Civilinė byla Nr. 2A-721-866/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36131-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3; 2.6.10.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. C. ir trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės ieškinį atsakovei I. C. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga Vilniaus universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Alytaus apskrities tuberkuliozinės ligoninė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. C. (toliau – atsakovė) 15 828 Eur skolą, 624,24 Eur netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 494 Eur žyminio mokesčio.

2.       Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. dalyvaudama projekte „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ sudarė Trišalę sutartį su VšĮ Vilniaus universitetu (projekto partneris) ir rezidente atsakove (projekto dalyvis).

3.       Sutartimi projekto partneris įsipareigojo sudaryti sąlygas projekto dalyviui vykdyti rezidentūros studijų programą bei prisiėmė ir kitus įsipareigojimus, o projekto dalyvis įsipareigojo vykdyti rezidentūros studijų programą ir gauti rezidentūros baigimo pažymėjimą bei ne mažiau kaip 2 metus po rezidentūros baigimo dirbti pas ieškovę ligoninėje. Projekto dalyvis įsipareigojo grąžinti už jo studijas sumokėtas lėšas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (projekto vykdytojas, SAM) ir ligoninei, jei nebaigia rezidentūros ar nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal sutartį. Sutarties 2.4.7 punkte numatytos 20 proc. netesybos mokėtinos projekto partnerio naudai, jei projekto dalyvis nesilaiko įsipareigojimų.

4.       2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo gautas atsakovės prašymas dėl Trišalės sutarties nutraukimo nebaigus rezidentūros studijų. Nutraukus šią sutartį, atsakovė neatvyko dirbti į Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninę, kaip tai buvo numatyta SAM vykdomame projekte ir sudarytoje sutartyje. Remiantis atsakovės pranešimu, rezidentūros studijos buvo nutrauktos 2020 m. liepos 22 d. VšĮ Vilniaus universiteto sprendimu. Neįvykdžius Trišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų, vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovė turi grąžinti visas sumokėtas už rezidentūros studijas lėšas, kurias sudaro 15 828 Eur, ir sutartyje nustatyto dydžio netesybas, kurias sudaro 624,24 Eur. Per visą sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė nebendravo su ieškovės atstovais dėl sutarties sąlygų, jų vykdymo ar nutraukimo.

5.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus, nes atsakovė, studijuodama VšĮ Vilniaus universiteto pulmonologijos studijose, patyrė „mobingą“, ligoninė turėjo pareigą pasirūpinti atsakovės studijų sąlygomis. Ieškovė privalėjo aktyviai bendrauti su VšĮ Vilniaus universitetu ir aktyviai domėtis būsimo darbuotojo mokslų rezultatais. Ieškovei buvo pranešta apie atitinkamas problemas studijų vietoje, bet ji nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovė prašyme dėl Trišalės sutarties nutraukimo nurodė, kad tiek studijų sutartis, tiek Trišalė sutartis yra nutraukta dėl rezidentūros studijų ir darbo metu vykdyto atsakovės atžvilgiu „mobingo“.

7.       Iš atsakovės reikalaujama 16 452,24 Eur skolos, tačiau Trišalėje sutartyje numatyta, kad lėšas grąžinti studentė privalo projekto vykdytojui, t. y. SAM, o projekto partneriui gali būti grąžinama tik sumokėtos jo įmokos. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-1054 (Aprašas) įsakymu patvirtinto projekto finansavimo aprašo 27 ir 28 punktus, ieškovė gali reikalauti tik už savo studijas sumokėtos 3 276 Eur lėšų dalies, o kita dalis gali būti grąžinama ir reikalaujama tik projekto vykdytojo. Atsakovė neturi jokio pagrindo reikalauti grąžinti sumą, kurį viršytų 3 276 Eur, t. y. 12 552 Eur.

8.       Pažymėjo, kad remiantis Aprašo 5 straipsniu, jei administruojamos lėšos panaudojamos pagal jų paskirtį, jos nėra grąžinamos administratoriui. Projekto rodikliai nepriklauso nuo vieno rezidento studijų sėkmės ir tolimesnio darbo sveikatos priežiūros įstaigoje. Projektas vertinamas pagal bendrą rezultatą pagal Apraše pateiktus kriterijus. Projekto sėkmė bus vertinama 2023 metais ir tada bus aišku, ar SAM bus taikoma finansinė korekcija už projekto rezultatų nepakankamą pasiekimą, o iki to laiko SAM neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jo administruojamų projekto lėšų grąžinimo.

9.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

10.       Nurodė, kad ministerija ir ieškovė, vadovaudamosi tarpusavyje sudaryta 2017 m. rugpjūčio 28 d. Partnerystės sutartimi, susitarė nesteigdamos juridinio asmens, vykdyti ir įgyvendinti projektą „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ pagal 2014 - 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-617. Projektas įgyvendinamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros sudarytą finansavimo sutartį. Projektas buvo parengtas dėl to, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ypač esančios ne didžiuosiuose miestuose, susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu.

11.       Trišalės sutarties 2.4.5 punkte ir 2.4.6 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti už jos studijas sumokėtas lėšas: atitinkamai iš šios sumos 80 proc. ministerijai, kaip projekto vykdytojui, ir 20 proc. ieškovei. Taigi, tiek Partnerystės sutartyje, tiek Trišalėje sutartyje buvo numatyta, kad rezidentūros studijos apmokamos iš Įgyvendinančiosios institucijos skirtų lėšų tik tuo atveju, jei yra baigiama rezidentūros studijų programa ir įvykdomos kitos Trišalėje sutartyje Projekto dalyviui, nagrinėjamu atveju atsakovei, numatytos pareigos.

12.       Ieškovė savo prievolę pagal Trišalę sutartį įvykdė, pervedė VšĮ Vilniaus universitetui lėšas už atsakovės rezidentūros 2016/2017, 2017/2018 ir 2018/2019 studijų metus po 5 276 Eur, iš viso, 15 828 Eur, tačiau atsakovė savo prievolės - baigti pulmologijos rezidentūros studijas, gauti rezidentūros studijų baigimo pažymėjimą, gydytojo pulmonologo veiklos praktikos licenciją ir dirbti pas ieškovę pagal įgytą gydyto pulmonologo profesinę kvalifikaciją neįvykdė, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti visas už jos studijas pagal Projektą sumokėtas lėšas. Atsakovei taip pat yra aiški ir žinoma pareiga grąžinti dėl Trišalės sutarties nutraukimo susidariusią skolą.

