolių dydis.
13.3. Teismas skaičiavo netesybas kaip kompensaciją už negautas nuomos pajamas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 13 d.) iki šalių iš anksto sutartos nuomos sutarties pabaigos (2020 m. rugsėjo 17 d.), tokiu būdu pripažindamas, jog ginčo atveju nustatytų netesybų paskirtis yra kompensuoti nuomotojo nuostolius dėl planuotų nuompinigių negavimo. Tačiau nutraukus nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomotojas patyrė ir kitus nuostolius, į kuriuos neatsižvelgė teismas – turėjo ilgą derybų procesą dėl neteisėtų nuomininko veiksmų, nuomininkui neatvykus, turėjo pasitelkti liudytojus patalpų perdavimo-priėmimo akto įforminimui, mokėti komunalines išlaidas už patalpas, keisti savo veiklos planus ir anksčiau laiko skirti laiką naujo nuomininko paieškai ir pan. Ieškovas taip pat dėl atsakovės elgesio buvo priverstas nutraukti atostogas ir 2020 m. liepos 13 d. vykti įforminti patalpų priėmimo aktą. Sutartyje užfiksuotas baudos dydis sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės atveju visas sąnaudas ir nepatogumus atlygintų, tačiau teismas, sumažindamas sprendimu netesybas tik vertindamas nuomos mokestį, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Todėl teismas per siaurai vertino netesybų kompensacinę paskirtį ir priėmė ieškovo teisėtų interesų neapginantį ir nepagrįstą sprendimą.
13.4. Teismo argumentas, jog ginčo sutartis buvo terminuota ir galiojant iki 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovė ją galėjo nutraukti be jokių sankcijų, klaidingas. Nesant tinkamo atsakovės pranešimo dėl sutarties nutraukimo iki 2020 m. birželio 17 d., sutartis laikoma pratęsta dar metams, todėl atsakovė privalėjo įspėti nuomotoją prieš 3 mėn. apie sutarties nutraukimą bei sumokėti 2 mėn. baudines netesybas. Dėl to atsakovė, turėjusi įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius (bet to nedarė) ir dar sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą, tik laimėjo dėl to, kad ieškovas pats nutraukė sutartį dėl nuomininko kaltės ir pagal sutartį pareikalavo 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos. Be to, ieškovas apie sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės įspėjo atsakovę prieš sutartyje numatytą 15 dienų terminą, o atsakovė turėjo 15 dienų sutarties pažeidimams pašalinti ir pati nutraukti sutartį ne dėl savo kaltės, o pagal sutartyje numatytas galimybes, bet to nepadarė. Taigi pirmos instancijos teismas, mažindamas sutartyje numatytas ir nustatydamas tik 66 dienų (t.y. maždaug dviejų mėnesių) nuompinigių dydžio netesybas, pasielgė nepagrįstai.
13.5. Svarstydamas netesybų dydžio klausimą teismas privalėjo vertinti konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį. Teismas visus ieškovo ginčo veiksmus pripažino tinkamais ir teisėtais, o atsakovė pripažinta kalta dėl netinkamo sutarties nutraukimo, tačiau spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas į šalių sutartinį elgesį neatsižvelgė.
13.6. Ginčo sutarties 9.1 punktas leidžia ieškovui reikalauti 0,1 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, teikdamas ieškinį, tokio reikalavimo nereiškė, kadangi jį galimai apima sutartyje numatyta 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudos kompensacinė funkcija, todėl ieškovo reikalauta bauda nelaikytina per didele.
13.7. Derantis dėl sutarties nutraukimo sąlygų nuomotojas siūlė nuomininkui perduoti patalpas iki birželio 1 d., pilnai apmokėti visus mokėjimus pagal sutartį už šį laikotarpį, sumokėti kompensaciją už sutarties nutraukimą, kuri būtų lygi nuomos mokesčiui nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė atsisakė tokio pasiūlymo. Teismas faktiškai priteisė iš atsakovės netesybas, kurių dydis ieškovo jam buvo siūlytas derybų metu ir kurių atsakovė nepriėmė. Tokia bylos baigtis neproporcingai palanki atsakovei, kuri už savo nesąžiningą elgesį derybų metu bei neteisėtą sutarties nutraukimą (kurį teismas pripažino) nepatyrė jokių papildomų sąnaudų (sankcijų), o faktiškai liko su derybų metu jai pasiūlytomis ir jos atmestomis sąlygomis.
