Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-86-2012].doc
Bylos nr.: 1S-86/2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                     

                                                                Byla Nr. 1S-86/2012                                                                        

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija

                                                           2.1.16.1.2.1.1. (S)

                                              

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

gynėjui advokatui Dimitrijui Fomkin,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. B. S. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkin skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. S. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 28 d.

           Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo M. B. S. gynėjo skundą,

 

n u s t a t ė :

 

           M. B. S. įtariamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su Ispanijos piliečiu R.E. C. ir Lietuvos Respublikos piliečiu V. Š. pasikėsino neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti, parduoti ar kitaip platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

          M. B. S. veikdamas bendrais suderintais veiksmais, 2011 m. liepos 13 d. konteineriniu laivu „C. P.“ išsiuntė iš (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respublikos Klaipėdos jūros uostą konteinerį (Nr. XXX) su turistiniu autobusu „XXX“, kurio važiuoklės detalių ertmėse buvo paslėpta 50,162 g skysčio su ne mažiau kaip 15 kg narkotinės medžiagos kokaino, o 2011 m. rugpjūčio 17 d. kroviniui atvykus į Klaipėdą, 2011 m. rugpjūčio 25 d. organizavo turistinio autobuso gavimą, kurį nugabeno į (duomenys neskelbtini) rajone, kur 2011 m. rugpjūčio 28 d. kartu su V. Š. ir R. E. C. pradėjo nuiminėti nuo autobuso detales su jų ertmėse esančiu kokaino tirpalu, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

           Tokie M. B. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio, BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.

M. B. S. buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įtariamajam M. B. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. vasario 28 d.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi įtariamajam M. B. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 28 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis M. B. S. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įtariamojo M. B. S. gynėjas advokatas Dimitrijus Fomkin skunde prašo Vilniaus apygardos 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti, nes ji nepagrista.

Gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodytas kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepagrįstas, kadangi įtariamasis M. B. S. nepadarė jokio nusikaltimo, todėl neturi pagrindo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.

Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nepakanka duomenų, pagrindžiančių, jog M. B. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Be to, prašoma atsižvelgti į tai, kad suimtasis apklausos metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kokiu tikslu atvyko į Lietuvos Respubliką. M. B. S. tik vertėjavo kitam įtariamajam R. E. C., sulaikymo metu narkotinių medžiagų pas įtariamąjį rasta nebuvo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įtariamasis M. B. S. yra Europos Sąjungos pilietis iš (duomenys neskelbtini), palaiko glaudžius ryšius su giminėmis.

Skunde gynėjas nurodo, kad pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes (rašytinį pasižadėjimą neišvykti, namų areštą), suimtasis laikysis visų kardomosios priemonės skyrimo sąlygų, giminaičiai apmokės jo apgyvendinimo išlaidas viešbutyje.

Įtariamojo M. B. S. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo gynėjo Dimitrijaus Fomkin skundą atmesti.

Įtariamojo M. B. S. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam M. B. S., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar įtariamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta ikiteisminio tyrimo metu ar pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis M. B. S. padarė nurodytą nusikalstamą veiką, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratų ir apžiūros protokolai, paties įtariamojo parodymai, paaiškinimai, kitų įtariamųjų V. Š. ir R. E. C. parodymai, liudytojų V. T., Ž. P., E. M., G. K. parodymai, vaizdo įrašai, slapto sekimo protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, telefoninių pokalbių suvestinės, specialisto išvados, Vokietijos Federacijos Respublikos Hamburgo prokuratūros teisinės pagalbos prašymai, pavedimai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra  suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo M. B. S. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurių padarymo pareikštas įtarimas suimtajam, įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas M. B. S. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek teismų praktika matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. M. B. S. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 6 dalis). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtasis įtariamas neteisėtu disponavimu labai didelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuota grupe, įtariamasis M. B. S. Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas jokiais ryšiais.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, įtariamasis M. B. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Atsižvelgiama į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad suimtasis M. B. S. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kokiu tikslu atvyko į Lietuvos Respubliką, be to, yra Europos Sąjungos pilietis, palaiko glaudžius ryšius su giminėmis, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Gynėjo prašymas įtariamajam M. B. S. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo kita kardomąja priemone.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Be to, įtariamajam M. B. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati pareikšto įtarimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus  apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimams.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

           Įtariamojo M. B. S. gynėjo advokato Dimitrijaus Fomkin skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį.

            Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

Teisėjas                                                                                                               Kęstutis Jucys