Administracinė byla Nr. I3-39-505/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01303-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 24.7; 51.5; 55.1.1; 57.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

        S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Oksanai Berzovskei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. M., atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. E. O., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja skundais (reg. Nr. DOK-17819, Nr. DOK-23329) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

Pareiškėja skunduose (1 t., b. l. 28–31, 2 t., b. l. 20–25 ) nurodė bei jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino 8080 kv. m. žemės sklypo prie minėtų statinių formavimo ir pertvarkymo projektą. Teigė, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė iniciatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ inicijuotą valstybinės žemės sklypo formavimo projektą (duomenys neskelbtini), www.zpdris.lt sistemoje Nr. ZSFP – 39452, organizatorius - Kauno miesto savivaldybės administracija. Pažymėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ir (duomenys neskelbtini), formavimo projektą, kurio projekto pareiškėja nėra suderinusi kaip šiame sklype esančių pastatų/patalpų savininkė. Paaiškino, kad projekto vykdytojas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto organizatoriui bei kitoms institucijoms yra pateikusi dokumentus su pareiškėjos vadovo parašu, kuris yra suklastotas, kadangi pareiškėjos vadovas dokumentų, susijusių su šio projekto derinimu, nepasirašinėjo. Teigė, kad sužinojus apie projekto viešinimą buvo pateiktos pretenzijos projekto organizatoriui ir nurodyti esminiai projekto pažeidimai (dėl formuojamo žemės sklypo ribų; projekto nederinimo su pareiškėja, kuri turi patalpas pastate, kurio žymėjimas plane 10P2P, esančiame (duomenys neskelbtini); per siauro privažiavimo), prieštaravimai teisės aktams, tačiau atsakymas dėl pateiktų pretenzijų negautas. Nurodė, kad ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d įsakymas Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ yra nepagrįstas, todėl taip pat naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundus (1 t., b. l. 40–44, 2 t., b. l. 51–56) nurodė, kad pagrindinis pareiškėjos motyvas yra tai, kad projekto rengėjo pateiktuose žemės sklypo formavimo dokumentuose uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašas yra suklastotas. Teigė, kad dokumentų suklastojimo faktas iki 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo patvirtinimo nebuvo nustatytas bei tokia informacija nebuvo pateikta šį aktą tvirtinančiai institucijai, o savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis tik teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, neturi kompetencijos bei negali vertinti tam tikrų dokumentų galimo suklastojimo požymių. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, teikdamas tam tikrus duomenis, dokumentus, atsako už jų tikrumą bei pateikiamų dokumentų teisingumą įstatymų nustatyta tvarka, todėl savivaldybės administracijos darbuotojai, tikrindami pateiktą projektą, neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti projekto iniciatoriaus ir projekto rengėjo pateiktais duomenimis bei dokumentais. Paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parengtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys, kuriame yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašas, buvo pateiktas į žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo bylą. Pažymėjo, kad yra rengiamas žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, į kurį patenka statinys, kuriame yra pareiškėjai priklausančios patalpos, tačiau šis projektas iki šiol nėra pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijai tvirtinti, o projekto rengėjas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pateikė parengtą žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriame bendra riba tarp formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sutapo, t. y. buvo nutolusi nuo pastato (duomenys neskelbtini) tokiu pačiu atstumu kaip ir ginčijamo projekto sprendiniuose (apie 1,4 m atstumu). Nurodė, kad nors teisės aktuose nėra reikalavimo suderinti projekto sprendinius su greta esančioje teritorijoje esamų pastatų