Civilinė byla Nr. e2A-352-921/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18561-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.2.4.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Autovienetas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HT Trucks and Parts“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Autovienetas“ ir R. B. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 213,54 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 18 d. su atsakovei priklausančia transporto priemone vilkiku „Mercedes-Benz Actros 1841“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu padaryta žala automobiliui „Porsche Panamera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo apdraustas, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Automobilio remonto išlaidas sudarė 3 213,54 Eur. Tokio dydžio išmoka buvo išmokėta. Eismo įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl pareiga atlyginti žalą tenka atsakovei. Be to, atsakovė leido vairuoti jai priklausančią transporto priemonę asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonės. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo asmens. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, todėl privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė privalo atlyginti žalą, nes būdama didesnio pavojaus šaltino savininku ir turėdama pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, šios pareigos nevykdė, dėl tokio elgesio atsirado turtinė žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir atsargiai nevykdymo rezultatas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nebuvo šio eismo įvykio dalyve. 2018 m. gegužės 18 d. pristatė vilkiką „Mercedes-Benz Actros 1841“ į trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ plovyklą, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), nes buvo reikalinga salono valymo paslauga. Pristačius vilkiką, UAB „Autovienetas“ paprašė jį palikti šalia esančioje aikštelėje. Vilkiko pervaryti į kitą vietą nebuvo jokio būtinumo, kadangi autoplovykla siūlė salono valymo paslaugą, kuri galėjo būti teikiama prie vilkiko. Atsakovė neturi jokio ryšio su R. B., kuris sukėlė eismo įvykį. Šis asmuo buvo autoplovyklos darbuotojas, už kurį visą atsakomybę turi prisiimti jo darbdavys – UAB „Autovienetas“. Ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio. Atsakovė niekaip negalėjo daryti įtakos UAB „Autovienetas“ darbuotojų veiksmams, kurie turėjo tik suteikti salono valymo paslaugą vilkiko buvimo vietoje. UAB „Autovienetas“ turi atlyginti ieškovei žalą, kadangi ši bendrovė buvo eismo įvykio metu vilkiko valdytoja, nes jai buvo perduotas vilkiko faktinis ir materialus valdymas. Nesant atsakovės veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, tačiau nesutinka būti patraukta atsakove. Nurodė, kad nėra atsakinga už jos darbuotojo R. B. veiksmais sukeltą eismo įvykį. Šio įvykio metu R. B. buvo UAB „Autovienetas“ darbuotojas, ėjęs automobilių aptarnavimo specialisto pareigas. Tačiau į jo funkcijas neįėjo salono valymo paslaugų atlikimui paliktų transporto priemonių vairavimas. Eismo įvykio metu R. B. neturėjo teisės vairuoti, todėl tokio nurodymo darbdavys darbuotojui negalėjo duoti. Darbuotojas dėl nežinomų aplinkybių nusprendė sėsti už vilkiko vairo, kurios nepriklausė nuo darbdavio valios. Eismo įvykio dieną R. B. buvo laisvadienis. R. B. veiksmai vertintini kaip savavališki ir nesusiję su jo darbinėmis funkcijomis. R. B. prisiėmė visą atsakomybę už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. B. atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, jog iki 2018 m. liepos 13 d. dirbo UAB „Autovienetas“ automobilių plovėju Kaune, Jonavos g. 106. 