Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1127-253-2011].doc
Bylos nr.: 2S-1127-253/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Euro sofa" 302453319 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
Bylos, susijusios su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
dėl kompensacinių išmokų
dėl darbo užmokesčio mokėjimo darbuotoją atleidžiant iš darbo ar darbuotojui mirus
Bylos dėl drausminių nuobaudų, išskyrus atleidimą iš darbo
Bylos dėl materialinės atsakomybės
dėl darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Pranešėja A. Pupeikienė                                                                                     Civilinė byla Nr. 2S-1127-253/2011

Teisėja E. Pauliukienė                                                                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-03676-2011-7)

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija

(S)



110.1.

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. liepos 20 d.

Klaipėda

 

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Euro sofa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei UAB “Euro sofa” dėl neteisėto atleidimo iš darbo,

 

              n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės UAB „Euro sofa“ priteisti 26 223,08 Lt su darbo santykiais susijusias išmokas bei bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti piniginio reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą ieškinio ribose.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-03-24 nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Kadangi atsakovės turtinė padėtis nebuvo žinoma, teismas nutarė areštuoti atsakovei nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ar pinigines lėšas, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos.

Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo 2011-03-24 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pareikšto ieškinio reikalavimo suma atsakovei nėra didelė, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra gera, jos turtas sudaro 11 759 820 Lt, turtas nėra įkeistas, jam nėra pritaikyti kiti areštai, atsakovė neturi įsiskolinimų VMI, VSDF valdybai, neturi pradelstų skolų tretiesiems asmenims. Taip pat nėra aplinkybių, kurios keltų grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovas nepateikė nedeklaratyvių įrodymų, kurie pagrįstų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Be to, teismas nepagrįstai šias priemones taikė neinformavęs atsakovės.

Atsiliepime ieškovas nurodo, kad didelė ieškinio suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės pateiktas 2010 m. IV ketvirčio balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nėra pakankami daryti išvadai, kad įmonės veikla stabili ir nenuostolinga. Didžiąją atsakovės turto dalį sudarantis trumpalaikis turtas faktiškai sumažina atsakovės galimybes vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Pinigų ir pinigų ekvivalento atsakovė turi mažiau už reikalavimo sumą. Atsakovė turi prekybos skolų ir avansu gautų sumų, kurios per metus galimai viršija atsakovės ilgalaikio turto sumą, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas šias priemones taikyti. Apeliantė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, kadangi atsakovė turi turto, todėl ieškovo pareikšto reikalavimo suma atsakovei nėra didelė.

Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų. Apeliantė nurodo, kad jos turtą sudaro 11 759 820 Lt, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi jai priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 51-52). Įvertinus įmonės 2010 m. IV ketvirčio balansą, matyti, kad didžiąją dalį įmonės ilgalaikio turto sudaro mašinos ir įrengimai – šis turtas nėra lengvai realizuojamas. Be to, įmonės trumpalaikį turtą sudaro žaliavos ir atsargos, bei didžiąją šio turto dalį (6 677 247 Lt) – per vienerius metus gautinos sumos. Kaip matyti iš 2011-04-11 turto arešto akto, aprašyta tik viena atsakovei priklausanti savos gamybos transporto priemonė. Nors atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera ir stabili, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įmonė turi žymių finansinių įsipareigojimų bei prekybos skolų – įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaro 11 411 547 Lt, tarp jų 470 965 Lt skirtų privalomosioms įmokoms į valstybės biudžetą bei darbo užmokesčio mokėjimui. Šie duomenys vertintini kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę dėl apeliantės finansinės padėties. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 3 111,54 Lt kas mėnesį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, ieškovo reikalavimo suma dar labiau padidėtų, taigi padidėtų ir grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovės finansinę situaciją, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, ieškovui galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Atsakovės argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apie tai nepranešus atsakovei, atmestinas kaip neturintis įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, turėjo pagrindą taikyti LR CPK 148 str. 1 d.. Ši teisės norma reglamentuoja, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka. Remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja, taigi atsakovė turėjo būti tik informuota apie šio klausimo nagrinėjimą. Be to, atsakovei suteikiama teisė pateikti savo argumentus kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta ir, netgi nustačius, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą dėl nepranešimo apie bylos nagrinėjimą, šis pažeidimas būtų laikomas formaliu ir nesudarytų savarankiško skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo, kadangi pats savaime nepadarytų įtakos atsakovei iš skundžiamos nutarties kilusioms pasekmėms (LR CPK 338, 328 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija

 

              n  u  t  a  r  i  a :

 

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-24 nutartį palikti nepakeistą.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Albina Pupeikienė             

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                   Irma Čuchraj

 

Audrius Saulėnas