Baudžiamoji byla Nr. e1S-1-493/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00043-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.14.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Zeno Leonavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui,

n u s t a t ė:

1.       Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Zenas Leonavičius (toliau – ir prokuroras) 2022 m. gruodžio 7 d. perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams baudžiamąją bylą kartu su 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, taip pat, G. J. kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

2.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.  Teismas motyvavo, kad peržiūrėjus dokumentus, kurie suskaitmeninti, įkelti bei teismui matomi per Liteko sistemą, konstatuojama, kad matomi tik 83 dokumentai. Išreikalavus baudžiamosios bylos popierinį variantą – 8 tomus, dalies dokumentų, apie kuriuos nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra, nurodant, kad jie įkelti į IBPS. Nutartyje taip pat nurodoma, kad baudžiamojon atsakomybėn trauktino juridinio asmens atstovas N. S. dėl jokių aplinkybių, susijusių su atstovaujamo juridinio asmens veikla, iš vis nepasisakė. Taip pat ir G. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino.

3.       Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Zenas Leonavičius skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.  

3.1.       Prokuroras skunde nurodo, jog teismas pripažįsta, kad iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juose nėra numatyta galimybė teisėjui perduoti bylą prokurorui, kai byla perduodama su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau remiasi tuo, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Nurodo, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tačiau teismas nenurodė konkrečių pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu reikalavimų ar kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, tik aptarė aukščiau nutartyje paminėtus atskirus dokumentų IBPS trūkumus bei proceso dalyvių (G. J. N. S.) paaiškinimus dėl jų santykio su nusikalstamomis veikomis.

3.2.       Skunde neneigiama, kad pagal IBPS esantį patvirtintą bylos dokumentų apyrašą esantį atitinkamoje grafoje yra patvirtinti ne visi dokumentai, tačiau jie visi yra sukelti aptariamoje IBPS esančioje byloje. Be to, teismui prokuroro pareikalavus pateikti baudžiamosios bylos popierinį variantą, visa byla buvo išsiųsta teismui ir teismas iš bylos popierinio varianto galėjo vertinti ir vertino joje esančius dokumentus, pvz. kaltinamosios G. J. ir juridinio asmens atstovo N. S. protokoluose užfiksuotus paaiškinimus ir kitus dokumentus.

3.3.       Nors teismas nutartyje nurodė, kad, susipažinus su trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovo N. S. apklausos protokolu, pastarasis dėl jokių aplinkybių, susijusių su atstovaujamo juridinio asmens veikla ar kaltės klausimu, iš vis nepasisakė, nurodydamas, kad jam nieko nežinoma ir jis nėra kompetentingas asmuo. Tačiau, iš šio asmens 2022 m. spalio 11 d. apklausos protokolo matosi, kad jis buvo apklausiamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas bei paaiškino, kas jam žinoma apie šios įmonės veiklą. Teismo išvada, kad jis nežino apie pastarosios įmonės nurodytą atitinkamame pranešime apie įtarimą veiklą ir kad jis negali pasisakyti apie įmonės kaltės klausimą, negali būti vertintina, kad tai yra pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu reikalavimų trūkumai ar esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. N. S. ir apklausiamas kaip įmonės atstovas ir pranešime apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad su bausmės rūšimi sutinka, tik prašė baudą sumažinti bei jos sumokėjimą išdalinti ilgesniam laikotarpiui, tai nereiškia, jog jis nesutinka su proceso užbaigimu paminėtu dokumentu.

3.4.       Atitinkamai iš G. J. kaip įtariamosios 2022 m. spalio 6 d. apklausos protokolo matosi, kad ji iš esmės prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką, paaiškino veikos aplinkybes ir nurodė, kad suprato, jog padėjo įmonės vadovei apgaulingai tvarkyti apskaitą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl buvo pagrindas jos atžvilgiu taikyti BK 64' straipsnį ir jai bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš 2022 m. spalio 18 d. protokolo dėl galimybės kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, matyti, kad G. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išvis nepasisakė dėl veikos įvykdymo, nes šiame protokole ir nėra tokio reikalavimo išsiaiškinti šią aplinkybę. Su prokuroro siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu G. J. sutiko. Ji tik nurodė, kad nesutinka su siūlomos baudos dydžiu ir prašė jį sumažinti.

3.5.       Skunde taip pat pažymima, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas apskritai nereikalauja, kad kaltinamieji prisipažintų padarę nusikalstamas veikas. BPK 418 straipsnyje yra nurodytas tik reikalavimas, kad kaltinamasis tam neprieštarautų ir kaltininko būtų atlyginta ar pašalinta padalyta žala arba būtų įsipareigojimas padarytą žalą atlyginti. Šioje byloje mokėjimo nurodymas Nr. 1236 patvirtina, kad civilinis ieškinys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėtas. Be to, jeigu teismui kilo abejonių dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas vadovaudamasis BPK 423 straipsnio 1 dalimi, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, gali priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje yra apklausta virš 70 asmenų susijusių su metalo laužo supirkimo neteisėtu įforminimu, todėl teismo turėtų būti vertintinas greito proceso ir jo ekonomiškumo principų reikalavimas.

4.       Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Prokuroro skundas tenkinamas.

5.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, sprendžia, kad nutartis, kuria baudžiamoji byla, kaltinant G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtni)“ inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, perduota prokurorui,  neatitinka BPK 420 straipsnio 1 dalies nuostatų. 

6.       Apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui grindė tuo, kad buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą. Teismo manymu, apylinkės teismui buvo pateikta ne visa bylos medžiaga, be to, tiek trauktinio baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovas, tiek kaltinamoji G. J. savo kaltės nepripažino. Teigiama, kad, atsižvelgiant į proceso šalių teisinę poziciją, į kaltinamųjų teisėtą lūkestį užbaigti procesą supaprastinto proceso tvarka, taip pat, į proceso operatyvumą, bylos perdavimas nagrinėti teisme nėra tikslingas, todėl byla perduota prokurorui trūkumams pašalinti.

7.       BPK 419 straipsnyje nustatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti: 1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; 2) trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu; 3) nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką; 4) išvardyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.

8.       BPK 420 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Taigi šiuo atveju nustatytas baigtinis teismo sprendimų priėmimo, gavus teisme prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašas. Jeigu teismui bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ar jam kilo pagrįstų abejonių, teismas nutartimi turi perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pačiu išsiunčiant kaltinamajam prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nuorašą (BPK 423 straipsnis).

9.       Skundžiamoje nutartyje motyvuojama, kad bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje dėl nustatytų trūkumų, iš esmės sudarančių pagrindą bylą perduoti prokurorui, pažeistų proceso greitumo principą ir kaltinamųjų teisėtus lūkesčius dėl supaprastinto – greito proceso užbaigimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui prieštarauja proceso operatyvumo principui bei pažeidžia kaltinamųjų teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Apylinkės teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje taikė įstatymo analogiją ir vadovavosi bendraisiais bylos perdavimo prokurorui pagrindais, numatytais BPK 234 straipsnio 2 dalyje. Supaprastintas baudžiamasis procesas reglamentuojamas atskirame baudžiamojo proceso įstatymo skyriuje, kurio normos šio proceso metu ir taikomos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį teisinį reglamentavimą, įgyvendino ir suteikė prioritetą baudžiamojo proceso greitumo principui – kai prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatyme numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. 

10.       Kita vertus, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso principų ir procesinių garantijų įgyvendinimą, galimybė taikyti bendrąsias baudžiamojo proceso normas išlieka.  Tais atvejais, kai teismui nėra visiškai aiškus kaltinimo turinys, apimtis ar nustatomi kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ir teismas negali priimti teismo baudžiamojo įsakymo, BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą nagrinėti teisme. Toks sprendimas galimas tada, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, tada iš supaprastinto proceso pereinama į bendrąjį baudžiamąjį procesą.

11.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K- 1- 696/2016). Formuojamoje teismų praktikoje BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius bei kitos aplinkybės turinčios reikšmės bylai išnagrinėti teisingai (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

12.       Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus atitinka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškime nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodytas baudžiamojo įstatymo straipsnis, reglamentuojantis kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taip pat pareiškime yra nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie kaltinamuosius, jų pozicija, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kiti baudžiamosios bylos duomenys. Skundžiamoje nutartyje nurodyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai nelaikytini esminiais, dėl kurių byla negali būti perduodama nagrinėti teisme. Tokio praktika suformuota ir naujausiuose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. e1S-264-487/2022 ir 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis byloje Nr. e1S-270-851/2022).

13.       Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartis turi būti naikinama, baudžiamoji byla kartu su 2022 m. gruodžio 5 d. pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina pirmosios instancijos teismui vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, arba perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais, arba nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais, priėmimui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas                                                                                        Arūnas Paštuolis