Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                               Baudž. byla Nr. 1A-188-317/2010

Teisėja: Lina Šafronienė                                            (Proceso Nr. 61-1-0890-07)

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                         2.4.7.             

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui Jonui Kvaraciejui, nuteistajam V. K., nukentėjusiojo  atstovei Jelenai Koltakovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. bei jo gynėjo-advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1d. laisvės atėmimu 3 metams. Iš nuteistojo V. K. Valstybinei ligonių kasai priteistas 5188 Lt. civilinis ieškinys, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G. 582,85 Lt. turtinei žalai atlyginti ir 40000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, o valstybei 1766,21 Lt. išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajam A. G..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. K. nuteistas už tai, jog 2007-07-08 apie 2 val. baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. G. į galvą, padarydamas jam dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžį, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo susikaupimą dešinės ausies būgninėje ertmėje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje skiltyse, dešinio veidinio nervo paralyžių, dešinės ausies kurtumą, kirstinę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje t.y. sunkiai sutrikdė A. G. sveikatą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti, kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes ir vienpusiškai nagrinėjo bylą nukentėjusiojo naudai. Teismas nepagrįstai atmetė liudininkės I. Z. parodymus, tačiau patikėjo J. G.-G. parodymais, kuri paaiškino, jog jos vyrui A. G. smūgį jis sudavęs stovint jiems vienas priešais kitą veidais, nors A. G. savo parodymuose teigė, kad jam smūgį sudavė žmogus, priėjęs prie jo iš nugaros pusės. Prieštaringus jų parodymus patvirtina ir I. Z. įrašytas ir pateiktas pokalbio su A. G. garso įrašas.

Apelianto įsitikinimu, nesutampa J. G.-G., A. G., I. N., N. N., A. J. parodymai tyrimo metu ir teisme, jie nepastovūs, netvirti, painūs ir melagingi, tačiau teismas kažkodėl tai jais patikėjo, tačiau visiškai nepagrįstai nepatikėjo ir atmetė V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B. parodymus.

Nuteistojo gynėjas skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-21 nuosprendį ir priimti naują-išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai pripažino V. K. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 135 str. 1 d.

Apelianto įsitikinimu, nuteistojo kaltė įvykdžius šį nusikaltimą nėra įrodyta, nes iš byloje apklaustų 12 liudytojų, 10 jų nepatvirtina, kad V. K. būtų sudavęs smūgį A. G., o pagrindinis įrodymų šaltinis pagrindžiant kaltinimą yra tik įvykio metu buvusios neblaivios liudytojos J. G. parodymai. Pasak apelianto, liudytoja J. G. parodė, kad matė kaip V. K. smogė į veidą kumščiu A. G. jiems stovint vienas priešais kitą veidas į veidą. Toks A. G. sužalojimo mechanizmas neatitinka nuosprendžio teiginių, nes jo parodymai iš esmės paneigia liudytojos J. G. parodymus, kurių pagrindu V. K. buvo nuteistas. Nukentėjusysis davė parodymus, kad sužalojimo metu V. K. šalia nematė iš viso, išgirdęs kažką šaukiant „atsargiai“, atsisukęs ir pajutęs smūgį į veido sritį. Kaip suprato iš situacijos, smūgis buvo suduotas žmogaus, priartėjusio iš nugaros. Tokie esminiai prieštaravimai šių asmenų parodymuose teismui nesukėlė jokių abejonių, kadangi nuosprendyje teigiama, kad teismas tiki liudytojos J. G. parodymais. Tačiau neanalizuojama ir neaptariama, kodėl atmetami nukentėjusiojo parodymai, kad V. K. priešais jį nebuvo.

Apelianto nuomone, negalima sutikti su teismo išvadomis, kad liudytojos J. G. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, kad ji atpažino nuteistąjį iš nuotraukų, kad matė įvykį ir kitaip būtų negalėjusi nurodyti įvykio detalių ir mechanizmo, nes jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, o atpažinimas atliktas pažeidžiant BPK 191 str., 192 str. reikalavimus ir vertintinas kaip niekinis.

