Baudžiamoji byla Nr. 1-112-416/2011
Proceso Nr.1-64-1-01010-2010
Procesinio sprendimo kategorija:
2.3.6.4.5;1.20.15.;1.1.7.2.5.
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė
2012-07-12
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant, prokurorui G. Š., gynėjui adv. V. J., nukentėjusiajai Z. L., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1979-03-03 Vilkaviškio sav., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 4 klasės, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 245 str., 182 str.1d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą
NUSTATĖ:
V. P. nevykdė teismo sprendimo nesusijusio su bausme, o būtent: žinodamas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-769/2008 iš jo priteista Z. L. naudai 2000 litų skola, ir turėdamas pareigą vykdyti šį teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė, t.y. būdamas darbingas ir veiksnus, neieškojo pajamų šaltinio ar kitų galimybių bent iš dalies atlyginti teismo priteistą skolą Z. L..
Apklaustas kaltinamuoju V. P. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2009 metais, tikslios datos neprisimena, nukentėjusioji jam pasiūlė įgyti iš jos arklį. Jis buvo mažai patyręs tokiuose reikaluose, teturi menką išsilavinimą, todėl sutiko arklį nupirkti už 2000 lt. Pinigų neturėjo, todėl susitarė, kad atsiskaitys kai parduos. Kad neliktų skolingas, surašė raštą, pagal kurį įsipareigojo grąžinti 2000 Lt. Tada bandė arklį parduoti. Tačiau nepavyko. Jis buvo prastas. Niekas nepirko. S. L. jį atsiimti. Galop jį pardavė už 800 Lt mėsininkams. Pats nukentėjo nuo šio sandorio. Siūlė nukentėjusiajai skolą grąžinti dalimis po 300 Lt., tačiau ji nesutiko, siųsti pinigų paštu nebandė, nes nežinojo, kad taip galima. Yra prekiavęs arkliais, tačiau visada „nuėjęs į minusą“. Stabilių pajamų niekada neturėjo, gyveno išlaikomas tėvų. Žino, kad nurodyta suma buvo priteista civiline tvarka, tačiau lėšų tam neturėjo. Buvo pas antstolius, rašė prašymą, kad leistų mokėti dalimis, tačiau dėl savo menko išsilavinimo tą prašymą suprato, kad antstolis pats iš jo atskaitys jo prašomą dalį, o jam pačiam nieko daryti nereikės. Tačiau taip neįvyko. Apgaudinėti nukentėjusiąją tikslo neturėjo. Prievolės nevengė. Duomenys Lazdijų teismo nagrinėtoje baudžiamoje byloje apie tai, kad jis gaudavo pajamų pardavinėdamas arklius neatitinka tikrovės, kadangi tie arkliai tebūdavo parduodami tik jo vardu. Jis jokių pajamų už tai negaudavo. Šiuo metu darbo biržoje registruotas. Anksčiau buvo registruotas, bet buvo išbrauktas. Vėl viskas įvyko tik dėl to, kad menkas jo išsilavinimas ir jis nesuprato keliamų sąlygų ir reikalavimų.
Nukentėjusioji Z. L. parodė, kad 207 metais nesiruošė turėto arklio parduoti. Kaltinamasis važinėjo po kaimą ir sakė superkantis arklius. Sužinojęs, kad pas ją yra geras arklys – 8 metų žemaitukas – pristojo siūlydamas gerai už jį sumokėti. Jis buvo tris kartus, tačiau ji arklį parduoti atsisakė. 2007 balandžio mėn. buvo išvykusi. Grįždama išgirdo šunų lojimą. Buvo apie 16 val. Pamatė vyrus tempiančius jos arklį iš tvarto. Buvo su jais ir P. Į klausimą, ką jie daro, P. atsakė, kad perka arklį. Ji tai daryti atsisakė. Vakarėjo ir jai buvo nejauku. Tada P. pasiūlė eiti į kambarį ir susitarti. Tada ji paprašė pinigų už arklį. P. atsakė, kad jų neturi ir pasiūlė parašyti pirkimo raštelį su įsipareigojimu pinigus grąžinti ateityje. Už valandos atėjo kaimynė Kazlauskienė ir paklausė, ar pavogė arklį. Ji atsakė, kad nepavogė, o raštelį parašė. Tais pačiais metais gegužės mėn. viduryje sutiko P., klausė, kada atveš pinigus. Jis sakė, kad tikrai atveš, davė savo telefono numerį. Tačiau per gegužės mėn. pinigų nesulaukė. Po to jį sutiko Marijampolėje. Jis sakė pinigų neturi, pirko sklypus, sakė, kad nežino, kaip atsiskaitys. Tada jam pasakė, kad pinigus prisiteisinės civilinio proceso tvarka.. Vakare dar skambino jo tėvas, sakė, kad jei eis teismo keliu, tai