Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-582/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00366-2013-7

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              2.4.6.3.4.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldui Gražiui ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Donatui Jančiauskui, nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendį skirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams. Paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai, išbūti V. V. atliekant bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendį, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-06-17 20.50 val. iki 2013-06-19 16.00 val., ir nuo 2014-11-11 iki 2015-03-18 bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką.

V. V. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2013-02-04 vagystės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre), pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2013-02-07 vagystė „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre), pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2013-02-08 vagystė „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre), pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2014-01-12 vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį (2014 pasikėsinimas pagrobti AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)t“) išteisintas.

Nukentėjusiojo E. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš V. V. priteisiant 3559,20 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo Ž. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš V. V. priteisiant 2041,82 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) prekybos centras“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)” civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 512,42 Eur antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista L. V., tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. V. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-04-04, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą E. J. atžvilgiu – įremdamas jam į kaklą atsuktuvą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. J. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę, 2896,20 Eur vertės, auksinį pakabuką, 724,05 Eur vertės, ir auksinį žiedą, 2896,20 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. 6516,45 Eur turtinę žalą.

Be to, V. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dalis, kurių svoris yra 0,1656 g, 91 plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio bendra masė milteliuose – 0.8148 g, 2 plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė milteliuose – 0.0363 g, 3 tabletes m-CPP su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio masė tabletėse – 0,0080 g, ir 3 tabletes su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio masė tabletėse – 0,0077 g, kurias laikė ir gabeno automobilyje „VW Passat“, iki 2013-06-17, apie 20.40 val., kur (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, V. V. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2013-06-17, apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui Š. Ž. reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus bei netrukdyti eiti tarnybines pareigas, vengdamas sulaikymo, vieną kartą smogė ranka vyresniajam tyrėjui Š. Ž. į dešinę ranką, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas einančiam Kauno apskrities VPK Panemunės PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniajam tyrėjui Š. Ž..

Be to, V. V. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-07-07, apie 16 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą –Ž. Š. priklausantį nešioją kompiuterį „ASUS“, 521,31 Eur (1800 Lt) vertės, odinę piniginę, 28,96 Eur (100 Lt) vertės, kurioje buvo 1158,48 Eur (4000 Lt), peilių komplektą, bendros 144,81 Eur (500 Lt) vertės, raudonos spalvos rankinę, 0,57 Eur (2 Lt) vertės, juodą rankinę, 2,89 Eur (10 Lt) vertės, moteriškas džinsines kelnes, 5,79 Eur (20 Lt) vertės, keptuvę, 23,16 Eur (80 Lt) vertės, moteriškus šortus, 14,48 Eur (50 Lt) vertės, odinę striukę, 28,96 Eur (100 Lt) vertės, fotoaparatą „SONY“, 144,81 Eur (500 Lt) vertės, tuo padarydamas Ž. Š. 2074,25 Eur (7162 Lt) turtinę žalą.

Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, kartu sumažinant galutinę subendrintą bausmę, taip pat E. J. priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 624 Eur, o Ž. Š. civilinį ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad jis iš taksi automobilio E. J. ištraukė ne todėl, kad norėjo jį apiplėšti, o todėl, kad jis neturėjo pinigų. Kai tai paaiškėjo, nuteistasis, ištraukęs nukentėjusįjį iš automobilio, jį paliko gatvėje. Besistumdant su nukentėjusiuoju E. J., jam nuo kaklo buvo nutraukta grandinėlė su pakabuku. Tai paaiškėjo vėliau, kai jis automobilyje ant kilimėlio rado grandinėlę su pakabuku. Kadangi apeliantas šią grandinėlę su pakabuku pasisavino, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip vagystė ir atitinkamai sumažinama jam paskirta bausmė.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. E. J. civilinis ieškinys turėtų būtų tenkintas tik už pavogtą grandinėlę ir pakabuką, priteisiant jam iki 624 Eur žalos atlyginimo. E. J. žiedo jis nepaėmė, galbūt jis jį pametė arba neturėjo iš viso. Be to, pažymėtina, kad jo nurodoma žiedo vertė yra nereali. Nuteistojo V. V. nuomone, Ž. Š. pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Kompiuteris ir fotoaparatas priklausė D. K., kuri paaiškino, kad fotoaparatas buvo senas, ir nei už kompiuterį, nei už fotoaparatą žalos atlyginti ji neprašė, Ž. Š. prašyti priteisti civilinį ieškinį neįpareigojo. Todėl mano, kad teismas dėl D. K. priklausančių daiktų priteisti civilinio ieškinio Ž. Š. negalėjo. Be to, Ž. Š. nepagrįstai priteisti 120 Eur už paimtus peilius, kadangi tokių peilių vertė tikrai neviršija 50 Lt. Kadangi iš nukentėjusiojo Ž. Š. paimti daiktai jam buvo grąžinti, nuteistasis prašo Ž. Š. pareikštą civilinį ieškinį sumažinti iki 14,48 Eur.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, taip pat nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam netinkamai subendrinta bausmė, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis, nesutikdamas su jo neteisėtų veiksmų teisiniu vertinimu ir kvalifikacija, apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis iš taksi automobilio nukentėjusįjį E. J. ištraukė, nes šis neturėjo pinigų, o ne norėdamas jį apiplėšti, kadangi besistumdant su nukentėjusiuoju, jam nuo kaklo nutrauktą grandinėlę su pakabuku nuteistasis pasisavino, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip vagystė. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai V. V. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teisinio pagrindo šią veiką kvalifikuoti pagal 178 straipsnio 1 dalį nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nepažeisti, faktinės bylos aplinkybės nustatytos įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, nuteistojo kaltė padarius plėšimą pagrįsta įvertinus ne tik nukentėjusiojo E. J., bet ir liudytojos V. B. bei iš dalies paties nuteistojo parodymus, taip pat duomenis, užfiksuotus asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokoluose.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Byloje nustatyta, kad apelianto V. V. tyčia buvo nukreipta pagrobti svetimą turtą plėšimo būdu, kad tai įrodo jo atlikti veiksmai, jų pobūdis, situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Nuosprendyje aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nurodyta, jog V. V., grasindamas panaudoti fizinį smurtą – įremdamas E. J. į kaklą atsuktuvą, pagrobė svetimą turtą – auksinę grandinėlę, auksinį pakabuką ir auksinį žiedą. Taigi V. V. veiksmai reiškėsi tuo, kad svetimą turtą jis užvaldė grasindamas panaudoti fizinį smurtą. Šios aplinkybės byloje įrodytos nukentėjusiojo V. V. viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, kuomet jis teisme nurodė, kad vairuotojas visą laiką jam grasino, taksi automobiliui sustojus prie garažų masyvo, jam vairuotojas įrėmė kažką į galvą, galvą įkišo tarp kelių, gražiai atsegė grandinėlę, žiedą nulupo. Nukentėjusysis nurodė, kad jam nukrito batai, nes vairuotas jį „išlupo“ iš mašinos. Kartu įvykyje dalyvavusios liudytojos V. B. iškviesti į teismą nepavyko, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 30-31) perskaitė. Minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji matė, kai sustojus taksi automobiliui, vairuotas išlipo, atidarė galines automobilio dureles ir nutraukė ten sėdėjusiam vyriškiui nuo kaklo grandinėlę, ar ką nors daugiau paėmė, ji nematė, liudytoja nenurodė, kad buvo koks nors konfliktas dėl apmokėjimo už paslaugas. Ši liudytoja asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. V. kaip įvykyje dalyvavusį taksi automobilio vairuotoją (t. 3, b. l. 32-33). Išdėstyti įrodymai iš esmės paneigia nuteistojo versiją, kad jis keleivį iš mašinos ištraukė tik dėl to, kad jis neturėjo pinigų. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu V. V., kaip įtariamojo, duoti parodymai, kuomet jis nurodė, kad supratęs, kad keleiviai neturi pinigų apmokėti už taksi paslaugas, jis išlipo iš automobilio, atidarė galines dureles ir vienoje rankoje laikydamas automobilio raktelius, nukentėjusiajam nuo kaklo nuėmė grandinėlę su pakabuku, nuo rankos – žiedą, juos vėliau pardavė nepažįstamam asmeniui (t. 3, b. l. 130). Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, tačiau, kita vertus, negalima teigti, kad tokie parodymai visiškai nereikšmingi ir negali būti teismo vienaip ar kitaip vertinami. Tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka teismo išvadoms pagrįsti, jie gali būti traktuojami kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008). Nuteistojo versija, kad minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi, kadangi duoti jam būnant abstinencijos būklėje, įvertinus duotų parodymų tikslumą ir atitikimą kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, atmetama kaip nepagrįsta. Apygardos teismas sprendžia, kad išdėstytais įrodymais patvirtinti V. V. veiksmai, kuomet jis, išlipęs iš automobilio atidarė galines keleivio dureles, kur sėdėjo E. J., grasino panaudoti fizinį smurtą, palenkė nukentėjusiojo galvą ir atsegė nuo kaklo grandinėlę bei nuplėšė nuo piršto žiedą, buvo nukreipti tyčia apiplėšti nukentėjusįjį ir atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, todėl šią veiką kvalifikuoti kaip vagystę pagal BK 178 straipsnį ir tuo pagrindu sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė buvo netinkamai subendrinta su ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendžiu skirta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendį skirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jam buvo likusi 14 dienų laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas, subendrindamas bausmes, nepagrįstai pridėjo 2 mėnesius laisvės atėmimo. Tačiau šie argumentai nepagrįsti.