Apelianto nuomone, teismas pateiktą nukentėjusiojo A. G. ir liudytojų I. Z. bei J. G. pokalbio įrašą kažkodėl vertino kaip I. Z. bandymą paveikti A. G., nors pokalbis tik patvirtina, kad A. G. nebuvo žinoma kas jį sužalojo. Tai paneigia jo ir  J. G. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji parodė, kad po įvykio kalbėjo su A. G. ir nurodė jį sumušusį V. K.. Gi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas eilę kartų, tokios aplinkybės ikiteisminiam tyrimui nenurodė. Apelianto teigimu, teisminio bylos nagrinėjimo metu abu sutuoktiniai pateikė jau „paderintus" parodymus, neva J. G. pasakojusi sutuoktiniui kas jį sužalojo, o A. G. tai patvirtino.

Skunde teigiama, kad parodymus teisme pakeitė ir liudytoja I. N.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 28 d. ( b.l. 125) praėjus pusmečiui po įvykio) ji nurodė: „vėliau sužinojau, kad buvo sumuštas A. G., tačiau prie kokių aplinkybių nežinau, asmeniškai nemačiau". 2009m. gruodžio 2 d. apklausoje ji nurodė, kad „sekančią dieną A. G. buvo prastos būklės, todėl su juo apie įvykį bare nepasikalbėjom. Kai A. G. jau buvo geresnės sveikatos būklės, buvo susitikusi su juo pasikalbėti ir jis neminėjęs kas jam sudavė smūgį (b.l. 141).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši liudytoja vėl pakeitė parodymus:ji nurodė, kad kalbėjosi su A. G. praėjus porai dienų po įvykio ir jis jai papasakojo, kad jį sumušė V. K..

Apelianto teigimu, teismas ne tik kad neįvertino nukentėjusiojo ir šių dviejų liudytojų parodymų pakeitimo, bet ir nepriėmė jų atžvilgiu jokio procesinio sprendimo dėl melagingų parodymų, kaip numato BPK, įvardijo jų parodymus kaip nuoseklius, patikimus ir jais pasirėmė, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas parodymus kitų dešimties liudytojų, patvirtinančių nuteistojo nekaltumą, įvertino kritiškai ir paneigė įvairiais motyvais-suinteresuotumu, draugyste ir t.t., o V. K. kaltinančiuose nukentėjusiojo, J. G. ir I. N. prieštaringuose parodymuose suinteresuotumo neįžvelgia. Tai jog šališkai vertinamos bylos aplinkybės ir iš esmės iškraipoma bylos medžiaga, rodo teismo išankstinį nusistatymą.

Apeliantas nurodo, jog teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. reikalavimus, nepatikrinęs įrodymų nustatyta tvarka, savo šališkais samprotavimais paneigė svarbias bylos aplinkybes, tuo apribodamas nuteistojo teisę į gynybą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. G. nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendį laiko teisėtu ir pagrįstu, o su nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniais skundais nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.

Nukentėjusiojo A. G. atstovė bei prokurorė prašė atmesti nuteistojo bei jo gynėjo skundus, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo-advokato J.Kvaraciejaus apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino V. K. kaltu padarius LR BK 135 str. 1d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantų, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais  įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo motyvų:

Visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti nuteistojo teiginiai, kad teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes ir vienpusiškai nagrinėjo bylą nukentėjusiojo naudai. Teisminio nagrinėjimo metu pilnai ir visapusiškai ištirtos visos faktinės bylos aplinkybės, pagal kurias teismas ir priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį.

Teismas pagrįstai netikėjo ir atmetė liudininkės I. Z. parodymus, o vadovavosi J. G.-G. parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka kitus nuosprendyje aptartus įrodymus. Šios liudytojos parodymai teisme, jog A. G. smūgį sudavė būtent V. K. ir tai jis padarė stovėdamas priešais nukentėjusį, neprieštarauja ne tik jos parodymams tyrimo metu, tačiau neprieštarauja ir A. G. parodymams tyrimo metu (b.l. 12-15 t.1) bei teisme(t.3 b.l. 44), kur jis aiškino, jog smūgį jam sudavė žmogus, priėjęs prie jo iš nugaros pusės. Nukentėjęs patvirtino, jog priėjus prie jo jį sužalojusiam asmeniui, jis atsisukęs ir gavęs nuo šio asmens smūgį į veidą. Tai jokiu būdu neprieštarauja J. G.-G. nuosekliems parodymams, kad A. G. sužalojęs asmuo ir nukentėjusysis stovėjo veidu vienas į kitą, kas atsispindi ir apylinkės teismo nuosprendyje.