13.       Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

14.       Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei rašytinį prašymą Trišalę sutartį nutraukti dėl to, kad nutraukė pulmonologijos rezidentūros studijų sutartį dėl perstojimo į vnf šeimos medicinos studijų programą. Prašyme atsakovė taip pat prašė leisti grąžinti skolą dalimis per dvejus metus. 2020 m. spalio 2 d. ieškovė raštu Nr. 6-155 atsakovę informavo, kad neprieštarauja dėl Trišalės sutarties nutraukimo nuo 2020 m. spalio 15 d. ir nustato visų sumokėtų lėšų, t. y. 15 828 Eur grąžinimo terminą iki 2020 m. lapkričio 14 d. Byloje nėra duomenų, kad šiame ieškovės rašte įvardintą grąžintiną sumą ar ieškovės nustatytą jos grąžinimo terminą atsakovė būtų ginčijusi.

15.       2020 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė universitetui prašymą dėl rezidentūros studijų nutraukimo. Prašyme atsakovė nurodė pageidaujanti nutraukti rezidentūros studijų sutartį nuo 2020 m. liepos 23 d. dėl asmeninių priežasčių. Atsakovė savo iniciatyva nutraukė pulmonologijos rezidentūros studijų sutartį. Atsakovė, sudarydama studijų sutartį ir Trišalę sutartį suprato savo teises ir įsipareigojimus, jų nekvestionavo ir su galimomis sankcijomis įsipareigojimus pažeidus, sutiko. Atsakovė aiškiai suvokė, kad dėl Trišalės sutarties nutraukimo neįvykdžius joje nustatytų atsakovės įsipareigojimų ieškovei, ji privalo grąžinti ieškovės ir sveikatos apsaugos ministerijos už jos pulmonologijos rezidentūros studijas sumokėtas lėšas ir netgi prašė jos skolos mokėjimą išdėstyti per dvejus metus. Tai įrodo, kad atsakovė savo pareigą grąžinti lėšas suprato, jos nekvestionavo ir neginčijo.

16.       Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.

17.       2020 metais Santaros klinikos, kaip mokymų bazė, su atsakove (darbo santykių metu – vyresnioji rezidentė), 2020 m. sausio 13 d. buvo sudariusi terminuotą darbo sutartį Nr. SD-26 pulmonologijos studijų programai įgyvendinti. Darbo sutarties terminas nustatytas iki 2020 m. liepos 12 d. Atsakovė darbo funkcijas, atsižvelgiant į jos studijų programą, atliko Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre (PAC). 2020 m. balandžio mėnesį Santaros klinikų administracija iš darbuotojų pradėjo gauti tarnybinius pranešimus apie iškilusias problemas dirbant PAC.

18.       PAC bendrosios praktikos slaugytoja 2020 m. balandžio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20VR-7979 bei PAC vyresnioji gydytoja rezidentė 2020 m. balandžio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 20VR-8012 iškėlė problemas dėl atsakovės, jos asmenių, dalykinių savybių, elgesio dirbant PAC. Prie šių tarnybinių pranešimų prisidėjo ir kiti PAC darbuotojai. 2020 m. birželio 9 d. Etikos komisija konstatavo, jog rezidentė atsakovė pažeidė Darbuotojų elgesio kodekso nuostatas. 2020 m. birželio 15 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-527 atsakovė buvo pripažinta padariusi darbo pareigų pažeidimą pažeidus Santariškių klinikų darbuotojų elgesio kodeksą bei jai skirtas įspėjimas, jog jei per 12 mėnesių bus padarytas antras toks pats pažeidimas, su vyresniąja rezidente gali būti nutraukta darbo sutartis.

19.       Santaros klinikose 2020 metais nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nusiskundimus ir motyvus, kad ji buvo diskriminuojama ar jos atžvilgiu taikomas „mobingas“. Santaros klinikose buvo nustatyti absoliučiai priešingi faktai apie atsakovės asmenines, dalykines savybes, kompetencijas bei jos priešišką ir nepateisinamą elgesį kitų PAC darbuotojų atžvilgiu esant jai nepalankioms situacijoms, t. y. tais atvejais, kai buvo išsakomos jos padarytos klaidos, prašoma jas pataisyti ir pan.

20.       Priešingai nei teigiama atsakovės atsiliepime, lygių galimybių kontrolierius nenurodė, jog yra „objektyviais įrodymais (rezidentų susirašinėjimas Messenger programoje) patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja patiria priešišką elgesį Santaros klinikose“ bei nepatvirtino nustatęs, jog toks elgesys buvo. Pažymi, jog lygių galimybių kontrolierius nurodė, jog pareiškėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti tik prielaidą. Prielaidos darymas nėra faktinių aplinkybių konstatavimas, o atsižvelgiant į nurodytus faktus, minėtos prielaidos nepasitvirtino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 16 452,24 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 452,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 494 Eur žyminio mokesčio. Taip pat priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 57,77 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

22.       Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamai bylai svarbūs klausimai buvo svarstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022 nurodant, kad Trišalės sutarties 2.2.1 punktu VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė (Projekto partneris), įsipareigojo pervesti Universitetui lėšas Projekto vykdytojo piniginio įnašo t. y. 80 proc. dalį ir 20 proc. savo dalį, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams, bet ne didesnės kaip 5 276 Eur, pagal Universiteto pateiktą sąskaitą faktūrą.

23.       Vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytą susitarimą Projekto partneris (ieškovė) 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VšĮ Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur už atsakovės pulmonologijos studijas. Teisė reikalauti grąžinti lėšas nutraukus rezidentūros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieškovei, kaip sutarties šaliai, atsakingai už Projekto lėšų, susidedančių iš Projekto vykdytojo ir jos pačios įmokų sumokėjimą universitetui. Sutartis vienareikšmiškai įtvirtina atsakovės pareigą esant tam tikroms sąlygoms grąžinti sumokėtas lėšas nutraukus Trišalę sutartį atsakovės iniciatyva, todėl, net ir nesant bendro su sveikatos apsaugos ministerija kreipimosi, ieškovė turi teisę reikalauti minėtos skolos priteisimo iš atsakovės Trišalės sutarties pagrindu.

24.       Be to, buvo atmestas atsakovės argumentas, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur grąžinimo galėjo būti pateiktas tik įvertinus viso Projekto sėkmę. Projektas turi pasiekti tam tikrų rodiklių 2023 m., todėl reikalavimas grąžinti lėšas iki Projekto rezultatų įvertinimo yra nepagrįstas. Lėšos už atsakovės rezidentūros studijas buvo sumokėtos universitetui pagal Trišalę sutartį, todėl Projekto sėkmė plačiąja prasme, kurį bus įvertinta 2023 m., neturi įtakos atsakovės pareigoms pagal Trišalę sutartį.

25.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji patyrė „mobingą“ dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nes tokių veiksmų teismas byloje nekonstatuoja. Atsakovė nedirbo viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities tuberkuliozinėje ligoninėje, kur galėjo patirti „mobingą“, be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė (Projekto dalyvis), būtų pažeidusi Trišale sutartimi prisiimtus 2.2.1 - 2.2.4 punktų įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu.

26.       Teismas, atsižvelgęs į „mobingo“ sąvoką, vertino, kad byloje surinkta medžiaga byloja, kad „mobingo“ apraiškas atsakovė patyrė ne VšĮ Vilniaus universitete dėl studijų, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant. Šios įstaigos 2020 m. birželio 9 d. Etikos komisija skyrė atsakovei įspėjimą dėl etikos pažeidimų, protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių pranešimų dėl atsakovės elgesio bei net dėl išsakytų žodžių, tame skaičiuje išgirdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus.

27.       Teismas vertino, kad iš Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (20)SN-86)SP-59 seka, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, kad ji dirba priešiškoje aplinkoje, tačiau nepateikė įrodymų, jog nepalankios darbo (rezidentūros) sąlygos, santykiai su klinikų administracija, kolegomis ir personalu susiklostė dėl jos tautybės, kilmės ir etninės priklausomybės. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba priešiškoje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sąlygas, vykdant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio reikalavimus. Taip pat neatsakė į Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. gegužės 29 d. paklausimą ar pagal DK 26 straipsnio 6 dalį priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės, todėl pasiūlė tai padaryti.

28.       Teismas nurodė, kad pakankamų įrodymų dėl Vilniaus universiteto galimai vykdyto atsakovės atžvilgiu „mobingo“ studijų metu nepakanka šiai aplinkybei konstatuoti. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų dėl neteisingo atsakovės studijų vertinimo, tačiau vertinimo klaidos ištaisytos ir bylos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad klaidos yra sisteminės ir tai yra ilgalaikis psichologinis teroras. Teismas vertino, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo 3 projekto Nr. 08.4.2-ESFA-V-617-01-001 „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ Trišalė sutartis Nr. TS-33/2017/BS-15600-1524 nutraukta atsakovės iniciatyva, o ieškovės bei VU kaltės dėl šios sutarties nutraukimo nekonstatuotina.

29.       Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalykas nėra 2016 m. liepos 1 d. Valstybės nefinansuojamų studijų rezidentūros studijų sutarties Nr. 16-023-R nutraukimo pasekmės. Teismo sprendime nurodyti argumentai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovė atsikirtimų į ieškinį (tame skaičiuje dėl „mobingo“) neįrodė, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.64 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo nėra pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

30.       Apeliantė (trečiasis asmuo) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos apeliaciniu skundu prašo pašalinanti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies dalį, kurioje teismas konstatuoja faktą, kad atsakovė patyrė „mobingo“ apraiškas viešoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31.       Su teismo konstatavimu, jog atsakovė patyrė „mobingo“ apraiškas, Santaros klinikos nesutinka, kadangi trečiojo asmens pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teismas sprendime apskritai nenagrinėjo, todėl Santaros klinikų vertinimu, toks teismo sprendimu teisinio santykio konstatavimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas. 2022 m. gruodžio 21 d. sprendime teismas nurodė, jog teismas atsižvelgia į „mobingo“ sąvoką įtvirtintą įstatymuose bei sąvokos išaiškinimą teismų praktikoje. Tačiau sprendime realiai atliko tik aprašomojo pobūdžio veiksmus, neatlikdamas jokios Santaros klinikų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų įrodymų analizės ir vertinimo, nepagrindė jų konkrečiais įstatymų reikalavimais ir (ar) teismų praktika.

32.       Nepagrįstas yra teismo konstatavimas „protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių pranešimų dėl atsakovės elgesio bei net dėl išsakytų žodžių, tame skaičiuje išgirdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus.“ Teismas nepateikė argumentų, kuo Santaros klinikų darbuotojų tarnybiniai pranešimai yra „neįprasti“, neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų ir, kad tokie darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kuriais jie išviešina ir identifikuoja problemas (ir tai atlieka Santaros klinikose nustatyta vidaus tvarka), kilusias Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centre dėl atsakovės elgesio, negali turėti įrodomosios galios, jog Santaros klinikose buvo nustatytos priešingos faktinės aplinkybės, kurios parodė, jog atsakovė reikalavimus dėl atliekamų veiksmų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, gautas kritiškas pastabas jos atžvilgiu ar griežtą vertinimo tvarką suprato ir vertino subjektyviai, nepagrįstai siedama tai su diskriminacija ir (ar) „mobingu“ savo atžvilgiu.

33.       Pažymi, jog Santaros klinikų Etikos komisijos nagrinėjimo medžiaga ir sprendimo kopija su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti teismui, tačiau teismas sprendime to nevertino ir sistemiškai nesiejo su Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, kuriame buvo nurodoma, jog pareiškėja (byloje atsakovė) pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, jog atsakovė dirba priešiškoje aplinkoje. Tačiau ši prielaida buvo paneigta atlikus tyrimą Santaros klinikose, kaip tai nurodyta kasacinio teismo praktikoje bei teisės akte (apeliacinio skundo 9 punktas) ir buvo gauti priešingi rezultatai.

34.       Apeliantė (atsakovė) I. C. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pilnai atmesti ieškovės ieškinį.