2018 m. gegužės 18 d. buvo eilinė darbo diena. Apie 14 valandą jis gavo direktoriaus žodinį nurodymą atlikti vilkiko „Mercedes-Benz Actros 1841“ salono cheminį valymą. Vilkikas stovėjo įmonės „Helio ratai“ teritorijoje. Jis buvo atvarytas anksčiau, todėl reikėjo atvairuoti prie plovyklos. Direktorius nurodė vairuoti vilkiką, nes žinojo, kad jis moka vairuoti, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Trečiasis asmuo, vykdydamas nurodymą, paėmė plovykloje buvusius automobilio raktus ir, važiuodamas su vilkiku, susidūrė su pirma eismo juosta važiavusiu automobiliu. Dėl įvykio jis buvo pripažintas kaltu, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas. R. B. pripažįsta kaltę, tačiau nesutinka su kitais buvusio darbdavio teiginiais. Darbo vietoje darbo grafikų nebūdavo. Ta diena buvo įprasta darbo diena. Tą dieną direktoriaus plovykloje nebuvo, bet nurodymus jis davė telefonu, tai buvo įprasta praktika. Dėl eismo įvykio darbdavys jam jokių pretenzijų pareiškė, tačiau po kokių 3–4 mėnesių atvyko ir pareikalavo parašyti paaiškinimą, kurį pridėjo prie bylos. Paaiškinimo turinį direktorius diktavo, sakė, kad tai formalus dalykas, pretenzijų jam neturi ir neturės. Paaiškinime neteisingai nurodyta, kad eismo įvykio metu jam buvo poilsio diena. Turėdamas menkas teisines žinias, nepagalvojo ir paaiškinimo turiniui neteikė reikšmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui R. B. 300 Eur atstovavimo išlaidas. 2021 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“ 1 418 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 513 Eur bylinėjimosi išlaidas už prašymo parengimą.
7. Teismas bylą nagrinėjo iš esmės pagal ieškovės reikalavimą atsakovei. Ieškovė nesutiko pakeisti atsakovo byloje, teigė, jog atsakovė tinkama.
8. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo R. B.. Teismas neturėjo pagrindo netikėti R. B. paaiškinimais, liudytojų parodymais, kad eismo įvykio metu R. B. dirbo įprastu darbo grafiku, nes jie neturi teisinio suinteresuotumo. Sprendė, kad R. B. savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino, todėl, atlyginus žalą, jam bet kokiu atveju gali būti reiškiamas regresinis reikalavimas.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė susitarė su UAB „Autovienetas“ dėl paslaugos teikimo ir transporto priemonę paliko sutartoje vietoje, užvedimo raktus perdavė paslaugos teikėjui. Tokiu būdu UAB „Autovienetas“ tapo faktiniu ir materialiuoju valdytoju. Kadangi eismo įvykį sukėlė šios bendrovės darbuotojas, UAB „Autovienetas“ privalo atsakyti už padarytą žalą. Ši pareiga kildintina ir tuo atveju, jei R. B. eismo įvykio dieną būtų turėjęs laisvadienį. Aplinkybė, kad klientų transporto priemonių užvedimo raktai prieinami bet kam, net ir darbinių funkcijų neatliekantiems asmenims, rodė, kad UAB „Autovienetas“ nevykdė rūpestingumo ir apdairumo pareigos, todėl didesnio pavojaus šaltinis (vilkikas), kurio valdytoju buvo UAB „Autovienetas“, tapo lengvai prieinamu kitiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad atidumo ir rūpestingumo pareigos nevykdė, t. y. elgėsi neteisėtai, ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“. Ieškovei nesutikus patraukti atsakove UAB „Autovienetas“, teismas reikalavimus atsakovės atžvilgiu atmetė kaip pateiktus netinkamam atsakovui.
10. Įvertinęs ieškovės procesinį elgesį, kuris sąlygojo atstovavimo išlaidų atsiradimą byloje, iš ieškovės trečiajam asmeniui R. B. priteisė jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
11. Papildomu sprendimu teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ 2021 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš viso 1 418 Eur, tačiau teismas šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo sprendimu nesprendė. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo patyrė papildomas išlaidas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą, taip pat į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, šias išlaidas priteisė trečiojo asmens naudai iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
12.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidus proceso normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo priėmimą, kas sudaro pagrindą naikinti sprendimą absoliučiais pagrindais. Teismas nenurodė teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, sprendimo nemotyvavo. Teismas nurodė vieną motyvą, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autovienetas“ privalo atsakyti už padarytą žalą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl esminių bylos aplinkybių. Teismas nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyse nenurodė ir neaptarė byloje dalyvaujančių šalių ir jų atstovų žodinių paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų.
12.2. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimo nepagrįstumą daugiausia nulėmė tai, kad teismas selektyviai aptarė atrinktus įrodymus, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė R. B. paaiškinimams, o ne rašytiniams įrodymams, ieškovės ir UAB „Autovienetas“ paaiškinimams. Teismas nenurodė, kodėl atmetė UAB ,,Autovienetas“ rašytinius įrodymus ir argumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, kad R. B. prie ginčo vilkiko vairo sėdo neturėdamas spec. teisės vairuoti transporto priemonę, kad R. B. vairuotojo pareigos UAB ,,Autovienetas“ jo darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose nenumatytos, kad eismo įvykio metu vilkiką R. B. vairavo jo laisvadienio metu, kad policijos dokumentuose bei eismo įvykio deklaracijoje, paaiškinime R. B. nurodė, jog asmeniškai prisiima atsakomybę už sukeltą eismo įvykį).
12.3. Teismas išėjo už ieškinio ribų ir priėmė siurprizinį sprendimą. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo dalyką, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, šalių procesinę padėtį. Joks materialinis reikalavimas ieškiniu UAB ,,Autovienetas“ nebuvo reiškiamas, aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo išvadas, nebuvo šalių įrodinėjamos ir tiriamos, dėl jų nei šalys, nei UAB ,,Autovienetas“ procesiniuose dokumentuose nepasisakė. UAB ,,Autovienetas“, byloje dalyvaudamas trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, negalėjo gintis nuo ieškovės reikalavimo atsakovei. Tokiu būdu teismas pažeidė UAB ,,Autovienetas“ teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į teisingą teismą. Sprendimo siurprizinį pobūdį rodo ir tai, kad teismas priėmė trečiajam asmeniui nepalankų procesinį sprendimą. Įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, UAB ,,Autovienetas“ kiltų neigiamos teisinės pasekmės, kurios reikštų naują ieškinį, grindžiamą prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, lemiančiais bylos baigtį.
12.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė susitarė su UAB ,,Autovienetas“ dėl paslaugų teikimo. Šios aplinkybės nebuvo nei tirtos, nei nustatytos. Byloje nėra užsakymo lapo, sutarties, sąskaitos. Teismas nesiaiškino, ar atsakovė perdavė UAB „Autovienetas“ darbuotojams ginčo vilkiką ir raktelius. Atsakovė nepaneigė, kad vilkiko raktai, tikėtina, buvo palikti užvedimo spynelėje. Nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad eismo įvykio dieną R. B. vairavo vilkiką, vykdydamas darbines funkcijas. Byloje nėra objektyvaus įrodymo, jog UAB ,,Autovienetas“ vadovui eismo įvykio dieną skambino R. B., kad vadovas jam davė nurodymus. R. B. paaiškinimas dėl eismo įvykio nenuginčytas, jame nurodytas aplinkybes patvirtina darbo grafikas, eismo įvykio deklaracija, policijos medžiaga. R. B. patvirtino, jog paaiškinimas surašytas ir pasirašytas jo paties asmeniškai, todėl nepagrįstas R. B. nurodomas patirtas spaudimas surašyti minėtą paaiškinimą. Tai vertina kaip gynybinę poziciją. Be to, teisme neapklaustas UAB ,,Autovienetas“ direktorius D. K..
12.5. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnį trečiojo asmens atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“, o ne atsakovė turi atlyginti už R. B. veiksmais eismo įvykio metu padarytą žalą. Darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, tačiau už žalą padarytą ne darbo metu atsako pats darbuotojas. Eismo įvykio dieną R. B. darbinių funkcijų neatliko; darbdavio nurodymo vairuoti transporto priemonę, neturint vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę sėstis už vilkiko vairo, negavo. Policijos dokumentuose ir eismo įvykio deklaracijoje nėra duomenų apie UAB ,,Autovienetas“ atsakomybę už eismo įvykį. UAB ,,Autovienetas“ vadovas savo parašu nepatvirtino su eismo įvykiu susijusių dokumentų. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakinga už žalą yra UAB „Autovienetas“.
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – nepriteisti UAB „Autovienetas“ bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismas pažeidė proceso teisės normos, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovės arba atsakovės) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. UAB „Autovienetas“ nebuvo nei ieškovės, nei atsakovės pusėje. Iš trečiojo asmens procesinio elgesio nebuvo aišku, kurios šalies pusėje jis yra. Teismas šių aplinkybių nevertino. Dėl šios priežasties nepagrįsta, kad išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.
14. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo tenkinti trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas iš atsakovės paaiškinimų padarė išvadą, kad vilkikas „Mercedes-Benz Actros 1841“ buvo perduotas valymo paslaugai atlikti. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie šią aplinkybę patvirtintų – rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, paslaugos užsakymas raštu nebuvo pateiktas ir priimtas, transporto priemonė buvo palikta ne plovyklos teritorijoje. Atsakovė negalėjo paaiškinti kas, kada užsakė šią paslaugą. Atsakovė neįsitikino, ar transporto priemonė buvo palikta saugiai, ar jos valdymas tikrai perduotas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip buvo perduoti vilkiko rakteliai. Atsakovė tokiais savo veiksmais, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai, todėl jai tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atlieka neteisėtus veiksmus arba nesilaiko reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir taip nesudarytų prielaidų, kad kiti asmenys galėtų užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį ir juo padaryti žalos, bus laikomas kaltu dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo, kartu ir dėl žalos atsiradimo.
15. Atsakovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą dėl žalos subjekto. Neteisėtus veiksmus atliko UAB „Autovienetas“, t. y. nebūtų vairavęs UAB „Autovienetas“ darbuotojas R. B. ginčo transporto priemonės, nebūtų kilęs eismo įvykis.
15.2. Nurodo, kad UAB „Autovienetas“ klaidingai teigia dėl įrodinėjimo, kadangi pati UAB „Autovienetas“ turėjo imtis veiksmų dėl įrodinėjimo. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kažkas iš UAB „Autovienetas“ plovyklos vairuos vilkiką. Atsakovė vilkiką paliko UAB „Autovienetas“ nurodytoje vietoje, kadangi salono valymo paslauga teikiama lauke. Atsakovė nebuvo suteikusi leidimo UAB „Autovienetas“ vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę. Atsakovės veiksme, kuris pasireiškė vilkiko pristatymu valymo paslaugai gauti, nėra neteisėtumo ir nėra sąsajos su įvykusiu eismo įvykiu, kilusia žala.
15.3. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad priimtas siurprizinis sprendimas. Visos sprendimu nustatytos aplinkybės buvo tirtos ir gautos, be kita ko, iš eismo įvykį sukėlusio R. B..
15.4. Teismas teisingai atmetė trečiojo asmens motyvą, kad R. B. argumentai yra gynybinė pozicija. R. B. faktą apie D. K. nurodymą sėsti prie vilkiko vairo ir vairuoti jį aprašė savo atsiliepime, dėl jos teikė žodinius parodymus teisminio nagrinėjimo metu.
16. Trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja, jog trečiasis asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik tada, kai laimi ta šalis, kurios pusėje buvo trečiasis asmuo. UAB „Autovienetas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš pralaimėjusios šalies nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių laimėtų bylą. UAB „Autovienetas“ pati neprašė įstoti į bylą, ji buvo įtraukta į bylą atsakovės prašymu. Nors atsiliepime į ieškinį prašė teismo ieškinį nagrinėti savo nuožiūra, bylos nagrinėjimo teisme jos pozicija nesutapo nei su ieškovės, nei atsakovės pozicija.
