Civilinė byla Nr.  3K-3-97-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00713-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1; 2.5.37

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“, G. V., G. A., R. (A.) K., A. G., J. K., J. O. L., I. J., M. J., K. J., M. K., B. Š., M. K., D. J., D. S. J., A. D., S. P., G. S., S. D., G. K., J. K., B. A. Z., D. V., S. Č., J. D., V. B., G. P., L. N., D. K., A. K., V. K., J. S., S. B., M. L., E. V., L. S., E. S., tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybė, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“, D. P., P. V., V. G., M. V., P. B., J. V., Z. B., N. B., I. V., L. J., D. Š., G. Š., J. L. M., V. J., B. R., A. K., A. V., E. S., A. S., S. K., M. P., E. P., J. D., M. L., A. T., P. Ž., A. K., dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl namo administratoriaus teisės ginčyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytą jungtinės veiklos sutartį bei tokios sutarties formą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia daugiabučio namo Kaune, duomenys neskelbtini, jungtinės veiklos sutartį, sudarytą 2013 m. gegužės 23 d. (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis, Sutartis), bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo Nr. A-1036 jai buvo suteikta teisė vykdyti administravimo veiklą, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. 
3. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2013 m. lapkričio 18 d. iš atsakovės UAB „Nemuno būstas“ gavo prašymą, kuriame pastaroji nurodė, jog gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo UAB „Nemuno būstas“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Nemuno būstas“ nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo veikti namo savininkų vardu bei kitų dokumentų, privalomų pagal Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas), į tai, kad UAB „Nemuno būstas“ nėra Jungtinės veiklos sutarties šalis, o UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, savivaldybės vykdomoji institucija susirinkimo nešaukė, patys gyventojai dėl susirinkimo šaukimo į ieškovę, kaip namo administratorę, nesikreipė, darytina išvada, jog susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį, nevyko, todėl Jungtinės veiklos sutartis sudaryta pažeidžiant aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D5-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio 5 dalį, todėl pripažintina negaliojančia. Be to, Sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes ja įgaliotu asmeniu paskirtas ne vienas iš partnerių, bet atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“, taigi, toks paskyrimas turėjo būti patvirtintas notarine forma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Jungtinės veiklos sutartį pasirašė dauguma butų savininkų (27 iš 50).
5. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Aprašo 3 punkte nustatytos tvarkos buvo laikytasi, tačiau nėra ir priešingų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad Aprašo reikalavimų nebuvo laikomasi. Atsižvelgdamas į Jungtinės veiklos sudarymo tikslą, į tai, kad sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre ir nuo jos pasirašymo dienos yra galiojanti, teismas sprendė, kad galimi susirinkimo sušaukimo procedūros pažeidimai nesudarytų nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nurodytais atvejais – notarinės formos, tačiau teisės normos nenustato, kad ginčo atveju sutartis turi būti patvirtinta notaro.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, be to, neturėdama reikalavimo teisės. Nenustatęs, kad jungtinės veiklos sutartis yra niekinis sandoris, teismas pripažino, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ji nėra šios sutarties šalis, daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkė, o įstatymuose nenustatyta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriui (šiuo atveju – buvusiam) pareikšti ieškinį dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų su kitu asmeniu sudarytos jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jungtinės veiklos sutartį pasirašė dauguma bendraturčių, bei atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad ginčijama sutartis neatitinka CK 2.138 straipsnio reikalavimų dėl to, kad butų savininkų įgaliojimas nebuvo patvirtintas notarine forma ir dėl to sutartis turėtų būti laikoma niekine.
8. Teisėjų kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė nepagrįstai jungtinės veiklos sutartimi atsakovei UAB „Namų priežiūros centras“ suteiktą įgaliojimą namo patalpų savininkų vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, tapatina su fizinio asmens įgaliojimu valdyti nekilnojamąjį turtą, juo naudotis ar disponuoti.   Kolegija pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartimi įgaliotinis, šiuo atveju atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“, turi teisę ne valdyti nekilnojamąjį turtą, juo naudotis ar disponuoti, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymas pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą įgaliojimą veikti visų partnerių vardu patvirtinti pas notarą.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, teigdama, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nebuvo sušauktas ar buvo sušauktas pažeidžiant Aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas, turėjo pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 straipsnis).  
10. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, kad ji šiuo atveju turi būti laikoma suinteresuotu asmeniu ir turi teisę reikšti ieškinį. Kolegija pažymėjo, kad nors ieškovė nėra ginčijamos sutarties šalis ar daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkė, tačiau ji buvo paskirta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratore ir neteko įgaliojimų daugiabučio namo butų savininkams sudarius jungtinę veiklos sutartį. Iš to kolegija padarė išvadą, kad ginčijamos sutarties sudarymas turi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, bei pripažino, kad ji turi teisę reikšti ieškinį dėl sutarties nuginčijimo. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ieškovei neįrodžius, jog sandoris yra niekinis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.  
13.  
14.  
15.  
16.  
17.  
18.  
1.  