35.       Teigia, kad teismas netinkamai nurodė, jog vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytą susitarimą projekto partneris (ieškovė) 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VšĮ Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur už atsakovės pulmonologijos studijas, todėl teisė reikalauti grąžinti lėšas nutraukus rezidentūros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieškovei. Pažymi, kad SAM šioje byloje yra trečiasis asmuo tik todėl, kad 12 552 Eur pervestos VšĮ Vilniaus universitetui yra išimtinai ES lėšos, kurias administruoja SAM, o ne ligoninės pinigai.

36.       Piniginį reikalavimą teisme gali pareikšti tik tinkama šalis, t. y. tik materialinio teisinio santykio subjektas, o ne asmuo, kuris įsivaizduoja veikiąs trečiosios šalies valia. Reikalavimas į prievolės vykdymą gali atsirasti iš sutarties, delikto ar kitais, įstatyme numatytais pagrindais. Pažymi, kad ieškovas nenurodė nei vieno sutartinio ar kito pagrindo, kodėl būtent jis reikalauja atsakovės prievolės SAM (trečiajam asmeniui) įvykdymo, sumokant reikalaujamą sumą ligoninei (ieškovui). Byloje nepateikta nei įgaliojimo, nei pavedimo sutarties nei jokio kito SAM įgalinimus ligoninei perduodančio dokumento. Net jei toks ir būtų, tai nereiškia, kad ieškovas galėtų reikšti ieškinį SAM vardu, nes tam reikalingas procesinis įgaliojimas, kuris išduodamas atstovui CPK nurodyta tvarka ir tinkamam atstovui.

37.       Pasiremdama Aprašo 5, 9 straipsniais nurodo, kad ieškovė gali reikalauti tik savo už studijas sumokėtos 3 276 Eur lėšų dalies. Kita dalis gali būti gražinama ir reikalaujama tik projekto vykdytojo t. y. SAM. Visiškai nesvarbu ar šios lėšos techniškai buvo pervestos per ligoninės sąskaitą ar tiesiogiai VšĮ Vilniaus universitetui iš SAM. Tiek Aprašas, tiek sutartis nurodo, kad gražinamos jos turi būti tiesiogiai SAM. Ligoninė neturi jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo reikalauti gražinti skolos sumą, kuri viršytų 3 276 Eur.

38.       Rezidentūros studijos VšĮ Vilniaus universitete nuo darbo sutarties Santaros klinikoje neatskiriamos. Tai medicinos rezidentūros studijų specifika, kuri buvo detaliai atskleista byloje. Studento rezidento dėstytojai yra kartu ir jo darbo kolegos, vadovai. Ir atvirkščiai. Todėl konstatavimas, kad byloje surinkta bylos medžiaga byloja, kad „mobingo“ apraiškas atsakovė patyrė ne VšĮ Vilniaus universitete dėl studijų, o Santaros klinikose dirbant yra faktiškai klaidinga ir nelogiška. Jei „mobingo“ apraiškos buvo vienoje įstaigoje, tai jos savaime bus ir kitoje.

39.       Pažymi, kad teismas pripažino, kad „mobingo“ apraiškų būta, nes tai nustatyta Lygių galimybių kontrolieriaus. Tačiau teismas nepasisakė dėl akivaizdžios istorijos su atsakovės vertinimo balais. Tai absoliučiai akivaizdus ir objektyvus įrodymas, kad studentė buvo persekiojama. Du metus mokytis aukščiausiais balais (įskaitant vertinimus iš studijų vadovo bei prof. K., atstovavusio VU byloje), o vėliau vienoje disciplinoje gauti kelis neigiamus pažymius iš eilės (pažeidžiant egzaminų organizavimo tvarką, kas įrodyta byloje), o tada vėl mokytis aukščiausiais balais, perėjus į kitą specializacija ir nutraukus terorą – neįmanoma, jei tam nėra labai svarbių priežasčių.

40.       Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41.       Trečiasis asmuo remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmąjį kartą išdėstytais argumentais, kad teisė reikalauti grąžinti lėšas nutraukus rezidentūros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieškovei. Nurodo, kad apeliantė, neskaitant subjektyvių svarstymų šiuo klausimu, byloje nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių tokią tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek analogišką ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą poziciją.

42.       Apeliantė savo skunde teigia, kad „jei mobingo apraiškos buvo vienoje įstaigoje, tai jos savaime bus ir kitoje“. Tokį savo argumentą apeliantė grindžia tuo, kad tie patys asmenys (nors jų skunde neįvardina) dirbo ir apeliantės dėstytojais universitete, ir rezidentūros vadovais (kolegomis gydytojais) Santaros klinikose. Trečiasis asmuo pažymi, kad priimant sprendimą, galintį turėti įtakos subjekto teisėms ir pareigoms, tokia sąvoka kaip „savaime“ negali būti taikoma, kadangi visi teismo sprendimai ir jų motyvai turi būti grįsti faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl joks sprendimas (motyvas), nukreiptas į vieną subjektą, negali būti „savaime“ pritaikytas ir kitam subjektui vien dėl to, kad abu subjektai (šiuo atveju universitetas ir Santaros klinikos) turi darbo santykius su tuo pačiu asmeniu/asmenimis (juo labiau skirtingoms pareigoms ir skirtingoms darbo funkcijoms atlikti).

43.       Trečiasis asmuo VŠĮ Vilniaus universitetas atsiliepimu prašo trečiojo asmens VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundą tenkinti.

44.       Trečiasis asmuo analizuoja byloje esantį Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (LGK) sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas atsakovės skundas dėl galimos diskriminacijos darbe. Universiteto nuomone, LGK sprendimo argumentų nepakanka tam, kad teismas galėtų konstatuoti atsakovę patyrus „mobingo“ apraiškas Santaros klinikose. Manytina, kad teismas itin plečiamai aiškino LGK sprendimo argumentaciją, tačiau neatsižvelgė į kitus byloje pateiktus įrodymus (ieškovės kviesto liudytojo parodymus, Santaros klinikų atstovo paaiškinimus, į bylą pateiktus dokumentus, ir kt.), todėl ginčo sprendimo motyvuojamosios dalies teiginys, jog Santaros klinikose atsakovė patyrė „mobingo“ apraiškas yra nepagrįstas.