13.8. Ginčo patalpos nėra išnuomotos iki apeliacinio skundo padavimo dienos.
13.9. Teismas taip pat neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas:
13.9.1.Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas neįtraukė į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skaičiavimą 530 Eur sumos, kuria buvo sumažinti ieškovo reikalavimai ir kuri turėjo būti vertinama kaip patenkinta ieškinio reikalavimų dalis.
13.9.2. Skaičiuojant (ne)patenkintų reikalavimų dalį klaidingai įtraukta tik 212 Eur netesybų suma, kai tuo tarpu priteista netesybų suma – 2 332 Eur. Depozito klausimas neturi jokios reikšmės, kadangi teismas pripažino depozito taikymą teisėtu. Todėl teismas turėjo skaičiuoti bendrą patenkintų netesybų sumą, neatsižvelgdamas į depozitą.
13.9.3. Bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos, kadangi patenkintas 6 289 Eur sumos reikalavimas (3 639 Eur (reikalavimas neskaitant depozito) + 530 Eur (patenkinto reikalavimo dalis) + 2 120 Eur (depozitas), nors priteista 4 381 Eur. Todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 1 115 Eur (1 519 Eur x 70 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista 290 Eur (968 Eur x 30 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 825 Eur (1 115 Eur - 290 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
13.9.4. Net ir tuo atveju, jeigu teismas sumažintų priteisiamų netesybų dydį, tačiau pirminį didesnį reikalavimą neabejotinai nulėmė neteisėtas atsakovės elgesys. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl netesybų dydžio, kuris visiškai atitiko nenuginčytas šalių sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovė neginčijo sutarties sąlygų, numatančių netesybų dydį. Todėl neatsižvelgiant į iš dalies sumažintas netesybas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti visa apimtimi priteistos ieškovo naudai.
14. Atsakovė UAB „Adrijus“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
14.1. apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytas aplinkybes, teisiškai neargumentuodamas ir nesiedamas jų su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais. Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nepateikiant faktinių duomenų, pagrindžiančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, pats savaime nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismas savo vertinimu pritarė ieškovo pozicijai, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleido atsakovės, kaip nuomininkės, nuo pareigos vykdyti ginčo sutartį, todėl visiškai nesuprantama, kokių argumentų ar įrodymų pagrindu apeliantas įžvelgia teismo poziciją dėl netinkamo sutarties sąlygų interpretavimo atsakovės atžvilgiu.
14.2. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, jog terminuota nuomos sutartis tapo neterminuota, todėl turėjo galioti ne iki 2020 m. rugsėjo 17 d., bet iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Abi nuomos sutarties šalys viena kitai aiškiai nurodė, jog nepageidauja toliau tęsti nuomos sutarties ir ją vienašališkai nutraukė nesulaukusios termino pabaigos, t. y. prieš 2020 m. rugsėjo 17 d. (atsakovė nuomos sutartį nutraukė 2020-06-01, o apeliantas – 2020-07-13). Taigi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad terminuota sutartis laikytina galiojančia dar vienerius metus (iki 2021 m. rugsėjo 17 d.) po sutarties nutraukimo. Nuomininkas ieškovą informavo apie nuomos sutarties nutraukimą 2020 m. gegužės mėnesį, t.y. įspėjo nuomotoją apie nutraukimą prieš 3 mėnesius iki 2020 m. rugsėjo 17 d., todėl laikytina, kad nuomininkas tinkamai ir iš anksto informavimo nuomotoją apie Nuomos sutarties nutraukimą. Kadangi apeliantas, nutraukdamas nuomos sutarti su atsakove, aiškiai išreiškė savo valią jos po 2020 m. rugsėjo 17 d. nevykdyti, nėra pagrindo kalbėti apie nuomotojo lūkesčius, kylančius iš nebegaliojančios nuomos sutarties. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas neformulavo reikalavimo dėl nuomos sutarties galiojimo termino pratęsimo, todėl šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos ir atsirado tik apeliaciniame skunde.
