Teismingumo byla Nr. T-3/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38426-2019-4 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. vasario 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei asociacijai „Lietuvos architektų rūmai“ dėl Profesinės etikos tarybos sprendimo panaikinimo ir susijusių reikalavimų, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas architektas A. D. teismo prašo: 1) pripažinti atsakovės – asociacijos „Lietuvos architektų rūmai“ (jos organo – Profesinės etikos tarybos) – 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti viešai paskleistą Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau – ir Rūmai, Architektų rūmai) profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, neatitinkančiu tikrovės bei pažeidžiančiu ieškovo dalykinę reputaciją; 3) įpareigoti atsakovę – asociaciją „Lietuvos architektų rūmai“ viešai (internetiniame tinklalapyje http://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimą neteisėtu.

Ieškiniu skundžiamas ieškovo atžvilgiu 2019 m. balandžio 10 d. priimtas Architektų rūmų profesinės etikos tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta, kad atestuotas architektas A. D. pažeidė Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodekso (toliau –  ir Etikos kodeksas) 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.1. ir 4.11 taikymo atvejus, nes elgėsi nesąžiningai, negarbingai, nedorai, be to, siekė diskredituoti kitus architektus, ir klausimo nagrinėjimas perduotas Architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijai, siūlant taikyti minimalią nuobaudą – stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad Sprendimas priimtas peržengiant skundo ir Profesinės etikos tarybos kompetencijos ribas, nesant nešališkų tarybos narių kvorumo, Sprendimo argumentai abstraktūs ir nepagrindžiantys tariamų Etikos kodekso pažeidimų. Dėl nurodytų argumentų ieškovas skundžiamą Sprendimą laiko neteisėtu, o aplinkybė, kad Sprendimas 2019 m. gruodžio 6 d. buvo viešai paskelbtas atsakovės internetiniame puslapyje, sukėlė neigiamas pasekmes ieškovo dalykinei reputacijai. Ieškinys be kita ko grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodant, kad yra visos sąlygos pareikšti bei pilnai patenkinti ieškinio reikalavimus dėl ginčijamo Sprendimo neteisėtumo ir žalos ieškovo dalykinei reputacijai padarymo fakto konstatavimo. Kaip be kita ko nurodoma ieškinyje, ginčijamame Sprendime pateikiami duomenys (žinia) nėra pagrįsti jokiais objektyviais faktais ar duomenimis ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės, todėl yra teisinis pagrindas reikalauti Sprendimą pripažinti neatitinkančiu tikrovės bei pažeidžiančiu ieškovo dalykinę reputaciją. Dėl priimto ginčijamo Sprendimo ieškovui yra užkertamas kelias dalyvauti Architektų rūmų savivaldos rinkimuose į šių Rūmų tarybos narius. Taigi ginčijamas Sprendimas ne tik sukėlė pasekmes ieškovo reputacijai, bet ir apribojo jo galimybes veikti profesinėje veikloje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovas šioje byloje reiškia vieną pagrindinį reikalavimą, įrašytą pirmuoju punktu, t. y. dėl priimto jo atžvilgiu Sprendimo panaikinimo; kiti, ieškovo antruoju ir trečiuoju punktais įrašyti reikalavimai, laikytini išvestiniais iš pirmojo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybės įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus sprendžia administraciniai teismai. Taigi, yra pagrindas spręsti, kad byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas, kuriuo skundžiamas atestuotų šalies architektų profesinės savivaldos organizacijos priimtas Sprendimas, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teismas nurodė, kad viešojo administravimo įgaliojimus turinčių institucijų sprendimai neretai yra skelbiami viešai, vadovaujantis jų veiklą reguliuojančiais teisės aktais (šiuo atveju – Architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatų 1 punktu), o jeigu jie nepalankūs asmeniui, kurio atžvilgiu priimti, objektyviai daro ar (ir) gali daryti neigiamą įtaką jo reputacijai ar kitiems interesams. Šiuo atveju, teismo nuomone, svarstytina, ar aplinkybė, jog ieškovas, reikšdamas išvestinius reikalavimus ir siekdamas, kad teismui patenkinus jo pagrindinį pirmuoju punktu įrašytą reikalavimą, apie tokį teismo sprendimą būtų viešai paskelbta tokiu pat būdu, kokiu buvo paskelbtas priimtas jo atžvilgiu skundžiamas Sprendimas, be kita ko remiasi ir CK 2.24 straipsnio nuostatomis, gali lemti visos bylos rūšinį teismingumą.

Teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos bendrosios kompetencijos teismai yra išnagrinėję vieną bylą (teisminio proceso Nr. 2-68-3-27092-2017-9) dėl Architektų rūmų profesinės etikos tarybos sprendimo panaikinimo. Nurodytu atveju bylos rūšinio teismingumo klausimo proceso dalyviai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nekėlė, šiuo klausimu nepasisakė nei pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendime, nei apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartyje.

Teismas taip pat nurodė, kad dėl Architektų rūmų Profesinės etikos tarybos sprendimų teisėtumo su skundais į administracinius teismus kreiptasi ne kartą. Administraciniai teismai, reguliariai priimdami procesinius sprendimus dėl tokių skundų, nekelia klausimo, kad juose dėstomi reikalavimai galėtų būti teismingi ne jiems, tačiau bendrosios kompetencijos teismams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje byloje Nr. eA-4571-968/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3050-624/2019, 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-178-525/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-1654-815/2019 ir kt.).

Be to, kaip pažymi teismas, administraciniai teismai nagrinėja ir Architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijos, kuriai suformuluotas siūlymas Sprendime, skundžiamame šioje byloje, priimtus sprendimus (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-3870-1047/2019, eI-5390-872/2019 ir kt.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-623-1063/2019 išsprendė ne tik reikalavimą dėl Architektų profesinio atestavimo komisijos sprendimo panaikinimo, tačiau ir įpareigojo apie tai viešai paskelbti Lietuvos architektų rūmų administruojamame interneto puslapyje Atestuotų architektų sąraše bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, t. y. kokie teisiniai santykiai šiuo atveju laikytini vyraujančiais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

        Ginčas teismingas administraciniam teismui.

                        Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).  

        Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu atsakovės – asociacijos „Lietuvos architektų rūmai“ (jos organo – Profesinės etikos tarybos) – 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti viešai paskleistą Architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu, neatitinkančiu tikrovės bei pažeidžiančiu ieškovo dalykinę reputaciją; 3) įpareigoti atsakovę – asociaciją „Lietuvos architektų rūmai“ viešai (internetiniame tinklalapyje http://www.architekturumai.lt) išplatinti informaciją apie Architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimą neteisėtu.

        Ginčijamu Sprendimu Architektų rūmų profesinės etikos taryba, vadovaudamasi Europos architektūros paslaugų teikėjų profesinės etikos kodekso nuostatomis ir svarstymo metu nustatytų aplinkybių visuma, pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, nutarė, kad atsakovas – atestuotas architektas A. D. – pažeidė šio kodekso 4 principo („Įsipareigojimai profesijai“) 4.1 ir 4.11 taikymo atvejus, nes, kaip aptarta Sprendime, elgėsi nesąžiningai, negarbingai, nedorai, be to, siekė diskredituoti kitus architektus, ir perdavė klausimo nagrinėjimą Lietuvos architektų rūmų architektų profesinio atestavimo komisijai, siūlydama taikyti minimalią nuobaudą – stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų.

                Pagal Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos architektų rūmai – pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus architektus ir įgyvendinantis atestuotų architektų profesinę savivaldą. Rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Pagal aptariamo įstatymo 10 straipsnį, Rūmų profesinės etikos taryba yra Rūmų organas, kuris, vadovaudamasis šiuo įstatymu, Rūmų statutu, architektų profesinės etikos kodeksu ir savo veiklos nuostatais, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl architektų profesinės veiklos etikos kodekso pažeidimų.

                Pagal Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Architektų profesinio atestavimo komisija, kuriai ginčijamu Sprendimu buvo perduotas klausimo nagrinėjimas, siūlant taikyti minimalią nuobaudą – stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą pusei metų, yra Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka sudaryta komisija. Ši komisija, vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo (taip pat žr. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos architektų rūmų tarybos 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 13-05 (2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. T19/09-03 redakcija) 51 punktą.   

                Priimdama ginčijamą Sprendimą, kurio pasekmė, kaip minėta, galimas architekto kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas atitinkamam terminui, Architektų rūmų profesinės etikos taryba veikė viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kiti du ieškinyje keliami reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, t. y. yra susiję su to paties ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, informacijos apie Sprendimo pripažinimą neteisėtu išplatinimu atitinkamame interneto tinklalapyje, bet ne su civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, kaip jos pagal savo esmę suprantamos CK įtvirtintų nuostatų kontekste. Todėl nėra pagrindo daryti išvados dėl ginčo priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

                Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, ieškovo keliamas ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

        Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ginčas teismingas administraciniam teismui.

        Perduoti bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei asociacijai „Lietuvos architektų rūmai“ dėl Profesinės etikos tarybos sprendimo panaikinimo ir susijusių reikalavimų, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.  

           Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.