Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-411-124/2012
Teisėja V. Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00474-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 35.5, 35.3.6.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teisėjų Danutės Burbulienės, Danutės Matiukienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „RAR kompanija“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. K. ieškinį atsakovui UAB „RAR kompanija“ ir Č. A. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovas B. K. ieškiniu (3–5 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (80 b. l.) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo UAB „RAR kompanija“ ir Č. A. priteisti 11 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 683 Lt bylinėjimosi išlaidas ir kelionės išlaidas, viso 12 023,82 Lt.
Ieškovas nurodė, kad 2011 metų sausio vasario mėnesį tarp UAB „RAR kompanija”, kuriai atstovavo Č. A. ir ieškovo B. K., įvyko medienos pardavimo sandoris (medienos kiekis 98,78m3). Su atsakovu žodžiu buvo sutartos atsiskaitymo sąlygos ir tvarka, t. y. atsakovas įsipareigojo savo lėšomis padengti medienos krovinio vežimo išlaidas (3127 Lt) bei sumokėti 5 % gyventojų pajamų mokestį (1151 Lt). Šios atsakovo turėtos išlaidos turėjo būti nuskaičiuojamos nuo 23 034 Lt sumos. Atsakovas UAB „RAR kompanija“ sumokėjo tik dalį sumos, t. y. 6000 Lt pervedė į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą ir liko skolingas 11 000 Lt.
Atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį (23–24, 66–67, 90–91 b. l.) atsakovas UAB „RAR kompanija“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad jokių susitarimų kaip juridinis asmuo su ieškovu nesudarinėjo, jokių pinigų pagal tariamą sutartį nėra pervedusi. Atsakovas nėra pirkęs iš ieškovo medienos. Atsakovas UAB „RAR kompanija“ iš fizinio asmens Č. A. nupirko 100 m3 apvalios medienos- beržo už 8000 Lt. Pagal susitarimą už fizinį asmenį sumokėjo 12 000 Lt pajamų mokestį, o Č. A. sumokėjo 6800 Lt. Ieškovo teismui pateikti dokumentai nieko bendro neturi su ieškovo mediena, parduotą Č. A.. Bendrovė jokių sandorių su ieškovu nesudarinėjo, todėl neturi pareigos sumokėti skolą už tariamai neįvykdytus sandorius.
Atsakovas Č. A. atsiliepime į patikslintą ieškinį (92–93 b. l.) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2010 m. sausio pradžioje jam paskambino D. T. ir pasiūlė pirkti beržo rąstų apie 100 m3, nurodė mišką ir savininką. Po kelių dienų su B. K. sutarė, kad nupirks iš jo medieną už 6000 Lt. Iš B. K. nupirktą medieną Č. A. pardavė atsakovui UAB „RAR kompanija“ už 6800 Lt, jo asmeninis pelnas buvo 800 Lt. Atsakovo Č. A. ir UAB „RAR kompanija“ medienos pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 16 d. sprendimu (129–133 b. l.) ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo UAB „RAR kompanija“ ieškovui B. K. 11 000 Lt skolą už parduotą medieną, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, su kuo ieškovas susitarė dėl medienos pardavimo sąlygų, kainos ir atsiskaitymo. Ieškovas tvirtina, kad medienos pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tarp jo ir juridinio asmens – atsakovės UAB „RAR kompanija“, atsakovai nurodo, kad toks sandoris buvo sudarytas tarp fizinių asmenų – ieškovo B. K. ir atsakovo Č. A.. Ieškovas nurodė, kad medieną jis perdavęs pirkėjui įmonei - UAB „RAR kompanija“, o ne Č. A. asmeniškai.
