Civilinė byla Nr. 2-57-808/2011
Proc. Bylos Nr.2-04-3-01496-2009-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 116.1
(S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,
sekretoriaujant Aleksandrai Fedotovai,
dalyvaujant ieškovei N. P. ir jos atstovui advokatui L. I.,
atsakovo atstovui advokatui V. K.,
teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 137-139) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpomis. Nurodė, kad butą sudaro du kambariai: 11,25 kv.m. ir 16,80 kv.m. dydžio. Ieškovė prašo paskirti jai naudotis didesniu (16,80 kv.m.) kambariu, plane (b.l. 98) pažymėtu Nr.9-4, atsakovui – mažesniu (11,25 kv.m.) kambariu, plane pažymėtu Nr.9-5, o kitas buto patalpas palikti bendrai naudotis abiems šalims; taip pat prašo lygiomis dalimis priteisti išlaidas – po 3439 Lt., susijusias su projekto įgyvendinimu ir iš atsakovo taip pat priteisti 325 Lt. už projektų ir lokalinės sąmatos parengimą. Ieškovė nurodė, kad savo kambarį šildysis elektriniu radiatoriumi, todėl krosnies nei ardyti, nei perplanuoti nereikia.
Teisme ieškovė N. P. palaikė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad turi teisę į testamentu (b.l. 103) paveldėtą 1/2 dalį buto, į kurį negali patekti. Prašo teismo padaryti viską pagal jos pateiktus patikslintus reikalavimus ir nagrinėti antrą projektą, nustatant tokią naudojimosi kambariais tvarką: jai priskirti 16,80 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 9-4 (b.l. 98), o atsakovui priskirti 11,25 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 9-5; nustatyti bendro naudojimosi patalpas: virtuvę, koridorių, tualetą ir rūsį; priteisti visas išlaidas per pusę lygiomis dalimis. Kadangi kambarį šildysis elektriniu radiatoriumi, todėl ieškovė prašo priteisti pusę turėtų išlaidų už projekto ir sąmatos parengimą ir įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis savo dalimi, nes 7 metus negali patekti į butą.
Teisme ieškovės atstovas L. I. palaikė ieškovės poziciją ir prašė teismą patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.
Atsakovo atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies ir paaiškino, kad ieškovė, pasinaudojusi savo teise kreiptis į teismą, pati užvilkino visas procedūras, nesuformuluodama reikalavimų. Atsakovas niekada netrukdė ieškovei, kuri niekada nesinaudojo minėtu butu. Atsakovas neginčija reikalavimo leisti ieškovei naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-4, juolab, kad toks buvo ir pirmasis ieškovės pasiūlymas bei projektas. Atsakovas sutiko ir sutinka, kad jam atitektų kambarys, plane pažymėtas indeksu 9-5, bei dėl bendro naudojimosi patalpų. Pažymėjo, kad ieškovė vilkino bylos nagrinėjimą, nes jau pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, teismo buvo priimtas analogiškas sprendimas. Šioje byloje tik prisidėjo projektas (numatyto remonto schema), kuris faktiškai tėra tik techninis eskizas, nesuderintas su atitinkamomis tarnybomis, todėl atsakovo atstovas nurodė nesutinkąs su būsimomis išlaidomis, nes jos turi būti realios. Padariusi remontą ir pertvarą, ieškovė galės prašyti kompensuoti dalį išlaidų. Atsakovas nesutiko ir su reikalavimu dėl projekto bei sąmatos išlaidų, nes tai yra ieškovės asmeninės išlaidos.
Ieškinys pagal patikslintus reikalavimus tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimų patvirtinti naudojimosi buto patalpomis tvarką
Bylos medžiaga nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 4-6). Nurodytą butą sudaro patalpos: du kambariai - 11,25 kv.m. ir 16.80 kv.m. dydžio, pateiktame plane (b.l. 98) pažymėti indeksais atitinkamai 9-5 ir 9-4; tualetas su vonia (indeksas 9-2), koridorius (indeksas 9-1), virtuvė (indeksas 9-3) ir rūsys (indeksas R-16). 11,25 kv.m. ir 16,80 kv.m. dydžio kambariai (indeksai 9-5 ir 9-4) yra pereinami.
Įstatymas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl naudojimosi 40,49 kv.m. ploto dviejų pereinamųjų kambarių butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė teismui pateikė projektą dėl buto faktinio padalijimo (b.l. 97-98), su kuriuo atsakovas sutiko. Bylos nagrinėjimo metu šalims iš esmės susitarus dėl jas tenkinančios naudojimosi nurodyto buto patalpomis tvarkos, nustatant, kad ieškovė naudosis 16,80 kv.m. ploto kambariu (indeksas 9-4), o atsakovas naudosis 11,25 kv.m. ploto kambariu (indeksas 9-5) bei abi šalys bendrai naudosis bendro naudojimosi patalpomis: virtuve (indeksas 9-3), koridoriumi (indeksas 9-1), vonia su tualetu (indeksas 9-2) ir rūsiu (indeksas R-16), konstatuotina, kad tokia naudojimosi butu tvarka šalių ginčą išspręstų tik pastačius kambaryje (indeksas 9-4) pertvarą, kad atsakovas realiai galėtų patekti į savo kambarį (dabar į jį galima patekti tik perėjus ieškovei priskirtą kambarį (indeksas 9-4)).Tik tada tokia naudojimosi butu tvarka nepažeistų šalių interesų ir neužkirstų kelio realiai įgyvendinti nuosavybes teises bei nesudarytų sąlygų kilti ginčams ateityje. Nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad, nustatant naudojimosi butu tvarką, yra pagrindas vadovautis ieškovės pateiktu buto padalijimo planu – projektu, pagal kurį pereinami kambariai būtų izoliuoti pertvara ir turėtų atskirus įėjimus; tokiu būdu pagal pateiktą projektą 16,80 kv.m. pereinamas kambarys ir 11,25 kv. m. izoliuotas kambarys taptų vienodais – po 11,25 kv.m. ploto izoliuotais kambariais. Ieškovės pateiktame projekte yra numatyti pertvaros ir kambarių po pertvaros įrengimo dydžiai. Šiuo metu ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra krosnis, šildanti abu kambarius, todėl padalinus butą ir nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, krosnimi būtų šildomas vienas kambarys (indeksas 9-5), o ieškovei priklausantis kambarys būtų šildomas elektriniu radiatoriumi, ką teismui pažymėjo pati ieškovė, teigdama, jog krosnies griauti nėra pagrindo, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei priskirtame kambaryje (indeksas 9-4) būtų padaryta pertvara, izoliuojanti abu kambarius, teismas mano, jog tikslinga ieškovei paskirti naudotis 16,80 kv. m. kambariu (projektiniame plane pažymėtu Nr. 4), o atsakovui paskirti naudotis 11,25 kv.m. kambariu su krosnimi (projektiniame plane pažymėtu Nr. 5), kitas buto patalpas palikti bendram naudojimui. Tuo pačiu darytina išvada, kad pereinamo kambario pertvara turi būti statoma abiejų bendraturčių lėšomis, nes toks buto faktinis atsidalijimas, įrengiant izoliuotus kambarius, pagerins abiejų šalių (tiek ieškovės, tiek ir atsakovo) gyvenimo sąlygas.
Dėl reikalavimo lygiomis dalimis šalims priteisti išlaidas, susijusias su projekto įgyvendinimu ir projekto ir lokalinės sąmatos parengimą.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3439 Lt projekto įgyvendinimui už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto darbų atlikimą ir 325 Lt. už projektų ir lokalinės sąmatos parengimą.
Įstatymas numato, kad vienam iš bendraturčių nevykdant savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). CK 4.83 str. 4 d. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. CK 4.83 str. 2 d. 1 p. numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Iš byloje esančios R. N. projektavimo firmos preliminaraus projekto ir 2010-07-26 lokalinės sąmatos Nr.1 (b.l. 141-142) matyti, kad bute būtina atlikti remonto darbus, susijusius su pertvarkos įrengimu. Ieškovė ir atsakovas yra minėto buto bendraturčiai, todėl abu privalo rūpintis bendros nuosavybės išsaugojimu bendru sutarimu. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad siūlė ieškovei atlikti remonto darbus jiems abiems nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė taip pat nėra raštu informavusi atsakovo apie būtinybę remontuoti bendrąją nuosavybę ir atlikti remonto darbus, nors teismui ir nurodė sutinkanti juos atlikti pati, tačiau tik lėšas padalinant per pusę abiems šalims. Kadangi šiuo metu ieškovė nėra atlikusi jokių remonto darbų minėtame bute, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo būsimas buto remonto išlaidas – 3439 Lt - šiuo metu yra nepagrįstas ir todėl atmestinas. Pažymėtina, kad visgi tik ieškovė ėmėsi iniciatyvos parengti projektus dėl buto patalpų perplanavimo, tam, kad abi šalys galėtų lygiomis teisėmis naudotis minėto buto patalpomis, ir dokumentais pagrindė apmokėjimą už projekto (500 Lt - b.l. 108) ir lokalinės sąmatos (150 Lt – b.l. 140) sudarymą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 325 Lt už minėtų dokumentų parengimą.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis butu.
Įstatymas (CK 4.75 str.) numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.
Byloje nustačius, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 4-5), ir ieškovei teigiant, kad atsakovas septynerius metus trukdo jai naudotis priklausančia nuosavybe, neduodamas rakto ir tokiu būdu neįleisdamas į butą, atsakovo atstovui paneigus tokią ieškovės poziciją, kad buto raktą ieškovė turi, tačiau butu nesinaudoja, akivaizdžiai parodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir nesutarimai dėl naudojimosi minėtu butu.
Atsakovo atstovui teigiant, kad ieškovei nesudaromos jokios kliūtys patekti į butą, kuris yra jų bendroji nuosavybė, teismas, įvertindamas tarp šalių kilusį konfliktą, tikslu išvengti ginčų, galinčių kilti ateityje, mano, jog tinkamam ieškovės savo kaip buto savininko teisių įgyvendinimui būtina pašalinti bet kokius atsakovo trukdymus naudotis jai priklausančia nuosavybe, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos
Patenkinus ieškinio reikalavimus 58 proc., proporcingai iš atsakovo priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos.
Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 103 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).
Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 11 Lt teismo (pašto) išlaidų ir 232 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso – 243 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 96 str.).
Iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 8 Lt teismo (pašto) išlaidų ir 168 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, viso – 176 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 96 str.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką pagal R. N. projektą:
1. Nustatyti, kad ieškovė N. P., a .k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa - 11,25 kv.m. dydžio kambariu, projekte pažymėtu Nr. 4;
2. Nustatyti, kad atsakovas V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa – 11,25 kv.m. dydžio kambariu, projekte pažymėtu Nr. 5;
3. Nustatyti, kad šalys – ieškovė N. P. ir atsakovas V. P. – bendrai naudojasi patalpomis – tualetu su vonia (indeksas 9-2), koridoriumi (indeksas 9-1), virtuve (indeksas 9-3), butui priklausančiu rūsiu (indeksas R-16).
Nustatyti, kad projekte numatytos pertvaros įrengimo darbai turi būti apmokami iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų.
Įpareigoti atsakovą V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovei N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaidų – 3 439 Lt, susijusių su projekto įgyvendinimu, laikant jį nepagrįstu.
Tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo V. P. ieškovės N. P. naudai priteisti 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) už projektų ir lokalinės sąmatos parengimą
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovės N. P. naudai 103 Lt (vieną šimtą tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. P. į valstybės pajamas 243 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės N. P. į valstybės pajamas 176 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti šalims, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jos privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB„Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitus pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Gražina Žukauskienė