savininkais ir naudotojais, tačiau šiuo atveju, žemės sklypo formavimo byloje esant greta formuojamo žemės sklypo prie statinių formavimo projekto sprendinių brėžiniui su pareiškėjos direktoriaus parašu, ginčijamą įsakymą tvirtinančiai institucijai nebuvo pagrindo abejoti dėl šio sprendinio, t. y. bendros ribos tarp formuojamų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovės įsitikinimu, dėl paminėtų priežasčių pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad minėtame brėžinyje pareiškėjos vadovo parašas buvo suklastotas, negali būti laikoma pagrindu panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. įsakymą, vertinant jo teisėtumą priėmimo metu. Teigė, jog teisinis reglamentavimas numato, kad apie pradedamą rengti projektą turi būti informuojami savininkai tų statinių, prie kurių žemės sklypas formuojamas, tačiau nagrinėjamu atveju projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas prie Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), o ne prie pastato, kuriame pareiškėja turi patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo jokio pagrindo informuoti pastarojo pastato savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat pagal teisinį reglamentavimą, pareiškėjos, kaip greta esančiame pastate turimos patalpos savininkės, pritarimas nebuvo būtinas, o reikalavimas gauti pritarimus iš reikiamų subjektų buvo įvykdytas: projektui pritarė tiek planavimo iniciatorius, tiek valstybinės žemės patikėtinis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teikė įvairius raštus planavimo organizatoriui, į kuriuos jai visada buvo atsakyta, ir atsakymai buvo išsiųsti pareiškėjos nurodytais kontaktiniais adresais, o nesutikimo su jais atveju, pareiškėja turėjo teisę juos skųsti. Pastebėjo, kad iki pareiškėjos turimo turto pastate bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patenkama iš (duomenys neskelbtini) per suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra nustatytas kelio servitutas prieiti ir privažiuoti prie esamų pastatų. Šio sklypo detaliajame plane šis servitutas suprojektuotas 5,5 m pločio. Taigi, ginčijamu projektu suprojektavus žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), paliktas 6 m pločio pravažiavimas yra netgi platesnis nei pravažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) per žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį 5,5 m kelio servitutą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio kelio servituto pareiškėja neginčija, nors jis yra siauresnis, tačiau teigia, kad paliktas 6 m pločio pravažiavimas ties ginčijamo žemės sklypo riba (ties taškais 6-10) nėra pakankamas jai pravažiuoti iki jos turimo turto. Atsakovės nuomone, 2018 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ priimtas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, visos procedūros buvo atliktos tinkamai, bei nebuvo jokio pagrindo netvirtinti parengto, suderinto, paviešinto ir patikrinto projekto. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., b. l. 58–63) nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsižvelgiant į teisinį situacijos reguliavimą, bei į tai, kad pareiškėjai skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 8SK-911-(14.8.100.) jokių teisių ir pareigų nesukėlė, pareiškėjos patikslintas skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė nei vienos objektyvios priežasties, kaip suformuotas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), pažeidė jos teises bei interesus, o ginčydama minėto įsakymo neteisėtumą, tik formaliai nurodė, kad jei skundžiamas projektas būtų formuojamas vadovaujantis įstatymais, pareiškėja galėtų formuoti tiesesnį bei trumpesnį kelią. Mano, kad pareiškėja nepagrindė šio savo teiginio. Teigė, kad nors pareiškėja nurodė, jog uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo parašas yra suklastotas, tačiau nepateikė jokių įrodymų kaip jų įvardintas dokumentas su „suklastotu“ parašu yra susijęs su ginčijamu įsakymu ir kaip parašo „suklastojimas“ yra susijęs su įsakymo teisėtumu. Paaiškino, kad tvirtinant ginčijimą įsakymą, teisės aktai nenumatė privalomojo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sutikimo/pritarimo, todėl net ir nustačius, kad kažkas, kažkur ir kažkaip suklastojo pareiškėjos direktoriaus parašą ant dokumento, kuris nėra teikiamas ginčo įsakymui, todėl tai niekaip neįtakoja įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo tik teisės aktuose įtvirtintas funkcijas, neturi kompetencijos bei negali vertinti tam tikrų dokumentų galimo klastojimo požymių. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (2 t., 64–67) nurodė, bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad formavimo ir pertvarkymo projektas buvo inicijuotas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri pageidavo prie jos nuosavybės teise valdomų statinių suformuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą statinių eksploatavimui remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo" nustatyta tvarka. Paaiškino, kad iki šiol pastatai stovi ant laisvos valstybinės žemės, sklypai nebuvo suformuoti, o tai iš esmės trukdo pastatų savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiu turtu, pavyzdžiui, atlikti statybos ar remonto darbus gaunant statybą leidžiantį dokumentą, nes jam reikalinga pateikti dokumentus, patvirtinančius teises į žemės sklypą. Paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 11 d. prirėmė įsakymą Nr. A-3009 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. Formavimo ir pertvarkymo projekto iniciavimas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir paskelbtas ŽPDRIS sistemoje. Formavimo ir pertvarkymo projektą parengė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir viešino ŽPDRIS sistemoje. Pagal parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdomų pastatų eksploatavimui yra formuojamas atskiras 0,8080 ha ploto žemės sklypas tik trečiojo asmens nuosavybes teise valdomų statinių eksploatavimui. Teigė, kad apie rengiamą ir viešinimą projektą visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir pareiškėją, buvo žinoma, projektas buvo viešinimas ŽPDRIS sistemoje, kaip tai numatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Pažymėjo, kad pareiškėja turi patalpų pastatuose, esančiuose gretimoje teritorijoje, tačiau pagal minėtų taisyklių nuostatas, pareiškėjos sutikimas/pritarimas gretimoje teritorijoje rengiamam formavimo ir pertvarkymo projektui neprivalėjo būti gautas. Pareiškėja savo pastabas ir pasiūlymus dėl formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių teikė viešinimo procedūros metu ir jai buvo išsamiai atsakyta, nurodant nesutikimo su pretenzija ir pasiūlymais motyvus, kurių pareiškėja neskundė. Pastebėjo, kad nors pareiškėja įrodinėja, jog 6 m pločio pravažiavimas yra nepakankamas ir tai neva pažeidžia jos teises, tačiau ne tik nenurodo kaip konkrečiai pažeidžia jos teises tokio pravažiavimo kelio palikimas, bet ir visiškai ignoruoja tą faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), per kurį vyksta pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) iki uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjai priklausančių pastatų, yra tik apie 5,5 m pločio. Mano, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstančią formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą, savo teises teikti pastabas projektui įgyvendino, o tai, kad į pareiškėjos nepagrįstas pastabas nebuvo atsižvelgta nėra pagrindas pripažinti administracinio akto negaliojančiu. Pareiškėjos teiktos pretenzijos dėl tariamo jos teisių pažeidimo, nebuvo logiškos ir pagrįstos, juo labiau įvertinant, kad patekimas iki pareiškėjos pastatų nuo (duomenys neskelbtini) pusės turėjo vykti keliu, kuris nustatytas žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir kuris yra netgi siauresnis, nei yra palikta galimybė įrengti gretimais trečiojo asmens naudai formuojamo sklypo. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau- Įsakymas) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 8SK-911-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau - Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu Įsakymu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-3 7/D1 -40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 23 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-4G1-(8.14) patvirtintas apie 8080 kv. m žemės sklypo prie statinių (3Šlp) (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, formavimo ir pertvarkymo projektas, ir pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio misterijos nustatyti servitutus pagal patvirtintą projektą. 

Bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad Įsakymu buvo patvirtintas apie 8080 kv. m žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas), kurio tikslas buvo suformuoti žemės sklypą, reikalingą esamiems šiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį. Taigi, Įsakymu buvo patvirtintas Projektas, kurio sprendiniai buvo išreikšti Projekto grafinėje dalyje - sprendinių brėžinyje (toliau - Sprendinių brėžinys), kuriame yra pažymėti formuojamo žemės sklypo prie trečiajam suinteresuotam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių (duomenys neskelbtini), ribos bei kiti sprendiniai. Sprendinių brėžinyje, kuris ir buvo patvirtintas ginčijamu Įsakymu, nėra pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įgijusios patalpas pastate, kurio žymėjimas plane 10P2P, esančiame (duomenys neskelbtini), vadovo (A. A.) parašo.

Ginčijamu Sprendimu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalimi ir 32 straipsnio 3 dalies 11 ir 12 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 12 punktu ir 841. 1.1.1 papunkčiu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 16 punktu, atsižvelgdama į žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1762 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir veikdama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 22 d. įgaliojimą Nr. 1Į-91-(1.9.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės I. J. 2018 m. rugpjūčio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (1 punktas); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 490 kv. m kelio servitutas (viešpataujantis daiktas) suteikiantis teisę neatlygintinai važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku per sklypą (duomenys neskelbtini) iki pastatų 4H1p, 6G2p, 8P2p, 10G2p, 11Flp, 13H1 p, 14F1p, 15F1g, 16F1g, 17H1p, pažymėtą simboliu - SI žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.1 papunktis); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 3 kv. m servitutas (kiti servitutai, tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 9H1p) savininkui neatlygintinai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, pažymėtą simboliu- S3 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.2 papunktis); nustatytas žemės sklypui, nurodytam šio sprendimo 1 punkte, 7 kv. m servitutas (kiti servitutai, tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 10P2p) savininkui, neatlygintinai naudotis sklypo dalimi (1,0 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, pažymėtą simboliu- S2 žemės sklypo plane M 1:500, esančiame žemės sklypo kadastro duomenų byloje, nurodytoje šio sprendimo 1 punkte (2.3 papunktis); nustatyta, kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, nurodyto šio sprendimo 1 punkte, savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2.4 papunktis); nustatyta, kad per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo servitutai turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis (2.5 papunktis).

Pareiškėja, ginčydama Įsakymo ir Sprendimo teisėtumą, skundą grindžia pagrindiniu argumentu – pirma, kad prie Įsakymo pateiktuose prieduose, t. y. pateiktame žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto Ml:1000 Sprendinių brėžinyje (formuojamos teritorijos bendras plotas 3,4372 ha), pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (A. A.) parašas yra suklastotas, ir nors projekto derinimo laikotarpiu (2016 m.) buvo pareiškėjos vadovas, tačiau dokumentų, susijusių su šio Projekto derinimu, asmeniškai nepasirašinėjo, bei nėra įgaliojęs jokio kito asmens. Antra, kad Projekte nurodyti sprendiniai (dėl formuojamo žemės sklypo ribų; projekto nederinimo su pareiškėja, kuri turi patalpas pastate, kurio žymėjimas plane 10P2P, esančiame (duomenys neskelbtini); per siauro privažiavimo) pažeidžia pareiškėjos teises.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau –ir Žemės įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2018 05 01 iki 2018 07 01) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas; 2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka; 3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalis). Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis). Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalis).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 01 01 iki 2018 12 06), kurios nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, 2.4 punkte numatyta, kad Projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Taisyklių 32 ir 33 punktuose numatyti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai sako, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us), ir jie turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Pagal Taisyklių 50 punktą Projekto bylą sudaro: Projekto grafinė dalis – Projekto sprendinių brėžinys su priedais (Taisyklių 50.1 papunktis); Projekto tekstinė dalis – Projekto aiškinamasis raštas (apibūdinami Projekto tikslai, įvertinama esama būklė, paaiškinami Projekto sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai)(Taisyklių 50.2 papunktis); kiti dokumentai – prašymas organizuoti Projekto rengimą ir kartu su šiuo prašymu pateikti dokumentai, Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutarties kopija, pateikti reikalavimai, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalies bendrojo plano, jei šis parengtas, ištrauka, ištraukos iš patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų planų, detaliųjų planų kopijos arba ištraukos iš šių planų, dokumentai, kuriais įrodoma, kad Taisyklių 55, 56 ir 57 punktuose nurodyti asmenys buvo informuoti apie planuojamą ar pradedamą rengti Projektą, išsiųstų registruotų laiškų kopijos, kvitai, dokumentai apie Projekto derinimą, tikrinimą, tvirtinimą bei kita (Taisyklių 50.3 papunktis).

Pagal Taisyklių 51 punktą Projekto grafinė dalis rengiama vadovaujantis Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacija, patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakymu, ir įkeliama į ŽPDRIS. Projekto sprendinių brėžinys rengiamas skaitmenine forma per ŽPDRIS M 1:500, M 1:1000, M 1:2000, M 1:5000 ar M 1:10000. Mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos dydį.

Taisyklių 52 punktas nustato, kad Projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi Žemėtvarkos planavimo dokumentų erdvinių objektų specifikacijoje nurodyti sprendiniai bei šie esamos situacijos objektai: esamų žemės sklypų ribos (Taisyklių 52.1 papunktis); valstybinės ir vietinės reikšmės keliai (Taisyklių 52.2 papunktis); hidrografiniai objektai (Taisyklių 52.3 papunktis); statiniai (Taisyklių 52.3 papunktis). Projekto sprendinių brėžinio kartografiniame pagrinde neatvaizduoti esamos situacijos objektai pateikiami papildomuose koordinuotose rastriniuose vaizduose, kurie detalizuoja kartografinį pagrindą arba pagrindžia sprendinius.

Pagal Taisyklių 53 punktą Sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą naujai formuojamos teritorijos žemės sklypų ir gretimų žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai.

Taisyklių 55 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju (nagrinėjamos bylos ginčo atvejis), organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes.

Kaip jau nustatyta, ginčijamu Įsakymu patvirtintas apie 8080 kv. m žemės sklypo prie statinių (3Šlp) (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, formavimo ir pertvarkymo projektas, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. A. parašas žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekte Ml:1000 Sprendinių brėžinyje (formuojamos teritorijos bendras plotas 3,4372 ha) pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-3153 pradėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, yra ne A. A. parašas (Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2020 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. 20-931-53). 

Pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau – reikalavimai). Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos. Kaip numato Taisyklių 25 punktas, reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Tuo atveju, kai įstatymais bei kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos. Tokiu būdu, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-10910 (toliau - Reikalavimai), kurių 8.3 papunktyje nurodė, kad būtina atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo  (duomenys neskelbtini) sprendinius (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9601). 

Taigi, sutiktina su atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais, kad žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini) projekto Sprendinių brėžinys, kuriame yra ne pareiškėjo vadovo parašas, nėra nei patvirtintas Įsakymu, kurio teisėtumas yra ginčijamas, nei yra privalomas dokumentas ginčijamo Projekto sudėtyje pagal minėtą teisinį reglamentavimą, ir byloje nenustatyta pagrįstų aplinkybių, jog Įsakymu patvirtintas Projektas ir Sprendimas neatitinka 2017 m. rugpjūčio 24 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. ŽSPR-10910 8.3 papunktyje keliamo reikalavimo atsižvelgti į rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sprendinius (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 9 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. ŽSPR-9601), nes pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų neteisėtumo, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagal minėtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį reglamentavimą, jog pablogėjo pareiškėjos, gretimo žemės sklypo naudotojos, turinčios patalpas pastate, kurio žymėjimas plane 10P2P, esančiame (duomenys neskelbtini), veiklos sąlygos ir buvo pažeista pareiškėjos pagrįstų teisių apsauga (byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkė, todėl Taisyklių 55 punkto nuostata nebuvo pažeista) (ABTĮ 56 str.).

Pagal Taisyklių 58 punktą parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Pagal Taisyklių 59 punktą organizatorius susipažinimo su parengtu Projektu laikotarpiu gautus pasiūlymus išnagrinėja ir ŽPDRIS priemonėmis ar kitu pareiškėjo pasiūlyme nurodytu būdu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po supažindinimo laikotarpio pabaigos. Organizatorius, nustatęs, kad pasiūlymai pagrįsti, paveda Projekto rengėjui ištaisyti Projektą pagal gautus pasiūlymus.

Pagal Taisyklių 60 punktą asmenys gautą organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo atsisakymo gavimo dienos gali skųsti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą.

Bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinoma informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti (ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt)), ir tai patvirtina pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A. 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. gegužės 22 d. pretenzijos, skundai dėl Projekto sprendinio bendros ribos prie pastato 6P2p (buvęs 6G2p), ties kuria yra projektuojamas 6 m kelio servitutas per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) privažiuoti ne tik į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, bet ir privažiuoti iki kitų pastatų, ir pareiškėjai buvo atsakyta į pasiūlymus dėl Projekto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 19 d. raštu Nr. 70-2-184 „Dėl prašymo nagrinėjimo ((duomenys neskelbtini))“, 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 70-2-1600 „Dėl pretenzijos“, 2018 m. birželio 15 d. raštu Nr.70-2-2254 „Dėl skundo“, projekto rengėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 4 d. raštu Nr. S180404-001 „Dėl gautos pretenzijos dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (ŽPDRIS Nr.ZSFP-39452), taigi Taisyklių 59 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, pareiškėja per 10 darbo dienų nuo atsakymų gavimo dienos jų neskundė Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 23 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-4G1-(8.14) žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 60 p.). Taigi pareiškėja praleido teisės aktuose nustatytą privalomąją išankstinę ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarką ir ja jau nebegali pasinaudoti, jos tariamai pažeistoms teisėms, jog kelias - pravažiavimas yra paliktas per siauras, kadangi automobilių srautas yra labai didelis, pagrįsti (ABTĮ 56 str.). Ir nors pareiškėja įrodinėja, kad 6 m pločio pravažiavimas yra nepakankamas ir tai galimai pažeidžia jos teises, tačiau pareiškėja ne tik nenurodo kaip konkrečiai pažeidžia jos teises tokio pravažiavimo kelio palikimas, tačiau visiškai ignoruoja tą faktą, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), per kurį vyksta pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) iki trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjai priklausančių pastatų, yra tik apie 5,5 m pločio, ir tai patvirtina žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.A-1622 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ brėžinys, kuriame matyti, kad buvo suprojektuotas 5,5 m pločio kelio servitutas prieiti ir privažiuoti prie esamų pastatų (tarp jų ir prie pastato, kuriame pareiškėja turi patalpas). Taigi ginčijamu Įsakymu patvirtintu Projektu suprojektavus žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), paliktas 6 m pločio pravažiavimas yra platesnis, nei žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantis kelio servitutas, per kurį pravažiuojama nuo (duomenys neskelbtini).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Kaip matyti iš patikslinto skundo turinio, pareiškėja nenurodė ir nepagrindė nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo, kurio pagrindu skundžiamas Įsakymas ir Sprendimas turėtų būti panaikinti. Nors pareiškėja, siekdama įrodyti Įsakymo ir Sprendimo nepagrįstumą, formaliai nurodė, kad Įsakymas ir Sprendimas neteisėti, nes anot pareiškėjos būtų galima formuoti kitokios konfigūracijos kelią, tačiau jokių pagrindžiančių duomenų pareiškėja ne tik kad nepateikė, tačiau ir nepagrindė, kad apskritai kitokios konfigūracijos kelias galėtų būti suformuotas ir jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis grindė savo skundo reikalavimus dėl administracinių aktų neteisėtumo, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagal minėtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo teisinį reglamentavimą, jog pablogėjo pareiškėjos (gretimo nesuformuoto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) naudotojos) veiklos sąlygos ir buvo pažeista pareiškėjos pagrįstų teisių apsauga, todėl ginčijami Įsakymas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, ir jų naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. S. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. balandžio 16 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašoma trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisti 786,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2020 m. balandžio 14 d. pateiktame prašyme prašoma priteisti 423,50 Eur patirtų išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ šioje administracinėje byloje atstovavo advokatė K. S. (2018 m. sausio 19 d. atstovavimo sutartis). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su pareiškėjos skundu ir rašytinių paaiškinimų parengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teisme, atskirojo skundo rengimas.

Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2019 m. sausio 8 d., 2020 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitomis faktūromis bei 2019 m. sausio 8 d., 2020 m. balandžio 9 d. sąskaitos išrašais.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. balandžio 16 d. prašymu prašo atlyginti patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su pareiškėjos skundu, rašytinių paaiškinimų parengimą, už pasiruošimą teismo posėdžiui, bei už atstovavimą teisme.

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 31 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, kuriame nurodoma, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog atstovavimas teisme truko 2 val. Taip pat matyti, kad pasirengimas teismo posėdžiui užtruko 2 val. Kaip minėta, teismo posėdis vyko 2018 m. lapkričio 8 d. (2018 m. ketvirtas ketvirtis), sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (926,70 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 926,70 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 370,68 Eur (0,1 x 926,70 x 4 = 370,68), kuris priteistinas trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti išlaidas už susipažinimą su pareiškėjos skundu, rašytinių paaiškinimų parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Kaip aukščiau minėta, užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 926,70 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 370,68 Eur (0,4 x 926,70 = 370,68). Kadangi prašoma priteisti 302,50 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti 423,50 Eur išlaidas už atskirojo skundo dėl bylos sustabdymo parengimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė K. S. 2020 m. kovo 10 d. parengė atskirąjį skundą.

Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, už atskirąjį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4.

Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1317,60 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 527,04 Eur (0,4 x 1317,60 = 527,04). Kadangi prašoma priteisti 423,50 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17, 8.19, 9 punktais bei vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1096,68 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, kurios priteistinos iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1096,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.