45.       Ieškovė VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, koreguojant motyvuojamąją dalį.

46.       Nurodo, kad Partnerystės sutartis ir Trišalė sutartis suteikė teisę ir reikalavimo pagrindą išieškoti skolą iš atsakovės. Atsakovė nepagrįstai grindžia apeliacinį skundą projekto finansavimo tvarkos aprašo 5 straipsniu. Pažymi, kad būtent ieškovei skirta studijų finansavimo suma nepanaudota pagal paskirtį, nes nebuvo pasiektas projekto tikslas įgyti gydytojo pulmonologo kompetencijas ir dirbti ieškovo įstaigoje. Nurodo, kad palaiko VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų apeliacinį skundą dėl „mobingo“ apraiškų ir nurodo, kad teismas, darydamas išvadą apie „mobingo“ apraiškas rėmėsi prielaida, kuri nėra pagrįsta nei Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus įsiteisėjusiu sprendimu, nei jo priėmimo pagrindžiančiomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais.

47.       Trečiasis asmuo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

48.       Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės nurodymu, jog „mobingas“ yra įrodytas objektyviais byloje esančiais įrodymais, nes taikyto „mobingo“ apraiškų fakto nustatymas byloje turėjo būti įrodinėjimo dalykas, tačiau priimdamas sprendimą, teismas šio fakto nevertino bei neatliko pateiktų įrodymų tyrimo, tinkamai jų neįvertino, nepagrindė įstatymų reikalavimais, teismų praktika. Kitus apeliacinio skundo motyvus trečiasis asmuo taip pat laiko nepagrįstais.

49.       Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

50.       Nurodo, kad ieškovė, būdama Trišalės sutarties šalimi ir tinkama šalimi, reiškiant reikalavimus dėl finansinių įsipareigojimų pagal Trišalę sutartį įvykdymo, pareiškė tinkamos ir pagrįstos apimties ieškinį atsakovei dėl Projekto lėšų grąžinimo visa apimtimi, nepriklausomai nuo to, kad išieškotų lėšų dalis, vadovaujantis Partnerystės sutarties nuostatomis, vėliau perduotina (grąžintina) Projekto vykdytojui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

52.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

53.       Remiantis ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, bylos medžiaga, nustatyta, kad 2016 m. liepos 1 d. atsakovė ir trečiais asmuo VšĮ Vilniaus universitetas sudarė Valstybės nefinansuojamų studijų rezidentūros studijų sutartį Nr. 16-023-R, pagal kurią rezidentė atsakovė buvo įregistruota į VšĮ Vilniaus universiteto medicinos krypties valstybės nefinansuojamos pulmonologijos 4 metų studijų programą ir įsipareigojo sumokėti metinę studijų kainą 5 276 Eur.

54.       2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė (projekto partneris) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (projekto vykdytoja) sudarė Partnerystės sutartį Nr. S-195 (toliau - Partnerystės sutartis), pagal kurią šalys susitarė vykdyti ir įgyvendinti projektą „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ pagal 2014 - 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto “Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu” priemonę Nr. 08.4.2-ESFA-V-617 (toliau – Projektas). Projektas įgyvendinamas pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašytą tarp Europos Socialinio fondo (toliau – Įgyvendinančioji institucija) ir Projekto vykdytojo (Partnerystės sutarties 1.1 punktas). Partneriai susitarė, kad projekto vykdytojo piniginio įnašo dalis į bendrą veiklą vertinama 80 proc., projekto partnerės - vertinama 20 proc., skaičiuojant šią dalį nuo patvirtinto studentų, priimamų į aukštąsias mokyklas, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams 1 asmeniui - 5 276 Eur (Partnerystės sutarties 1.2 punktas).

55.       Pagal Partnerystės sutarties 3.3.3 punktą, ieškovė įsipareigojo sudaryti su Projekte dalyvaujančiu rezidentu medicinos rezidentūros studijų finansavimo iš Įgyvendinančiosios institucijos lėšų sutartį, kurioje būtų sąlyga, kad Projekto dalyvis baigs medicinos rezidentūros studijas ir išdirbs ne trumpiau nei dvejus metus, suteikiant pilnos (vieno etato krūvio) apimties darbo vietą pagal įgytą gydytojo specialybę, su juo sudarant darbo sutartį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rezidentūros baigimo, pagal kurią jis įsipareigotų išdirbti ne ilgiau kaip du metus.

56.       Vykdant Partnerystės sutarties nuostatas, tarp ieškovės, atsakovės ir VšĮ Vilniaus universiteto, 2017 m. rugsėjo 15 d. sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo 3 projekto Nr. 08.4.2-ESFA-V-617-01-001 „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“ Trišalė sutartis Nr. TS-33/2017/BS-15600-1524, pagal kurią VšĮ Vilniaus universitetas įsipareigojo sudaryti sąlygas Projekto dalyvei rezidentei atsakovei vykdyti rezidentūros studijų programą (Trišalės sutarties 2.1.1. - 2.1.4 punktas), o atsakovė įsipareigojo vykdyti rezidentūros studijų programą, gauti rezidentūros baigimo pažymėjimą ir licenciją verstis gydytojo pulmonologo praktika bei ne mažiau kaip 2 metus po rezidentūros baigimo dirbti VšĮ Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninėje gydytoju pulmonologu vieno etato krūviu (Trišalės sutarties 2.3.1 - 2.3.4 punktai).

57.       Vykdant Partnerystės sutarties 1.2 punkte nurodytą susitarimą, kuriame numatyta, kad projekto vykdytojo piniginio įnašo dalis į bendrą veiklą vertinama 80 proc., projekto partnerės - vertinama 20 proc., skaičiuojant šią dalį nuo patvirtinto studentų, priimamų į aukštąsias mokyklas, norminės studijų kainos, skirtos 1 metams 1 asmeniui – 5 276 Eur. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. pervedė VšĮ Vilniaus universitetui 10 552 Eur ir 5 276 Eur (viso 15 828 Eur) už atsakovės pulmonologijos studijas.

58.       2020 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė VšĮ Vilniaus universitetui prašymą, kuriuo prašė nutraukti pulmonologijos studijas nuo 2020 m. liepos 23 d. dėl asmeninių priežasčių. VšĮ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 2020 m. liepos 22 d. įsakymu „Dėl studijų nutraukimo“ Nr. M-134 VšĮ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentūros terapijos skyriaus gydytoją rezidentę nuo 2020 m. liepos 23 d. laikė nutraukusia vnf pulmonologijos studijų programos rezidentūros studijas (pačios prašymu dėl perstojimo į vnf šeimos medicinos studijų programą).

59.       Atsakovė pateikė ieškovei 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kuriuo prašė nutraukti Trišalę sutartį todėl, kad nutrauktos pulmonologijos studijos dėl perstojimo į vnf šeimos medicinos studijų programą. Prašyme nurodyta, kad pagrįsta sutarties nutraukimo priežastis yra VšĮ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pulmonologijos ir alergologijos centre prieš atsakovę vykdomas „mobingas“, dėl ko ji nuo 2018 m. gegužės mėnesio buvo priversta išeiti ir įstoti į kitą specialybę. Atsakovė taip pat nurodė, kad prašo leisti grąžinti skolą dalimis per dvejus metus.

60.       2020 m. liepos 23 d. pažyma apie rezidentūros studijas Nr. 150000-N-110 tvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į Medicinos fakulteto nuolatinių studijų šeimos medicinos studijų programos rezidentūrą. 2020 m. spalio 2 d. ieškovė raštu Nr. 6-155 informavo atsakovę, jog neprieštarauja dėl Trišalės sutarties nutraukimo nuo 2020 m. spalio 15 d. ir nurodė atsakovei grąžinti sumokėtas lėšas - 15 828 Eur ir sumokėti Trišalėje sutartyje numatytas netesybas 624,24 Eur, iš viso 16 452,24 Eur, iki 2020 m. lapkričio 15 d., šią sumą pervedant ieškovei.

Dėl ieškinio reikalavimo sumos

61.       Apeliaciniame skunde atsakovė I. C. įrodinėja, kad 12 552 Eur suma ieškovės ieškiniu keliamo reikalavimo pirmosios instancijos teismo buvo priteista nepagrįstai. Apeliantės teigimu, tik trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turėjo teisę teikti reikalavimą dėl šios sumos. Be to, SAM neturi teisės reikalauti jokių lėšų grąžinimo, kol nebus pabaigtas projektas, įvertinti pasiekti (ar nepasiekti) rezultatai ir aiškus SAM pritaikytų finansinių korekcijų (sankcijų) dydis, lėšų grąžinimas SAM reikštų praturtėjimą be pagrindo.

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išanalizavo tiek iš Partnerystės sutarties, tiek ir iš Trišalės sutarties kylančias šalių teises ir pareigas ir, kartu atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau buvo svarstytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022, priėjo pagrįstą išvadą, kad teisė reikalauti grąžinti lėšas nutraukus rezidentūros studijas sutarties vykdymo prasme priklauso ieškovei, kaip sutarties šaliai, atsakingai už Projekto lėšų, susidedančių iš Projekto vykdytojo ir jos pačios įmokų sumokėjimą VšĮ Vilniaus universitetui. 

63.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022, grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad sutartis vienareikšmiškai įtvirtina atsakovės pareigą esant tam tikroms sąlygoms grąžinti sumokėtas lėšas nutraukus Trišalę sutartį atsakovės iniciatyva, todėl, net ir nesant bendro su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kreipimosi, ieškovė turi teisę reikalauti minėtos skolos priteisimo iš atsakovės Trišalės sutarties pagrindu.

64.       Nekartojant pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, spręstina, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, papildomai atkreipiant dėmesį, kad Partnerystės sutartis ir Trišalė sutartis suteikė ieškovei teisę ir reikalavimo pagrindą išieškoti skolą iš atsakovės pilnoje apimtyje, kurios dalis (12 552 Eur) vėliau pagal Partnerystės sutarties nuostatas turės būti grąžinta projekto vykdytojui (SAM).

65.       Partnerystės sutarties 3.2.1 punktas nustatė, kad projekto vykdytojas (SAM) įsipareigoja finansuoti 80 proc. rezidentūros studijų, pervedant lėšas į 5.3 papunktyje nurodytą sąskaitą pagal universiteto, kuriame rezidentūros programą vykdo rezidentas, pateiktą rezidentūros studijų išlaidų sąmatą ir / ar jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (Partnerystės sutarties 3.2.1 punktas). Projekto lėšas projekto vykdytojas (SAM) perveda projekto partneriui (ieškovei) į sąskaitą, nurodytą partnerio rekvizituose. Byloje pateiktas 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad lėšos ieškovei buvo pervestos, t. y. buvo jos žinioje.

66.       Partnerystės sutarties 3.3.4 punkte numatyta, kad Projekto partneris (ieškovė) įsipareigoja Projekto vykdytojui (SAM) grąžinti visas už rezidento studijas sumokėtas lėšas tuo atveju, jei ligoninė nutraukia sutartį su rezidentu, šiam nebaigus vykdyti rezidentūros programos; rezidentas nebaigia rezidentūros programos; rezidentas negauna medicinos praktikos licencijos gydytojo specialisto veiklai ir kt. Sutiktina su trečiojo asmens VšĮ Vilniaus universiteto argumentais, kad aptarta Partnerystės sutarties nuostata preziumuoja ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti ne tik nuosavų lėšų dalį, bet ir projekto lėšų, kurias ieškovė gavo iš projekto vykdytojo, dalį.

67.       Svarbu ir tai, kad kaip minėta, vykdant Partnerystės sutartį, Projekto lėšas SAM pervedė ieškovei, taigi šios lėšos buvo ieškovės žinioje. Vėliau Projekto lėšos, susidedančios iš SAM įmokos (12 552 Eur) ir ieškovės įmokų (3 276 Eur) buvo sumokėtos VšĮ Vilniaus universitetui ieškovės iniciatyva. Atsižvelgiant į nurodytą, visiškai pagrįsta teigti, kad grąžinti lėšas nutraukus rezidentūros studijas sutarties vykdymo prasme šiuo atveju priklauso ieškovei, todėl nėra pagrindo vertinti, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur sumos yra pateiktas netinkamo ieškovo. 

68.       Pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja pirmosios instancijos teismo argumentacijos klaidingumą, tačiau realių argumentų savo pozicijai pagrįsti nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė apsiriboja vien tik formaliu ir šiuo atveju nepagrįstu nagrinėjamos situacijos vertinimu, visiškai neatsižvelgiant į bylai reikšmingus faktus bei sutarčių nuostatas.

69.       Kartu atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad reikalavimas dėl 12 552 Eur grąžinimo galėjo būti pateiktas tik įvertinus viso Projekto sėkmę. Dėl šio atsakovės argumento pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 27 d. anksčiau minėtoje nutartyje civilinėje byloje 2A-1622-340/2022. Teismas nurodė, kad lėšos už atsakovės rezidentūros studijas buvo sumokėtos VšĮ Vilniaus universitetui pagal Trišalę sutartį, todėl Projekto sėkmė plačiąja prasme, kuri bus įvertinta 2023 m., neturi įtakos atsakovės pareigoms pagal Trišalę sutartį. Apeliaciniame skunde nurodomi atsakovės argumentai nesuponuoja priešingo nagrinėjamos situacijos vertinimo.

70.       Iš byloje pateikto 2021 m. gegužės 3 d. Europos socialinio fondo agentūros (įgyvendinančioji institucija) sprendimo „Grąžintinos lėšos“, nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija priėmė sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti ir grąžintinomis lėšomis visas už atsakovės studijas skirtas lėšas. Įgyvendinančioji institucija nurodė, kad pagal Aprašo 19 punktą, tinkama projekto tikslinė grupė – gydytojai rezidentai. Vadovaujantis 2020 m. liepos 22 d. Vilniaus universiteto medicinos fakulteto įsakymu Nr. M-134 „Dėl studijų nutraukimo“ atsakovei ir Aprašo 58 punktu kad rezidentas turi dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje ne trumpiau 2 metus, susigrąžinamos šios dalyvės kompensuotos norminės studijų kainos išlaidos iš projekto lėšų.

71.       Taigi, kaip teisingai nurodo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, dėl atsakovės neįvykdytos ir nutrauktos Trišalės sutarties Projekto vykdytojo, ministerijos patirtos išlaidos, t. y. pervestos piniginės lėšos už atsakovės studijas VšĮ Vilniaus universitete, nepriklausomai nuo Projekto baigties, t. y. ar Projektas galutiniame rezultate būtų pripažintas įvykdytas tinkamai ar netinkamai, iš Projekto lėšų ministerijai nebus kompensuotos. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad lėšų grąžinimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai reikštų praturtėjimą be pagrindo. 

Dėl grupinio (psichologinio) engimo

72.       Kaip matyti iš atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinio, atsakovė Trišale sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą grindė VšĮ Vilniaus universiteto pulmonologijos studijose galimai patirtu grupiniu psichologiniu engimu („mobingu“), dėl ko, atsakovė, jos teigimu, turėjo nutraukti studijų sutartį ir Trišalę sutartį ieškovei pažeidus savo įsipareigojimus.

73.       Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

74.       Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovė būtų pažeidusi Trišale sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, įtvirtintus Trišalės sutarties 2.2.1 – 2.2.4 punktuose. Kita vertus, pagal byloje esančią medžiagą, teismas vertino, kad grupinio engimo apraiškas atsakovė patyrė ne VšĮ Vilniaus universitete dėl studijų, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant. Remdamasis Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (20)SN-86)SP-59, teismas nurodė, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, kad ji dirba priešiškoje aplinkoje, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba priešiškoje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sąlygas vykdant DK 30 straipsnio reikalavimus.

75.       Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dėl galimo priekabiavimo tautybės, kalbos ir kilmės pagrindais VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose tyrimo, nustatyta, kad lygių galimybių kontrolierė, išnagrinėjusi pareiškėjos (atsakovės) skundą, konstatavo, jog tarp pareiškėjos (atsakovės) ir Santaros klinikose dirbančių rezidentų (kolegų), personalo ir galimai paskirto gydytojo kuratoriaus D. V. yra susiklostę konfliktiniai, priešiški santykiai, tačiau objektyvių duomenų, kad jie susiformavo dėl tautybės, kalbos, kilmės ar kitų pareiškėjos asmens tapatybės požymių nėra. Lygių galimybių kontrolierė taip pat nurodė, kad pareiškėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, kad ji dirba priešiškoje aplinkoje.

76.       Taigi, diskriminacijos, kuria rėmėsi atsakovė teikdama skundą lygių galimybių kontrolieriui, pastarasis nenustatė. Šiuo atveju procesiniuose dokumentuose atsakovė remiasi neva patirtu grupiniu psichologiniu engimu („mobingu“). Nors nurodyta sąvoka nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, ji yra siejama su tiksliniu, sisteminiu, ilgesnį laiką pasikartojančiu kolegų elgesiu darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net izoliuoti (ne fizine prasme) darbuotoją nuo kolegų; ujimo atmaina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1357-415/2019). 

77.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė grupinio engimo apraiškas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant, atsižvelgiant į lygių galimybių kontrolieriaus išvadą, kad pareiškėja pateikė duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, jog ji dirba priešiškoje aplinkoje ir, taip pat remiantis lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu, nurodė, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sąlygas, vykdant DK 30 straipsnio reikalavimus.

78.       Pastebėtina, kad lygių galimybių kontrolierius 2020 m. liepos 20 d. sprendime konstatavo, kad ne itin draugiškų pareiškėjos (atsakovės) ir Santaros klinikų kolegų tarpusavio santykių kilmė sietina su pareiškėjos asmeninėmis (elgesio) savybėmis, o ne su jos asmens tapatybės požymiais. Pareiškėja taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, jog Santaros klinikų gydytojų priekaištai dėl jos kvalifikacijos yra nepagrįsti.

79.       Iš lygių galimybių kontrolierius sprendimo taip pat matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. Santaros klinikų rašte Nr. SR-2348, teiktame tarnybai, nurodyta, kad iš Centro darbuotojų Santaros klinikų administracija yra gavusi kelis tarnybinius pranešimus su prašymais spręsti klausimą dėl pareiškėjos (atsakovės) neetiško bendravimo su kolegomis, grubaus ir neadekvataus elgesio, kolegiškumo nebuvimo, įtampos ir konfliktinių situacijų kėlimo. Neetiškas pareiškėjos elgesys stebimas visą jos rezidentūros Santaros klinikose laikotarpį. Rezidentų teigimu, labiau patyrusio rezidento arba gydytojo pastebėjimą, susijusį su atitinkamų kompetencijų įgijimu, pareiškėja priima kaip etninę diskriminaciją, visiškai nepripažįsta savo klaidų ir jas nuolat kartoja.