Visiškai nemotyvuotas nuteistojo teiginys, kad prieštaringus J. G. ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina I. Z. įrašytas ir pateiktas pokalbio su A. G. garso įrašas. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo ir nuosprendyje nurodė, jog pateiktame įraše I. Z. ne vieną kartą kartoja, jog jį sužalojo ne V. K., o visai kitas asmuo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokie I. Z. teiginiai bando nukreipti nukentėjusį bei įtikinti jį, kad sužalojimus jam padarė ne V. K.. Tačiau toks vertinimas jokiu būdu nereiškia, jog teismas buvo šališkas, nes vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikimą yra teismo pareiga. Būtent pateiktas ir teisme išklausytas garso įrašas patvirtina, jog nei A. G., nei J. G.-G. nėra suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. K., pasipelnyti ar siekia kokių tai kitų tikslų, o tik siekė, kad būtų nustatytas A. G. sužalojęs asmuo.

Nepagrįsti faktiniais duomenimis apelianto skundo teiginiai, kad nesutampa J. G.-G.,A. G.,I. N., N. N., A. J. parodymai duoti tyrimo metu ir teisme, kad jie nepastovūs, netvirti, painūs ir melagingi. Apylinkės teismas ištyręs šių liudytojų parodymus, nuosprendyje smulkiai aptarė juos ir motyvavo, kodėl būtent šių liudytojų parodymais tiki ir vadovaujasi. Aptartų asmenų parodymai jei ir nesutampa, tai tik visiškai neesminėmis ir įrodomosios galios neturinčiomis detalėmis, kas yra visiškai suprantama ir paaiškinama ilgu laiko tarpu po įvykio bei tuo, jog įvykio metu šie asmenys buvo skirtingose vietose, buvo neblaivūs, todėl kai kurias neesmines detales galėjo skirtingai interpretuoti ir pateikti.

Teismas pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nepatikėjo ir atmetė V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog J. G.-G., A. G., I. N., N. N., A. J. parodymai esminėmis aplinkybėmis neprieštarauja vieni kitiems, o papildo vieni kitus ir atitinka kitus teisme ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus. Gi V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B. parodymus apylinkės teismas atmetė ir jais nesivadovavo pagrįstai ir motyvavo tokį sprendimą. Kolegija sutinka su visais apylinkės teismo argumentais.

Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvų:

Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl vadovavosi nukentėjusiojo A. G., liudytojų J. G. - G.,I. N.,N. N.,A. J., D. A. parodymais, o atmetė bei nesivadovavo kitų nuosprendyje aptartų liudytojų parodymais ir įvertino juos kaip duotus melagingai, siekiant padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismo išvados dėl V. Š., T. Š., S. B., V. K., S. B., I. Z. parodymų yra pagrįstos, todėl nėra objektyvaus pagrindo šių asmenų parodymais tikėti ir jais vadovautis. Šių liudytojų parodymai prieštarauja paties kaltinamojo parodymams, kad jis nebuvo baro patalpose tuo metu, kai buvo sumuštas A. G..

