Civilinė byla Nr. e2-3532-1125/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25085-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUSMIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Alcowi Group“ atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei atsakovo UAB „Kredito garantas“ įgaliotam atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alcowi Group“ ieškinį atsakovui UAB „Kredito garantas“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo, sutartinių netesybų mažinimo, notaro vykdomojo įrašo pakeitimo, ieškinio senaties termino taikymo, tretieji asmenys – notarė R. D., antstolis A. B..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Alcowi Group“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pakeisti 2019 m. spalio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 29195, sudarytos tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Alcowi Group“, Bendrosios dalies 10.1 punktą, sumažinant delspinigių dydį iki 0,05 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; 2) pakeisti 2022 m. kovo 7 d. notarės R. D. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-3292, dalyje dėl delspinigių dydžio, nurodant: „Delspinigiai 0,05 proc. per dieną dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, skaičiuojant nuo 2021-08-15 dienos iki 2022-02-14 dienos, kas sudaro 1 047,27 Eur sumą.“; 3) atsakovės UAB „Kredito garantas“ reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir 2022 m. kovo 7 d. notarės R. D. vykdomojo įrašo, notarinio reg. Nr. 2-3292, pagrindu iš ieškovės reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0042/22/00622, sumažinti iki 1 047,27 Eur sumos.

2.       Nurodo, kad ieškovas UAB „Alcowi Group“ 2019 m. rugsėjo mėn. per tarpininką kreipėsi į atsakovą UAB „Kredito garantas“ Vilniaus regiono skyrių, siekdamas refinansuoti paskolą pagal su UAB „Swedbank Lizingas“ sudarytą nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Tuo metu ieškovui buvo reikalinga 28 332,73 Eur dydžio suma tam, kad būtų padengti įsipareigojimai UAB „Swedbank Lizingas“. Atvykus pasirašyti sutarties, atsakovas įkalbėjo ieškovui suteikti didesnę nei reikiama paskolos sumą, t.y. iš viso 100 000 Eur sumą, argumentuodamas tuo, kad su tokia finansine padėtimi ieškovas jokioje kitoje finansų įstaigoje paskolos veiklai, apyvartinėms lėšoms negaus. Ieškovas, tai įvertindamas, atsižvelgdamas į tai, kad ne tik nekilnojamojo turto įsigijimui (lizingo refinasavimui), bet ir veiklai plėtoti bus reikalingos lėšos, sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl 100 000 Eur dydžio paskolos su nekilnojamojo turto įkeitimu. 2019 m. spalio 1 d. šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 29195, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui iš viso 100 000 Eur dydžio paskolą, ją išmokėdamas tokia tvarka: 1) 28 332,73 Eur paskolos dalis buvo pervesti į UAB „Swedbank lizingas“ atsiskaitomąją sąskaitą kaip ieškovo įsipareigojimų pagal sutartį Nr. LT072454 padengimas; 2) 71 667,28 Eur paskolos dalis buvo pervesta į ieškovo sąskaitą. Paskola buvo suteikta su 8,21 proc. metinių palūkanų norma, kurią sudarė 8.21 proc. Atsakovo nustatyta marža ir 6 mėn. Euribor palūkanų norma. Paskola suteikta iki 2029 m. rugsėjo mėn. 15 d. (Paskolos sutarties Specialiosios dalies 1.14 p.). Prie paskolos sutarties šalys pasirašė ir paskolos bei palūkanų mokėjimo grafiką pagal tuo metu galiojusią palūkanų normą. Paskolos sutarties vykdymui užtikrinti ieškovas atsakovo naudai hipoteka įkeitė jam priklausantį turtą. Šalys 2019 m. spalio 1 d. pasirašė Hipotekos sutartį. Buvo susitarta dėl paprastosios ir dėl maksimalios hipotekos, kuria užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių, patirtų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo ir (ar) netinkamo įvykdymo atlyginimas. Užtikrintos prievolės dydis – 100 000 Eur, maksimalios hipotekos suma – 100 000 Eur. Paskolos sutartį rengė atsakovas, ieškovas turėjo galimybę derėtis tik dėl specialiosios paskolos sutarties dalies sąlygų, kiek tai susiję su paskolos išmokėjimo tvarka. Prie bendrosios dalies sąlygų ieškovas tiesiog turėjo prisijungti, derėtis dėl jų nebuvo galimybės. Ieškovas dėl savo finansinės padėties, verslo plėtros galimybių, kitų finansavimo šaltinių trūkumų, neturėjo kitų galimybių, kaip tik sutikti su tokiomis sąlygomis ir tikėtis, kad verslo plėtra pavyks, paskolos suma ir sutartos palūkanos atsakovui bus grąžintos laiku. Nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iki 2021 m. vasario mėn. ieškovas tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus dėl paskolos dalies įmokų ir palūkanų mokėjimo. Tačiau 2020 metais prasidėjusi pasaulinė pandemija dėl COVID -19 viruso padarė įtaką ir ieškovo planuotai ir pradėtai verslo plėtrai, atitinkamai neigiamai palietė ir planuotas gauti pajamas. Įmonės veikla 2019 m buvo prekyba naudotais automobiliais. Ieškovas ieškojo naujų partnerių planavo plėsti veiklą, tačiau Covid – 19 pandemija veiklos vykdymą paveikė labai stipriai, dėl ko atsakovas buvo priverstas šią veiklą nutraukti, kas dar labiau apsunkino įmonės finansinę padėtį. Nuo 2020 metų birželio mėnesio ieškovas pradėjo atstovauti Suomijos kompaniją Deep sensing algorithms (DSA), pristatant rinkai jų sukurtą naują technologiją Covid 19 infekcijai nustatyti. Ieškovas tuo metu aktyviai pristatinėjo produktą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, verslo įmonėse, buvo pasiekti preliminarūs žodiniai susitarimai dėl įrangos įsigijimo, po to kai įrenginys bus sertifikuotas kaip medicinos prietaisas. Įrangos sertifikavimo procedūra, kuri turėjo užtrukti 3-4 mėn. dėl įvairių techninių kliūčių bei apribojimų užtruko ir gaminys buvo pripažintas medicinos diagnostikos prietaisu tik 2022 m. vasario 14 diena, ko pasekoje prietaisas prarado savo aktualumą rinkoje ir įmonei nepavyko gauti planuotų pardavimo pajamų. Ieškovui nesilaikant sutarto mokėjimo grafiko, neturint galimybių tinkamai ir laiku vykdyti paskolos sutarties, atsakovas 2021m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo apie susidariusią skolą, priskaičiuotus delspinigius, nustatė papildomą 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti, nurodydamas, kad geranoriškai nesumokėjus įsiskolinimo, kreditorius išieškojimą nukreips į įkeistą turtą.

3.       Teigia, kad ieškovas dėl susiklosčiusios itin nepalankios situacijos rinkoje, finansinių resursų neturėjimo, neturėjo galimybių padengti įsiskolinimo. Atsakovas su 2022 m. vasario 14 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 26 – ąjį notarų biurą, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Pareiškime atsakovas nurodė, kad pareiškimo parengimo dienos (2022 m. vasario 14 d.) negrąžintos paskolos dalis – 92 113,13 Eur; nesumokėtos palūkanos – 10 915,82 Eur; priskaičiuoti delspinigiai – 20 480,84 Eur; taip pat 8,21 proc. + 6 mėn. EURIBOR dydžio metinės palūkanos, einančios po prašymo parengimo dienos iki visiško skolos išieškojimo, skaičiuojamos nuo 100 000 Eur sumos. 2022 m. kovo 17 d. notarė R. D. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 2-3292) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Apie vykdomojo įrašo išdavimą ieškovas sužinojo tik 2022 m. balandžio mėn. iš antstolio A. B. gavęs patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir raginimo vykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0042/22/00622. 2022 m. balandžio 15 d. patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo nurodyta, kad priimtas vykdyti vykdomasis įrašas dėl 20 480,84 Eur dydžio delspinigių, 237,70 Eur notaro išlaidų, 10 915,82 Eur palūkanų (skolos), 92 113,13 Eur skolos ir skaičiuojamos palūkanos. Per antstolio raginime nustatytą terminą ieškovas neturėjo galimybių įvykdyti įsipareigojimų, dėl ko antstolis vykdomojoje byloje pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūras iš turto. Vykdymo procese 2022 m. birželio 7 d. patvarkymu paskirta skolininkui UAB „Alcowi Group“, priklausančio hipoteka įkeisto areštuoto turto (54/784 dalies iš 0.0784 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 101.29 kv. m bendro ploto buto/patalpos–Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),) ekspertizė. Ekspertizę atlikus, 2022 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu buvo nustatyta areštuoto turto vertė – 386 000 Eur. Iš notarės gautų dokumentų tapo žinoma, kad 2022 m. vasario 14 d. pranešimu Nr. S-28 notarė siuntė ieškovui pranešimą dėl prievolės įvykdymo, nurodydama, kad ieškovas turi per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti įsiskolinimą arba pateikti įrodymus, kad prievolė kreditoriui yra įvykdyta, priešingu atveju bus atliktas vykdomasis įrašas. Ieškovui minėtas notarės pranešimas nebuvo įteiktas, buvo grąžintas, dėl ko ieškovas iki pat vykdomosios bylos užvedimo nežinojo apie atsakovo kreipimąsi į notarę ir neturėjo galimybės pateiki savo pozicijos dėl kreditoriaus pareiškime nurodytų sumų pagrįstumo ir teisingumo.

4.       Ieškovas, nurodo, kad visų pirma, vykdomajame įraše nurodyti delspinigiai priskaičiuoti pažeidus senaties terminą, t.y. priskaičiuoti už 10 mėnesių, kai CK 1 knygos nuostatos imperatyviai nustato, jog netesyboms taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to, vykdomajame įraše nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami ir nuo 2022 m. vasario 14 dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Visų antra, ieškovas laiko, kad paskolos sutarties bendrosios dalies nuostatose įtvirtintas net 1 proc. dydžio delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą vykdyti įsipareigojimus dieną, yra neprotingai didelis, nesąžiningas, dėl ko turėtų būti sumažintas. Šiuo atveju, ieškovo nuomone, paskolos sutarties 10.1 punkte numatytos netesybos turėtų būti sumažintos, kadangi jos yra aiškiai per didelės, sudaro net 365 proc. per metus, kas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, sudaro sąlygas atsakovui praturėti ieškovo sąskaitą ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovo esminis siekis/tikslas buvo gauti finansavimą nekilnojamojo turto išsipirkimui, ir verslo plėtrai, kurią tuo metu jis pagrįstai tikėjosi įvykdyti, tačiau dėl pasaulinės pandemijos nulėmusios neigiamus pasikeitimus rinkose, plėtra nebuvo įgyvendinta, planuotos pajamos nebuvo gautos; už suteiktą paskolą ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti sutartas palūkanas, kurios buvo kaina už suteiktą finansavimą; atsakovas turėjo tikslą gauti pajamų iš skolinimo, kas ir buvo jo pagrindine veikla. Po paskolos sutarties sudarymo nepraėjus nei metams, pasaulyje išplito COVID – 19 virusas, paskelbta pasaulinė pandemija, dėl ko ieškovo verslo plėtra sustojo. Ir tai nepriklausė nuo ieškovo valios, ir šios aplinkybės negalėjo būti numatytos vertinant įprastą verslo riziką. Atsakovas realiai tokio dydžio nuostolių, kurios atitiktų sutartinių netesybų dydį, nepatyrė ir negalėjo patirti. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tuo tarpu atsakovui reikalaujant ir išsiieškant akivaizdžiai neprotingas ir aiškiai per dideles netesybas, jos atliktų ne kompensuojamąją, o baudimo funkciją.

5.       Pažymi, kad paskolos ir palūkanų įmokų mokėjimas nebūtų nutrūkęs, jeigu rinkose dėl pasaulinės pandemijos nebūtų susiklosčiusi itin nepalanki situacija ieškovo verslo plėtrai ir finansinei padėčiai. Tuo tarpu atsakovo naudai buvo ir yra įkeistas nekilnojamasis turtas, jo naudai skaičiuojamos net 8,21 proc. + 6 mėn. EURIBOR metinės palūkanos nuo paskolos sumos – 100 000 Eur, kas tuo metu sudarė 8 210 Eur per metus, o šiai dienai sudaro (8,21 proc. + 2,44 proc) 10 650 Eur per metus. Pažymėtina, kad paskolos sudarymo metu – 2019 m. paskutiniame ketvirtyje, kitų finansų įstaigų, bankų siūloma palūkanų marža buvo ženkliai mažesnė nei atsakovo vienašališkai nustatyta. Tuo metu bankai paskolas siūlė suteikti už maždaug 2,5 proc. palūkanų maržą + 6 mėn. EURIBOR. Tokią statistiką pateikė Lietuvos bankas, kuris kontroliuoja paskolų sąlygas (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos) Tačiau ieškovas sutiko už paskolą mokėti ženkliai brangesnę rinkos kainą, kas reiškia, kad atsakovas gavo ir išieškojimo būdu gaus ženkliai didesnę pajamų dalį nei įprasta skolinimo rinkoje, todėl reikalavimas už piniginės prievolės termino pažeidimą (nepriklausiusį nuo ieškovo valios) mokėti net po 1 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, manytina, nėra protingas ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Tokiu būdu, tokio dydžio netesybos, ne tik atlieka baudinę funkciją (kas nėra leidžiama), bet ir sudaro sąlygas atsakovui papildomai praturėti (kadangi net gi rinkoje galiojusi ir dabar galiojanti palūkanų norma yra ženkliai mažesnė nei atsakovo nustatytos ir reikalaujamos sumokėti netesybos).Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į visai tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paskolos sutarties 10.1 punkte įtvirtintas netesybų dydis mažintinas iki 0,05 proc. per dieną, kas sudaro 18,25 proc. per metus.

6.       Ieškovas tai pat nurodo, kad vykdomajame įraše nurodyta, kad 1 proc. per dieną dydžio delspinigiai skaičiuojami ir nuo 2022 m. vasario 14 dienos iki visiško prievolės įvykdymo/išieškojimo, kas šiai dienai reiškia, kad antstolio A. B. vykdomojoje byloje priverstinai yra išieškomi tokio neprotingo dydžio delspinigiai už beveik 12 mėnesių arba už daugiau kaip 360 dienų. Antstolis savo 2022 m. lapkričio 25 d. patvarkyme nurodo, kad netesybos, delspinigiai jau pasiekė maksimalią hipotekos sumą 100 000 Eur. Šiuo atveju ieškovas savo pažeistų teisių gynimą faktiškai įgyvendina pareikšdamas ieškinį ne tik dėl sutartinių netesybų mažinimo, bet ir dėl ieškinio senaties taikymo delspinigių išieškojimui pagal paskolos sutartį. Ieškovas netesybų skaičiavimą, pritaikius ieškinio senatį, pradeda nuo 2021 m. rugpjūčio 15 dienos, kuomet pagal atsakovo pretenzijose (2021 m. spalio 5 d.) nurodytus duomenis ir grafiką, įsiskolinimas siekė 7 568,22 Eur, ir skaičiuoja už ne ilgesnį kaip 6 mėn. laikotarpį iki 2022 m. vasario 14 d. pareiškimo notare pateikimo dienos. Be to, jeigu teismas nuspręstų, jog ieškovo reikalavimas dėl sutartinių netesybų mažinimo yra nepagrįstas arba tik iš dalies pagrįstas, teismas turėtų atskirtai vertinti reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą ir jį taikyti vykdomojoje byloje išieškomoms netesyboms.

7.       Atsiliepimu atsakovas UAB „Kredito garantas“ prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas įkalbėjo ieškovą paimti didesnę paskolą nei ieškovui reikėjo. Atsakovas ir jo darbuotojai neįkalbinėja ir primygtinai nesiūlo klientams imti didesnių paskolų, nei jiems yra reikalinga. Ieškovas yra verslo subjektas, planuoja savo veiklą, tame tarpe pajamas ir išlaidas. Pertekliniai pinigai, kurių ieškovui nereikia, neduotų ieškovui jokios naudos, nes nesant poreikio nebūtų kur jų naudoti. Papildomos paskolos paėmimas tik padidintų ieškovo finansinę naštą ir kiekvieną mėnesį generuotų papildomas išlaidas paskolos aptarnavimui. Kita vertus, ieškovas, nors ir teigia, kad buvo įkalbėtas paimti didesnę paskolą nei jam reikėjo, po paskolos sutarties sudarymo negrąžino jam „tariamai“ nereikalingos paskolos dalies, o naudojo ją savo poreikiams.

8.       Atsakovas nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad ieškovas neturėjo galimybės tartis ir prašyti keisti bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti tokį teiginį. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovo teigimu, ieškovas turėjo teisę ir galimybę siūlyti keisti paskolos sutarties sąlygas. Atsakovas individualiai su kiekvienu klientu aptaria jo siūlomus pakeitimus ir visada stengiasi rasti sprendimą, kad paskolos sutarties sąlygos būtų priimtinos abiem šalims. Pastebėtina, kad paskolos sutarties 1.17.1. punktu buvo pakeistas paskolos sutarties bendrosios dalies 9.1. punktas. Šis pakeitimas buvo atliktas ieškovo iniciatyva ir prašymu. Taigi, ieškovas turėjo galimybę prašyti koreguoti paskolos sutarties sąlygas. Tai, kad ieškovas tokia teise nesinaudojo, o greičiausiai to nedarė, nes visos sąlygos jam atrodė priimtinos, nesudaro pagrindo kilus ginčui tarp šalių spręsti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir ieškovui nebuvo leidžiama derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų.

9.       Teigia, kad ieškovas pareikštame ieškinyje nurodo, kad paskolos sutartyje nustatytos netesybos – 1 proc. per dieną dydžio delspinigiai (Sutarties 10.1. punktas), per dideli. Todėl ieškovas prašo teismo pakeisti sutarties 10.1. punkte nustatytą delspinigių dydį iš 1 proc. į 0,05 proc.. Atsakovo nuomone, esant verslo teisiniams santykiams mažinti delspinigius iki tokio dydžio, kuris yra nustatytas teisės aktuose ginančiuose vartotojus, yra neteisinga ir nesąžininga atsakovo atžvilgiu. Paskolos sutartis sudaryta tarp dviejų verslo subjektų. Tiek ieškovas, tiek atsakovas sudarydamos konkrečią sutartį sprendžia ar joms yra priimtinos sąlygos, kuriomis yra sutarta sudaryti sutartį ir laisva valia priima sprendimą sutartį sudaryti ar ne. Pažymi, kad delspinigiai, kaip užtikrinimo priemonė, yra nurodoma didžiojoje dalyje sutarčių, kurių vykdymas yra susijęs su pareigos mokėti pinigines įmokas. Mano, kad verslo subjektas supranta kas yra netesybos, kaip jos skaičiuojamos ir turi patirties įsivertinti kokio dydžio netesybos yra fiksuojamos šalių sudarytoje sutartyje. Nurodo, kad kaip matyti iš paskolos sutarties 1.17. punkto, ieškovas turėjo teisę ir galimybę derėtis dėl paskolos sutarčių sąlygų, tame tarpe ir prašyti mažinti delspinigių dydį, jei šis jam atrodė netinkamas. Ieškovas tokia savo teise nesinaudojo ir, tikėtina, laikė šį dydį priimtinu. Atsakovo vertinimu, ieškovas elgiasi nesąžiningai ginčydamas teisme sutartinę nuostatą dėl delspinigių dydžio, kuri, šalių buvo priimta laisva valia. Atsakovas prašo teismo atsižvelgti ir tai, kad delspinigiai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Delspinigiai taikomi ir pareiga juos mokėti atsiranda tik tuo atveju, kai viena sutartinių santykių šalis savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdo netinkamai arba sutartinių įsipareigojimų nevykdo apskritai. Pažymi, kad delspinigiai yra skaičiuojami ir ieškovui taikomi dėl jo neteisėtų veiksmų. Pats ieškovas nevykdė ir šiuo metu nevykdo mokėjimų pagal paskolos sutartį. Jei ieškovas elgtųsi sąžiningai ir mokėtų mėnesines įmokas pagal paskolos sutartį, nebūtų pagrindo skaičiuoti delspinigių.

10.       Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija dėl to, kad teismas turėtų sumažinti vykdomajame rašte nurodytas netesybas ir nurodyti, kad jos gali būti skaičiuojamos tik už 6 mėn. iki vykdomojo įrašo išdavimo. Kadangi skolos nesumokėjimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, netesybos už kiekvieną pradelstą dieną grąžinti įsiskolinimą yra pradedamos skaičiuoti atskirai tą kiekvieną dieną. Todėl nėra pagrindo nustatyti konkretų terminą, už kurį atsakovas turi teisę reikalauti delspinigių ir juolab, nustatyti, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki vykdomojo įrašo išdavimo. Kadangi atsakovui yra išduotas vykdomasis įrašas, ieškovas turi teisę ginčyti jame padarytus įrašus, jei jie, ieškovo nuomone, yra neteisingi. Tačiau tai nesudaro pagrindo nustatyti konkretaus termino delspinigiams skaičiuoti. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl netesybų senaties taikymo tai netesybų daliai, kuri buvo priskaičiuota iki vykdomojo įrašo išdavimo. Pažymi, kad ieškinio senaties terminas negali būti taikomas netesyboms, nurodytoms vykdomajame įraše, kurios turi būti skaičiuojamos po vykdomojo įrašo išdavimo, t. y. tokiu atveju ieškinio senatis gali būti taikoma tik už laikotarpį iki vykdomojo įrašo išdavimo priskaičiuotiems delspinigiams, skaičiuojant 6 (šešis) mėnesius atgal nuo vykdomojo įrašo išdavimo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovui nevykdant paskolos sutarties, atsakovas pareikalavo ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 15 d. grąžinti visą negrąžintą paskolą (CK 6.874 str. 2 d.) Ieškovas privalėjo ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 16 d. grąžinti visą paskolos sumą. Todėl nuo 2021 m. gruodžio 17 d. delspinigiai skaičiuojasi nuo visos negrąžintos paskolos sumos. Iš to seka, kad ieškovo pateiktoje delspinigių apskaičiavimo lentelėje delspinigiai skaičiuojami nuo neteisingų sumų.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

13.       Ieškovas reiškia reikalavimą pakeisti 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutarties Nr. 29195, sudarytos tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Alcowi Group“, Bendrosios dalies 10.1 punktą, sumažinant delspinigių dydį iki 0,05 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

14.       Ieškovas nurodo, kad UAB „Alcowi Group“2019 m. rugsėjo mėn. per tarpininką kreipėsi į atsakovą UAB „Kredito garantas“ Vilniaus regiono skyrių, siekdamas refinansuoti paskolą pagal su UAB „Swedbank Lizingas“ sudarytą nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Tuo metu ieškovui buvo reikalinga 28 332,73 Eur dydžio suma tam, kad būtų padengti įsipareigojimai UAB „Swedbank Lizingas“.  Atvykus pasirašyti sutarties, atsakovas įkalbėjo ieškovui suteikti didesnę nei reikiama paskolos sumą, t.y. iš viso 100 000 Eur sumą. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad ne tik nekilnojamojo turto įsigijimui (lizingo refinasavimui), bet ir veiklai plėtoti bus reikalingos lėšos, sutiko su atsakovo pasiūlymu dėl 100 000 Eur dydžio paskolos su nekilnojamojo turto įkeitimu. 

15.       2019 m. spalio 1 d. šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 29195, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui iš viso 100 000 Eur dydžio paskolą. Paskolos sutarties bendrosios dalies 10.1. punkte nustatyta, kad paskolos gavėjęs, praleidęs sutartyje nustatytus paskolos grąžinimo terminus, privalo mokėti 1 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po sutartyje numatyto mokėjimo termino pasibaigimo ir baigiami skaičiuoti tada, kai sumokami pradelsti mokėjimai.

16.       Ieškovas prašo sumažinti delspinigių dydį iki 0,05 proc., apeliuodamas į tai, kad ieškovas turėjo galimybę derėtis tik dėl specialiosios paskolos sutarties dalies sąlygų, kiek tai susiję su paskolos išmokėjimo tvarka. Prie bendrosios dalies sąlygų ieškovas tiesiog turėjo prisijungti, derėtis dėl jų nebuvo galimybės. Ieškovas dėl savo finansinės padėties, verslo plėtros galimybių, kitų finansavimo šaltinių trūkumų, neturėjo kitų galimybių, kaip tik sutikti su tokiomis sąlygomis ir tikėtis, kad verslo plėtra pavyks, paskolos suma ir sutartos palūkanos atsakovui bus grąžintos laiku.

17.       Grįsdamas skolos susidarymo aplinkybes, ieškovas nurodo, kad nuo paskolos sutarties sudarymo dienos iki 2021 m. vasario mėn. ieškovas tinkamai ir laiku vykdė savo įsipareigojimus dėl paskolos dalies įmokų ir palūkanų mokėjimo, tačiau 2020 metais prasidėjusi pasaulinė pandemija dėl COVID -19 viruso padarė įtaką ir ieškovo planuotai ir pradėtai verslo plėtrai, atitinkamai neigiamai palietė ir planuotas gauti pajamas. Įmonės veikla 2019 m buvo prekyba naudotais automobiliais. Ieškovas ieškojo naujų partnerių planavo plėsti veiklą, tačiau Covid – 19 pandemija veiklos vykdymą paveikė labai stipriai, dėl ko atsakovas buvo priverstas šią veiklą nutraukti, kas dar labiau apsunkino įmonės finansinę padėtį. Nuo 2020 metų birželio mėnesio ieškovas pradėjo atstovauti Suomijos kompaniją Deep sensing algorithms (DSA), pristatant rinkai jų sukurtą naują technologiją Covid 19 infekcijai nustatyti. Ieškovas tuo metu aktyviai pristatinėjo produktą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, verslo įmonėse, buvo pasiekti preliminarūs žodiniai susitarimai dėl įrangos įsigijimo, po to kai įrenginys bus sertifikuotas kaip medicinos prietaisas. Įrangos sertifikavimo procedūra, kuri turėjo užtrukti 3-4 mėn. dėl įvairių techninių kliūčių bei apribojimų užtruko ir gaminys buvo pripažintas medicinos diagnostikos prietaisu tik 2022 m. vasario 14 diena, ko pasekoje prietaisas prarado savo aktualumą rinkoje ir įmonei nepavyko gauti planuotų pardavimo pajamų. Ieškovui nesilaikant sutarto mokėjimo grafiko, neturint galimybių tinkamai ir laiku vykdyti paskolos sutarties, Atsakovas 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimu informavo apie susidariusią skolą, priskaičiuotus delspinigius, nustatė papildomą 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti, nurodydamas, kad geranoriškai nesumokėjus įsiskolinimo, kreditorius išieškojimą nukreips į įkeistą turtą. Ieškovas dėl susiklosčiusios itin nepalankios situacijos rinkoje, finansinių resursų neturėjimo, neturėjo galimybių padengti įsiskolinimo, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

18.       Ieškovo nuomone, paskolos sutarties 10.1 punkte numatytos netesybos turėtų būti sumažintos, kadangi jos yra aiškiai per didelės, sudaro net 365 proc. per metus, kas neatitinka protingumo ir teisingumo principų, sudaro sąlygas atsakovui praturėti ieškovo sąskaita ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Pažymi, kad ieškovo esminis siekis/tikslas buvo gauti finansavimą nekilnojamojo turto išsipirkimui, ir verslo plėtrai, kurią tuo metu jis pagrįstai tikėjosi įvykdyti, tačiau dėl pasaulinės pandemijos nulėmusios neigiamus pasikeitimus rinkose, plėtra nebuvo įgyvendinta, planuotos pajamos nebuvo gautos; už suteiktą paskolą ieškovas buvo įsipareigojęs mokėti sutartas palūkanas, kurios buvo kaina už suteiktą finansavimą; atsakovas turėjo tikslą gauti pajamų iš skolinimo, kas ir buvo jo pagrindine veikla. Po paskolos sutarties sudarymo nepraėjus nei metams, pasaulyje išplito COVID – 19 virusas, paskelbta pasaulinė pandemija, dėl ko ieškovo verslo plėtra sustojo. Ir tai nepriklausė nuo ieškovo valios, ir šios aplinkybės negalėjo būti numatytos vertinant įprastą verslo riziką. Atsakovas realiai tokio dydžio nuostolių, kurios atitiktų sutartinių netesybų dydį, nepatyrė ir negalėjo patirti. Atsakovo naudai buvo ir yra įkeistas nekilnojamasis turtas, jo naudai skaičiuojamos net 8,21 proc. + 6 mėn. EURIBOR metinės palūkanos nuo paskolos sumos – 100 000 Eur, kas tuo metu sudarė 8 210 Eur per metus, o šiai dienai sudaro (8,21 proc. + 2,44 proc) 10 650 Eur per metus. Paskolos sudarymo metu – 2019 m. paskutiniame ketvirtyje, kitų finansų įstaigų, bankų siūloma palūkanų marža buvo ženkliai mažesnė nei atsakovo vienašališkai nustatyta. Tuo metu bankai paskolas siūlė suteikti už maždaug 2,5 proc. palūkanų maržą + 6 mėn. EURIBOR. Tokią statistiką pateikė Lietuvos bankas, kuris kontroliuoja paskolų sąlygas (https://www.lb.lt/lt/paskolu-palukanu-normos), tačiau ieškovas sutiko už paskolą mokėti ženkliai brangesnę rinkos kainą, kas reiškia, kad atsakovas gavo ir išieškojimo būdu gaus ženkliai didesnę pajamų dalį nei įprasta skolinimo rinkoje, todėl reikalavimas už piniginės prievolės termino pažeidimą (nepriklausiusį nuo ieškovo valios) mokėti net po 1 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną, manytina, nėra protingas ir iškreipia šalių interesų pusiausvyrą. Tokiu būdu, tokio dydžio netesybos, ne tik atlieka baudinę funkciją (kas nėra leidžiama), bet ir sudaro sąlygas atsakovui papildomai praturėti (kadangi net gi rinkoje galiojusi ir dabar galiojanti palūkanų norma yra ženkliai mažesnė nei atsakovo nustatytos ir reikalaujamos sumokėti netesybos). Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į visai tai, kas išdėstyta, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paskolos sutarties 10.1 punkte įtvirtintas netesybų dydis mažintinas iki 0,05 proc. per dieną, kas sudaro 18,25 proc. per metus.

19.       CK

20.       Šio ginčo atveju ieškovui, kaip skolininkui tinkamai nevykdant skolinių įsipareigojimų, Vilniaus miesto 26 ojo notarų biuro notarė R. D. 2022 m. kovo 17 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 92 113, 13 Eur negrąžintos skolos, 8.21 proc. + 6 mėn EURIBOR palūkanų (apskaičiuota suma 10 915, 82 Eur bei 1 proc. per dieną delspinigių nuo pradelstos mokėti sumos, skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 14 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos (kreditoriaus skaičiavimu delspinigių suma sudaro 20 480, 84 Eur sumą).

21.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

22.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

23.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002).

25.       Minėta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

26.       Pagal atsakovo UAB „Kredito garantas“ atsiliepime dėstomas aplinkybes matyti, kad pats atsakovas nurodo, jog įrodinėjant netesybų dydžio pagrįstumą svarbu realiai kreditoriaus patirti nuostoliai, tačiau tokių įrodymų, kurie pagrįstu tuos nuostolius nepateikia ir šių aplinkybių nepagrindžia. Iš esmės kreditorius nurodo, kad ieškovas sudarydamas sutartį galėjo derėtis, o, be kita ko, jis yra verslo subjektas, tuo tarpu teismų praktikoje delspinigių norma iki 0, 05 proc., mažinama vartotojams. Be kita ko, pažymi, kad delspinigiai susidarė ieškovui tinkamai nevykdant sutartinės prievolės ir laiku neatsikaitant su kreditoriumi.

27.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo sulygtą delspinigių normą, kuri pagal jau minėtą 10.1 punktą yra 1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju ieškovo (skolininko) skola kreditoriui pagal išduotą Vilniaus miesto 26 ojo notarų biuro notarės R. D. 2022 m. kovo 17 d. vykdomąjį įrašą - 92 113, 13 Eur negrąžintos skolos bei 10 915, 82 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Kaip pvz.: 1 proc. delspinigių nuo šios sumos už kiekvieną pradelstą delspinigių suma būtų – 1 030, 28 Eur per dieną. Kreditorius, kaip minėta, atsižvelgdamas į pradelstas dienas apskaičiavęs 20 480, 84 Eur delspinigių sumą.

28.       Viena vertus, sutiktina su atsakovu, kad šio ginčo atveju skolininkas yra verslo subjektas, tačiau kita vertus, ką paminėjo ir pats kreditoriaus atstovas bylos nagrinėjimo metu, bei dėl ko buvo siūloma skolininkui imti didesnę kredito sumą, skolininkas nebuvo pajėgus gauti jam reikalingos sumos iš kitų rinkos dalyvių, t. y. bankų, todėl dar ir dėl šios priežasties, ieškovo kaip sutarties kontrahento derybinės galios buvo mažesnės nei kreditą suteikiančio atsakovo. Atsakovas atskirsdamas į ieškovo reikalavimus nurodo teismų praktiką, kuri aptaria, kad netesybos turėtų būti pagrįstos realiais kreditoriaus nuostoliais, tačiau dėl realių patirtų nuostolių įrodymų atsakovas nepateikė. Pagal faktines aplinkybes matyti, jog paskolos sutartis Nr. 29195, tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Alcowi Group“ sudaryta 2019 m. spalio 1 d., sutarties vykdymo pabaiga numatyta grafike 2029 m. rugsėjo 15 d. Pagal skolininko pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad po sutarties sudarymo paskolos suma buvo mokama (tą patvirtina AB SEB banko išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. bei laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), t. y. skolininkas kreditoriui sumas mokėjo, viso per šį laikotarpį kreditoriui sumokėta – 31 740, 18 Eur suma, tuo tarpu pasiskolinta suma pagal paskolos sutartį – 100 000 Eur. Teismas sutinka, kad kreditorius turi teisę gauti sutartyje numatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, dėl to ginčo ieškovas nekelia, jos pagal sutartį ir buvo mokamos, tačiau vis dėl to pagal bendrą kontekstą matyti, kad iš esmės per du metus kreditorius atgavo trečdalį suteiktos paskolos sumos. Dar kartą paminėtina, kad teismas nekvestionuoja kreditoriaus teisės gauti sutartines palūkanas, o vertina šią aplinkybę bendrame kontekste nustatinėjant sutartinio įsipareigojimo dėl netesybų pagrįstumą.

29.       Ieškovui sustojus mokėti paskolos sumas, 2021 m. spalio 5 d. buvo pateikta kreditoriaus pretenzija, kurioje nurodoma, kad pradelsta skola – 3 002, 15 Eur, palūkanos – 6 088, 81 Eur, delspinigiai – 6 212, 79 Eur. Notarės vykdomasis įrašas dėl visos skolos išduotas 2022 m. kovo 17 d., priverstinis vykdymas pradėtas 2022 m. balandžio 15 d. antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą.

30.       Taigi, kaip minėta nustatyti faktai, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. sutarties sudarymo iki šios dienos, t. y. apytiksliai per trejus su puse metų, skolininkas kreditoriui viso yra sumokėjęs 31 740, 18 Eur sumą (įskaitant visas pagal sutartį mokėtinas sumas), viso kreditoriaus suteiktos paskolos suma 100 000 Eur. Pagal vykdomąjį įrašą viso nurodoma skolos suma su palūkanomis ir jame apskaičiuotais delspinigiais – 123 509, 79 Eur, vykdomajame įraše nurodoma likusi negrąžinta paskolos suma - 92 113, 13 Eur, t. y. iš skolininko atliktos 31 740, 18 Eur mokėjimų sumos kreditorius paskolai dengti įskaitė 7 886, 87 Eur sumą, likusi suma, kuri sudaro 23 853, 31 Eur sumą yra kreditoriaus nauda arba kitaip uždirbta suma už suteiktą paskolą, tokią uždarbio sumą kreditorius gavo per laikotarpį nuo sutarties sudarymo (kaip minėta nuo sutarties sudarymo iki šiol praėję 3, 5 metų), kaip nurodoma vykdomajame įraše mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų suma, kurią skolingas ieškovas sudaro 10 915, 82 Eur sumą, tuo tarpu apskaičiuoti delspinigiai sudaro 20 480, 84 Eur sumą, kas yra dvigubai didesnė suma už atsakovo uždirbti iki šio laiko tikėtasi sumą.

31.       Apibendrinant šie išdėstyti argumentai teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartyje Nr. 29195, 10.1. punkte nustatyta 1 proc. delspinigių norma nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nėra protinga ir teisinga ieškovo atžvilgiu, todėl turėtų būti sumažinta, tačiau ne iki ieškovo prašomos 0,05 proc. normos, kuri įprastai taikoma vartojimo teisiniuose santykiuose, o ne tarp verslo subjektų, o iki 0, 2 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl ieškovo mokėtinos delspinigių sumos dydžio teismas pasisakys aptaręs ir įvertinęs ieškinio senaties delspinigiams taikymo pagrįstumą.

32.       Pagal atsakovo pateiktus paskolos sutarties duomenis, 2022 m. vasario 14 d. pradelstos įmokos sudarė: 10 915, 82 Eur suma palūkanų, 5 118, 51 Eur pagrindinės dalies likutis.       

Dėl senaties taikymo.

33.       Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą atsakovės UAB „Kredito garantas“ reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą ir 2022 m. kovo 7 d. notarės R. D. vykdomojo įrašo, notarinio reg. Nr. 2-3292, pagrindu iš ieškovės reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0042/22/00622, sumažinti iki 1 047,27 Eur sumos.

34.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013).

35.       Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

36.       Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

37.       Šio ginčo atveju prievolės įvykdymo terminas buvo aiškiai apibrėžtas šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškinio senaties terminas išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių prasidėjo pasibaigus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).

38.       Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 5 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; kt.).

39.       CK 1.130 straipsnyje reglamentuojami pagrindai, kuriems esant ieškinio senaties terminas nutraukiamas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę (to paties straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (to paties straipsnio 3 dalis).

40.       Kaip matyti, CK 1.130 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindai siejami su ieškinio pareiškimu teismine tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl skolos ir delspinigių išieškojimo buvo įgyvendintas ne teismo tvarka, bet paduodant notarui prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. Todėl šioje byloje kilo klausimas, ar CK 1.130 straipsnyje reglamentuojamos ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės taikytinos reikalavimą dėl pažeistų teisių gynybos pareiškiant ne teismo tvarka, konkrečiu atveju – paduodant prašymą notarui dėl vykdomojo dokumento išieškoti skolą ir delspinigius išdavimo.

41.       Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

42.       Pagal to paties įstatymo 2 dalį notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, tvarkos ir formos. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio atsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą.

43.       Notaras netikrina kitų, negu nurodyta minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 4 dalis).

44.       Pažymėtina, kad tiek teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, tiek notaro išduoto vykdomojo įrašo sukeliami teisiniai padariniai dėl priverstinio vykdymo iš esmės sutampa. Abiejų šių dokumentų pagrindu gali būti atliekamas priverstinis skolos išieškojimas, nes pagal CPK 587 straipsnio 1 ir 8 punktus šie dokumentai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Tiek teismo sprendimo pagrindu išduotam vykdomajam raštui, tiek notaro išduotam vykdomajam įrašui taikytinas CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2012).

45.       Kreditoriaus kreipimasis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal hipotekos (įkeitimo) ar notarine forma patvirtintą sandorį reiškia, kad kreditorius siekia gauti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu turės teisę pradėti priverstinius vykdymo veiksmus. Tai viena iš kreditoriaus pažeistų teisių gynybos priemonių, sudarant galimybes išieškoti iš skolininko skolą priverstiniu būdu supaprastinta tvarka. Todėl ieškinio senaties instituto normų aiškinimas, pagal kurį ieškinio senaties terminai nebūtų nutraukiami kreditoriui kreipusis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir notarui išdavus priverstine tvarka vykdytiną vykdomąjį dokumentą, neatitiktų skolos išieškojimo ne teismo tvarka procedūros tikslų ir padarytų šią procedūrą iš esmės neveiksmingą. Skolininko kreditoriui pareikšto ieškinio reikalavimas dėl ieškinio senaties instituto taikymo gali būti tenkinamas, jeigu nustatoma, kad kreipimosi į notarą metu dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreditorius jau buvo praleidęs atitinkamam reikalavimui taikytiną ieškinio senaties terminą ir nenustatoma pagrindų, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Ieškinio senaties institutas šiuo atveju siejamas su kreditoriaus turimos reikalavimo teisės įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, o ne skolininko sužinojimu apie konkretų reikalavimo dydį (Lietuvos Aukščiasuojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

46.       Pagal aptartą teisinį reglamentavimą matyti, jog šiuo atveju taikomos ieškinio senaties nutraukimo taisyklės pagal CK 1.130 straipsnio dalies nuostatą bei taikoma CK 1.125 straipsnio 5 dalis, kur nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

47.       Taigi, šio ginčo atveju delspinigių normą sumažinus iki 0,2 proc. per dieną bei taikant 6 mėnesių (arba180 dienų) ieškinio senatį dėl netesybų, ieškovo atsakovui mokėtinų netesybų suma mažintina tokiu būdu: nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 9 090, 96 Eur, netesybų suma – 545, 46 Eur, nuo 2021 m. spalio 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 10 613, 70 Eur, netesybų suma – 636, 82 Eur, nuo 2021 m. lapkričio 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 12 136, 44 Eur, netesybų suma- 728, 19 Eur, nuo 2021 m. gruodžio 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 13 659, 18 Eur, netesybų suma- 819, 55 Eur, nuo 2022 m. sausio 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 15 181, 92 Eur, netesybų suma – 910, 92 Eur, nuo 2022 m. vasario 15 d. mokėtinos įmokos, kuri yra 16 034, 33 Eur, netesybų suma – 962, 06 Eur. Viso ieškovo atsakovui mokėtina netesybų suma mažintina iki 4 603 Eur sumos.

Dėl notarinio įrašo pakeitimo.

48.       Ieškovas byloje, be kita ko, reiškia išvestinį reikalavimą ir prašo pakeisti 2022 m. kovo 7 d. notarės R. D. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-3292, dalyje dėl delspinigių dydžio, nurodant: „Delspinigiai 0,05 proc. per dieną dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 15 dienos iki 2022 m. vasario 14 dienos, kas sudaro 1 047,27 Eur sumą.“

49.       Pažymėtina, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir notaras nėra traukiamas atsakovu tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-194-790/2023).

50.       Kadangi teismas byloje nustatė pagrindus mažinti iš ieškovo išieškomų netesybų sumą, yra pagrindas pakeisti notarės R. D. 2022 m. kovo 7 d. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-3292, dalyje dėl delspinigių dydžio, nurodant: „Delspinigiai 0, 2 proc. per dieną dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 15 dienos iki 2022 m. vasario 14 dienos, kas sudaro 4 603 Eur sumą.“

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

51.       Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). 

52.       Ieškovas už ieškinio reikalavimą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 771 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą sudaro 1 980 Eur sumą, viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 751 Eur sumą.

53.       Ieškovas prašė mažinti netesybas nuo 20 480, 84 Eur iki 1 047,27 Eur sumos, tenkinus ieškinį iš dalies ir sumažinus delspinigių sumą iki 4 603 Eur, ieškovo patenkinti reikalavimai procentine išraiška sudaro 75 proc., atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 063, 25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

54.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2019 m. spalio 1 d. Paskolos sutarties Nr. 29195, sudarytos tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Alcowi Group“, Bendrosios dalies 10.1 punktą, sumažinant delspinigių dydį iki 0,2 proc. dydžio nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Pakeisti 2022 m. kovo 7 d. notarės R. D. vykdomąjį įrašą, notarinio reg. Nr. 2-3292, dalyje dėl delspinigių dydžio, nurodant: „Delspinigiai - 0,2 proc. per dieną dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti sumos, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 15 dienos iki 2022 m. vasario14 dienos, kas sudaro 4 603 Eur sumą.“

Priteisti ieškovui UAB „Alcowi Group“, į. k. 300886745, iš atsakovo UAB „Kredito garantas“, į. k. 302667426, 2 063, 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Skaistė Cinkutė