Civilinė byla Nr. e2-304-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. M. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pamario dvaras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d., kuria patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autodoja“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1647-538/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autodoja“ ieškinį atsakovams T. M., E. A., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario dvaras“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Autodoja“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. M., E. A., UAB „Pamario dvaras“, prašydama priteisti iš atsakovo T. M. 64 128,79 Eur žalos atlyginimą, priteisti solidariai iš E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ 167 945,73 Eur žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų T. M. ir E. A. 5 proc. dydžio procesines palūkanas, priteisti iš atsakovės UAB „Pamario dvaras“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo T. M. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 64 128,79 Eur sumai; areštuoti atsakovų E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 167 945,73 Eur sumai. Ieškovė taip pat prašė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir siekiant, kad atsakovai nesunaikintų reikšmingų bylos nagrinėjimui dokumentų, leisti ieškovės pasirinktam antstoliui sudaryti UAB „Pamario dvaras“ nuo 2014 m. kovo 27 d. sudarytų sandorių sąrašą, UAB „Pamario dvaras“ gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nuo 2014 m. kovo 27 d. sąrašą. Šiuos įrodymus būtina užtikrinti, nes ieškovė neturi galimybės jų surinkti, o atsakovai gali juos sunaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė ieškovės BUAB „Autodoja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; areštuoti atsakovui T. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 64 128,79 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoti atsakovui E. A. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoti atsakovei UAB „Pamario dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto savininką paskirti areštuoto turto saugotoju ir apriboti teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo, leidžiant atlikti atsiskaitymus su ieškove; pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
Teismas nustatė, jog ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra itin didelė, du atsakovai yra fiziniai asmenys. Atsakovų turtinė padėtis kol kas nėra žinoma, ieškovės teigimu, atsakovų vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto. Ieškinio reikalavimai susiję su žalos atlyginimo priteisimu bei žala dėl nesąžiningos konkurencijos. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovai gali vengti prievolės vykdymo, o turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl taikytina laikinoji apsaugos priemonė – atsakovų turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Teismas, vadovaudamasis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovų teisių, nutarė, kad pirmiausia areštuotini jiems priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų, t. y. atsakovo T. M. turto už 64 128,79 Eur, o atsakovų E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ už 167 945,73 Eur.
Teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir leisti jos pasirinktam antstoliui aprašyti UAB „Pamario dvaras“ sudarytų sandorių bei gautų ir išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašą už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 27 d. iki užtikrinimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovai T. M. ir UAB „Pamario dvaras“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti visa apimtimi ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Skundžiama nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones vien dėl didelės ieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą nutartį ir iš esmės nukrypo nuo vieningos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-677-407/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1407-407/2015);
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog atsakovai gali vengti prievolės vykdymo, o turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį;
- Solidariems atsakovams pareikšto ieškinio reikalavimo suma nėra didelė ir nėra grėsmės, kad bus vengiama sprendimo vykdymo;
- Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, pastarieji yra nepagrįsti;
- Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones yra neekonomiškos, neproporcingos ir nepagrįstai varžo, kadangi ieškiniu ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ 167 945,73 Eur žalos atlyginimą, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas skundžiam nutartimi nutarė areštuoti tiek atsakovui E. A., tiek atsakovei UAB „Pamario dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
Atsiliepimu į atsakovų T. M. ir UAB „Pamario dvaras“ atskirąjį skundą atsakovas E. A. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti visa apimtimi ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesant galimybės jos panaikinti, išspręsti mokėjimų darbuotojams, valstybės ir savivaldybės biudžetams bei tiekėjams klausimus. Nurodo, jog didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pirmiausiai privalo būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog atsakovų UAB „Pamario dvaras“ bei E. A. turtinė padėtis nėra bloga ir rizikinga ieškinio reikalavimo įvykdymui. Nurodė, jog bendrovei netrikdomai vykdyti veiklą kas mėnesį būtina disponuoti iš viso 21680,94 Eur suma: 1) sumokėti darbuotojams 2772,27 Eur atlyginimų; 2) sumokėti mokesčius valstybių ir savivaldybių biudžetams 2362,66 Eur sumai (vėliau VMI mokėtina mokesčių suma bus patikslinta ir padidinta) ir 3) padengti einamuosius mokėjimus tiekėjams, be kurių bendrovė negalės veikti, 16546,01 Eur sumai.
Atsiliepimu į atsakovų T. M. ir UAB „Pamario dvaras“ atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Autodoja“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma atsakovams laikytina didele. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai gali vengti prievolės vykdymo, o turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga laikytina įrodyta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės BAUB „Autodoja“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
Atskirajame skunde atsakovai T. M. ir UAB „Pamario dvaras“ įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškovui preliminariai nepagrindus ieškinio reikalavimo. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, t. y. teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Šioje byloje ieškinys atsakovams dėl žalos priteisimo. Įvertinęs ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Nagrinėjamu atveju kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai UAB „Pamario dvaras“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaita bei 2015 m. lapkričio 9 d. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaita nepaneigia didelės ieškinio sumos apeliantams, nepaneigia grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovai T. M. ir E. A. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, patvirtinančių pastarųjų finansinį stabilumą bei galimybę ateityje įvykdyti galimai palankų ieškovei sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai neįrodė, jog solidariems atsakovams pareikšto ieškinio reikalavimo suma nėra didelė ir nėra grėsmės, kad bus vengiama sprendimo vykdymo.
Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apeliantų argumentus, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemones yra neekonomiškos, neproporcingos ir nepagrįstai varžo atsakovų teises. Priešingai nei nurodo apeliantai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimai nebuvo užtikrinti dvigubai. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė areštuoti atsakovams E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 167 945,73 Eur sumos, t. y. abiejų atsakovų atžvilgiu, o ne kiekvieno iš jų atskirai. Tai patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis, kurioje nurodyta: „Vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principu ir siekiant be pagrindo nevaržyti atsakovų teisių, pirmiausia areštuotini jiems priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, o šio nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, neviršijant ieškinio reikalavimo ribų, t. y. atsakovo T. M. turto už 64 128,79 Eur, o atsakovų E. A. ir UAB „Pamario dvaras“ už 167 945,73 Eur“.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ne tik dėl didelės ieškinio sumos, todėl laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą nutartį ir iš esmės nukrypo nuo vieningos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
Apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį dalyje, kuria nustatyta, kad atsakovė UAB „Pamario dvaras“ turi teisę atlikti einamuosius mokėjimus tiekėjams, mokėtinos sumos dydį pavedant nustatyti antstoliui, palikti nepakeistą, todėl dėl atsakovo E. A. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių, kad turi būti išspręsti mokėjimų darbuotojams, valstybės ir savivaldybės biudžetams bei tiekėjams klausimai, papildomai nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų T. M. ir UAB „Pamario dvaras“ atskirasis skundas nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas