Administracinė byla Nr. A624-2130/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01661-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl įsakymo, akto ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių plentas“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Šiaulių kelias“ teisių perėmėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. V-99 (toliau – ir Įsakymas; I t., b. l. 141), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir atsakovas, VDI) Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d. UAB „Šiaulių kelias“ sargui A. K., pakartotinio tyrimo aktą (toliau – ir pakartotinio tyrimo aktas; I t., b. l. 10) bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (37)SD-8429 (toliau – ir VDI sprendimas; I t., b. l. 6–7).

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu buvo paskirtas A. K. nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d., pakartotinis tyrimas. Pakartotinio tyrimo aktą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 30 d. ir jį pasirašyti atsisakė. Nepasibaigus pakartotinio tyrimo akto apskundimo terminui, pareiškėjas gavo 2012 m. birželio 5 d. VDI sprendimą, kuriame konstatuota, kad pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reikalavimus, todėl nuspręsta laikyti pakartotinio tyrimo aktą bei tyrimo metu surinktą medžiagą pagal apyrašą 2008 m. lapkričio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 neatsiejama dalimi. Pagal Nuostatų 60 punktą pakartotinio tyrimo medžiaga nagrinėjama VDI ir tik nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, tuomet medžiaga išsiunčiama Nuostatų 53 punkte nurodytiems subjektams, privalomai nurodant sprendimą dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo, tačiau šių Nuostatų reikalavimų nebuvo laikomasi. Aplinkybė, kad ir pakartotinį tyrimą, ir šio tyrimo medžiagos nagrinėjimą VDI tikriausiai atliko tas pats inspektorius R. R., kelia abejonių dėl VDI sprendimo objektyvumo. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo argumentus, kodėl jis atsisakė pasirašyti pakartotinio tyrimo aktą.

Pareiškėjo manymu, pakartotinio tyrimo aktas neatitinka Nuostatuose jam keliamų turinio (formos) reikalavimų. Atlikusi pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, VDI turėjo teisę palikti VDI Šiaulių skyriaus 2008 m. lapkričio 17 d. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 (su 2009 m. balandžio 22 d. papildymais) nepakeistą arba jį papildyti, priešingu atveju, surašyti naują atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą arba tyrimą nutraukti. Iš pakartotinio tyrimo akto turinio matyti, jog buvo atlikti ankstesnio tyrimo metu surašyto akto atitinkamų nuostatų (priežasčių) pakeitimai, t. y. buvo naujai suformuluotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, nelamingas atsitikimas perkvalifikuotas iš „sunkaus“ į „mirtiną“, pakeista nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių išdėstymo numeracija. Taigi, atlikus pakartotinį tyrimą, pirminis nelaimingo atsitikimo darbe aktas (atitinkamos jos dalys) buvo pakeistas, todėl reikėjo surašyti naują atitinkamos formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Pareiškėjui kilo abejonių, ar VDI pakankamai išsamiai ir objektyviai atliko pakartotinį tyrimą. Akte nėra jokių duomenų apie A. K. sveikatos būklę, kas galėjo sąlygoti jo judesių, koordinacijos sutrikimus. VDI rėmėsi ekspertizės akto Nr. 10-0329 išvadomis dėl laiptų konstrukcijos neatitikimo statybos normatyvinių dokumentų keliamiems reikalavimams, tačiau kilo abejonių, ar šios aplinkybės turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Kyla klausimas, kokią įtaką įvykiui turėjo laiptų pakopų plotis, staigus grindų lygio pasikeitimas, kai tikėtina, kad nuo laiptų asmuo nukrito jau praėjus staigų grindų lygio pasikeitimą. Be to, kaip keturių pakopų neapsaugojimas nuo kritimo galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui, kai tyrimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis tikriausiai krito išilgai laiptų pakopų lipimo linijos, o ne per neapsaugotą nuo kritimo pakopų pusę. VDI visiškai netyrė ir neanalizavo galimų nelaimingo atsitikimo aplinkybių, nepagrindė, kokiais duomenimis rėmėsi, nustatydama priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo darbe ir laiptų konstrukcijos neatitikimo keliamiems reikalavimams. VDI inspektorius nesurinko jo išvadą patvirtinančių duomenų. Tiriant (atliekant pakartotinį tyrimą) nelaimingą atsitikimą darbe nebuvo laikomasi Nuostatų 46 punkte nurodytų reikalavimų.