14.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs nuomos mokesčio sumą, sumažino ieškovo prašomas priteisti netesybas. Netesybų dydžio tinkamumas kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas ir kiekvienu konkrečiu atveju dėl jo sprendžia teismas. Ieškovo prašyta priteisti baudinių netesybų suma, lygi keturių mėnesių nuomos mokesčio dydžiui, yra nepagrįstai didelė, neproporcinga ir nesąžininga, o ieškovas nepagrindė prašomos priteisti netesybų sumos santykio su nuostoliai, kuriuos nurodo patyręs dėl netinkamo nuomos sutarties įvykdymo. Be to, ieškovui nutraukus nuomos sutartį likus dviems mėnesiams iki nuomos sutarties pabaigos, ieškovo prašomos priteisti baudinės netesybos už keturis mėnesius dvigubai viršija likusį nuomos sutarties galiojimo likutį ir laikytinos siekiu neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita. Aplinkybė, jog ginčo patalpos nėra išnuomotos iki apeliacinio skundo dienos, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi ieškovo vertimasis ūkine – komercine veikla bei verslo perspektyvos nėra ginčo dalykas.
14.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai pasisakė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų abiem ginčo šalims dydžio pagrįstumo, atliko išsamius matematinius skaičiavimus. Abiems šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos teisingai nuo patenkintos ieškinio dalies (47,57 proc.), todėl ieškovo teiginiai nesudaro pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimu abiem ginčo šalims paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dydį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintos netesybos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl netesybų sumažinimo
19. Nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuomos terminas – vieneri metai su galimybe pratęsti (atsakovei suteikiama pirmenybė); sutartas nuomos mokestis – 1 060 Eur, kurio 901 Eur dalis mokama tiesiogiai nuomotojui (ieškovui), o 159 Eur dalis pervedama į valstybės biudžetą kaip nuomotojo gyventojų pajamų mokestis. Byloje ginčo nėra dėl to, jog sumokėtas 2 120 Eur dydžio depozitas, o ginčo sutartis šalių buvo pratęsta iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
20. Sudarydamos 2018 m. rugsėjo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys be kita ko sulygo, kad nutraukus nuomos sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės (sutarties 7.2 punktas), nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui sutarties nutraukimo dieną 4 mėnesių nuomos mokesčio baudą (sutarties 9.5 punktas; ieškinio priedas).
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos 2018 m. rugsėjo 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, įtvirtinančias nuomininko mokėtinas netesybas nuomotojui nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės pagal sutarties 7.2 punktą, sprendė, jog nuomininko privaloma sumokėti nuomotojui 4 mėnesių nuomos mokesčio bauda, palyginus su prašomu priteisti nuomos mokesčio dydžiu ir likusį nuomos sutarties terminą, per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl mažintina iki nuomos mokesčio sumos nuo 2020 m. liepos 13 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (sutarties galiojimo, numatyto sutartyje) ir sudaro 2 332 Eur (1 060 Eur / 30 d. x 66 d.). Ieškovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka.
22. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
23. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).
24. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
26. Įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju iš atsakovės prašomos priteisti netesybos yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai, todėl buvo pagrindas jas mažinti.