pinigų tikrai negaus. Tada kreipėsi į teismą ir 2000 Lt. už arklį prisiteisė civilinio proceso tvarka. Sprendimas buvo priimtas 2008-02-04d. Kai tik tapo įmanoma, išsiėmė vykdomąjį raštą ir jį pateikė antstoliui. Tačiau lėšos išieškotos nebuvo. Nors buvo areštuoti du, kad ir nebrangūs P. automobiliai, tačiau jie parduoti nebuvo. Ji jokių lėšų negavo. Jis turėjo namą prie Padovinio, bet kai užvedė bylą, jį pardavė.. Dar prisipirko sklypų prie geležinkelio, pats sakė. Tačiau viskas buvo svetimais vardais, todėl jis gali nevykdyti sprendimų ir negrąžinti skolos. Taip pat nori pabrėžti, kad kaltinamasis meluoja, nes jai niekada jokių pinigų nesiūlė, apie skolos grąžinimą dalimis jokios kalbos niekada nebuvo. Priešingai, po jos kreipimosi į teismą, tiek iš paties P., tiek ir iš jo tėvo, tebuvo grasinimai, jog vien dėl to, kad ji ryžosi kreiptis į teismą, ji jokių pinigų niekada negaus, nes iš P. „nėra ko paimti“.
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-313-769/2008, kuriuo iš V. P. priteista 2000 litų skola Z. L.. Skola priteista už 2007-04-12 parduotą arklį(b.l.11-2); 2007-04-12 įsipareigojimo rašteliu, iš kurio matyti, kad V. P. perka iš Z. L. arklį už 2000 litų. Atsiskaitys 1 mėnesio laikotarpyje, t.y., iki 2007-05-12(b.l. 16); 2012-01-16 antstolio A. A. raštu, iš kurio matyti, kad Z. L. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-02-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-313-769 pateikė vykdyti 2008-04-19, skola iš V. P. neišieškota. V. P. 2011-11-28 buvo atvykęs į antstolių kontorą, parašė prašymą leisti skolą sumokėti dalimis kiekvieną mėnesį mokant po 100 litų, tačiau negauta nei viena įmoka(b.l.19); 2011-05-05 Lazdijų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, kuri prijungta prie šios baudžiamosios bylos, kurioje surinkti įrodymai ir jos nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamasis V. P. paaiškino, kad jis pragyvena iš to, kad važinėdamas po kaimus superka arklius, o po to juos parduoda arba maino. Šioje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta(tai įrodo Gyvulių pirkimo kvitai), kad 2009-11-18 V. P. A. M. individualiai įmonei pardavė du arklius, už kuriuos gavo 2800 Lt ir 3500 Lt (Prijungtos baudžiamosios bylos t.2, b. l. 80). Šioje prijungtoje byloje liudytojo A. M. parodymais nustatyta, kad pastarasis turi savo individualią įmonę ir užsiima arklių supirkimu. Iš įmonėje esančių duomenų patvirtino, kad V. P. nuo 2009-09-26 iki 2010-02-01 jo įmonei pardavė du arklius: 2009-11-18 už 2800 Lt ir kitą už 3500 Lt. Daugiau šiuo laikotarpiu V. P. jam arklių nepardavė. Patvirtino ir tai, kad kartais arklių pirkimas įforminamas V. P. mamos A. P. vardu. Pagal duomenis 2009 m. ji pardavė arklių bendrai 15100 Lt sumai(prijungtos baudžiamosios bylos t.2, b. l. 81,82).
Tokiu būdu, nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas nesiremia kaltinamojo parodymais, kuriuos vertina kaip jo siekį išvengti atsakomybės. Teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kurie yra logiški ir nuoseklūs. Nukentėjusioji parodo, kad pagal 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-313-769/2008 kaltinamajam atsirado prievolė jai už parduotą arklį sumokėti 2000 Lt. Kaltinamasis minėtos prievolės vengė neigdamas turėjęs galimybę ją įvykdyti. Tačiau ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis tam lėšų turėjo, tačiau nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ką patvirtina ir aukščiau analizuoti rašytiniai įrodymai, ypač įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-05-05 teismo nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių seka, kad jau po nukentėjusiosios pateikimo vykdyti nurodytos civilinės bylos vykdomąjį raštą, kaltinamasis turėjo pakankamai lėšų prievolei įvykdyti. Tokiu būdu teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis, turėdamas pareigą vykdyti aukščiau minėtą teismo sprendimą, tyčia jo nevykdė.