11.1 Teismai ginčo situacijai nepagrįstai netaikė CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų. Kadangi Jungtinės veiklos sutarties 3.2–3.2.2, 3.2.9 punktuose nustatyta, kad įgaliotas asmuo organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, sudaro sutartis su visomis namui bendroms reikmėms užtikrinti reikalingas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, namo patalpų savininkų vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius, būtinus namo priežiūrai ir tvarkymui užtikrinti, atstovauja bendraturčiams valdžios ir savivaldos institucijose, valstybinėse įmonėse ir organizacijose, teismuose, darytina išvada, jog Sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai, tačiau to nebuvo padaryta.

11.2 Ginčijama sutartis prieštarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms, nes nesilaikyta reikalaujamos notarinės formos, o pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį tokios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl teismai nepagrįstai netaikė CK 1.80 ir 1.93 straipsnių. 

11.3 Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčijamą sutartį, buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant Aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio reikalavimus. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, kad ja iš esmės keičiamas daugiabučio namo administratorius, todėl turi būti laikomasi Apraše nustatytos tvarkos. Šis įpareigojimas kyla iš CK 4.85 straipsnio. Neteisėtai sušaukto susirinkimo metu buvo sudaryta neteisėta Jungtinės veiklos sutartis, o tai prieštarauja bendrajam teisės principui –  iš ne teisės negali atsirasti teisė.

4. Teismai, nusprendę, kad Jungtinės veiklos sutartis yra galiojanti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo išimtinių taisyklių dėl sutarties laisvės principo: šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių tokioms normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Taigi, bylą nagrinėję teismai privalėjo patikrinti, ar ginčijamoje sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, ir, nustatę tokias sąlygas, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą.

12. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Namų priežiūros centras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi, administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patys prižiūrėti bendrą turtą, ir taip pat administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Nagrinėjamu atveju savininkai pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo UAB „Namų priežiūros centras“ būti jų atstove, užtikrinančia tinkamą sudarytos jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimą, ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
2. CK 2.138 straipsnio nuostatos yra skirtos įgaliojimo (o ne sutarties) formai nustatyti, taigi, rašytinė Jungtinės veiklos sutartis yra sudaryta tinkamai. CK 2.138 straipsnio 1 dalis 2 punktas yra bendroji norma, o CK 6.972 straipsnio 2 dalies norma – specialioji. Pagal jos nuostatas, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis partnerio teisė sudaryti sandorius visų partneriu vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Taigi, notarinis patvirtinimas nėra reikalingas. Net padarius teorinę prielaidą, kad įgaliojimas turi būti notarinės formos, įgaliojimo formos nesilaikymas nedaro negaliojančios Jungtinės veiklos sutarties.
3. Nagrinėjamu atveju netaikytini naujo administratoriaus pasirinkimo procedūriniai reikalavimai, nustatyti CK 4.84 straipsnio 2–4 dalyse, nes Jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta savininkų susirinkimo metu 2013 m. gegužės 23 d. Savininkai išreiškė savo valią pakeisti valdymo formą sudarydami Sutartį. Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas negali būti apribotas vien dėl tam tikrų procedūrinių taisyklių nesilaikymo sušaukiant susirinkimą. Bylą nagrinėję teismai tinkamai rėmėsi teisių ir pareigų pusiausvyros principu, todėl ieškinį atmetė pagrįstai, nes bendraturčių valia turi aukštesnę teisinę vertę už kasatorės ekonominį interesą teikti administravimo paslaugas.
4. Bendraturčius su kasatore sieja vartojimo santykiai, o tai reiškia, kad paslaugos gavėjas turi teisę bet kada atsisakyti paslaugos. Aplinkybė, kad kasatorė nebuvo informuota apie savininkų susirinkimo organizavimą, nereiškia, jog ji galėjo paveikti savininkų valią. Savininkai nuo Sutarties sudarymo dienos ją vykdo ir už suteiktas paslaugas moka UAB „Namų priežiūros centras“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčijamos sutarties formai ir sudarymui keliamų reikalavimų

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015). Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. G.  B., bylos Nr. 3K-3-158-695/2015).
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisės aktai gali nustatyti atskirų jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčių ypatumus, įskaitant reikalavimus sutarties formai. Nagrinėjamu atveju Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinė forma yra patvirtinta aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis.
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 patvirtintos pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties 25 punkte yra numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų, o 26 punkte – kad sutartis visam daugiabučiam namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba Sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo ir galiojimo terminą. Taigi, notarinis sutarties patvirtinimas nenustatytas nei pavyzdinėje, nei šioje byloje ginčijamoje 2013 m. gegužės 23 d. sudarytoje sutartyje.  
16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, kasacinis teismas konstatuoja, kad kasatorės teiginiai, jog ginčijama sutartis prieštarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyviosioms įstatymo normoms, nes nesilaikyta reikalaujamos notarinės formos ir tai ginčijamą sutartį daro negaliojančią, nėra teisiškai pagrįsti. 
17. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog ieškovė, teigdama, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nebuvo sušauktas ar buvo sušauktas pažeidžiant Aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas, turėjo pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, todėl šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Taigi, kasatorės teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti ginčijamą sutartį, buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant Aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįstas, todėl nepagrįstas ir teiginys, kad ginčijama Jungtinės veiklos sutartis prieštarauja bendrajam teisės principui –  iš ne teisės negali atsirasti teisė. 

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškinys yra nepagrįstas, be to, pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens. Apeliacinės instancijos teismas pripažino ieškovę suinteresuotu asmeniu, galinčiu pareikšti ieškinį, nes Jungtinės veiklos sutartis turi įtakos jos teisėms ir pareigoms, tačiau ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nors šalys apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, susijusios su teise pareikšti ieškinį, neginčija, bet teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015) ieškovė nagrinėjamu atveju nelaikytina asmeniu, turinčiu teisę pareikšti ieškinį.
19. Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
20. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011, 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-252/2009).
21. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. notarė V. S.-M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-556/2011; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-361/2006).
22. CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė.
23. Kauno miesto savivaldybė konkurso tvarka Kauno miesto Petrašiūnų seniūnijai, kuriai priklauso ir daugiabutis namas, esantis Kaune, duomenys neskelbtini, nuo 2005 m. gruodžio 30 d. paskyrė administratorę – UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“. 2013 m. balandžio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1036 UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ buvo paskirta administruoti Petrašiūnų seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sąrašą) bendrojo naudojimo objektus iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 dienos.
24. Toks administratoriaus skyrimas nustatytas CK 4.84 straipsnyje, kuris įtvirtina, jog jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Administratorius administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu. Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Analogiškas administravimo tikslas įtvirtintas ir Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkte.
25. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šių normų analizė sudaro pagrindą spręsti, kad daugiabučio namo administravimas – tai tam tikra įstatymo nustatyta daugiabučio namo valdymo forma, kuri naudojama tais atvejais, kai savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties. Tokio administravimo tikslas – išvengti situacijų, kai namo bendrojo naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo. Kitaip tariant, namo savininkai turi teisę reikalauti, kad jiems nesusitarus ir neįsteigus bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties būtų skirtas administratorius, tačiau tai nesuponuoja priešpriešinės administratoriaus teisės reikalauti būti paskirtam ar reikalauti leisti tęsti pradėtą administravimą. Nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ v. AB „City Service“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-505-687/2015).
26. Taigi, konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą namo administratorius nelaikytinas turinčiu teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jam neįrodžius, kad jo teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Todėl šioje byloje ieškovės pareikštas ieškinys pagrįstai buvo atmestas tiek tuo pagrindu, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindų, tiek pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytą jungtinės veiklos sutartį.
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kasacinis teismas patyrė 133,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (j. a. k. 132532496) 133,91 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                             Birutė Janavičiūtė

                            Janina Stripeikienė

                            Donatas Šernas