80.       Iš byloje pateikto VšĮ Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinės etikos komisijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. Išvados (sprendimo) dėl galimų akademinės etikos pažeidimų I. C. rezidentūros studijų procese nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) akademinės etikos komisija gavo VU MF dekano pavedimą susipažinti su dokumentais, susijusiais su rezidentės atsakovės studijų procesu. VU MF dekanas taip pat įpareigojo akademinės etikos komisiją priimti sprendimą, ar atsakovės rezidentūros studijų procese galima įžvelgti akademinės etikos pažeidimų, ir kas už šiuos pažeidimus atsakingas.

81.       VU MF akademinės etikos komisija, išnagrinėjusi visus gautus dokumentus, be kita ko, nustatė, kad: atsakovė teigia, jog niekas jos nemokė, nors ji dalyvavo mokymo procese su kitais rezidentais; atsakovė reikalavo pirmumo mokyti atlikti tam tikras procedūras, neatsižvelgdama į tai, jog tuo pačiu metu procedūras atlikti buvo mokomi ir kiti rezidentai; atsakovė rodė priešišką nusiteikimą viso Centro kolektyvo atžvilgiu; atsakovė ją bandančių mokyti gydytojų arba labiau patyrusių rezidentų pastebėjimus, susijusius su atitinkamų kompetencijų įgijimu, priėmė kaip diskriminaciją.

82.       Komisija atkreipė dėmesį į teigiamą atsakovės elgesio apibūdinimą ftiziatrijos ciklo metu, tačiau šis ciklas vyko tuo metu, kai jau buvo pradėtas atsakovės elgesio nagrinėjimas VU MF akademinės etikos komisijoje. Rezidentės elgesys šio ciklo metu vertintinas kaip elgesys, atitinkantis įprastas elgesio normas. Kadangi šiam elgesiui galėjo turėti įtakos pradėtas tyrimas, todėl VU MF akademinės etikos komisijos vertinimui jis įtakos neturėjo.

83.       Akademinės etikos komisija įvertino informacijos visumą ir atkreipė dėmesį, be kita ko į tai, kad su atsakove dirbusių VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojų, gydytojų rezidentų, jų vadovų bei slaugytojų nusiskundimai yra pasikartojantys ir apie juos nepriklausomai vienas nuo kito informavo daugelis (10) skirtingų medicinos darbuotojų; 2020 m. birželio 9 d. VUL Santaros klinikos Etikos komisijos posėdžio nutarimą, kad atsakovė pažeidė Santaros klinikų elgesio kodeksą.

84.       Akademinės etikos komisija laikėsi vieningos nuomonės, kad atsakovė rezidentūros studijų metu pažeidė 7; 7.2; 7.6; 7.8 VU AE Kodekso nuostatas ir padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė VU AE Kodeksą.

85.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad patvirtintų lygių galimybių kontrolieriaus išsakytą prielaidą dėl galimo grupinio (psichologinio) engimo atsakovei dirbant VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Minėta prielaida, kaip ir atsakovės įrodinėtina grupinio psichologinio engimo studijuojant VšĮ Vilniaus universitete aplinkybė, nepasitvirtino, kadangi tokių įrodymų byloje apskritai nėra. Vien tam tikros ribotos apimties citatos iš susirašinėjimo rezidentų „Messenger“ programėlėje nepatvirtina, kad šios citatos yra siejamos su tiksliniu, sisteminiu, ilgesnį laiką pasikartojančiu kolegų elgesiu darbovietėje, siekiant pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą (atsakovę). Atsižvelgiant į nurodytą ir iš esmės sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

86.       Nenustačius, kad atsakovė patyrė grupinio engimo apraiškas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, pašalinant iš motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su grupinio engimo „mobingo“ nustatymu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Taip pat, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas tariamas DK 30 straipsnio VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų neįvykdymas šiuo atveju nustatytas išimtinai dėl netinkamo grupinio engimo fakto atsakovės atžvilgiu nustatymo, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies taip pat šalinami argumentai dėl VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų DK 30 straipsnio reikalavimų neįvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

87.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

88.       Tenkinus trečiojo asmens VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 105 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovės I. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šiuos motyvus:

„Teismo vertinimu, byloje surinkta bylos medžiaga byloja, kad mobingo apraiškas atsakovė patyrė ne Vilniaus universitete dėl studijų, o viešoje įstaigoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbant (t. 3 b.l. 62-122). Šios įstaigos 2020-06-09 Etikos komisija skyrė atsakovei įspėjimą dėl etikos pažeidimų, protokole nurodyta daugybė darbuotojų neįprastų tarnybinių pranešimų dėl atsakovės elgesio bei net dėl išsakytų žodžių, tame skaičiuje išgirdus atsakovės privataus pokalbio telefonu su sutuoktiniu elementus (t. 3 b.l.120-122);

Iš Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020-07-20 d. sprendimo Nr. (20)SN-86)SP-59 9 lapo seka, kad atsakovė pateikė teismui duomenis, leidžiančius daryti prielaidą, kad ji dirba priešiškoje aplinkoje, tačiau nepateikė įrodymų, jog nepalankios darbo (rezidetūros) sąlygos, santykiai su klinikų administracija, kolegomis ir personalu susiklostė dėl jos tautybės, kilmės ir etninės priklausomybės. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų administracija, žinodama, kad atsakovė dirba priešiškoje aplinkoje, nesiėmė veiksmų, užtikrinančių palankias darbo sąlygas, vykdant DK 30 str. reikalavimus. Taip pat, neatsakė į Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus 2020-05-29 d. paklausimą ar pagal DK 26 str. 6 d. priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonės, todėl pasiūlė tai padaryti (t. 3 b.l.123-128)“.

Priteisti trečiojo asmens viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (juridinio asmens kodas 124364561) naudai iš atsakovės I. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.