16.2. Teismas nenustatė, kad trečiasis asmuo savo veiksmais ar neveikimu vilkino bylą, kad jo pateiktiems procesiniams dokumentams nustatyti trūkumai. UAB ,,Autovienetas“ savalaikiai vykdė teismo nurodymus, bylos nagrinėjimo žodinio teismo posėdžio metu teikė išsamius paaiškinimus, tuo tikslu kreipėsi teisinės pagalbos, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nenustačius trečiojo asmens netinkamo elgesio teisminio nagrinėjimo metu, teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo.
16.3. Nesivadovautina apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika. Nurodytose bylose buvo aišku, kurios šalies pusėje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, priešingai nei nagrinėjamoje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinio reikalavimas dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo priteisimo, ir papildomo sprendimo, kuriuo priteistos iš ieškovės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
19. Apeliantės trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus CPK 270 straipsnio reikalavimus, nes teismas nenurodė teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, nenurodė ir neaptarė byloje dalyvaujančių šalių ir jų atstovų žodinių paaiškinimų, liudytojų parodymų, sprendimo nemotyvavo, todėl egzistuoja absoliutus jo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
20. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Skundžiamas sprendimas yra iš esmės teisingai motyvuotas – pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių, jų atstovų paaiškinimus, įvertino liudytojų paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, sprendime nėra aptarti absoliučiai visi apeliantės pateikti teiginiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų ar yra nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009).
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus, o apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų kitų argumentų.
Dėl siurprizinio sprendimo
23. Apeliantė UAB „Autovienetas“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir priėmė siurprizinį sprendimą. Pažymėjo, kad aplinkybės, kuriomis teismas grindė savo išvadas, nebuvo šalių įrodinėjamos ir tiriamos, dėl jų nei šalys, nei UAB ,,Autovienetas“ procesiniuose dokumentuose nepasisakė. Teisėjų kolegija šiuos motyvus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai.
24. Apeliantė teisingai nurodo, kad draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat turi būti nurodytas ir pats reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, ieškovas turi pridėti prie ieškinio įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimais) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018).
26. Taigi, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne tik ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės, bet ir atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios jo atsikirtimų į ieškinį pagrindą.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė yra tinkama šalis byloje, atsakovė kaip ginčo vilkiko valdytoja privalo atlyginti eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, kadangi vilkiką paliko ir leido vairuoti asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonės. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į ieškinį tvirtinto, kad ji nėra tinkama šalis byloje, eismo įvykio dieną vilkiką pristatė į apeliantės trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ plovyklą salono valymo paslaugai gauti. Nurodė, kad eismo įvykį sukėlė trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ darbuotojas R. B., už kurį visą atsakomybę turi prisiimti jo darbdavys trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“. Tuo tarpu UAB „Autovienetas“ tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su atsakovės pozicija, jog UAB „Autovienetas“ yra atsakinga už savo darbuotojo R. B. veiksmais sukeltą eismo įvykį. Teigė, kad eismo įvykio dieną R. B. buvo laisvadienis, todėl jis negalėjo atlikti darbinių funkcijų. Be to, tvirtino ir tai, kad nedavė nurodymo vairuoti vilkiką darbuotojui, neturinčiam specialios teisės vairuoti šią transporto priemonę. R. B. savavališkai ir vienasmeniškai nusprendė sėsti už vilkiko vairo, kas nepriklausė nuo darbdavio valios. R. B. patvirtino, kad jis yra atsakingas už eismo įvykį. 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“, siekdami pagrįsti savo poziciją dėl tinkamo atsakovo byloje, papildomai argumentavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė užsakė valymo paslaugas trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ plovykloje ir kad taip perdavė jai vilkiko valdymą (2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 40 sek.; 38 min. 00 sek.).