Pagrįsti apelianto teiginiai, kad pagrindinis įrodymų šaltinis pagrindžiant kaltinimą, yra liudytojos J. G. parodymai, jog ji matė, kaip V. K. smogė į veidą kumščiu A. G.. Kad tai įvyko jiems stovint vienas priešais kitą, liudytoja nuosekliai tvirtino tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti teiginiai, kad toks A. G. sužalojimo mechanizmas neatitinka nuosprendžio teiginių, ir, kad nukentėjusiojo parodymai iš esmės paneigia nenuoseklius ir prieštaringus liudytojos J. G. parodymus. Tai, kad nukentėjusysis atsisukęs į prie jo iš nugaros pusės priėjusį asmenį ir pajutęs smūgį į veido sritį, jokiu būdu nepaneigia J. G. parodymų, kad smūgį V. K. A. G. sudavė jiems stovint vienas į kitą veidu. Tokius parodymus J. G. davė viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šie parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, kad jie neatitinka ištirtų faktinių aplinkybių. Tai, jog vienos apklausos metu(t.1 b.l. 1) ji nurodė mačiusi, kaip prie A. G. ir I. N. prišoko ne vienas, o grupė vaikinų, neprieštarauja kitų apklausų metu (t.1 b.l. 3-6) jos duotiems parodymams, jog ji matė, kad prie biliardo stalo stovinčiam A. G. smūgį į veidą sudavė V. K.. Liudytojų A. G., J. G. - G., I. N., N. N., A. J. parodymai patvirtina, jog V. K. bare prie stalelio sėdėjo su I. Z. bei dar viena mergina ir dviem vaikinais ir, kad konflikto metu su V. K. buvę vaikinai taip pat dalyvavo muštynėse. Tai patvirtina ne tik A. G., J. G. - G., I. N., N. N., A. J. parodymai bet ir ta aplinkybė, jog muštynių metu vieno iš paminėtų asmenų buvo sužalotas I. N., o A.Jankauskas mušėsi su dar vienu konflikte dalyvavusiu asmeniu.

Nemotyvuotas ir nepagrįstas apelianto teigimas, kad V. K. atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant LR BPK 191 str., 192 str. reikalavimus. Kadangi atpažinimo metu buvo laikomasi šių įstatymo normų reikalavimų, apylinkės teismas pagrįstai juo vadovavosi.

Apylinkės teismas pateiktą nukentėjusiojo A. G. ir liudytojų I. Z. bei J. G. pokalbio įrašą vertino kaip to reikalaujama LR BPK 20 str. 5d. ir nėra objektyvaus pagrindo tokį įrodymų vertinimą laikyti šališku.

Skunde teigiama, kad parodymus pakeitė liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu 2008 m. sausio 28 d. (t.1 b.l. 125)  bei 2009 m. gruodžio 2 d.(t.1 b.l. 141-142) nurodžiusi, kad A. G. neminėjęs, kas jam sudavė smūgį į veidą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu ši liudytoja pakeitusi parodymus bei nurodžiusi, kad būtent iš A. G. sužinojo, jog jį sumušė V. K..

Iš bylos medžiagos matyti, jog dar apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1 b.l. 150-151) ši liudytoja nurodė, kad A. G. kaip jį sužalojusį asmenį jai nurodęs V. K. ir tai ji patvirtinusi teisme (t.3 b.l. 98-100). Tokiais jos parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jų nepaneigė ir A. G.. Būtent dėl to nebuvo pagrindo laikyti liudytojos parodymus melagingais.

Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai aptarė, kodėl V. K. naudai liudijusių liudytojų parodymus laikė prieštaringais ir įvertino juos kritiškai, o V. K. kaltinančiuose nukentėjusiojo, J. G. ir I. N. parodymuose suinteresuotumo ir prieštaringumo  neįžvelgė. Teismo motyvų ir argumentų nėra pagrindo vertinti kaip šališkų ar iškraipančių bylos medžiagą, o apelianto teiginiai, kad apylinkės teismo išvados nuosprendyje rodo išankstinį jo nusistatymą, yra visiškai nepagrįsti. Atmestini ir skundo argumentai, jog teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 4 d. reikalavimus t.y. nepatikrinęs įrodymų nustatyta tvarka, savo šališkais samprotavimais paneigė svarbias bylos aplinkybes, tuo apribodamas nuteistojo teisę į gynybą. Tokie teismo teiginiai nėra motyvuoti ir pagrįsti faktiniais duomenimis.

Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, jo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.

n u t a r ė :

Nuteistojo V. K. bei jo gynėjo-advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas                                                        Algirdas Jaliniauskas

Teisėjai                                                                      Jurgis Kiškis

                                                                              Algerdas Urbšys