Apylinkės teismas, skirdamas V. V. galutinę subendrintą bausmę, taikė BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies nuostatas. Pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, teismas taiko BK 63 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, apylinkės teismas V. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę, tai yra bausmę sudėjo ne su pagal Kauno apylinkės teismo 2014-08-11 nuosprendį neatlikta bausmės dalimi, kaip teigia apeliantas, o su paskirtos bausmės dalimi. Be to, į galutinę bausmę buvo įskaityta pagal 2014-08-11 nuosprendį visiškai ar iš dalies nuteistojo atlikta bausmė. Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo pasirinktu bausmės bendrinimo būdu ir mano, kad V. V. paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, BK 63 straipsnio nuostatų teismas nepažeidė.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė ir nukentėjusiųjų E. J. bei Ž. Š. pareikštų civilinių ieškinių klausimą.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-56/2011).

Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 6516, 45 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad tokio dydžio turtinę žalą jis patyrė dėl auksinės grandinėlės, 2896,20 Eur vertės, pakabuko – kryželio, 724 Eur vertės, ir auksinio žiedo, 2896,20 Eur vertės, pagrobimo.

Pirmosios instancijos teismas E. J. civilinio ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies ir, atsižvelgęs į nukentėjusiojo parodymus dėl grandinėlės ir pakabuko svorių, remdamasis vidutine aukso rinkos kaina nusikaltimo padarymo metu, iš V. V. priteisė 663 Eur turtinei žalai, susidariusiai dėl auksinės grandinėles su pakabuku pagrobimo, atlyginti. Teismas E. J. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 2896,20 Eur vertės auksinio žiedo pagrobimo tenkino visiškai, šią sumą priteisdamas iš nuteistojo. Apeliaciniame skunde nesutinkama būtent su šia nuosprendžio dalimi, nurodant, kad E. J. žiedo nuteistasis nepagrobė, galbūt nukentėjusysis jį pametė arba neturėjo iš viso. Be to, skunde pažymima, kad nukentėjusiojo nurodoma žiedo vertė (2896,20 Eur ) yra nereali.

