Administracinė byla Nr. eAS-242-968/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03412-2025-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, savalaikiai nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos; 4) pripažinti atsakovo (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos) elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) klausyti įstatymų, moralės (etikos) principų nuostatų, paisyti savo veiksmų (elgsenos) atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 5) „nesielgti jums čia, priešingai ir įprastai tapus (antrus metus) neteisėtai ir, neversti manęs čia, prievarta dalyvauti jūsų iliuzinio melo, o ne teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 str.) čia, vykdyme“; 6) „pagaliau nustoti čia, sąmoningai savivaliaujant, man kenkti ir, vadovaujantis ta turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas man įstatymine tvarka (ABTĮ 5 str.) apginti, neteisėtai atsakovės pažeistas čia, savo teises, įstatymų saugomus interesus“; 7) „pripažinti ir priimti – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata – darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata – kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo (...) gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata – darbdavys privalo įgyvendinti (...) lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus“; 8) „priimti tą, akivaizdų faktą, kad net antrus metus čia, nesugebate pripažinti neteisėtais – atstovės – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos – įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, jūsų čia, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovės atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą, ir įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą.“
II.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, teismas pažymėjo, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių.
Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Konstitucinį Teismą bei kelia ginčą dėl šio teismo veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą. Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje atsakovu teismas gali būti ir reikalavimai teismui, kaip institucijai, gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje.
Teismas pabrėžė, jog pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalis administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad pareiškėjo skundas, kuriuo faktiškai ginčijami Konstitucinio Teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar priimtų sprendimų teisėtumo.
Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų kompetencija apibrėžiama ABTĮ 17 straipsnyje, kuriame nurodoma, jog šie teismai nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių ar norminių administracinių aktų bei veiksmų (neveikimo), kai tokiais aktais ar veiksmais yra pažeidžiamos asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jie turi įstatymo galią ir privalomi visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar jų pagrįstumo.
Dėl skundo reikalavimų, kuriais buvo prašoma pripažinti tam tikrus faktus, teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų nagrinėjimas, kuriais siekiama ne pažeistų teisių ar interesų apgynimo, bet tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo, konstatavimo, todėl skundą dėl reikalavimų pripažinti įvairius faktus atsisakė priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kuri, jo manymu, prieštarauja Konstitucijai.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neužtikrina sąžiningo bylos nagrinėjimo ir be pagrindo varžo pareiškėjo teisę į pažeistų teisių bei interesų gynybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, be kita ko, pripažinti atsakovo (Konstitucinio Teismo) elgseną – neteisėtu neveikimu, savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų, paisyti atsakomybės ir vykdyti teisingumą, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtos tirti Konstitucinio Teismo veiklos. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-557-662/2025; 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-815/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-990-492/2025; 2025 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-978-415/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-853-629/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas atskirajame skunde.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Jolanta Malijauskienė
Skirgailė Žalimienė