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo ar atmetimo atsakovės atžvilgiu, ginčo kvalifikavimo, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes vertino ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (atsakovė kaip vilkiko valdytoja privalo atlyginti eismo įvykio metu vilkiko padarytą žalą), atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodytas faktines aplinkybes (tai, kad vilkiko faktinį valdymą perdavė trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“), taip pat trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ atsiliepime ir teismo posėdžių metu nurodytas faktines aplinkybes (tai, kad ji nėra atsakinga už jos darbuotojo padarytą žalą). Išklausius 2021 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys, iš jų ir apeliantė UAB „Autovienetas“, bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėjo teisę pasisakyti tiek dėl ieškovės ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų, tiek dėl savo procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių. Apeliantė UAB „Autovienetas“ žinojo atsakovės poziciją dėl netinkamo atsakovo byloje ir taikytinos atsakomybės UAB „Autovienetas“, turėjo galimybę į šiuos argumentus atsikirsti, pateikdama savo poziciją, ir, minėta, ja pasinaudojo (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis). Be to, neabejotina ir tai, kad apeliantė turėjo suprasti pirmosios instancijos teismo siūlymą pakeisti atsakovę tinkama šalimi ir iš to galimai kilsiančias pasekmes. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė UAB „Autovienetas“ nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir nustatinėdamas ieškovės ieškinio ir atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė siurprizinį sprendimą. Nurodytos ir nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamas procesinis sprendimas nebuvo trečiajam asmeniui siurprizinis.
29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą ir dėl to, kad priimtas sprendimas nepalankus trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų.
30. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagrindas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, dalyvauti byloje yra aplinkybė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms, neturi teisinio pagrindo spręsti, kad apeliantei, dalyvaujant byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis ir pareigomis, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl jos teisių ir pareigų. Kitoks aiškinimas paneigtų CPK 47 straipsnyje įtvirtintą trečiojo asmens instituto prasmę. Tuo vadovaujantis, apeliantės argumentai apie skundžiamo sprendimo siurprizinį pobūdį atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kitų UAB „Autovienetas“ apeliacinio skundo argumentų
33. Apeliantė UAB „Autovienetas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji, o ne atsakovė turi atlyginti už R. B. veiksmais eismo įvykio metu padarytą žalą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą daugiausia nulėmė selektyviai atrinkti ir įvertinti įrodymai, tuo tarpu byloje nėra objektyvių duomenų, kad vilkikas buvo perduotas apeliantei – rašytinė sutartis dėl valymo paslaugų nesudaryta, paslaugos užsakymas raštu nepateiktas.
34. CK 6 knygos XXXV skyriuje įtvirtintos bendrosios nuostatos, reguliuojančios atlygintinų paslaugų teikimą, pagal kurią atlygintinių paslaugų sutartis yra konsensualinė ir laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys pasiekė susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų. CK atlygintinų paslaugų teikimo bendrosios nuostatos šiai sutarčiai nenumato privalomos rašytinės formos reikalavimo. Pagal CK 1.71 straipsnio 2 dalį, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, vien aplinkybė, kad byloje nepateikta rašytinė sutartis dėl atlygintinių valymo paslaugų teikimo, nereiškia, kad tokia sutartis sutarties šalių susitarimu nebuvo sudaryta. Šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti tarp atsakovės ir UAB „Autovienetas“ buvus susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo (CPK 178 straipsnis).
35. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Įstatymas nėra įtvirtinęs sąlygų, kurioms esant tam tikri faktai gali būti nustatyti bei kurios sąlygos daro tokio fakto nustatymą neleistinu. Taigi, fakto nustatymas galimas, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šalis pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
36. Pažymėtina, kad byloje nebuvo ginčo, kad iki eismo įvykio atsakovei vilkikas priklausė ne nuosavybės teise, o turto valdymo teise, byloje nėra duomenų apie ginčo vilkiko savininką. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl eismo įvykio metu didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo, svarbu nustatyti, kas faktiškai eismo įvykio metu buvo vilkiko valdytojas.
