Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00577-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2013 m. sausio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, L. B. projektavimo firma, V. V., G. V., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „ACDC“) dėl administracinių aktų panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas 2010 m. liepos 22 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 148 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“; 2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2003 m. balandžio 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. 74 ir 2003 m. rugsėjo 18 d. statybos leidimo Nr. 74 pakeitimą gyvenamojo namo pertraukimo ir ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Neringa, statybai; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 21 d. gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), Neringa, individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

2012 m. spalio 26 d. pareiškėjas, įvertinęs tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtino Kuršių nerijos tvarkymo planą, kurio sprendiniai susiję ir su ginčo teritorija, kreipėsi patikslintu prašymu į teismą, papildomai prašydamas įpareigoti V. V. ir G. V. pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukciją pradėti ne vėliau kaip po 2 metų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 pavirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reikalavimus, nustatytus šiai teritorijai.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo žemės sklypas, kurio detalųjį planą 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtino atsakovas, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) teritorijoje ir priklauso šio parko konservacinei funkcinei zonai bei patenka į etnokultūrinį draustinį. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 įsteigtas KNNP ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei deleguota teisė nustatyti KNNP režimą. Toks režimas nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir KNPP schema). KNNP schemos brėžinyje Nr. 3 „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklo tvarkos priemonės“ ginčo pastatas ((duomenys neskelbtini), Nida) priskirtas I kategorijos pastatams, kurie gali būti tik konservuojami ar restauruojami, pilnai išsaugant autentiškus elementus ir išvaizdą. Ginčo gyvenamasis namas 1996 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Teigė, jog atsakovo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patvirtinto ginčo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniais numatyta esamo gyvenamojo pastato rekonstrukcija ir perkėlimas, naujo ūkinio pastato statyba, žemės sklypo užstatymo tankumo padidinimas. Tai, kad statinys savo tūriu ir gabaritais išsiskiria iš šalia esančių gyvenamųjų pastatų – tradicinių žvejų namų – akivaizdžiai prieštarauja KNNP schemos sprendiniams. Tvirtino, jog atsakovui priimant minėtą sprendimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir imperatyvios nuostatos: KNNP schemos pagrindinių teiginių (5 p., 4.1 p., 10 p., 14 p.), Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio tvarkymo reglamento 5 principas, III dalies a ir b punktų imperatyvios nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, KNNP reglamento 36.3, 36.l punktai, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 13, 14 straipsniai, KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktų reikalavimai. Pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikintinas. Pareiškėjo nuomone, panaikinus minėtą sprendimą, turi būti panaikintos ir sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės, t. y. statybos leidimas, statybos leidimo pakeitimas bei pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Be to, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, remiantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis turi būti sprendžiamas klausimas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos numato, jog dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta (šiuo atveju baigta ir statinys pripažintas tinkamu naudoti), sprendžia bendrosios kompetencijos teismas. Pareiškėjui patikslintu prašymu pareiškus naujus reikalavimus, susijusius su statybos padarinių pašalinimu, kyla pagrįsta abejonė dėl bylos teismingumo. Šias abejones savo patikslintame prašyme išdėsto ir pats pareiškėjas. Pažymi, kad pareiškėjo patikslintu prašymu reiškiamas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi tiesioginės įtakos galimai savavališkai pastatyto statinio savininkų (V. V. ir G. V.) nuosavybės teisėms (Civilinio kodekso 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnis) ir yra civilinio teisinio pobūdžio. Be to, teikiant patikslintu prašymu reikalavimus atsakovo procesine padėtimi yra įtraukiami fiziniai asmenys V. V. ir G. V., reikalavimai tiesiogiai susiję su jų turtinėmis teisėmis. Todėl ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pirmuoju reikalavimu pareiškėjas skundžia savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Šis sprendimas yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju reikalavimu pareiškėjas prašo panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris yra administracinio pobūdžio ir ginčai dėl tokio akto panaikinimo paprastai nagrinėjami administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą byloje Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė priešgaisrinės priežiūros inspekcija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos v. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos).

Antruoju reikalavimu pareiškėjas skundžia statybą leidžiantį dokumentą ir jo pakeitimą. Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau pažymėtina, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymas (Žin., 2010, Nr. 84-4401) įsigaliojo 2010 m. spalio 1 d. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas į teismą kreipėsi 2010 m. liepos 22 d., t. y. iki pirmiau nurodytos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, todėl minėtam reikalavimui Statybos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.) 281 straipsnyje įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklė netaikytina, nes kreipimosi į teismą metu ji dar negaliojo.

Iš pareiškėjo patikslinto prašymo matyti, kad reikalavimas įpareigoti V. V. ir G. V. pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, rekonstrukciją pradėti ne vėliau kaip po 2 metų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 pavirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reikalavimus, nustatytus šiai teritorijai, reiškiamas remiantis Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad jei teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus.

Pažymėtina, kad pastarasis papildomai pareikštas reikalavimas yra tarpusavyje susijęs su kitais byloje pareikštais reikalavimais, todėl visi pareiškėjo reikalavimai nagrinėtini vienoje byloje, o aptariamos bylos rūšinis teismingumas nustatytinas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ginče vyraujančio teisinio santykio taisyklę.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra pirmasis. Būtent šiuo reikalavimu skundžiamu sprendimu buvo patvirtinti sprendiniai dėl statybos ginčo sklype, su kuriais pareiškėjas nesutinka. Sprendžiant ginčą, pirmiausia turės būti įvertintos atitinkamos teritorijų planavimo procedūros bei jų metu patvirtinti sprendiniai. Tuo tarpu tiek ginčijamo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimo išsprendimas, tiek reikalavimo dėl statybos pagal galimai neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tenkinimas iš esmės priklausys nuo to, kaip bus nuspręsta dėl pirmuoju pareiškėjo reikalavimu skundžiamo sprendimo teisėtumo. Taigi šioje byloje neabejotinai vyrauja administracinis teisinis santykis. Todėl, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo reikalavimas dėl galimai neteisėtos statybos padarinių šalinimo pareikštas bylą Klaipėdos apygardos administracinis teisme nagrinėjant antrą kartą, t. y. apeliacinės instancijos teismui panaikinus šioje byloje priimtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ši byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, L. B. projektavimo firma, V. V., G. V., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „ACDC“) dėl administracinių aktų panaikinimo grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.