Visų pirma, pažymėtina, kad prieš tai aptartais įrodymais byloje patikimai nustatyta, kad auksinį žiedą kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis V. V. pagrobė iš nukentėjusiojo. Nors nukentėjusysis nepateikė pagrobto žiedo vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau žemesnės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme duotais nuosekliais parodymais dėl pavogto daikto, jo vertės ir individualių požymių (unikalus, senovinis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo išvados dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio neprieštarauja BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių žalos turinį ir jos dydžio nustatymą, reikalavimams bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl šios teismo sprendimo dalies keisti ar ją naikinti nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, nuteistasis V. V. taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiojo Ž. Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš nuteistojo priteisiant 2041,82 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad Ž. Š. pareikštas civilinis ieškinys mažintinas iki 14,48 Eur, kadangi pavogtų peilių vertė neviršija 14,48 Eur, o pavogtas kompiuteris ir fotoaparatas priklauso D. K., kuri žalos atlyginti neparašė. Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai išspręsto Ž. Š. civilinio ieškinio.

Pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, iš esmės vadovavosi vien tik Ž. Š. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kuomet jis nurodė, kad iš jo namų buvo pagrobtas nešiojamas kompiuteris, 579,24 Eur (2000 Lt) vertės, taip pat fotoaparatas, 1158-1448 Eur (4000-5000 Lt) vertės, ir peilių rinkinys, 120 Eur (414,33 Lt) vertės. Teismas sprendė, kad nukentėjusiojo Ž. Š. prašomas priteisti 2041,82 Eur (7050 Lt) turtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su teismo nustatytu turtinės žalos atlyginimo dydžiu dėl pagrobto nešiojamo kompiuterio ir peilių rinkinio, tačiau nesutinka su teismo nustatyta pagrobto fotoaparato verte. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl pagrobto fotoaparato vertės, neatsižvelgė į nukentėjusiojo Ž. Š. parodymų nuoseklumą ir kitus šio daikto vertę patvirtinančius duomenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu du kartus apklaustas Ž. Š. nurodė, kad pagrobto fotoaparato „Sony 500“ vertė yra 500 Lt (144,81 Eur), ikiteisminio tyrimo metu taip pat apklausta liudytoja D. K. nurodė, kad iš jos ir nukentėjusiojo namų pagrobtą fotoaparatą „Sony“ vertina 200 Lt (57,92 Eur). Tai, kad teisiamojo posėdžio metu Ž. Š. įvertino pavogtą fotoaparatą 1158-1448 Eur (4000-5000 Lt), byloje esant nustatytiems parodymų prieštaravimams ir nesant jokių duomenų apie pagrobto fotoaparato specifikaciją ir rinkos kainą nusikaltimo padarymo metu, nėra pagrindas teismui nukentėjusiojo nurodytą sumą laikyti teisinga ir protinga. Apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pirminių apklausų metu nurodyta fotoaparato „Sony 500“ 500 Lt (144,81 Eur) vertė yra reali ir atitinkanti protingumo kriterijus, todėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytas iš nuteistojo priteistinas turtinės žalos dydis mažintinas, priteisinat 579,24 Eur už pagrobtą kompiuterį, 120 Eur už peilių rinkinį ir 144,81 Eur už fotoaparatą. Skundo argumentai, kad kompiuteris ir fotoaparatas priklausė D. K., dėl to nukentėjusysis Ž. Š. neturi teisės reikalauti iš nuteistojo dėl šių daiktų pagrobimo padarytos turtinės žalos atlyginimo, nepagrįsti. Nukentėjusiojo Ž. Š. ir liudytojos D. K. parodymais nustatyta, kad minėti daiktai pavogti iš nukentėjusiojo Ž. Š. ir liudytojos D. K. gyvenamosios vietos, kur jie kartu gyvena ir veda bendra ūkį, todėl toks nukentėjusiojo Ž. Š. civilinio ieškinio reikalavimas yra visiškai pagrįstas. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto Ž. Š. civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 55,93 Eur ir 71,45 Eur (t. 6, b. l. 56, 63-64). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. V. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo Ž. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš V. V. priteisti 844,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas              Dmitrijus Korsakovas

Teisėjai              Evaldas Gražys

              Jurgis Kiškis