Teismas nustatė, jog kaltinamasis žinojo ir nurodytu teismo sprendimu priteistų įsiskolinimų nukentėjusiajai neginčijo, turėdamas realią galimybę ir galėdamas nors iš dalies padengti turimą įsiskolinimą arba jį bent sumažinti, to nedarė, tai yra tyčia nemokėjo minėtu teismo sprendimu priteistos sumos nukentėjusiajai. Pagal BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, tai yra, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Priešingai kaltinamojo tvirtinimui, byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo argumentaciją, neva ji neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis turėjo pakankamai lėšų ir galimybių prievolei įvykdyti.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia (suvokdama, kad neteisėtai nevykdo 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo, nesusijusio su bausme), turėdamas objektyvią galimybę ir galėdamas bent iš dalies padengti įsiskolinimą ir grąžinti skolas nukentėjusiajai, ją ignoravo, tai yra tyčia nemokėjo skolos nukentėjusiajai, šiais savo veiksmais padarė BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. V. P. veika pagal BK 245 str. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.
BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo treji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, nusikalstamos veikos baigimo momentas neturi būti siejamas su vėliausia data, kada nukentėjusioji kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos iš kaltinamojo išieškojimo, nes BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas – teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas – nutrūksta, kai kaltininkas savanoriškai pradeda vykdyti teismo sprendimą arba teisėsaugos institucijos pradeda asmens baudžiamąjį persekiojimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Tai reiškia, kad teismo sprendimo nevykdymas prasideda tada, kai kaltininkas neįvykdo teisėto teismo sprendimo iki nustatyto termino, o jei toks terminas nenustatytas, – per pakankamą įvykdyti prievolę laiką nesiima priemonių, neatlieka veiksmų, būtinų įgyvendinti teismo sprendime nurodytus įpareigojimus, reikalavimus ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis iki šiol nebuvo pradėjęs savanoriškai vykdyti teismų sprendimų, taigi V. P. veiksmai BK 245 straipsnio prasme nenutrūko ir tęsėsi iki šiol. Tokiu būdu, esant šioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog nėra suėję BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo senaties terminai, dėl to būtų galima BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nutraukti baudžiamąjį procesą prieš V. P..
V. P. dar buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2007-04-12, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, S. R. k., Kazlų Rūdos sav., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, raštu susitarė su Z. L., jog mėnesio laikotarpyje sumokės 2000 litų Z. L. už jai priklausantį arklį, tačiau 2007-04-12 arklį pasiėmė, bet 2000 litų negrąžino, šiais veiksmais įgijo svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai Z. L. 2000 litų turtinę žalą, t.y., veikos, numatytos LR BK 182 str.1d., padarymu.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę. Sukčiavimas apgaule įgyti svetimą turtą laikomas baigta nusikalstama veika nustačius du momentus: 1) apgaulės panaudojimą prieš teisėtą turto savininką ar kitus aukščiau išvardytus asmenis ir 2) turto ar turtinės teisės įgijimą.
Pažymėtina ir tai, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-620/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2?-851/2001).
Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kaltinamojo veiksmuose nėra visų aukščiau aprašytų būtinų objektyviosios veikos pusės požymių. Šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių nukentėjusiajai dėl sandorio atsiradusio jos turtinių teisių pažeidimo ginti civiline tvarka, kaip tą numato įstatymas. Nukentėjusioji netrukdomai pasinaudojo šia teisine galimybe, ką patvirtina 2008-02-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-313-769/2008. Baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikimas atsirado tik pastarojo procesinio sprendimo vykdymo stadijoje. Įvertinus tai, V. P. pagal LR BK 182 str.1d.išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo įvykdyta veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 12 str.).
Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. P. neteistas, charakterizuojamas neigiamai, daugybę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas įrodo jo nuostatą ignoruoti įstatymus. Yra bedarbis, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Esant šioms aplinkybėms ir alternatyvioms bausmių rūšims už šį baudžiamąjį nusižengimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir pakankamas pagrindas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei nutraukti teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą, kaltinamajam skiriant laisvės apribojimo bausmę. Nesant atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis sutinkamai su BK 61 str. reikalavimais skirtinas artimas sankcijos vidurkiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., 303 str.5d.1p., teismas
NUSPRENDĖ:
V. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 245 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 2000,00 Lt.
V. P. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(303 str.5d.1p.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, prijungtą Lazdijų rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr.1-22-743/2011(2 tomai) grąžinti Lazdijų rajono apylinkės teismui.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Laimondas Noreika