Iš teismui pateiktų UAB „Sakuona“ rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo B. K. ir UAB „ RAR kompanija“ faktiškai susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Iš 2011 m. sausio 14 d., 2011 m. sausio 15 d. krovinių važtaraščių, 2011 m. vasario 17 d. medienos gabenimo lapo, PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad medieną iš (duomenys neskelbtini) gavėjui UAB „Sakuona“, gabeno UAB „RAR kompanija“. Krovinio važtaraščiuose ir medienos gabenimo lape nurodyta, kad medieną gabenti perdavė šios įmonės direktorius Č. A.. Prie krovinio – medienos – gabenimo dokumentų pridėtas leidimas kirsti mišką, kuris išduotas miško savininkui B. K.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teisėmis turi miško sklypą, esantį Šilutės rajone. Iš šių įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovas medieną perdavė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“, kuri turėjo galimybę savo nuožiūra laisvai disponuoti jai perduotu turtu. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė tuo pat metu toje pačioje vietoje būtų pirkusi ar kitokiu būdu įsigijusi iš kito teisėto savininko medieną nepateikė. Aplinkybių, kad ieškovas būtų turėjęs pareigą perduoti medieną neatlygintinai, nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą – daikto perdavimą pirkėjui, daiktą pardavęs asmuo, t.y. ieškovas, įvykdė, daiktą įsigijusi šalis turėjo galimybę be jokių apribojimų, savo nuožiūra laisvai disponuoti įsigytu turtu – mediena, ką ji ir padarė parduodama UAB „Sakuona“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad medienos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir juridinio asmens – UAB „RAR kompanija“. Teismas nurodė, kad atsakovas nors ir tvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas pirko medienos rąstus iš B. K., tačiau tokį sandorį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „RAR kompanija“ ir Č. A. dėl apvalios medienos pardavimo, ir mokėjimo pavedimas, kuriuo iš įmonės sumokėta Č. A. 6800 Lt, neįrodo tos aplinkybės, jog bendrovei parduotą medieną jis nuosavybėn buvo įgijęs būtent iš B. K.. Č. A. iš savo asmeninės sąskaitos sumokėti 6000 Lt taip pat nėra pakankamas pirkimo-pardavimo sandorio įrodymas, nes jam kaip įmonės vadovui buvo žinomi ieškovo asmens duomenys, sąskaitos rekvizitai.
Teismas nurodė, kad didžiąją ieškovo parduodamos medienos dalį sudarė beržo rąstai. Iš ieškovo pateiktų UAB „Timberlita“, VĮ Kretingos miškų urėdija, VĮ Telšių miškų urėdija pažymų matyti, kad beržo rąstų kaina 2011 m. sausio – vasario mėnesiais buvo nuo 190 iki 255 Lt, be PVM, priklausomai nuo medienos kokybės. Uždarajai akcinei bendrovei „RAR kompanija“ UAB „Sakuona“ už rąstus, kuriuos „RAR kompanija“ įsigijo iš ieškovo, sumokėjo vidutiniškai po 278 Lt, įskaitant PVM, už 1 m3. Todėl ieškovo reikalaujamą kainą 172 Lt už 1 m3 parduotos medienos rąstų, teismas laikė realia, atitinkančia medienos pardavimo rinkos kainą, buvusią tame regione, kuriame pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas, tuo metu, kada faktiškai buvo įvykdytos šio sandorio esminės sąlygos.
Apeliaciniu skundu (136–138 b. l.) atsakovas UAB „RAR kompanija“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą -ieškovo ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas laikė niekiniu sandoriu fizinio asmens 2011-01-14 Č. A. ir UAB „RAR kompanijos“ pasirašytą sutartį Nr.T/1/14 dėl medienos pardavimo bei 2011-01-14 UAB „RAR kompanijos“ ir UAB „Sakuona“ pasirašytas sutartis dėl medienos pardavimo. Šios sutartys yra įregistruotos juridinių asmenų registruose, deklaruotos pajamos, gautos pagal šias sutartis, sumokėti mokesčiai valstybei. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl šios sutartys yra laikomos niekinėmis. Krovinio važtaraščiai, medienos gabenimo lapai yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sandorių įvykdymo faktą, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, todėl pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus, netinkami taikė materialines ir procesines normas.
2. Atsakovas UAB „RAR kompanija“ yra pelno siekianti bendrovė ir tarpininkavimo veiksmais (brokeryste) neužsiima. Tuo tarpu teismas teigia, kad pagal vidinį įsitikinimą mano, jog bendrovė yra tarpininkė tarp ieškovo ir UAB „Sakuona“, todėl patikėjo ieškovo niekuo nepagrįstu aiškinimu, kad jis medieną pardavė UAB „Sakuona“ per bendrovę, kaip tarpininkę.