Nurodė, kad pagal Nuostatų 73 punktą mirusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atstovas ar jo šeima dėl mirtino nelaimingo atsitikimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių gali kreiptis į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per 1 metus nuo nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo dienos. Šiuo atveju A. K. į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams po nelaimingo atsitikimo darbe akto surašymo bei daugiau kaip 2 metams po šio akto papildymo pasirašymo. Nepaisant to, A. K. prašymas (pareiškimas) buvo tenkintas, o Įsakymu buvo paskirtas pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, motyvuojant naujai paaiškėjusiomis teisiškai reikšmingoms aplinkybėms. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms gali būti skiriamas tik papildomas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas (Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1-285 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 29 punktas), kuris gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pažeidus (netaikius arba neteisingai taikius) Nuostatų ar darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, o apie tokias aplinkybes pareiškėjas informuotas nebuvo, kaip ir apie pakartotinio tyrimo paskyrimą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 61–64) ir patikslintą skundą (t. II, b. l. 158–159) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad UAB „Šiaulių kelias“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė sargas A. K.. 2008 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus – jo kraujyje rasta 0,77 promilės etilo alkoholio, kas akte buvo nurodyta kaip vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastis. Nukentėjusiojo sutuoktinė A. K. nesutiko su tyrimo išvadomis ir 2008 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į VDI Šiaulių skyrių. VDI Šiaulių skyriaus iniciatyva buvo sukviesta statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, kuri nustatė, kad „laiptai ir porankiai kaip visuma yra saugūs naudojimui“. A. K. vėl 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama dar kartą įvertinti tas pačias aplinkybes. Buvo paskirta techninė ekspertizė, kurios akte Nr. SE09-04 nurodyta, kad sumontuoti laiptai skiriasi nuo projektinio sprendimo, dėl pasikeitusių pakopų formos bei dėl minimalaus pakopos gylio neišlaikymo, rizika kritimui padidėja. Atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius patikslino 2008 m. lapkričio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, papildydamas aprašytas įvykio aplinkybes, taip pat nurodydamas atitinkamą antrą nelaimingo atsitikimo priežastį. A. K. 2012 m. kovo 14 d. vėl kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama paskirti pakartotinį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtos dar vienos ekspertizės (ekspertizės aktas Nr. 10-0329). Įsakymu buvo paskirtas A. K. nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas, kurį atliko ir pakartotinio tyrimo aktą surašė vyriausiasis darbo inspektorius R. R.. Akte, atsižvelgiant į papildomai gautą informaciją, patikslintos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir naujai suformuluotos nelaimingo atsitikimo priežastys: „Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams“ bei „Darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimai“. Su tokiomis pakartotinio tyrimo išvadomis nesutiko pareiškėjas, o nesutikimo motyvus išdėstė rašte. Šį raštą vyriausiasis darbo inspektorius R. R. išnagrinėjo vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais ir nustatė, kad rašte nurodytos pastabos nepagrįstos. Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi Nuostatų 56.1, 60, 71–77 punktų ir Taisyklių 36 punkto reikalavimų. Pakartotinis tyrimas atliktas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų, išvadas ir sprendimo projektą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui teikia VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas, o šių aktų rengėjas tiek išvadų, tiek ir sprendimo priėmimo etape atlieka tyrėjo vaidmenį. Todėl pareiškėjo abejonės dėl VDI sprendimo objektyvumo neturi teisinio pagrindo.

Nurodė, kad Nuostatai imperatyviai nereglamentuoja papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe įforminimo. Pakartotinio tyrimo metu jokių naujų duomenų nebuvo surinkta, todėl nebuvo būtina keisti ar iš naujo surašyti N-1 formos akto. Buvo redaguotos tik nelaimingo atsitikimo priežastys, išdėstant priežastis nauja redakcija, taip pat nukentėjusiojo trauma perkvalifikuota iš „sunkios“ į „mirtiną“. Pažymėjo, kad ekspertizės akto Nr. EKM 98/11 (01) išvados 4–6 punktuose nurodoma, jog A. K. „sužalojimai yra būdingi kritimo traumai ir galėjo gautis nukentėjusiajam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn“. Ekspertizės akto Nr. 10-0329 išvadose konstatuojama, kad „laiptų pakopos plotis neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai“. Taigi objektyvi rizika darbuotojui kristi buvo, todėl VDI inspektorius pagrįstai įvardijo teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimą saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams pirmąja nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 55–58) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pakartotinis tyrimas yra atliktas VDI, o tai rodo atlikto tyrimo objektyvumą ir išsamumą. Pakartotinio tyrimo aktas atitinka Nuostatuose įtvirtintus turinio ir formos reikalavimus. Laiptų nesaugumą ir neatitikimą saugos reikalavimams patvirtina ekspertizės aktas Nr. 10-0329. Duomenys apie A. K. sveikatos būklę ir apie laiptų nesaugumą ir jų neatitikimą saugos reikalavimams yra baudžiamojoje byloje Nr. 42-1-0703-08. A. K. sveikatos būklė negalėjo sąlygoti judesių koordinacijos sutrikimų, nes A. K. sveikatos patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pastarasis gali dirbti sargu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu (III t., b. l. 16–25) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje iš esmės sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje pateiktu Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto vertinimu, naujų aplinkybių, kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebūtų įvertinęs ir dėl jų pasisakęs, pareiškėjas nenurodė. Šiuo atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje nustatytos aplinkybės dėl Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto, laikytos neįrodinėtinomis aplinkybėmis nagrinėjant šią bylą. Teismas, neatkartodamas minėtoje nutartyje pateikto išaiškinimo, darė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto panaikinimo atmetama remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje išdėstytais argumentais.