38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovė susitarė su apeliante UAB „Autovienetas“ dėl valymo paslaugos teikimo, paliko apeliantei vilkiką, taip perdavė faktinį vilkiko valdymą (CK 4.28 straipsnio 3 punktas). Kadangi eismo įvykį sukėlė šios įmonės darbuotojas, spręstinas UAB „Autovienetas“ atsakomybės klausimas dėl didesnio pavojaus šaltinio valdymo, bet ne atsakovės. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atžvilgiu ieškinį atmetė.
39. Pažymėtina, kad klausimas dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo apeliantės UAB „Autovienetas“ atsakomybės taikymo, galimybės netaikyti civilinės atsakomybės (apeliantės argumentai, kad ji nedavė nurodymų vairuoti ginčo vilkiką, kad į R. B. pareigas neįėjo transporto priemonių vairavimas ir kt.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
40. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su papildomu sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš ieškovės priteisė trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė apeliaciniame skundė nurodo, kad trečiasis asmuo nebuvo nei ieškovės, nei atsakovės pusėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrindo iš ieškovės priteisti trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas neturėjo.
41. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). CPK 47 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Iš to seka, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.
42. Civilinio proceso normose tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
43. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, daro išvadą, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tokia pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertintos trečiojo asmens dalyvavimo procese aplinkybės, suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1198-943/2020; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018, 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1111-889/2021, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1483-933/2019).
44. Ieškovė teisingai nurodo, kad papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“, nevertino kieno pusėje byloje dalyvavo trečiasis asmuo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 29 d. protokoline nutartimi nutaręs įtraukti į bylą trečiąjį asmenį UAB „Autovienetas“ taip pat nenurodė, kieno pusėje jis dalyvaus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia įvertinti aplinkybes ir pasisakyti, kurios šalies pusėje (ieškovės ar atsakovės) dalyvavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Autovienetas“.
45. Nustatyta, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, byloje nesutiko būti patraukta atsakove, nurodė, kad negali atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ atsikritimus į ieškinį, tai, kad ji savo argumentais iš esmės siekė palaikyti ieškinio reikalavimą dėl tinkamos atsakovės, taip pat siekė, kad ieškovė laimėtų bylą ir taip išvengtų galimai savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo, sprendžia, kad trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, šią aplinkybę patvirtina ir pačios UAB „Autovienetas“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl dalyvavimo ieškovės pusėje (apeliacinio skundo 11 psl., antra pastraipa).
46. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, t. y. paneigė ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ poziciją byloje dėl tinkamo atsakovo. Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas ieškovės, t. y. šalies, kurios interesus palaikė UAB „Autovienetas“, nenaudai. Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų UAB „Autovienetas“ priteisimas iš ieškovės aptariamu atveju prieštarautų CPK 47 straipsnio 4 daliai, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, draudžiama veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, interesus. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“ bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, papildomas sprendimas naikintinas, UAB „Autovienetas“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo byloje atmetamas.
47. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
48. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino procesines bei materialines teisės normas, reguliuojančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo klausimus. Atsižvelgiant į tai, papildomas sprendimas naikintinas, klausimas išsprendžiamas iš esmės: trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Autovienetas“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetamas (CPK 47 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.
51. Atmetus apeliantės UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.
52. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo. Ieškovė apeliacinį skundą pateikė dėl pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ byloje dalyvavo ieškovė pusėje, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsiskyrė. Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ prašymą tenkino, priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė dėl priimto papildomo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, o trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ – atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo UAB „Autovienetas“ ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė papildomą sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Autovienetas“ iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, todėl jį panaikino. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą iš trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
53. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 105,14 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį (PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą), todėl jos priteistinos iš trečiojo asmens UAB „Autovienetas“. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti 105,14 Eur išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą ieškovė prašė UAB „Autovienetas“ apeliacinį skundą patenkinti, o apeliacinis skundas buvo atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atmesti trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Autovienetas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Autovienetas“, juridinio asmens kodas 304282023, 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Tomas Romeika
Jurgita Sujetienė
Rasa Urbanavičiūtė