3. Ieškovas neginčijo Č. A. ir UAB „RAR kompanija” bei UAB „RAR kompanija” ir UAB „Sakuona” sudarytų sandorių įstatymų nustatytais pagrindais, o teismas galiojant šiems sandoriams išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų antrajam atsakovui-fiziniam asmeniui Č. A..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (147–148 b. l.) ieškovas prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, kad teismas iš esmės neteisėtai pripažino niekiniu sandorį tarp atsakovų Č. A. ir UAB „RAR kompanija”. Šis sandoris, atsakovo manymu, yra itin svarbus šioje byloje. Ieškovo manymu nagrinėjama byla yra nesusijusi su sandoriu tarp fizinio asmens Č. A. ir UAB „RAR kompanija”, kurios direktorius bei vienintelis akcininkas taip pat Č. A..
2. Viso teisminio proceso metu atsakovai elgėsi nesąžiningai, keitė parodymus savo atsiliepimuose į ieškinį, kaip antai: atsakovas Č. A. 2011-10-26 atsiliepime į ieškinį teigia, kad jis nesitarė su ieškovu dėl pajamų mokesčio sumokėjimo, o jau 2011-12-15 atsiliepime į ieškinį atsakovas Č. A. tvirtina, kad jis susitarė, kad už ieškovą sumokės mokestį valstybei.
3. Tiek sandorio sudarymo metu, tiek po sandorio Č. A. apgaudinėjo ieškovą. Po sandorio, t.y. medienos išvežimo iš miško, neatvyko susitikti su ieškovu, kad pasirašytų sutartį. Vėliau, telefonu žadėdavo atsiskaityti už medieną, bet pažadų ir savo įsipareigojimų nevykdė, dar vėliau nebeatsakinėjo į telefoninius skambučius, todėl mano, kad teismas į tai turi atsižvelgti, vertinant apelianto argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Tarp šalių kilo ginčas, su kuriuo asmeniu-įmone, ar fiziniu asmeniu –įmonės direktoriumi buvo sudaryta medienos pirkimo –pardavimo sutartis.
Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą civilinėje teisėje apibrėžiamas kaip prievolė (CK 6.1 str.). Vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, panaikinti teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d., 6.2 str.). Prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai ar neveikimas, kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei. CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad tiek kreditorius, tiek ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, egzistavimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. Dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.). Civilinėje teisėje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (6.154 str. 1 d.). Taigi sutartis sukuria jos šalims civilines teises ir pareigas.
Ar šalys sudarė sutartį, jei taip, kokios rūšies, ar sutarties visos sąlygos saisto šalis, nustatoma aiškinant šalių pasiektą susitarimą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos aiškinamos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje UAB “Libra Vitalis” v. UAB “Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetariumir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais ir siekiama nustatyti tikrąjį sutarties turinį, sutarties šalių tikruosius ketinimus ir sutartimi siekiamus tikslus, ryšį tarp šalių. Tik išaiškinus sutartį, galima ją tinkamai kvalifikuoti, o kvalifikavus šalių sutartinius santykius, gali būti pritaikyta konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba, taigi, ir ta, kuri susijusi su sutarčių netinkamu vykdymu.
Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad jis sudarė medienos pardavimo sutartį su UAB „RAR kompanija“, kurią atstovavo jos direktorius Č. A., o atsakovai įrodinėjo priešingai. Nei ieškovas, nei atsakovas Č. A. nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ieškovo ir atsakovo Č. A. tarpusavyje sudarytą medienos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas Č. A. , įrodinėdamas medienos įgijimo aplinkybes iš ieškovo remiasi tik savo žodiniu paaiškinimu. Aiškinantis aplinkybes, kas buvo pirkėjas, pažymėtina, kad Č. A. yra UAB „RAR kompanija“ direktorius, todėl kaip įmonės atstovas galėjo sandorį sudaryti be jokio specialaus įgaliojimo. Ieškovas byloje nuosekliai aiškina, kad sandorį jis sudarė su įmone, kurią atstovavo atsakovas Č. A.. Dėl šio fakto jis ne tik reiškė pretenziją įmonei, bet kreipėsi ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Liudytojo D. T. parodymai irgi netiesiogiai patvirtina ieškovo aiškinimą dėl sutarties šalies, nes jis teisme parodė, jog pažinojo Č. A. ir žinojo, kad jo įmonės užsiima medienos prekyba, todėl ir paskambino Č. A. dėl medienos įgijimo iš ieškovo. Ieškovas irgi tvirtino, jog D. T. jam pranešė, kad Č. A. atstovaus firmą, kuo jis įsitikino, patikrinus internete (105b.l.).
Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. Nesilaikius paprastos rašytinės sandorio formos, atsiranda tam tikri padariniai, numatyti CK 1.93 straipsnio 2 dalyje , t.y. kad kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis vien liudytojų parodymais. Šiuos faktus galima įrodyti rašytiniais įrodymais (kvitais, sąskaitomis ir kitais rašytiniais įrodymais). Sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą galima įrodyti ir faktinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip daiktų perdavimu ir pan. Nors tarp šalių ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, ieškovas rėmėsi ir rašytiniais įrodymais, kuriuos jis pateikė teismui ,teismas juos nurodė sprendime, t.y.2011 01 14, 2011 01 15 d. krovinio vežimo važtaraščiai ,2011 02 17 medienos gabenimo lapas, leidimas skirsti mišką (117,118,121b.l.).Paties sandorio sudarymo fakto niekas neginčijo, ginčija tik sutarties šalį ir sandorio vertę. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama medienos vertė. Ieškovas byloje aiškino aplinkybes, kodėl nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, t.y .kad jis pasitikėdamas įmonės vadovu leido įmonei išvežti medieną be raštinės sutarties, kurią turėjo paruošti įmonės vadovas Č. A.. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina , kad mediena per tris kartus buvo išvežta tiesiai iš ieškovo miško. Sandoris buvo įvykdytas ir mediena perduota 2011 vasario 17 dieną. .Atsakovai pateikia įrodymą 2011 01 14 d. sutartį , sudarytą tarp įmonės ir jos vadovo Č. A. dėl medienos jo vadovaujamai įmonei pardavimo. Tačiau pažymėtina, kad ši sutartis neįrodo, jog atsakovas pardavė iš ieškovo įgytą medieną, nes šios sutarties sudarymo metu-2011 01 14 d. sandoris su ieškovu dar nebuvo įvykęs, ieškovas medieną perdavė tik 2011 02 17d. (7b.l.).Taigi atsakovas negalėjo parduoti savo įmonei to , ko neturėjo įgijęs iš ieškovo. Teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad buvo perėmęs medieną iš ieškovo, ją sandėliavo. Medieną tiesiogiai iš ieškovo miško atsakovas UAB „RAR kompanija“ išvežė jos pirkėjui uždarajai akcinei bendrovei „Sakuona“. Be to nesutampa ir atsakovo parduotos savo įmonei medienos ir nurodomos įgytos iš ieškovo medienos kiekiai. Pažymėtina, kad atsakovas yra vienintelis įmonės akcininkas, kuriam priklauso 100 procentų UAB „ RAR kompanija“akcijų. Teismo įsitikinimui susidaryti dėl sandorio šalių pagrindą sudarė ir kitos aplinkybės, t.y. ta aplinkybė, kad UAB „RAR kompanija“ apmokėjimą už medieną atsakovui atliko tik gavus 2011 05 11 d. ieškovo pretenziją , .t.y. apmokėjimas atliktas 2011 06 09 (9,30-31b.l.).Be to apmokėjime už medieną nėra nurodytą, pagal kokią sutartį įmonė apmoka atsakovui Č. A. už medieną. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas pripažino atsakovų tarpusavio sandorį dėl medienos pirkimo bei atsakovo RAR kompanija sandorį su UAB „Sakuona“, niekiniu ir išėjo už ieškinio ribų , tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes sprendimo nei motyvuose, nei rezoliucinėje dalyje nėra tokio įvertinimo, sandoriai nėra panaikinti. Nors atsakovas Č. A. ir apmokėjo dalį medienos vertės, bet atsakovas yra įmonės „RAR kompanija“ direktorius, vienintelis akcininkas, todėl gali įvykdyti prievolę už įmonę kaip trečiasis asmuo(CK6.50 str. 1d.).
Apeliantas skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie tai, su kuriuo asmeniu buvo sudaryta medienos pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo , sutinka su teismo padarytomis išvadomis.
Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų antrajam atsakovui, t.y. Č. A..Tai nekeičia sprendimo esmės, nes iš sprendimo motyvų yra aišku, kad ieškinys atsakovui Č. A. buvo atmestas, todėl sprendimo rezoliucinė dalis yra papildytina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį: „Ieškinį atsakovui Č. A. atmesti.“
Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Danutė Burbulienė
Danutė Matiukienė
,