27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašoma priteisti nuomos suma sudarė 1 519 Eur, kai tuo tarpu netesybų dydis – 4 240 Eur (neįskaitant depozito). Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino pagrindinio reikalavimo ir sutarties nutraukimo atveju numatytos baudos santykį. Taip pat pažymėtina, kad pagrįstai atsižvelgta ir į aplinkybę, jog nuomos sutartis buvo terminuota, iki jos galiojimo pabaigos buvo likę apie du mėnesius (skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 13 d. (ieškovo sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugsėjo 17 d.). Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas, prašomas priteisti netesybas pasirinkęs sumažinti iki mokėtinos nuomos mokesčio sumos nuo 2020 m. liepos 13 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (sutartyje numatyto jos galiojimo) įgyvendino teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kartu ir užtikrindamas kreditoriaus praradimus dėl nutrauktos nuomos sutarties su atsakove, kadangi net ir nutraukus sutartį ieškovas gaus nuompinigius turėjusį galioti nuomos sutarties terminą priteistų nuostolių forma. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pritaria, kad sutartyje įtvirtintos netesybos laikomos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog pagal aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus teismas turi teisę kontroliuoti netesybų dydį. Aplinkybė, jog teismas, įvertinęs prašomas priteisti netesybas bei faktinę situaciją, net ir sulygtas sutartimi netesybas sumažina, nelaikytina sutarties laisvės principų paneigimu. Taigi apeliantės argumentai, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo sumažinti sutartimi sulygtų netesybų, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde nurodo argumentus, jog nuomos sutartis pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 17 d. Pažymėtina, kad tokie argumentai nesusiję su ieškinyje keliamais reikalavimais, jie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodomos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu, sutikdamas, jog nuomos sutartis nutraukta 2020 m. liepos 13 d. Taigi apelianto subjektyvi nuomonė dėl nuomos sutarties pratęsimo neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų sumažintų netesybų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
29. Nesutiktina, jog nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės turi ir apelianto pasvarstymai apie atsakovės (ne)laimėjimą ieškovui nutraukus sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalavus sumokėti 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant netesybų ir jų sumažinimo klausimą vertintina susiklosčiusi faktinė situaciją, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o aplinkybės, kurios galėjo įvykti, bet neįvyko, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Vertintina, jog teisinės reikšmės neturi ir aplinkybės, jog ginčo sutartis leido ieškovui reikalauti 0,1 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną. Pasirinktas teisių gynimo būdas, tarp jų ir reiškiami reikalavimai, priklauso išimtinai reikalavimus keliančiai šaliai, todėl vien aplinkybė, jog ieškovas, įgyvendindamas savo dispozityvumo principą, tokio reikalavimo nekėlė, nesudaro pagrindo pripažinti prašomos priteisti baudos pagrįsta ir atitinkančia protingumo bei sąžiningumo principus.
30. Apeliantas taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovė už savo nesąžiningą elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus nepatyrė jokių papildomų sąnaudų. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Apeliantas, gi savo ruožtu, viena vertus ir siekia nepagrįstai nubausti atsakovę. Kita vertus, iš atsakovės priteistos netesybos, kurias teismas laikė pagrįstomis, atitinkančiomis interesų pusiausvyrą, atsakovei sukelia neigiamas pasekmes, kadangi atsakovė, nesinaudodama patalpomis, turi tokiu būdu atlyginti ieškovui nuostolius. Taigi nepagrįsta teigti, jog atsakovei neigiamas turtines pasekmes sukelia tik apelianto prašomas priteisti netesybų dydis.
31. Aplinkybė, jog ginčo patalpos iki šiol neišnuomotos nagrinėjamu atveju apskritai neturi teisinės reikšmės. Viena vertus, tokią aplinkybę gali lemti daugybė veiksnių, kurie apskritai nesusiję su atsakovės veiksmais. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ieškovo vertimasis ūkine – komercine veikla ir jos perspektyvos nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
32. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais rėmėsi sumažindamas prašomas netesybas, šalių nurodomas aplinkybes, vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagrįstai konstatavo, jog prašoma priteisti netesybų suma neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ją sumažino. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas šioje dalyje nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. neteisingai nustatė atmestų/patenkintų reikalavimų dalį, kas ir nulėmė neteisingai apskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas.