Teismas nustatė, kad ginčijamame VDI 2012 m. birželio 5 d. sprendime VDI konstatavo: 1) kad A. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Nuostatų reikalavimus; 2) 2012 m. gegužės 18 d. pakartotinio tyrimo aktas bei tyrimo metu surinkta medžiaga laikytina 2008 m. lapkričio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 neatsiejama dalimi; 3) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 straipsniu administracinę procedūrą dėl A. K. 2012 m. kovo 14 d. prašymo baigti. VDI sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu (reakcija galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 10 d.). Minėto įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad VDI inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas dėl A. K. 2012 m. kovo 14 d. pateikto prašymo atlikti nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinį tyrimą. Esminė priežastis, dėl kurios A. K. kreipėsi į VDI, buvo ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertizė, t. y. tos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos iki minėtos ekspertizės atlikimo. Pažymėjo, kad administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Detali tvarka dėl papildomo ar pakartotinio tyrimo eigos yra nustatyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 31 patvirtintose Nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Teismas atsižvelgė į Taisyklių 35, 36 punktų nuostatas. Pagal Taisyklų 36 punktą, galutinį sprendimą (dėl pakartotinio ar papildomo tyrimo) pasirašo vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo pavaduotojas. Šiuo atveju skundžiamas VDI sprendimas buvo priimtas, atlikus pakartotinį tyrimą ir priėmus pakartotinį tyrimo aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje sprendė, kad VDI sprendimas ir yra Taisyklių 36 punkte nurodytas galutinis sprendimas. Teismas rėmėsi Taisyklių 23 punkto, Nuostatų 50 bei 70 punkto normomis, nustatė, kad pareiškėjas, kaip darbdavys, nesutiko pasirašyti pakartotinio tyrimo akto ir 2012 m. birželio 4 d. pateikė paaiškinimus dėl akto nepasirašymo ir jie išnagrinėti, raštai buvo pridėti prie pakartotinio tyrimo medžiagos, kaip nustatyta Taisyklių 23 punkte. Taigi, pareiškėjo paaiškinimai buvo išnagrinėti pagal Nuostatuose ir Taisyklėse nustatytus reikalavimus, ir nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje skundžiamu VDI 2012 m. birželio 5 d. sprendimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2010 m. kovo 29 d. teismo ekspertizės akte Nr. 10-0329 (I t., b. l. 11–34) padarytą išvadą, kad laiptų pakopų plotis neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 35 punkto reikalavimų, laiptų konstrukcija neapsaugo nuo kritimo staigiai pasikeitus grindų lygiui: lipant į viršų iš laiptų kairės pusės per keturias pakopas yra neapsaugota nuo kritimo nei siena, nei turėklais, o dėl to laiptai netenkina esminio statinio saugaus naudojimo reikalavimo, ir įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akte Nr. EKM 98/11 (01) padarytas išvadas, kad sužalojimai yra būdingi kritimo traumai ir galėjo gautis nukentėjusiajam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn; tarp A. K. girtumo ir įvykusio kritimo nuo laiptų yra galimas priežastinis ryšys; kad A. K. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi ilgalaike koma, hipostatiniu plaučių uždegimu, atlikus pakartotinį tyrimą, A. K. kraujyje rasta 0,66 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 35–40), teisėtai ir pagrįstai papildė VDI 2008 m. lapkričio 17 d. Nelaimingo atsikimo darbe aktą Nr. 2, jame nurodydamas šias priežastis, t. y. 1.1 teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams; laiptai nesaugūs naudoti, nes neatitinka esminio statinio saugaus naudojimo reikalavimo; pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 1.2 darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimai. Darbuotojas darbo vietoje buvo neblaivus, jo kraujyje rastas 0,66 promilės etilo alkoholio, pažeista: „Sargo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.61, patvirtintos 2005 m. kovo 25 d., UAB „Šiaulių kelias“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-DS, 12.1 punktas: „sargui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas“, bei UAB „Šiaulių kelias“ tvarkos taisyklių 73.8 punktas „dirbantiesiems draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, o taip pat pasirodyti darbe neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų“. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2010 m. kovo 29 d. teismo ekspertizės akte Nr. 10-0329 užfiksuota, kad siaurėjančių pakopų plotis siauriausioje vietoje yra 0 cm, lipant į viršų iš laiptų kairės pusės per keturias pakopas (68 cm) yra neapsaugoti nei siena, nei turėklais. Taigi ne tik darbuotojo saugos, bet ir laiptų neatitikimas nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, buvo pažeisti. Teismas sprendė, kad atsakovo nustatytos aplinkybės įvertintos tinkamai, teismas neturi pagrindo abejoti jų objektyvumu ir teisingumu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sutiko su VDI padaryta išvada, t. y. kad A. K. po sunkios traumos taip ir neatsigavo iš komos ir 2009 m. balandžio 24 d. mirė, įvykio tyrimo ir apskaitos dokumentuose nurodytą „sunkų“ nelaimingą atsitikimą perkvalifikavo į „mirtiną“.

Pareiškėjas abejojo R. R. atlikto tyrimo objektyvumu. Iš ginčijamo akto matyti, kad R. R. sprendime pasirašė kaip jo rengėjas, tačiau sprendimą priėmė VDI direktoriaus pavaduotoja, kuriai suteikta teisė priimti tokius sprendimus. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti atlikto tyrimo objektyvumu ir išsamumu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nusprendė paskirti pakartotinį tyrimą ir remdamasis Taisyklių 36 punktu, jį atlikęs, kaip baigiamąjį procedūros aktą, priėmė 2012 m. birželio 5 d. VDI sprendimą. Sutiko su VDI išvada, kad A. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Nuostatų reikalavimus. Teismas nenustatė VDI sprendimo neteisėtumo pagrindų. Įvertinus tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė iš esmės dėl Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto, konstatavo, kad VDI, nepažeisdama Taisyklių ir Nuostatų reikalavimų, atliko pakartotinį tyrimą, neviršydama jai suteiktų įgaliojimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą 2012 m. birželio 5 d. VDI sprendimą.

III.

Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 30–34), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą ir atlyginti išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo nagrinėjimu.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje administracinėje byloje A602-1333/2013 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas panaikino administracinius aktus dėl procedūrinių pažeidimų nepasisakydamas dėl kitų į teismą besikreipusio asmens motyvų, susijusių su materialiniais teisiniais santykiais – dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, siekiant nustatyti, ar įvykis yra susijęs su darbu (ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai yra nelaimingo atsitikimo darbe priežastis). Pareiškėjo įsitikinimu, atitinkamo ginčo dalis ir vėl liko neišnagrinėta, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju, šios bylos teisingam išsprendimui buvo reikšminga patikrinti, ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. laiptų neatitikimas nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, tačiau ar šie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nenustatė.

Teigia, kad skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas nei patvirtino, nei paneigė priežastinio ryšio egzistavimą tarp 2010 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 10-0329 konstatuotų statinio saugaus naudojimo reikalavimų neatitikimų ir nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d. Paties savaime statinio saugaus naudojimo reikalavimų nesilaikymo egzistavimas nebūtinai sukelia tam tikrus (konkrečius) padarinius. Siekiant įrodyti nukentėjusiojo sužalojimų kilmę turi būti nustatytas pagrįstas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikiančių (veikusių) nesaugių darbo aplinkos veiksnių ir jų sukeliamų (sukeltų) padarinių. Nei byloje atliktų ekspertizių išvados, nei kiti esantys įrodymai to nepatvirtina.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teismo eksperto nurodytoje išvadoje nustatytų aplinkybių ir rėmėsi išimtinai tik laiptų neatitiktimi norminių teisės aktų reikalavimams, visiškai neatsižvelgdamas toje pačioje išvadoje atliktos analizės dėl atskleistų saugaus naudojimo reikalavimų bei priežastinio ryšio tarp norminių teisės aktų pažeidimo ir padarinių. Pagal 2011 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akte Nr. EKM 98/11 (01) pateiktas išvadas sužalojimai yra būdingi kritimo traumai ir galėjo gautis nukentėjusiajam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn, o tarp A. K. girtumo ir įvykusio kritimo nuo laiptų yra galimas priežastinis ryšys.

Viso teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas kėlė klausimą, kokią įtaką įvykio metu turėjo staigus grindų lygio pasikeitimas, kai tikėtina, kad nuo laiptų asmuo nukrito jau praėjus staigų grindų lygio pasikeitimą (duomenų, kad šis siauresnis laiptų pakopų plotis galėjo lemti kritimą, byloje nėra). Nėra pagrindo išvadai, kad faktinis visų laiptų pakopų reikalaujamo pločio neišlaikymas (plotis 5 cm siauresnis) taip pat galimas vertinti kaip staigus grindų lygio pasikeitimas. Be to, kaip keturių pakopų neapsaugojimas nuo kritimo galėjo paveikti nelaimingą atsitikimą darbe, kai nustatyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam galėjo gautis kai nukentėjusysis krito išilgai laiptų pakopų lipimo linijos, o ne per neapsaugotą nuo kritimo pakopų pusę.

Atsakovas VDI atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 44–47) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad tiek VDI, atlikdama pakartotinį tyrimą, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visus byloje surinktus duomenis.

Atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertas S. M., įvertinęs faktinę laiptų, nuo kurių 2008 m. spalio 16 d. nukrito A. K., būklę, teismo ekspertizės akte Nr. 10-0329 pateikė išvadą, kad laiptai iš esmės nėra saugūs naudojimui.

Pastebi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime ar VDI atlikto pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe papildymo akte tokia nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kaip padidintų reikalavimų laiptams, kurie skirti evakuacijai, neišlaikymas, neįvardinta, todėl minėtos priežasties pagrįstumo nagrinėjimas ir/ar įvertinimas apskritai negalimas. Pažymi, kad VDI, nustatydama ir priimdama sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, visada vadovaujasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio, 44 straipsnio 4 dalies bei 46 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir šiuo atveju vienareikšmiškai tenka konstatuoti, kad darbdavys neįgyvendino reikiamų priemonių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti.

Pažymi, kad ekspertizės akte ekspertas labai aiškiai įvardija, kad sužalojimai būdingi kritimo traumai ir galėjo gautis nukentėjusiam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn, galva atsitrenkiant į plokštumą, galimai į grindų paviršių ties laiptų apačia. Ekspertas nurodė, jog remiantis sužalojimų pobūdžiu ir laiptų konstrukcija, galima teigti, kad A. K. galėjo susižaloti lipant laiptais žemyn ir krentant nuo laiptų, tikėtina, jam esant žemiau laiptų sukimosi pakopų. Teigia, kad ir antrasis teismo ekspertas pripažįsta, jog laiptai nebuvo saugūs ir dėl to A. K. galėjo nukristi.

Nurodo, jog faktinė aplinkybė, kad A. K. buvo neblaivus įvertinta ir ji atsispindi nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių aprašyme. Pareiškėjo nuomonės, kad A. K. sveikatos būklės sutrikimas galėjo turėti įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti, teismo ekspertai nepatvirtina.

Pažymi, kad darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais, įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Šios darbdavio pareigos netinkamas vykdymas sudarė visas sąlygas nelaimingam atsitikimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 40–42) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pažymi, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog UAB „Pastatų konstrukcijos“ atlikta ekspertizė konstatavo, kad sumontuoti laiptai skiriasi nuo projektinio sprendimo dėl pasikeitusių pakopų formos bei dėl minimalaus pakopos gylio neišlaikymo, dėl ko rizika kritimui padidėja. Todėl daro išvadą, kad saugių ir sveikų darbo sąlygų pareiškėjas nesudarė, o priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. ekspertizės akte Nr. EKM 98/11 (01) konstatuoti sužalojimai, kurie galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn. Neužtikrinęs darbuotojo saugumo, darbdavys nepaisė statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 35 punkto reikalavimų. Tokie darbdavio veiklos užtikrinant darbuotojų saugumą trukumai yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir padarinių. Pažymi, kad pareiškėjas yra finansiškai pajėgi įmonė, galėjusi visapusiškai užtikrinti darbuotojams saugią aplinką, tačiau nesiėmė įmanomų ir protingų priemonių maksimaliai užtikrinti darbuotojų saugumą.

Pareiškėjo teiginys, kad tarp A. K. neblaivumo ir įvykusio kritimo nuo laiptų neva yra galimas priežastinis ryšys, yra tik tikimybinio pobūdžio nuomonė, nepaneigiantis šioje byloje padarytų išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-99, VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d. UAB „Šiaulių kelias“ sargui A. K., pakartotinio tyrimo akto bei VDI 2012 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (37)SD-8429 teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad UAB „Šiaulių kelias“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkią traumą patyrė sargas A. K. (2008 m. spalio 16 d. A. K. nukrito nuo vidaus laiptų, vedančių į pastato antrame aukšte įrengtas sargo patalpas, nuo patirtų sužalojimų A. K. 2009 m. balandžio 24 d. ligoninėje mirė). Ištyrus įvykį, 2008 m. lapkričio 17 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus – jo kraujyje rasta 0,77 promilės etilo alkoholio, kas akte buvo nurodyta kaip vienintelė nelaimingo atsitikimo priežastis. A. K. nesutiko su tyrimo išvadomis. VDI Šiaulių skyriaus iniciatyva buvo sukviesta statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, kuri nustatė, kad „laiptai ir porankiai kaip visuma yra saugūs naudojimui“. A. K. 2009 m. sausio 12 d. kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama dar kartą įvertinti tas pačias aplinkybes. Buvo paskirta techninė ekspertizė, kurios akte Nr. SE09-04 nurodyta, kad sumontuoti laiptai skiriasi nuo projektinio sprendimo, dėl pasikeitusių pakopų formos bei dėl minimalaus pakopos gylio neišlaikymo, rizika kritimui padidėja. Atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, VDI Šiaulių skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius patikslino 2008 m. lapkričio 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2., nurodydamas papildomą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. A. K. 2012 m. kovo 14 d. kreipėsi į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama paskirti pakartotinį tyrimą dėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtos dar vienos ekspertizės (ekspertizės aktas  Nr. 10-0329). 2012 m. balandžio 5 d. Įsakymu buvo paskirtas A. K. nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas, kurį atliko ir pakartotinio tyrimo aktą surašė vyriausiasis darbo inspektorius R. R.. 2012 m. gegužės 18 d. pakartotinio tyrimo akte, atsižvelgiant į papildomai gautą informaciją (ekspertizės aktą Nr. 10-0329 ir ekspertizės aktą Nr. EKM 98/11 (01), patikslintos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir naujai suformuluotos nelaimingo atsitikimo priežastys: „Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams“ bei „Darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimai“. 2012 m. birželio 5 d. VDI sprendimu buvo patvirtinta, kad 2012 m. gegužės 18 d. pakartotinio tyrimo aktas atitinka Nuostatų reikalavimus.

Pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti ginčijamus aktus ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas panaikino administracinius aktus dėl procedūrinių pažeidimų, nepasisakydamas dėl kitų į teismą besikreipusio asmens motyvų, susijusių su materialiniais teisiniais santykiais –  dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, siekiant nustatyti, ar įvykis yra susijęs su darbu (ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai yra nelaimingo atsitikimo darbe priežastis). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartyje konstatavo, kad: nors Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-99 pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes turėjo būti paskirtas papildomas, o ne pakartotinis tyrimas, nes buvo remiamasi nauja medžiaga, kurios nebuvo pirminio tyrimo metu, ši aplinkybė negali būti pagrindu teigti, kad šis priimtas įsakymas buvo neteisėtas, kadangi vien formalus pažeidimas negali sudaryti pagrindo naikinti administracinį aktą; VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d. UAB „Šiaulių kelias“ sargui A. K., pakartotinio tyrimo aktas priimtas remiantis Nuostatų 12 punkte numatyta galimybe papildyti ankstesnį tyrimo aktą, kuriam (tokiam papildymui) Nuostatai specialių formos reikalavimų neįtvirtina; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (37)SD-8429 yra baigiamasis procedūros aktas, priimtas, remiantis Taisyklių 36 punktu, atlikus paskirtą pakartotinį (papildomą) tyrimą. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis jau iš esmės pasisakė dėl Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto teisėtumo procedūrine ir formos prasme, todėl, konstatavęs, kad pareiškėjo atstovas nagrinėjant bylą iš naujo iš esmės sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartyje pateiktu Įsakymo ir Pakartotinio tyrimo akto vertinimu, taip pat tuo, kad VDI, nepažeisdama Taisyklių ir Nuostatų reikalavimų, atliko pakartotinį (papildomą) tyrimą, kurio metu priimti ginčijami aktai yra teisėti ir pagrįsti, skundą atmetė kaip nepagrįstą.  

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad ginčo dalis ir vėl liko neišnagrinėta, kadangi šiuo atveju buvo reikšminga patikrinti, ar įvykio metu buvo darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir ar šie pažeidimai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, jog sutikti su tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog ne tik darbuotojo saugos, bet ir statinio saugaus naudojimo reikalavimai, t. y. laiptų neatitikimas nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, buvo pažeisti, ir nusprendė, kad atsakovas šias aplinkybės įvertinto tinkamai: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti. Statybos įstatymo, reglamentuojančio esminius statinio reikalavimus,  4 straipsnio 1 dalis (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija, galiojusi nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) nustatė, kad  statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų  saugaus naudojimo reikalavimus, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos. Nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, kurio nuostatos taikomos statiniams, pradėtiems projektuoti nuo šio įsakymo įsigaliojimo, numatė, kad laiptinių laiptų maršų nuolydį reikia numatyti ne mažesnį kaip 1:1, pakopos plotį 0,30 m. Rūsiuose ir pastogėse pakopos plotis gali būti sumažintas iki 0,26 m.

Nuo 2002 m. vasario 5 d. iki 2008 m. sausio 3 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 patvirtinto STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, kuris yra privalomas normatyvinius statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų dokumentus rengiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat statybos dalyviams, valstybinėms statybos ir statybos specialiųjų reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms, 12, 12.1, 15, 16, 17, 17.3, 18, 18.3 punktai nustato, kad esminio statinio reikalavimo „Naudojimo sauga“ (toliau – esminis reikalavimas) įvykdymas užtikrinamas statinių projektavimo, statybos ir tinkamo naudojimo metu numatomų reikalavimų ir priemonių visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais. Šie reikalavimai ir priemonės yra susiję su šiomis rizikos faktorių grupėmis: paslydimai, kritimai, smūgiai; nudegimai, elektros traumos, sprogimai; avarijos, įvykstančios dėl transporto priemonių judėjimo.  Pirmoji grupė (paslydimai, kritimai, smūgiai) iš esmės apima sužeidimus, atsirandančius dėl:  statinių naudotojų paslydimo ir kritimo smūgio, statinių naudotojams praradus pusiausvyrą (pvz., krentant, susidūrus ar paslydus);  tiesioginio smūgio ar kontakto, statinio naudotojui atsitrenkus į pritvirtintas ar judančias statinių konstrukcijas, judančių ir krintančių statinių konstrukcijų smūgių. Prie šios paskutiniosios kategorijos reikia priskirti kūno sužalojimo riziką dėl sąveikos su judančiomis statinių konstrukcijomis, t. y. sužnybimo, sutrupinimo, pjovimo ir kt. Kiekvieno rizikos faktoriaus atveju yra sudarytas nelaimingų atsitikimų statiniuose rizikos analizės lapas, apibendrinantis rizikos priežastis, reikalavimus šiai rizikai išvengti, tam tikras statybos produktų grupes ir šių produktų charakteristikas. Kritimo rizikos faktoriui gali būti priskiriamas ir sužalojimas (patempimas) nesant smūgio poveikio. Kritimas taip pat gali sukelti tiesioginį smūgį ir sužalojimą. Rizikos apibūdinimas: kritimo riziką galima suskirstyti į: kritimą paslydus; kritimą užkliuvus ar apvirtus; kritimą pasikeitus grindų lygiui. Kritimas staigiai pasikeitus grindų lygiui: rizika kyla dėl esminio staigaus grindų lygio pasikeitimo, galinčio sukelti kritimą, kai nėra tinkamų aptvėrimų ar naudojami netinkami laiptai, pritvirtintos lipynės ar rampos. Dėl kritimo pasikeitus grindų lygiui rizikos kontroliuojamas įvairių priemonių, skirtų žmonėms vertikaliai judėti statiniuose, išdėstymas ir matmenys. Įvairiems statinių tipams taikomi skirtingi reikalavimai. Čia įvertinamas pakopų aukštis ir gylis, taip pat laiptų aikštelės ir turėklai. Kontroliuojamas maksimalus, patogus naudoti rampų nuolydis, atsižvelgiant į neįgaliųjų asmenų saugą.

Sandėlio su pagalbinėmis patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriose yra laiptai, nuo kurių nukrito A. K., rekonstrukcijos techninis projektas parengtas 2007 m., šis statinys pripažintas tinkamu naudoti 2007 m. gruodžio 24 d. (I t., b. l. 21–24, 28–29). Faktinis laiptų pakopų plotis vietoje, kur jie nėra siaurėjantys, yra nuo 24,5 cm iki 25,4 cm (siaurėjančių pakopų siauriausioje vietoje – 0 cm) (I t., b. l. 11–28), todėl, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad šis statinys, ir dėl bylai aktualaus saugaus naudojimo reikalavimų, susijusių su laiptų pakopų gyliu, nesilaikymo, pagrįstai įvardintas kaip neatitinkantis esminių statinio reikalavimų.         

Pareiškėjo skundžiamame Pakartotinio tyrimo akte, kuris, kaip jau minėta, priimtas atlikus papildomą tyrimą, remiamasi teismo ekspertizės aktu Nr. 10-0329 (ekspertizę 2010 m. kovo 29 d. atliko teismo ekspertas profesorius S. M.) dėl statinio projekto ir statinio dalinės ekspertizės (I t.,  b. l. 11–34), kuriame konstatuota, kad: laiptų pakopų plotis neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 35 punkto reikalavimų; laiptų konstrukcija neapsaugo nuo kritimo staigiai pasikeitus grindų lygiui: lipant į viršų iš laiptų kairės pusės per keturias pakopas yra neapsaugota nuo kritimo nei siena, nei turėklais; dėl šios priežasties laiptai netenkina esminio statinio saugaus naudojimo reikalavimo, kuris detalizuotas statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(4):1999; dėl nurodytų akivaizdžių pastato neatitikčių esminiam statinio saugaus naudojimo reikalavimui ir taip pat dėl to, kad nebuvo parengtas darbo projektas, o statinio sprendinių dokumentuose nebuvo reikiamų žymų su statinio techninio prižiūrėtojo ir statinio statybos vadovo parašais, komisija negalėjo pastato pripažinti tinkamu naudoti (I t., b. l. 10). Pakartotinio tyrimo akte taip pat įvertintos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 98/11 (01) padarytos išvados (I t.,  b. l. 35–40), kad sužalojimai yra būdingi kritimo traumai ir galėjo gautis nukentėjusiajam krentant kniūbsčiam nuo laiptų žemyn; tarp A. K. girtumo ir įvykusio kritimo nuo laiptų yra galimas priežastinis ryšys; tarp A. K. girtumo ir gydymo eigos priežastinio ryšio nėra; A. K. mirė nuo galvos smegenų sumušimo, kuris komplikavosi ilgalaike koma, hipostatiniu plaučių uždegimu (I t. b. l. 10). Įvertinus minėtas aplinkybes, Pakartotinio tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastys, papildant 2008 m. lapkričio 17 d. surašytą nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, suformuluotos taip: 1. Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams. Laiptai nesaugūs naudoti, nes neatitinka esminio statinio saugaus naudojimo reikalavimo. Pažeista Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktas. 2. Darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimai. Darbuotojas darbo vietoje buvo neblaivus, jo kraujyje rastas 0,66  promilės etilo alkoholio. Tuo pažeista: „Sargo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.61, patvirtintos 2005 m. kovo 25 d., UAB „Šiaulių kelias“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-DS, 12.1 punktas: „sargui draudžiama ateiti į darbą neblaiviam, darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines bei toksines medžiagas“, bei UAB „Šiaulių kelias“ darbo tvarkos taisyklių 73.8 punktas „dirbantiesiems draudžiama darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, o taip pat pasirodyti darbe neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų“.

Pažymėtina, kad tiek 2008 m. lapkričio 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2, tiek VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2012 m. gegužės 18 d. mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. spalio 16 d. UAB „Šiaulių kelias“ sargui A. K., pakartotinio tyrimo akto surašymo metu galiojusios redakcijos Nuostatais patvirtintoje Nelaimingo atsitikimo darbe akto formoje (Forma N-1) nustatyta, kad akto 17 punkte turi būti nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, kurios išvardijamos eilės tvarka pagal svarbą, nurodant pažeidimo ryšį su atsitikimu ir neįvykdytų norminių teisės aktų pavadinimus, juos priėmusias ar tvirtinusias institucijas, pasirašymo datas, straipsnius, punktus ir pateikiant reikalavimų tekstą ar nuorodą į priedą su tekstu. 2008 m. lapkričio 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 (I t., b. l. 77–78) nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys – „Sargo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 61“, patvirtintos 2005 m. kovo 25 d. ir UAB „Šiaulių kelias“ direktoriaus įsakymu Nr. 9-DS, UAB „Šiaulių kelias“ darbo tvarkos taisyklių nuostatų, susijusių su draudimu ateiti į darbą neblaiviam ar darbo metu vartoti alkoholinius gėrimus – dar 2009 m. balandžio 22 d. VDI Šiaulių skyriaus sprendimu, gavus 2009 m. balandžio 2 d. Statinio projekto ir statinio ekspertizės aktą (I t., b. l. 132–134), buvo papildytos dar viena – antra pagal svarbą – priežastimi: „Padidėjusi rizika kritimui dėl sumontuotų laiptų neatitikimo projektiniam sprendimui: siaurėjančių pakopų ruože pasikeitusių vidurinių pakopų formos (vidurinės pakopos yra sąlyginai labai siauros) ir minimalaus pakopos gylio neišlaikymo. (2009 m. balandžio 22 d. „Statinio projekto ir statinio ekspertizės akto“ Nr. SE09-04 4 punktas“ (I t., b. l. 130). Nei pareiškėjas UAB „Šiaulių plentas“, nei trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. šio 2009 m. balandžio 22 d. VDI Šiaulių skyriaus sprendimo nustatyta tvarka neskundė, todėl ši priežastis – statinio saugaus naudojimo reikalavimo, t. y. laiptų neatitikimas nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, pažeidimas – nenuginčytu administraciniu aktu, iki priimat šioje byloje ginčijamą 2012 m. gegužės 18 d. aktą, jau nurodyta kaip viena (pagal svarbą antra) iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Be to, ir byloje pateiktų bei įvertintų įrodymų visuma sudarė ir sudaro pagrindą teigti esant neabejotinai nustatytoms dviem faktinėms aplinkybėms, kurių iš esmės neginčija nei viena administracinės bylos šalis: nelaimingas atsitikimas, t. y. trauma, dėl kurios A. K. vėliau mirė, buvo patirta jam darbo metu esant neblaiviu, lipant darbo vietoje, kurioje saugią aplinką privalo užtikrinti pareiškėjas, esančiais laiptais, kurie neatitinka teisės aktais nustatytų reikalavimų, tame tarpe – reikalavimų dėl laiptų pakopų pločio (gylio). Duomenų, kad kitokie nei minėti veiksniai, t. y. A. K. neblaivumas ir laiptų neatitikimas nustatytiems esminiams statinio reikalavimams, galėjo lemti nelaimingo atsitikimo priežastis, nėra: įvykio niekas nematė, apžiūrų ir ekspertizių duomenys taip pat neleidžia atkurti detalesnių sužalojimo susidarymo aplinkybių, todėl kitokių, nei VDI nurodytos, nelaimingo atsitikimo priežasčių, kaip, pavyzdžiui, kad ir koordinacijos sutrikimas dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo, nurodymas būtų grindžiamas prielaida, kadangi nėra tokias priežastis patvirtinančių duomenų, kaip, pavyzdžiui, apie A. K. sveikatos būklės pablogėjimą betarpiškai įvykio metu. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, VDI turėjo pagrindą minėtas aplinkybes – A. K. neblaivumą ir laiptų neatitikimą teisės aktų reikalavimams – įvardinti nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis.

Vertinant VDI sprendimą ginčijamu 2012 m. gegužės 18 d. aktu pakeisti nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių svarbos eiliškumą, kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pateiktu vertinimu: nors objektyviai tiek neblaivumas, tiek minėtas laiptų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, t. y. mažesnis nei nustatytas pakopų plotis (gylis), galėjo būti svarbiausia jo kritimo nuo laiptų ir traumos patyrimo priežastimi, visgi būtina atsižvelgti į tai, kad nustatytas A. K. neblaivumo laipsnis, netgi įvertinus, kad jis sumažėjo nuo įvykio iki kraujo mėginio paėmimo (I t., b. l. 35–41), teisės aktais priskiriamas prie lengvų (pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 nutarimu Nr. 452, ir Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos 2006 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505, nuostatas lengvas neblaivumo laipsnis nustatomas alkoholio koncentracijai kraujyje esant nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), taip pat kad nėra duomenų, jog iki prieidamas laiptus, A. K. būtų buvęs nekoordinuotas (suklupęs, sudaužęs ką nors ar pan.), be to, pagal eksperto išvadą, jis jau buvo nulipęs laiptų dalimi, kur laiptų pakopos yra dar siauresnės, todėl galima manyti, kad svarbiausia kritimo nuo laiptų priežastimi buvo pusiausvyros netekimas, padėjus kojos pėdą ant mažesnio nei nustatyta pločio pakopos, dėl ko padidėja rizika kristi kniūpsčiam laiptais žemyn, o taip, pagal eksperto išvadas, tikėtina, ir krito A. K..     

Kadangi VDI, ginčijamame akte nurodydama nelaimingo atsitikimo priežastis, iš esmės pagrindė priežastinį ryšį tarp atsitikimo ir neįvykdytų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių objektyvumu ir teisingumu, atitinkamai – ir naikinti ginčijamų aktų šiuo pagrindu, o įvertinęs Taisyklėse bei Nuostatuose įtvirtintus reikalavimus, taikomus atliekant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad VDI, atlikdama tyrimą, kurio metu buvo papildytas 2008 m. lapkričio 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, ir priimdama Pakartotinio tyrimo aktą, nepažeidė šių teisės aktų reikalavimų ir neviršijo jai suteiktų įgaliojimų.

Kadangi Pakartotinio tyrimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir pareiškėjo skundžiamo VDI 2012 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo tik konstatuota, kad mirtino nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinis tyrimas ir tyrimo medžiaga atitinka Nuostatų reikalavimus, bei nuspręsta laikyti Pakartotinio tyrimo aktą bei tyrimo metu surinktą medžiagą pagal apyrašą Nelaimingo atsitikimo darbe 2008 m. lapkričio 17 d. akto Nr. 2 neatsiejama dalimi.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti teiginiai, kad nei ginčijamuose administraciniuose aktuose, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįsta kaip aplinkybės, kad laiptai neatitinka evakuaciniams laiptams keliamų reikalavimų bei kad lipant į viršų laiptai iš kairės pusės per keturias pakopas yra neapsaugoti nuo kritimo nei siena, nei turėklais, nagrinėjamu atveju galėjo lemti nelaimingą atsitikimą, nėra reikšmingi, kadangi nelaimingo atsitikimo priežastimi teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams Pakartotinio tyrimo akte buvo nurodytas atsižvelgiant į tai, kad laiptų pakopų plotis buvo apie 5 cm siauresnis už teisės aktais nustatytą, ir būtent tai VDI ir pirmosios instancijos teismo vertinimu buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių.

VDI vykdomo nelaimingo atitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl A. K. sužalojimo, vėliau – ir mirties, 2011 m. gruodžio 22 d. buvo nutrauktas (II t., b. l. 107–125), savaime nebuvo ir nėra pagrindas pripažinti VDI sprendimą neteisėtu (ABTĮ 58 str.).

Apibendrindama minėtas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai bei bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

                                                        Artūras Drigotas