34. Visų pirmas apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pripažinus neteisėtą atsakovės elgesį bylinėjimosi išlaidos net ir priteista sumažinta netesybų suma nenulemia teisinio rezultato. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu priteistinos netesybos, tai yra materialaus pobūdžio reikalavimas, apmokestinamas atitinkamai apskaičiuotu žyminiu mokesčiu, todėl skaičiuojant (ne)patenkintų reikalavimų dalį bylinėjimosi išlaidų proporcijoms apskaičiuoti, vertintina tik patenkinta reikalavimo dalis dėl netesybų.
35. Pasisakant dėl apelianto argumento, jog skirstant bylinėjimosi išlaidas neįtraukta 530 Eur suma, kuria buvo sumažinti ieškovo reikalavimai, teismas pažymi, jog į bendrą skaičiuotiną patenkintų reikalavimų dalį tokia suma neįtraukta pagrįstai. Nors šioje dalyje iš tiesų buvo patenkintas ieškovo reikalavimas, kadangi atsakovas atsiskaitė, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad šioje dalyje byla nutraukta ir grąžinta dalis žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, jog šioje dalyje patenkintas ieškovo reikalavimas, ir bylinėjimosi išlaidų rezultatas priklauso nuo CPK 94 straipsnyje įtvirtintų kriterijų, tačiau apeliantui grąžinta dalis žyminio mokesčio, o advokato teisinės pagalbos išlaidas patyrė ne konkrečiai už suteiktas teisines paslaugas šioje dalyje, tačiau apskritai pareikšdamas ieškinį ir atstovaudamas procese. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo nurodoma suma neskaičiuotina prie patenkintos reikalavimų dalies, turinčios teisinę reikšmę skirstant bylinėjimosi išlaidas.
36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, jog nagrinėjamu atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas turėjo būti įtraukta priteista netesybų suma, kuri sudaro 2 332 Eur, o ne 212 Eur netesybų suma, susidariusi išskaičiuojant 2 120 Eur depozitą. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, patenkintas netesybų materialinis reikalavimas sudaro 2 332 Eur, o tai, jog sudengta su depozito suma, nekeičia patenkinto materialinio reikalavimo dydžio iš esmės, o turi reikšmės tik vykdant sprendimą. Be to, nors teismas ir įskaitė depozitą, dėl jo ginčo nekilo, tačiau nelaikytina, jog depozito reikalavimas patenkintas. Teismas sutiko tik su depozito įskaitymu kaip veiksmu, bet ne pačio depozito palikimu ieškovui (nebuvo keliamas toks materialinis reikalavimas). Todėl depozitas taip pat neįskaičiuotinas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
37. Taigi apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš viso patenkinta ieškovo reikalavimų suma sudaro 3 851 Eur (1 519 Eur (nuomos mokestis) + 2 332 Eur netesybos), kai tuo tarpu ieškovas reikalavo priteisti 6 289 Eur (2049 Eur nesumokėto nuomos mokesčio + 4 240 Eur netesybų). Taigi patenkinta reikalavimų dalis sudaro 61,23 proc., o ieškovui iš atsakovės priteistina 975,39 Eur suma (1 593 Eur bylinėjimosi išlaidos x 61,23/100 proc.). Atsakovei atitinkamai priteistina 375,29 Eur suma (968 Eur bylinėjimosi išlaidų x 38,77 proc. /100 proc.). Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 600,1 Eur (975,39 Eur – 375,29 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo materialinis reikalavimas netenkintas, todėl apeliantui neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos sudaro procesinio pobūdžio reikalavimą, jų perskaičiavimą nulėmė ne patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl netesybų, o atliktas techninio pobūdžio perskaičiavimas, todėl perskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos nelemia ginčo rezultato.
39. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 544,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikti jas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 544,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
40. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos spręsdamas netesybų sumažinimo klausimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netesybų turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas šioje dalyje nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu.
41. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
netenkinti ieškovo apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl netesybų palikti nepakeistą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adrijus“, j. a. k. 300660319, ieškovui R. V. 600,1 Eur (šeši šimtai Eur 10 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo R. V. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adrijus“, j. a. k. 300660319, 544,50 Eur (penki šimtai keturiasdešimt keturi Eur 50 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė