Civilinė byla Nr.e2-49-399/2021

Proceso Nr. 2-28-3-00828-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.2.6.5.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 S PRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                            2021 m. gegužės 11 d.

Marijampolė

        Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, Sigutei Pranskevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui   advokatui Arūnui Petrauskui, 

atsakovės UAB „Blokas“ atstovams direktoriui A. K. ir  advokatei Redai Aleksynaitei,

trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Varėnos grybai“ atstovui advokatui Erikui Rugieniui

nedalyvaujant kitų trečiųjų asmenų atstovams

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovė UAB „Andresta“  ieškinį atsakovei  UAB „Blokas, trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje UAB „Varėnos grybai“ tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų WISE Underwriting Agerncy Ltd, AB „Baltic Underwriting  agency dėl nuostolių atlyginimo.

        Teismas

    n u s t a t ė:

           Ieškovė UAB „Andresta“ toliau ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Blokas“ (toliau atsakovės) 4 143,50 EUR nuostolių (kompensaciją) už sugadintą krovinį , 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 219 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

           Ieškovė ieškinyje nurodė šias faktines ir teisines aplinkybes: 2019 m. birželio 20 d. UAB „Andresta“ (užsakovas) ir UAB „Blokas“ (vežėjas) sudarė Pervežimo sutartį Nr. 010059, kuria susitarė dėl krovinio gabenimo tarptautiniu maršrutu. Vežėjas UAB „Blokas“ įsipareigojo paimti krovinį iš siuntėjų CNC Exotic Mushrooms ((duomenys neskelbtini)) bei Fungo Netherlands B.V. ((duomenys neskelbtini)) ir pristatyti jį gavėjui UAB „Varėnos grybai“ (Pabaronės km. Varėnos raj., Lietuva). Ieškovas UAB „Andresta“ įsipareigojo apmokėti atsakovui UAB „Blokas“ už pervežtą krovinį 1040 Eur. Aptariamoje Pervežimo sutartyje šalys susitarė, kad krovinio gabenimo temperatūra bus +2+4 °C.

Krovinys (grybų substratas) buvo vežamas su tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiais (CMR važtaraščiais) , siuntėjo Fungo Netherlands B.V. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei siuntėjo CNC Exotic Mushrooms sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)  Iš pridėtų sąskaitų faktūrų matyti, kad vežamo krovinio vertė sudarė 4 143,5 Eur (1850 Eur + 2293, 5 Eur). Iš pridėtų CMR važtaraščių matyti, kad gavėjui UAB „Varėnos grybai“ krovinys buvo pristatytas 2019 m. birželio 29 d. Krovinys buvo sugadintas, tai liudija gavėjo įrašas CMR važtaraštyje: „Gautas krovinys +44 °C Reikalinga termograma”. Krovinio sugadinimą taip pat liudija pridedamos nuotraukos, UAB „Varėnos grybai“ 2019 m. liepos 11 d. Informacinis pranešimas dėl sugadinto krovinio bei jo utilizacijos UAB „Varėnos grybai“ 2019 m. liepos 12 d. Substrato utilizavimo aktas.

UAB „Varėnos grybai“ pateikė ieškovui UAB „Andresta“ 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), reikalaudama 4 143,5 Eur kompensacijos už sugadintą krovinį. Tą pačią dieną ieškovas UAB „Andresta“ pateikė atsakovui UAB „Blokas“ 2019 m. liepos 8 d. pretenziją ir 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Pretenzijoje nurodyta, kad nors užsakyme vežėjui buvo nurodyta krovinio gabenimo temperatūra +2+4 °C, tačiau atvykus kroviniui į iškrovimo vietą, nustatyta krovinio temperatūra +44 °C, todėl prašoma per 30 dienų kompensuoti 4 143,5 Eur už sugadintą krovinį.

Atsakovui UAB „Blokas“ atsisakius kompensuoti sugadinto krovinio vertę, UAB „Andresta“ draudikas kreipėsi į siurvejerių kompaniją „PCL Claims Ltd“ dėl krovinio sugadinimo priežasties nustatymo. 2019 m. spalio 22 d. „PCL Claims Ltd“ Tyrimo ataskaitoje konstatuota: <...> esame tokios nuomonės, visiškai nepažeidžiančios Draudėjo atsakomybės, kad šiai siuntai padarytą žalą greičiausiai sukėlė aukštesnė negu nurodyta +2 / +4 °C temperatūra, kuri veikė krovinį tranzito iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą metu, dėl kurios krovinys įkaito. taip pat manome, kad, turint mintyje labai aukštą temperatūrą, apie kurią pranešta atvykimo metu, taip pat gali būti, kad buvo neteisingai nustatytas arba kažkuriuo tranzito metu sugedo šaldymo įrenginys, todėl gabenimo metu nebuvo palaikoma nurodyta temperatūra. Tikėtina, kad dėl aukštos temperatūros žuvo substrate buvę mikroorganizmai, todėl krovinys pasidarė netinkamas naudoti ir Gavėjai vėliau jį sunaikino. <...>. Įvertinęs šią ataskaitą, ieškovas UAB „Andresta“ 2019 m. lapkričio 13 d. sumokėjo krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“ kompensaciją už sugadintą krovinį . Tyrimo ataskaita buvo pateikta atsakovui UAB „Blokas“, tačiau atsakovas ir toliau atsisako sumokėti ieškovui kompensaciją už vežtą ir sugadintą krovinį.

Ieškovo UAB „Andresta“ ir atsakovo UAB „Blokas“ sudaryta Pervežimo sutartis, CMR važtaraščiai bei sąskaitos faktūros suponuoja išvadą, kad atliktas užsakymas atitinka Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 1 straipsnyje numatytus požymius, t. y. krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos buvo skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl sprendžiant šalių ginčą taikytinos tarptautinio teisės akto - CMR konvencijos nuostatos. Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t.y. klausimai, kurie patenka į jo reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) išaiškinta, kad pagal CMR konvencijos 37 straipsnį tiek vežėjas, tiek ekspeditorius atlyginęs nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu ir bylos nagrinėjimu. Jei vienas iš vežėjų yra kaltas dėl žalos padarymo, jis yra asmeniškai atsakingas už nuostolių atlyginimą nepriklausomai nuo to, ar žalą atlygino jis pats ar kitas vežėjas. Todėl jei žalą atlygino kitas vežėjas (ekspeditorius), pastarasis turi regreso teisę reikalauti viso žalos ir kitų nuostolių atlyginimo iš kaltojo vežėjo.

Vežėjo atsakomybė reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi, pagal CMR konvencijos nuostatas vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo yra preziumuojama.

 Ieškovas UAB „Andresta“ pažymi, kad vežėjas UAB „Blokas“ priimdamas krovinį jokių pastabų dėl krovinio būklės neįrašė, todėl konstatuotina, kad krovinio priėmimo metu krovinio būklė buvo tinkama, o krovinys buvo sugadintas vežimo metu. Tai reiškia, kad atsakovas UAB „Blokas“ (kaltasis vežėjas) turi kompensuoti 4 143,5 Eur nuostolį ieškovui UAB „Andresta“, kuris tokio dydžio žalą atlygino krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Taigi, būtent vežėjas turi įrodyti, kad vežėjo dispozicijoje esančio krovinio sugadinimas nepriklausė nuo jo valios. Nagrinėjamu atveju UAB „Blokas“ nepateikė ieškovui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog krovinio sugadinimo priežastimi buvo aplinkybės, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.

Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėta, kad nagrinėjamu atveju vežėjas, priimdamas krovinį, jokių pastabų į CMR važtaraščius neįrašė, tai reiškia, kad krovinį priėmė tinkamos būklės. Pagal CMR konvencijos 9 straipsnį važtaraštis yra įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (1 punktas); jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad pareigingas vežėjas, pastebėjęs krovinio ir pakuotės išorės pažeidimus, kitus krovinio trūkumus, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje.

Nagrinėjamu atveju pateikti CMR važtaraščiai patvirtina, kad vežėjas priėmė krovinį vežti ir jokių pastabų dėl krovinio neįrašė, kas leidžia daryti išvadą, kad nepaneigta CMR konvencijos 9 straipsnio 2 punkto prezumpcija, pagal kurią jei vežėjas neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinys priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Taigi, aptariami CMR važtaraščiai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas (vežėjas) UAB „Blokas“ netinkamai įvykdė savo prievolę dėl krovinio pervežimo, nes vežimo metu buvo sugadintas visas krovinys (grybų substratas). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad žala kroviniui buvo padaryta būtent pervežimo metu, dėl vežamo krovinio sugadinimo yra kaltas vežėjas, todėl vežėjas UAB „Blokas“ turi kompensuoti 4 143,5 Eur nuostolį ieškovui UAB „Andresta“ (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas).

Atsakomybė už krovinio sugadinimą yra ribojama tiesioginiais nuostoliais ir kartu CMR konvencijoje nustatyta, kad ieškovas gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo kompensacijos už krovinio praradimą ar sugadinimą sumos. Palūkanų konkretų 5 metinių procentų dydį nustato CMR konvencija. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu yra pateikiama pretenzija, o jeigu tokios nebuvo, - nuo ieškinio pareiškimo dienos (CMR konvencijos 27 str.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Andresta“ pateikė atsakovui UAB „Blokas“ pretenziją raštu 2019 m. liepos 8 d., kuria pareikalavo per 30 dienų sumokėti 4 143,50 EUR kompensaciją už krovinio sugadinimą. Tokiu būdu palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. – 5 procentai metams nuo 4143,50 EUR sumos.

            Ieškovės atstovas advokatas A. Petrauskas (toliau ieškovės atstovas) teismo posėdžio metu pareikštus ieškovo reikalavimus palaikė dalinai, tai yra pasisakė, kad ieškovė sumažino reikalavimus raštu, nes 2020 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Varėnos grybai“ sumokėjo ieškovei 160 EUR už paletes ir 120 EUR už didmaišius, viso 280 EUR, todėl prašo iš atsakovės priteisti 3.863,50 EUR. Kitus reikalavimus dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo palaiko. Taip pat prašo vadovautis motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje bei pateiktais į bylą įrodymais ir ieškinį pagal sumažintus reikalavimus tenkinti pilnai.

            Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovė neįrodė jog krovinys buvo gabenamas tinkamai, tai yra užtikrinus reikiamą temperatūrą, nes termogramų originalai pateikti tik po pusantrų metų, atsakovės teikta pažyma UAB „Sadomaksa“ nepatvirtina jog krovinys buvo gabenamas pagal sutarties sąlygas, joje nėra tiriamosios dalies ir ja negalima vadovautis kaip eksperto išvada, Nepaneigta galimybė dėl datos koregavimo, nes datą galima įvesti „ranka“. Nepagrįstas jokia logika atsakovės veikimas dėl krovinio perkrovimo iš vienos puspriekabės į kitą jau jį atgabenus į Lietuvą, mano jog tai galėjo būti atlikta ir dėl to, kad nebuvo užtikrinta krovinio gabenimui reikalinga temperatūra ir, kad tai nuslėpti krovinys buvo perkrautas. Ieškovė reikalavimo teisę kildina ne iš CMR Konvencijos, o iš sudarytos Vežimo sutarties. Tvirtina jog atsakovė neįrodė sąlygų atleisti nuo atsakomybės ir prašo ieškovės reikalavimus sumažintus tenkinti. Iš karto po krovinio iškrovimo tapo aišku jog krovinys sugedęs, todėl iš karto turėjo būti teikiama termogramų originalai. Ieškovė sumokėjo UAB „Varėnos grybai“ ir patyrė nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš vežėjo UAB „Blokas“. Pagal Vežimo sutartį UAB „Andresta“ buvo užsakovas, UAB „Blokas“ – vežėjas, UAB „Varėnos grybai“ krovinio gavėjas. Sutartyje buvo aptarta papildoma sąlyga, o būtent, kad krovinys grybų substratas bus gabenamas plius dviejų-keturių laipsnių temperatūroje (Celsijaus). Krovinys turėjo būti paimtas iš dviejų siuntėjų Olandijoje ir atgabentas UAB „Varėnos grybai“ Lietuvoje. Krovinys buvo atgabentas sugedęs, nes jo gavėjas CMR važtaraštyje nurodė „plius 44 laipsniai Celsijaus“. Ieškovei UAB „Varėnos grybai“ pateikė 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (toliau sąskaitą) ir reikalavo 4 143,50 EUR kompensacijos už sugadintą krovinį, kompensaciją ieškovė sumokėjo 2019m. lapkričio 19 d. krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“, vežėjui UAB „Blokas“ atsisakius pagal ieškovės pateiktą pretenziją apmokėti UAB „Varėnos grybai“ sąskaitą minėtai sumai.

           Atsakovas UAB „Blokas" (toliau atsakovas) ieškinio nepripažino visiškai atsiliepime nurodė:

2019 m. birželio 20 d. ieškovė UAB „Andresta, kaip užsakovė, sudarė su atsakovu UAB „Blokas“, kaip vežėju, tarptautinio krovinio pervežimo sutartį Nr. ANDR Nr. 010059 (toliau - Sutartis)

Pagal Sutartį vežėjas turėjo paimti krovinį (grybų substratą) iš (duomenys neskelbtini)  dviejų skirtingų siuntėjų: CNC Exotic Mushrooms ((duomenys neskelbtini) ) bei siuntėjo Fungo Netherlands B.V. ((duomenys neskelbtini) ) ir pristatyti į Lietuvą, gavėjui UAB „Varėnos grybai" (Pabaronės k. Varėnos raj., Lietuva). Sutartyje be kitų sąlygų buvo nustatyta papildoma sąlyga - krovinys (grybų substratas) turi būti gabenamas temperatūriniu režimu: +2 / +4 laipsniai pagal Celsijų.

Vežėjas priėmė gabenti krovinį Ieškovo nurodytais adresais bei pasirašė CMR važtaraštyje (CMR)..

2019 m. birželio 29 d. vežėjas pristatė krovinį gavėjui UAB „Varėnos grybai“, adresu Pabaronės k. Varėnos raj.. Gavėjo UAB „Varėnos grybai“ teritorijoje krovinio iškrovimas vyko lauko sąlygomis. Po to, kai krovinys buvo iškrautas, gavėjo UAB „Varėnos grybai“ atstovai, gyvsidabrio  termometru pamatavo krovinio temperatūrą ir tariamai užfiksavo + 44 laipsnius pagal Celsijų, apie tai krovinio gavėjas pažymėjo CMR važtaraštyje bei nurodė, kad reikalinga termograma.

Pažymėtina, jog krovinio temperatūros matavimas buvo atliktas nedalyvaujant vežėjo atstovui (vairuotojui), todėl pastarajam pamačius žymą CMR važtaraštyje apie užfiksuotą krovinio temperatūrą, buvo paprašyta leisti atlikti krovinio temperatūros matavimą ir vežėjo atstovui. Vežėjo atstovo termometro rodmenys fiksavo + 25,5 laipsnius pagal Celsijų.

Praėjus keliolikai dienų po krovinio pristatymo, gavėjas UAB „Varėnos grybai“ 2019 m. liepos 11d. UAB „Andresta“ pateikė informacinį pranešimą dėl sugadinto krovinio bei jo utilizavimo. Pranešime nurodoma, kad krovinys buvo apgadintas, kas pagal lingvistinį aiškinimą būtų suprantama, kad tai nėra absoliutus krovinio sugadinimas. Tame pačiame pranešime nurodoma, jog remiantis UAB „Andresta“ draudiko pozicija, eksperto iškvietimas apžiūrėti krovinį dėl temperatūros skirtumo nėra tikslingas. 2020 m. liepos 12 d. UAB „Varėnos grybai“ UAB „Andresta“ pateikė utilizavimo aktą bei pretenziją su reikalavimu kompensuoti visą — 4 143,50 Eur sumą už apgadintą krovinį pagal 2019-06-25 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2019-06-29 sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nebūdamas atidus ir rūpestingas sutartinių santykių dalyvis, nesiekė išsiaiškinti krovinio apgadinimo ir utelizavimo aplinkybių, o pasikliaudamas CMR važtaraščiu bei siurvejerių kompanijos „PCL Claims Ltd“ 2019 m. spalio 22 d. išvada, kompensavo krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“ prašomą sumą ir atgręžtinį reikalavimą pretenzijos forma pateikė Atsakovui, kurį pastarasis dėl objektyvių priežasčių tenkinti nesutiko.

Taigi iš esmės, Ieškovas savo ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad Atsakovas, kaip vežėjas neužtikrino krovinio temperatūros rėžimo dėl ko krovinys buvo sugadintas (nors gavėjo UAB „Varėnos grybai“ teigimu buvo apgadintas), todėl pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau — CMR) 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, atsakomybė už tai tenka vežėjui. Atsakovas su tokia Ieškovo pozicija kategoriškai nesutinka ir pasisako, kad krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai,:  krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be to, ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas - CMR konvencija (šios konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, tame tarpe  vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Krovinio vežėjo atsakomybė bendriausia prasme yra reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. Šio straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 97/2013).

                Dėl atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių pasisako, kad  vežėjas yra atsakingas už krovinio tinkamą bei saugų pristatymą, bet ne už krovinio kokybę pakrovimo metu. Paaiškintina tai, kad transporto priemonės priekaboje, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, yra sumontuotas temperatūros sekimo įrenginys (matuoja ir kaupia temperatūrinius duomenis) bei šaldymo įranga. Šaldymo įranga yra skirta tik temperatūros palaikymui krovinio transportavimo metu, tačiau ne jo atvėsinimui. Sutartyje buvo nurodytas tik krovinio gabenimo temperatūros palaikymo režimas, t.y. +2 / +4 laipsniai pagal Celsijų. 2019-06-21 CMR važtaraštyje (toliau - CMR važtaraštis Nr. 1) krovinio, kurio siuntėjas buvo CNC Exotic Mushrooms ((duomenys neskelbtini)), gabenimo temperatūrą buvo nurodęs +2 laipsniai pagal Celsijų, o 2019-06-25 CMR važtaraštyje (toliau - CMR važtaraštis Nr. 2) krovinio, kurio siuntėjas buvo Fungo Netherlands B.V. ((duomenys neskelbtini)), gabenimo temperatūra iš vis nebuvo nurodyta, tokiu atveju vežėjas vadovavosi Sutarties sąlygomis. Tačiau svarbu yra tai, kad Ieškovė pateikdama savo pačios rengtą Sutartį Atsakovui, nenurodė kokios konkrečiai temperatūros turi būti pats krovinys jo priėmimo metu. Sutartimi šalys nesulygo, jog vežėjas priimtą krovinį įsipareigoja atvėsinti iki tam tikros temperatūros bei nugabenti gavėjui konkrečios temperatūros krovinį. Todėl teigia, kad atsakovas atliko savo kaip vežėjo pareigas - pakrautus krovinius nuvežė ir perdavė gavėjui. Pervežimo metu nebuvo jokių įvykių, galėjusių įtakoti krovinio būklę ar kokybę. Krovinio transportavimo metu transporto priemonės priekaboje pastoviai buvo palaikoma +2 / +4 laipsniai pagal Celsijų temperatūrą. Šį faktą įrodo temperatūros sekimo įrenginio fiksuoti rodmenys, t.y. diagraminė termograma. Todėl tai paneigia vežėjo kaltės prezumpciją dėl krovinio sugadinimo, bei  įrodo, kad jis tinkamai vykdė pervežimo užsakyme jam nustatytas sąlygas, o galimą krovinio sugadinimą įtakojo aplinkybės, kurios nuo vežėjo valios visiškai nepriklausė, ką patvirtina ir Smart Clams išvada „Dėl krovinio sugadinimo“ (ekspertų dokumentinis vertinimas, kurį užsakė Atsakovas) kurioje teigiama, kad: „<...> galima daryti išvadą, jog krovinio temperatūros pažeidimai galėjo būti padaryti dar prieš jo pervežimą, t.y. laikant prekes lauko sąlygomis pakankamai ilgą laiką, dėl ko jau pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė nei reikalaujama transportavimo.“.

Ieškovas teikdamas reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nepateikė į bylą duomenų, kad kroviniai iki jų priėmimo, buvo laikomi (sandėliuojami) tinkamos temperatūros režime, o būtent  kad jis yra atvėsintas iki krovinio transportavimui reikalingos temperatūros (+2 / +4 laipsniai pagal Celsijų). Šioje situacijoje svarbu pažymėti, kad krovinio priėmimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimas vyko lauko sąlygomis, t.y. krovinys, esant karštai vasaros dienai stovėjo lauke. Aplinkybę, jog krovinys buvo lauke ir pats pakrovimas vyko lauko sąlygomis patvirtina susirašinėjimas vykęs tarp Ieškovo ir Atsakovo atstovo. Susirašinėjame nurodoma, jog šį kartą krovinio pakrovimas vyko lauke, o ne sandėlyje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai krovinys kraunamas iš sandėlio, krovimo darbai vyksta nuo rampos ir krautuvas padėklą su kroviniu iš karto įveža į automobilio priekabą ir jį pastato reikiamoje vietoje. O šiuo atveju, krovinys buvo kraunamas lauke nuo grindinio tam panaudojant keltuvą į automobilį, o automobilio priekaboje reikalingas vežimėlis padėklams su kroviniu perstumti ir pastatyti į reikiamą vietą. Iš susirašinėjimo yra matoma, kad pakrovimo vietoje vežimėlio nebuvo, todėl pakrovimas užtruko, kol siuntėjas surado vežimėlį.

Atsakovui nėra žinoma, kiek laiko krovinys buvo sandėliuojamas lauko sąlygomis, tačiau pažymėtina tai, kad krovinio pakrovimo laikotarpiu vietovėje (duomenys neskelbtini), pagal toje vietovėje esančią artimiausią oro temperatūros matavimo stotelę, oro temperatūra buvo fiksuota +38,4 laipsniai pagal Celsijų, o vietovėje (duomenys neskelbtini), pagal toje vietovėje esančią artimiausią oro temperatūros matavimo stotelę, oro temperatūra buvo fiksuota +35,1 laipsniai pagal Celsijų.

          Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios teisinės nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Be kita ko Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401).

             Krovinys (grybų substratas) buvo supakuotas į polietileno pakuotę, kurios buvo sudėtos į sintetinius maišus ant palečių, todėl vežėjo atstovas, t.y. vairuotojas galėjo patikrinti tik krovinio ir pakuotės išorinę maišų būklę, t.y. ar nėra mechaninių pakuočių pažeidimų, ką iš esmės vairuotojas ir atliko. Konkreti krovinio temperatūra nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turėjo patikrinti ir pastebėti. Pažymėtina, jog grybų ar jų substratų auginimas ir/ar laikymas nėra vežėjo vykdoma ūkinė komercinė veikla, todėl nei vežėjui, nei jo atstovui, t.y. vairuotojui nėra privalu žinoti grybų substratų laikymo specifinių sąlygų, tam šalys Sutartimi ir susitarė kokia krovinio gabenimo temperatūra turi būti palaikoma. Kadangi Sutartyje nebuvo numatyta konkreti krovinio temperatūra jo priėmimo ir pridavimo metu, tai Atsakovo vairuotojo atliktas išorinis krovinio patikrinimas buvo visiškai pakankamas tinkamam vežimo sutarties įvykdymui pagal joje numatytas sąlygas. Tai, kad Atsakovo vairuotojas į CMR važtaraštį neįrašė duomenų apie pakraunamą krovinį, nes išorinės pakuotės neturėjo pastebimų trūkumų, tai nėra veiksmas sukeliantis žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikytinos vežėjo atsakomybę šalinančios CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos (vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, jog krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu), kadangi: 1) krovinio pakrovimu ir parengimu transportavimui pagal Sutartį privalėjo pasirūpinti

Ieškovė; 2) vežėjo vairuotojas krovinį apžiūrėjo išoriškai, t. y. tiek, kiek pagal Sutartį ir CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį apima jo pareigos; 3) tai, kad vairuotojas į CMR važtaraštį neįrašė duomenų apie pakraunamą krovinį, nėra veiksmas, sukeliantis žalą; 4) krovinys sugadintas dėl šių ypatingų rizikų - krovinys buvo pakrautas lauko sąlygomis vasaros metu, neužtikrinant krovinio temperatūrinio režimo, dėl ko tikėtina buvo sušilęs, t.y. nebuvo atvėsintas iki krovinio gabenimo režimo temperatūros; 5) pagal Sutartį su Ieškove, vežėjas nebuvo įpareigotas nuvežti konkrečios temperatūros krovinį, Ieškovė nebuvo nurodžiusi specialiųjų krovinio savybių (pavyzdžiui, pakraunamo krovinio temperatūra, jo atvėsinimas iki nurodytos temperatūros ar pan.), todėl tikrinti jo temperatūros vežėjas neprivalėjo.

            Paties  Ieškovo vykdomo ūkinė komercinė veikla yra sietina su krovinių transportavimu, tai jam yra žinoma, jog tokio tipo transporto priemonės yra skirtos tik krovinio temperatūros palaikymui, bet ne krovinio atvėsinimui ir Ieškovas, elgėsi neatsakingai, veikė neprofesionaliai sukeldamas realią grėsmę tam, kad krovinys (prekė) praras prekinę vertę. Atsižvelgiant į santykinai didelį krovinio pervežimo atstumą, pervežimui reikalingą laiką, Ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas, pateikdamas netinkamas Sutarties sąlygas ir tokiu būdu neužtikrindamas, kad krovinys iki jo transportavimo būtų atvėsintas iki tinkamos temperatūros. Tokie veiksmai laikytini ypatinga Ieškovo rizika, todėl Atsakovo kaltės prezumpcija yra paneigiama, kas reiškia, kad nors nuostoliai ir galėjo būti patirti, tačiau vežėjas šiuo atveju nuo atsakomybės yra atleidžiamas.

            Nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad krovinys vežėjui buvo pakrautas tinkamos temperatūros, bet yra duomenų, įrodančių, jog krovinį gabenant transporto priemonėje buvo palaikomas tinkamos temperatūros režimas, todėl pagrįstai darytina išvada, kad krovinio temperatūros neatitikimas iškrovimo vietoje buvo nulemtas netinkamos paties krovinio temperatūros buvimo jau nuo pat šio krovinio pakrovimo į priekabą momento ir tai buvo tiesioginė atsiradusios kroviniui žalos priežastis, be kita ko, yra ir oficialus paaiškinimas, dėl kokių priežasčių yra įmanoma žymiai aukštesnė krovinio temperatūra. Smart Clams išvadoje dėl krovinio sugadinimo, nurodoma, kad: „Transporto priemonė — šaldytuvas skirta krovinio temperatūros palaikymui, o ne jo atšaldymui. Grybai yra aerobiniai organizmai. Jų „kvėpavimo" metu išsiskiria metaboliniai produktai, kurie nepašalinami esant nepakankamai ventiliacijai (šiuo atveju substratas buvo sandariose polietileninėse pakuotėse). Tai sukelia savaiminį kaitimą ir gedimo procesus. Tai iš esmės paaiškina ir temperatūros registravimo įtaiso užfiksuotą temperatūros pakilimą transportavimo eigoje. Šių aplinkybių kontekste, pagrįstai manytina, kad egzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta vežėjo, civilinę atsakomybę šalinanti aplinkybė.

                Atsakovas tai pat  nesutinka su faktu, kad krovinio temperatūra buvo + 44 laipsniai pagal Celsijų, kadangi krovinio temperatūros matavimai buvo atlikti nedalyvaujant vežėjo atstovui - vairuotojui. Todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų įsitikinti, kad temperatūra buvo pamatuota būtent pristatyto krovinio, žinant aplinkybę, kad krovinio gavėjo UAB „Varėnos grybai“ teritorijoje (lauke) sandėliuojami analogiški kroviniai (grybų substratas). Temperatūros matavimai buvo užfiksuoti fotonuotrauka, kurioje yra matoma, kad temperatūra visiškai neatitinka rodmenų pažymėtų CMR važtaraštyje Nr. 1 ir Nr. 2, nes fotonuotraukoje termometras rodo +31 laipsnį pagal Celsijų. Iš esamos nuotraukos galima numatyti, jog buvo patikrinta tik viena prekių paletė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog vienos paletės patikrinimas nulėmė viso krovinio analogišką temperatūrą. Svarbu pažymėti tai, kad krovinys buvo krautas dvejose skirtingose vietose, tačiau krovinio priėmimo vietoje atliekant temperatūrinius matavimą nebuvo atskirta, kuri krovinio dalis iš kurios pakrovimo vietos yra, o ta pati atžyma apie gauto krovinio temperatūrą buvo padarytą tiek CMR važtaraštyje Nr. 1, tiek CMR važtaraštyje Nr. 2, todėl darytina išvada, kad matavimai buvo atlikti formaliai ir nerūpestingai.

                 Pasisako ir dėl to, kad i CMR važtaraštyje Nr. 1 ir Nr. 2 atsiradus žymai apie užfiksuotą +44 laipsnį pagal Celsijų krovinio temperatūrą, buvo paprašyta leisti atlikti tų pačių palečių, kuriose buvo užfiksuoti +44 laipsniai pagal Celsijų, temperatūrinius matavimą ir vežėjo atstovui. Vežėjo atstovo termometro rodmenys fiksavo + 25,5 laipsnius pagal Celsijų. Be to UAB “Andresta” 2019 m. liepos 3 d. Atsakovui pateikė reklamaciją, kurioje nurodoma, kad atvykus kroviniui į iškrovimo vietą nustatyta, kad krovinio temperatūra yra +35 laipsniai pagal Celsijų. Taigi akivaizdu, kad ir kokia temperatūra buvo užfiksuota, ji neatitinka temperatūros nurodytos CMR važtaraštyje Nr. 1 ir Nr. 2. Krovinio temperatūros matavimo iškrovimo vietoje aplinkybės visiškai neaiškios - nei kur buvo matuojama (transporto priemonėje, lauke, gavėjo sandėlyje), nei kokia (kalibruota ar ne) matavimo priemone tai atlikta, nei matavimo laikas (kiek laiko praėjo po iškrovimo), nei kitos svarbios aplinkybės. Taip pat nėra duomenų, kad matavimo priemonė, t.y. termometras, atitinka įstatymo reikalavimus. Termometras kaip matavimo prietaisas patenka į teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimų priemonių sąrašą, todėl jam turi būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas. Atkreipia dėmesį, kad krovinio gavėjas UAB „Varėnos grybai“ CMR važtaraštyje neįrašė pastabos dėl sugadinto krovinio ar jo dalies, taip pat nebuvo surašytas krovinio priėmimo (pažeidimų/trūkumų) aktas. Vadinasi, krovinio gavėjas UAB „Varėnos grybai“ atvežtą krovinį priėmė. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: ,Jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba jeigu nuostoliai ar sugadinimai neakivaizdūs, — ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu. “.

                UAB „Varėnos grybai“  tik po 12 kalendorinių dienų po krovinio pristatymo, t.y. 2019 m. liepos 11 d. pateikė informacinį pranešimą UAB „Andresta“ dėl sugadinto krovinio bei jo utilizavimo. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kas vyko su priimtu kroviniu nuo jo pristatymo momento gavėjui iki sprendimo krovinį utilizuoti, ar buvo dedamos pastangos išsaugoti visą ar dalį krovinio.

      Ieškovo draudikas kreipėsi į siurvejerių kompaniją „PCL Claims Ltd“, kurios  išvada dėl krovinio sugadinimo atlikta praėjus praktiškai trims mėnesiams (2019 m. spalio 22 d.) po krovinio pristatymo,  tyrimas atliktas tuo metu  kai krovinys fiziškai neegzistavo, nes pagal UAB „Varėnos grybai“ pateiktą informaciją krovinys buvo utilizuotas 2019 m. liepos 12 d.. Pati siurvejerių kompanija pateiktoje tyrimo ataskaitoje nurodo, kad krovinio netikrino, vadinasi siurvejerių kompanijos „PCL Claims Ltd“ išvada yra tik hipotetinė.

            Transporto priemonėje, kurioje yra sumontuota šaldymo įranga, temperatūros pakilimas iki +44° C techniškai yra neįmanomas. Tokia krovinio temperatūra galima tik dėl vidinių krovinio savybių, tokių kaip krovinio „kvėpavimas“, netinkama pakuotė ar išsiskiriančių metabolinių produktų, kas tik dar kartą patvirtina, kad krovinys nebuvo tinkamai paruoštas transportavimui. Atsakovo nu0mone Ieškovas kaip rūpestingai veikiantis verslo subjektas turėjo dėti visas įmanomas (geriausias) pastangas krovinio išsaugojimui ir galimos žalos dydžio mažinimui, todėl 2019 m. liepos 11 d. iš UAB „Varėnos grybai“ gavęs informacinį pranešimą dėl sugadinto krovinio, tarėjo pareikalauti, kad būtų atlikta krovinio ekspertizė iki jo utilizavimo, kad būtų nustatytos ne tik krovinio sugadinimo priežastys, bet ar sugadintas visas krovinys ar jo dalis. Tačiau krovinio ekspertizė, jam egzistuojant fiziškai, atlikta nebuvo, kas sąlygoja ne tik krovinio galimo sugadinimo priežasties neatskleidimą, bet ir realios žalos dydžio nenustatymą.

           Pasisako, kad krovinio utilizavimo komisiją sudarė šališki nariai, t.y. tik UAB „Varėnos grybai“ darbuotojai, iš kurių du yra susiję asmenys, galimai šeimos nariai (įmonės direktorius D. K. ir gamybos vedėja O. K. galimai yra sutuoktiniai). UAB „Blokas“ nebuvo informuotas apie utilizavimo komisijos sudarymą kaip ir nebuvo pakviestas dalyvauti grybų substratų sunaikinimo procese. Iš komisijos sudėties yra matoma, kad jos veikloje nedalyvavo ir Ieškovės UAB „Andresta“ atstovas, nors tiek Ieškovas, tiek Atsakovas yra asmenys, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo kroviniu, todėl manytina, kad jų dalyvavimas turėjo būti privalomas.

        Pažymėtina tai, kad atliekų tvarkymas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta, jog, biologiškai skaidžios atliekos turi būti kompostuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Vadinasi, grybų substratų sunaikinimas, juos deginant buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas. Juolab, kad bet koks savavališkas atliekų deginimas yra draudžiamas. Be kita ko, atliekų utilizavimu gali užsiimti tik įmonės turinčios šiai veiklai kompetentingų institucijų išduotus leidimus, nes atliekų sunaikinimas (utilizavimas) yra registruojamas žurnaluose ir po to yra išduodama pažyma, kuri patvirtina utilizavimo faktą. UAB „Varėnos grybai“ nėra registruoti atliekų tvarkytojų valstybės registru (Priedas Nr. 15), tad realiai sunaikinimas (sudeginimas) ar kitoks grybų substrato likimas nėra pagrįstas trečiųjų šalių dokumentais. Todėl 2019-07-12 substratų utilizavimo aktas Nr. 01 yra niekinis dokumentas.

               Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes kaip, kad: ) nėra krovinio pažeidimų/trūkumų akto; nėra žinoma, kur ir kokiomis sąlygomis buvo laikomas krovinys po jo atgabenimo; krovinį utilizuoti nuspręsta praktiškai praėjus dviem savaitėms po to, kai krovinys buvo priimtas; utilizavimo procese dalyvavo tik UAB „Varėnos grybai“ darbuotojai; utilizavimas atliktas nesant ekspertizės išvados apie krovinio sugadinimą:  utilizavimas atliktas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, visa tai, leidžia pagrįstai abejoti ar tikrai buvo sunaikintas Atsakovo atvežtas krovinys. Esant visumai šių aplinkybių Ieškovas neįrodo, kad būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti visas su krovinio gabenimu ir tariamai utilizavimu susijusias aplinkybes, kad turėtų teisę į atgręžtinį reikalavimą žalos atlyginimui..

Šio ginčo atveju aktualus dėl krovinio sugadinimo patirtos žalos dydžio nustatymą reglamentuojantis CMR konvencijos 25 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad: krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktu nuostatomis“ (CMR konvencijos 25 str. 1 p.). Tuo tarpu minėto CMR konvencijos 25 str. 2 p. skelbiama: „Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys“ (CMR konvencijos 25 str. 2 p. „a“ pp.); sumą, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą h’ovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio“ (CMR konvencijos 25 str. 2 p. „a“ p. p.).

               Ryšium su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią: „Krovinio sugadinimas - tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

Vien tai, kad krovinio gavėjas UAB „Varėnos grybai“ CMR važtaraštyje Nr.l ir Nr. 2 įrašė , kad: „gautas krovinys +44, reikalinga termograma“, savaime neįrodo nei visiško krovinio sugadinimo, nei, juo labiau, iš Atsakovo reikalautino kompensacijos dydžio.

                  Pažymėtina ir tai, kad UAB „Varėnos grybai“ sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 2 293,50 EUR išrašyta tą pačią dieną, kai pristatytas krovinys, buvo iškraunamas gavėjo teritorijoje. Sąskaitoje-faktūroje pateikiama jos apmokėjimo tvarka, kuri numato, kad apmokėjimas turi būti atliktas per 7 dienas nuo sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Tačiau byloje nėra duomenų, ar Ieškovas įsitikino tuo, kad ši sąskaita-faktūra buvo apmokėta, žinant aplinkybę, kad UAB „Varėnos grybai“ Ieškovei reiškė pretenzijas dėl sugadinto krovinio (nors krovinys buvo priimtas), t.y. ar pagrįstai UAB „Varėnos grybai“ 2019-07-08 išrašė sąskaitą Nr. VAG001-1907 (ši sąskaita papildomai į bylą nepridedami, nes ją į bylą jau pateikė Ieškovas) už sugadintą krovinį, nes iki to momento nebuvo UAB „Varėnos grybai“ sprendimo (toks sprendimas buvo padarytas 2019-07-11) grybų substratą pripažinti sugadintu/apgadintu ir dėl to jį utilizuoti. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad Ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas siekdamas nustatyti galimus nuostolius. Apibendrinant daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

                Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Blokas“ atstovai direktorius A. K. ir advokatė Reda Aleksynaitė (toliau atsakovo atstovai arba atsakovo atstovas) palaikė atsiliepimą, nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė kompensacijos iš atsakovo  nepriteisti tais pačiai motyvais bei argumentais, kurie išdėstyti atsiliepime į  ieškinį.

               Papildomai atsakovo atstovai pasisakė, kad ieškovė neįrodė jog turi reikalavimo teisę dėl kompensacijos už sugadintą krovinį priteisimo, kadangi ieškovė UAB „Andresta“ yra pirmasis susitariantis vežėjas, o tiesioginis vežėjas buvo UAB „Blokas“, Ieškovė sumokėjo ieškinio sumą UAB „Varėnos grybai“. Ieškovė turėtų regreso teisę tik tada jeigu realius nuostolius, tokius kaip nurodyta ieškinyje patyrė UAB „Varėnos grybai“, kurie nėra apmokėję krovinio siuntėjams (Olandijos (Nyderlandų) dviem įmonėms už krovinį. Kasacinio teismo praktika nuosekli yra tokia, kad regreso reikalavimo teisę turi tik nuostolius realiai patyrę asmenys. Ginčo nekyla jog santykiams turi būti taikoma CMR Konvencija. Buvo gabenami kroviniai iš Fungo Netherlands B.V (toliau Fungo) ir CNC Exotic  Muschrooms. Siuntėjo Fungo krovinys buvo pakrautas lauke, kito siuntėjo iš sandėlio. Įrodinėja jod dęl siuntėjo Fungo krovinio dalies ieškovė neturi reikalavimo teisės bei, kad neįrodė ieškinio dėl abiejų siuntėjų krovinių sugedimo dėl atsakovo kaltės. Nežinoma krovinio temperatūra pakrovimo metu. Ji galėjo būti apie plius 20 laipsnių Celsijaus (toliau laipsnių) ir vežant reikalingas vėsinimas. Pristačius krovinį, jo gavėjas UAB „Varėnos grybai“ fiksavo temperatūrą plius 44 laipsnių, tačiau vežėjo UAB „Blokas“ vairuotojas netrukus po to fiksavo tik plius 25,5 laipsnių. Termogramą ieškovė turėjo jau nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. ir ieškovei jokių abejonių dėl termogramų nekilo faktiškai iki paskutinio teismo posėdžio kuomet ieškovo atstovas paprašė skirti techninę ekspertizę dėl termogramų, pavedant ją atlikti UAB „Dinaka“, neteikdamas pareiškimo dėl įrodymo – termogramų suklastojimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 184 str. UAB „Varėnos grybai“ sudegino krovinį – grybų substratą krosnyje, tačiau nepateikė utilizavimo akto. Turi būti taikomos CMR Konvencijos 17 str. 4 d. nuostatos ir vežėjas atleistas nuo atsakomybės, nes pagrindė jog nuostoliai jeigu ir atsirado, tai atsirado ne dėl vežėjo kaltės, kuris tinkamai įvykdė savo vežėjo pareigas. Pasisakė, kad Krovinio vežimo sutarties sąlygos neturi reikšmės šio ginčo sprendimui.

                 Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Varėnos grybai pateiktame atsiliepime nurodė, kad  2019 m. birželio 29 d. gavus krovinį, UAB „Varėnos grybai" atstovui kilo įtarimas dėl krovinio perkaitinimo iš karto po to, kai jis įlipo į transporto priemonės puspriekabę, kur buvo transportuojamas grybų substratas, ir pajuto joje esančią šilumą. Tai sukėlė abejonių dėl transporto priemonėje esančios šaldymo įrangos tinkamo veikimo, todėl buvo nuspręsta patikrinti kiekvienos pakuotės temperatūra. Temperatūra buvo matuojama, dalyvaujant Atsakovo atstovui (t. y. transporto priemonės vairuotojui), nors Atsakovas savo atsiliepime teigia priešingai. Kadangi UAB „Varėnos grybai“ tuo metu turėjo tik gyvsidabrio termometrą, Atsakovo vairuotojo buvo pasiteirauta, ar jis su savimi neturi kito termometro. Jis paneigė jį turintis. „Varėnos grybų“ turimam termometrui parodžius daugiau nei + 40° C temperatūrą grybų substrate Atsakovo vairuotojas atsinešė skaitmeninį termometrą, nurodydamas, kad, vis dėlto, jį rado. Atsakovo vairuotojas, dalyvaujant „Varėnos grybų“ atstovams, su savo turimu termometru patikrino vieną pakuotę viršutiniame maišelyje - termometras rodė + 37,8° C temperatūrą. Apie tai elektroniniu paštu buvo informuotas Ieškovas . Kada ir kokiomis aplinkybėmis Atsakovo vairuotojas atliko temperatūros matavimą, kurio rezultatas + 25,5° C užfiksuotas nuotraukoje, pateiktoje byloje, lieka neaišku. Toks temperatūros rodmuo nebuvo fiksuotas dalyvaujant „Varėnos grybų" atstovui, o byloje nėra patikimų duomenų, kada tiksliai ir kur ši nuotrauka buvo padaryta: nuotraukos jpg failo (kurį Atsakovas atsiuntė Ieškovui) įraše nėra duomenų apie jos sukūrimo datą. Be to, Atsakovo vairuotojo naudoto termometro metrologinės apžiūros dokumentai teismui taip pat nepateikti. Atsižvelgiant j tai, labiausiai tikėtina, kad nuotrauka, fiksuojanti + 25,5° C substrato temperatūra, buvo daryta krovinio pasikrovimo (duomenys neskelbtini) metu, nes būtent tokios temperatūros grybų substratas turėjo būti perduotas vežėjui, remiantis krovinio siuntėjo pateikta informacija. Šią išvadą pagrindžia ir „Varėnos grybų“ elektroninis laiškas bendrovės, kuriai tiekiami užauginti grybai, atstovui, kuriame nurodoma: „<...> vairuotojas sako pakrovimo metu rodė +25,5 laipsnio.“ Todėl manytume, kad krovinys pasikrovimo metu buvo reikiamos temperatūros, o Atsakovas, būdamas nesąžiningas, stengiasi suklaidinti Teismą ir bylos šalis dėl temperatūros fiksavimo momento, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės.

             Aplinkybę, kad krovinys atvežtas  aukštesnės temperatūros nei kad įprastomis sąlygomis turėjo būti, patvirtina ir tai, kad substrato dėliojimo į lentynas šaldytuve ir auginimo kameras metu natūraliai jautėsi, kad temperatūra gerokai viršija įprastai turėjusią būti (t. y. + 20 / + 23° C): maišeliai, kuriuose buvo sudėtas substratas, buvo karšti, suminkštėję, dėl pernelyg aukštos temperatūros maišelių viduje buvo susidaręs kondensatas. Pažymėtina, kad UAB „Varėnos grybai“ jau 8-erius metus užsiima grybų auginimu, turi patirties ir specialių žinių šioje srityje, todėl be termometro naudojimo gali išsyk nustatyti, ar pristatytas grybų substratas yra tinkamos temperatūros ar ne.

                Nors UAB „Varėnos grybai“, atlikę temperatūros matavimq, padarė atitinkamus įrašus CMR važtaraščiuose apie fiksuotą aukščiausią krovinio temperatūrą su žyma, kad reikalinga termograma  ir apie perkaitintą krovinį elektroniniu laišku informavo Ieškovą, kuris  termogramą iš Atsakovo gavo tik 2019 m. rugpjūčio 14 d., praėjus beveik 7 savaitėms nuo krovinio pristatymo dienos. Termogramos duomenis Ieškovui ir „Varėnos grybams“ aktualu buvo gauti būtent krovinio pristatymo metu arba nedelsiant po to, tačiau Atsakovas dėl nežinomų ir nepaaiškinamų priežasčių delsė ją pateikti per protingą terminą, o tai tik dar labiau sustiprino įtarimą, kad šaldymo įranga transporto priemonėje veikė netinkamai. Be to, pateikta termograma kelia abejonių, ar išties joje užfiksuoti duomenys yra būtent tos šaldymo įrangos, kuri buvo transporto priemonėje, gabenusioje ginčo objektu esantį krovinį. Faktas, kad termogramoje yra nurodytas vežėjo pavadinimas, transporto priemonės valstybinis numeris ir šaldymo įrangos identifikacinis numeris, dar neįrodo, kad temperatūros išklotinėje fiksuotas būtent tas temperatūrinis režimas, kuriam esant buvo transportuojamas ginčo objektu esantis krovinys. Aptartos aplinkybės iš esmės leidžia abejoti termogramos autentiškumu ir patikimumu, suponuoja išvada, kad termograma galimai atspindi visai kitos transporto priemonės šaldymo įrangos rodmenis atitinkamu laikotarpiu, ir kad Atsakovas, būdamas nesąžiningu, pateikė klaidinančius termogramos duomenis Ieškovui Atsakovas nepagrįstai atsiliepime nurodo, kad UAB „Varėnos grybai" nedėjo pastangų išsaugoti visą ar dalį krovinio. Atvykus Atsakovo transporto priemonei, iškart prasidėjo krovos darbai. Dalis krovinio buvo nugabenta į šaldytuvą (kuriame nuolat palaikoma +2 / +4° C temperatūra), dalis - išdėliota į auginimo kameras. Nepaisant krovinio priėmimo metu nustatytos pernelyg aukštos temperatūros, gautas grybų substratas buvo sudėtas į auginimo kameras, vis dėlto, bandant užauginti grybus. Deja, rezultatas nuvylė - substratas pradėjo pelyti, įsiveisė ligos. Nepavykus užauginti grybų, galutinai paaiškėjo, kad gautas grybų substratas transportavimo metu buvo perkaitintas ir dėl to visiškai sugadintas. Akivaizdu, kad substratas „Varėnos grybams“ jau buvo pristatytas sugadintas, ir nei jo iškrovimo sąlygos „Varėnos grybai" teritorijoje, nei jo tolesnis panaudojimas „Varėnos grybu“ patalpose jau nebeturėjo jokios reikšmės substrato kokybės išsaugojimui.

                 CMR važtaraščiuose nebuvo padarytas joks įrašas dėl krovinio ar jo dalies sugadinimo, nes aplinkybė apie visiškai sugadintą krovinį paaiškėjo jau po jo priėmimo. Joks teisės aktas (nei CMR Konvencija, nei nacionaliniai teisės aktai) neįpareigoja šalių krovinio priėmimo  aktą sudaryti ir nenumato tokio akto privalomos formos ar privalomų šiame akte įtvirtinti duomenų. Kita vertus, krovinio priėmimo metu nebuvo nustatyta akivaizdžių jo trūkumų, kuriuos būtų buvę galima fiksuoti minėtame akte. Pažymėtina, kad priimant krovinį iš vežėjo, jei yra pretenzijų ar pastabų dėl gauto krovinio ar jo gabenimo sąlygų, gavėjo atstovas gali tai nurodyti CMR važtaraštyje, ką šiuo atveju ir padarė „Varėnos grybai“. „Varėnos grybų“ įrašą CMR važtaraščiuose apie + 44° C temperatūrą neabejotinai galima laikyti veiksmu, kuris užfiksavo krovinio pažeidimą lėmusią aplinkybę, t. y. temperatūrinio režimo nesilaikymą. Be to, aplinkybė, kad UAB „Varėnos grybai“ CMR važtaraštyje neįrašė pastabu apie sugadinta krovini ir / ar nesudarė krovinio pažeidimu / trūkumu akto, savaime nereiškia, kad jie priėmė tinkamos kokybės ir būklės krovini. Ir tas faktas, kad krovinys buvo priimtas, neatleidžia Atsakovo nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.

             CMR Konvencijoje yra numatyta, kad pretenzijos dėl neakivaizdžių trūkumų gali būti pateikiamos per 7 darbo dienas. Šiuo atveju gauto krovinio pažeidimai (t. y. kad žuvo substrate buvusi grybiena) paaiškėjo vėliau, jie nebuvo akivaizdūs krovinio priėmimo metu, nes pats krovinio pobūdis natūraliai lėmė tai, kad visiškas krovinio sugadinimo faktas galėjo paaiškėti tik po kurio laiko, atitinkamomis sąlygomis bandant išauginti grybus. Tačiau Ieškovas, siekdamas nepažeisti CMR Konvencijoje įtvirtinto 7 darbo dienų termino, pateikė Atsakovui reklamaciją dar 2019 m. liepos 03 d., nurodydamas, kad krovinys buvo sugadintas, neišlaikius reikiamo temperatūrinio režimo, ir kad patirti nuostoliai nustatinėjami.

               Pasisako, kad Ieškovas neprivalėjo sutartyje nurodyti krovinio temperatūros jo priėmimo vežti metu, taip pat neprivalėjo įpareigoti vežėją priimtą krovinį atvėsinti iki reikiamos temperatūros. Ieškovas 2019-06-20 pervežimo sutartyje aiškiai nurodė, o Atsakovas sutiko, kad transportavimo metu turi būti palaikoma +2 / + 4° C temperatūra. Tai, be jokios abejonės, buvo viena iš esminiu sutarties sąlygų, kurios tinkamas ?gyvendinimas turėjo išlaikyti gera krovinio kokybe viso transportavimo metu. 

               Atsakovas savo atsiliepime nepagrindžia ir niekaip neįrodo aplinkybių, kad krovinys transportavimui buvo pateiktas netinkamos temperatūros ar kitaip netinkamai paruoštas. Atsakovas neįrodo nei kokios temperatūros buvo krovinys jo priėmimo vežti metu, nei kiek lieko užtruko krovinio pasikrovimas lauko sąlygomis ir ar tai priežastiniu ryšiu susiję su krovinio sugadinimu. Vienas iš krovinio siuntėjų - CNC Exotic Mushrooms B.V. - savo deklaracijoje nurodo, kad ekologiško substrato kokybė visada yra patikrinama prieš pakraunant jį į didmaišius, o substrato temperatūra sandėlyje ir pakrovimo metu neviršija +25° C. Akivaizdu, kad, priėmus vežti krovinį, kurio temperatūra nesiekė +25° C, ir viso transportavimo metu palaikius +2 / +4° C temperatūrinį režimą, krovinio priėmimo pas gavėją metu jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti nustatyta net +44° C temperatūra. Kita vertus, net jeigu darytume prielaidą, kad krovinys kurį laiką lauko sąlygomis buvo kraunamas pas siuntėją Olandijoje, esant +35 / +38° C oro temperatūrai, dėl kurios substratas atitinkamai taip pat galėjo įkaisti, neįtikėtina, kad, esant reikiamai +2 / +4° C temperatūrai transportavimo metu, vežamo substrato temperatūra ne tik kad nežemėjo, bet dar ir kilo.

                Pažymėtina, kad jeigu grybų substratas laikomas šiltoje uždaroje neventiliuojamoje patalpoje, jis savaime pradeda kaisti, todėl jį būtina vėsinti, kitu atveju per 2-3 dienas jis gali užkaisti, tokiu būdu sunaikindamas visą joje esančią grybieną. Kadangi, kaip nurodo grybų substrato siuntėjas CNC Exotic Mushrooms B.V., mikroorganizmai (t. y. grybiena) žūsta substrato temperatūrai viršijus +35° C, tai, be jokios abejonės, nagrinėjamu atveju neišlaikytas temperatūrinis režimas lėmė tai, kad grybiena substrate žuvo, taip visiškai sugadindama krovini.

               Galiojantys teisės aktai neįpareigojo nei ieškovo, nei UAB „Varėnos grybų" atlikti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti krovinio sugadinimo priežastį ir / ar mastą. Išvadai, kad krovinys yra visiškai sugadintas ir praradęs savo savybes, priimti visiškai pakako vizualiai įvertinti substrato būkle auginimo kamerose (išaugo pelėsis, užsiveisė ligos), nenaudojant specialiu tyrimu ar specialios ?rangos. „Varėnos grybų“ atstovams, puikiai išmanantiems grybienos laikymo ir naudojimo sąlygas, aiški buvo ir krovinio sugadinimo priežastis - neišlaikytas reikiamas temperatūrinis režimas transportavimo metu. Tokią išvadą patvirtino ir Ieškovo draudiko pasamdyta survejerių kompanija „PCL Claims Ltd": „<...> šiai siuntai padarytą žalą greičiausiai sukėlė aukštesnė negu +2 / +4 ° C temperatūra, kuri veikė krovinį tranzito iš Nyderlandų j Lietuvą metu, dėl kurios krovinys įkaito.“

               Pažymėtina, kad sugadinto krovinio ekspertizės ir utilizavimo klausimai buvo sprendžiami, dalyvaujant Ieškovo draudikui. Pastarasis nurodė, kad dėl ženklaus temperatūros skirtumo kviesti survejerį iš Ieškovo pusės pagrindo nėra, o krovinio savininkas turi teisę disponuoti kroviniu, nuspręsti, utilizuoti jį ar ne, ir pats atlikti utilizavimą, jeigu toks utilizavimas nesukelia papildomos žalos. Nagrinėjamu atveju UAB „Varėnos grybai“ taip ir pasielgė - patys utilizavo sugadintą krovinį ir pateikė Ieškovui 2019 m. liepos 12 d. substrato utilizavimo aktą. Apie planuojamą krovinio utilizavimą ir jo eigą Ieškovo atstovai buvo informuoti 2019 m. liepos 11 d. informaciniu pranešimu, su jais šiuo klausimu buvo nuolat bendraujama telefonu ir elektroniniu paštu, siunčiamos nuotraukos. „Varėnos grybai“ neprivalėjo apie utilizavimo procesą informuoti ir pakviesti jame dalyvauti Atsakovo atstovų, nes sutartiniai santykiai juos siejo ne su Atsakovu, o su Ieškovu. Atsakovo teiginiai, kad UAB „Varėnos grybai“ neturėjo teisės utilizuoti substrato jo deginant yra visiškai nepagristi ir niekaip nesusiję su Atsakovo, kaip vežėjo, atsakomybės klausimu.

               Pažymi, kad šiuo atveju panaudotas grybų substratas (po grybų derliaus nurinkimo, nutrūkus auginimo procesui dėl blogos substrato kokybės ir pan.) nelaikytinas atlieka, kurios šalinimui taikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Pjuvenų briketai su grybiena po panaudojimo, remiantis UAB „Varėnos grybai“ lokaliniu teisės aktu (Priedas Nr. 10), laikytini gamybos liekana, pervesta į šalutinį produktą, kuris nėra priskiriamas prie atliekų ir kurį galima deginti šilumai išgauti. Taigi UAB „Varėnos grybai“ nagrinėjamu atveju elgėsi teisėtai, vadovaudamiesi 2012 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. D1-46/4-63 „Dėl gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

                Atsakovo pateikti ?rodymai nėra pakankami, siekiant konstatuoti, kad jis laikėsi sutartyje nustatyto krovinio gabenimo temperatūrinio režimo. Iš faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad vežant krovinį nebuvo laikomasi sutarto temperatūros režimo, todėl darytina išvada, kad Atsakovas, būdamas savo veiklos profesionalu, nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, irtai sąlygojo krovinio sugedima bei nuostoliu atsiradimą. Pagal CMR konvenciją vežėjas atsako visiškai, jeigu neįrodo tam tikrų sąlygų buvimo. Vežėjo kaltė preziumuojama, t. y. jis turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Vadinasi, Atsakovas turi įrodyti ne tik tai, jog jis tinkamai vežė ir iškrovė krovinį, bet ir tai, jog krovinio gedimo priežastis yra sietina su aplinkybėmis, atsiradusiomis po krovinio perdavimo gavėjui arba su aplinkybėmis, buvusiomis iki krovinio priėmimo vežti momento.

               CMR Konvencijos normų prasme vežėjo prievolėms, susijusioms su pareiga saugoti vežama krovini, taikomi absoliutūs ir išimtiniai reikalavimai, susiję su krovinio vežėjo atsakomybe už jo žinioje esanti krovini nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. CMR Konvencijos 18 straipsnyje numatyti ypatingi reikalavimai vežėjui vežant temperatūrų pokyčiams jautrų krovinį: vežėjas turi imtis visu priemonių, kad temperatūrinis režimas nebūtu pažeistas. „Varėnos grybų" manymu, Atsakovas, veždamas krovinį, galėjo pažeisti temperatūrinį režimą, taikomą ginčo prekei laikyti vežimo bei iškrovimo metu, ir neįrodė, kad krovinio gedimo priežastis nepriklausė nuo vežėjo bei atsirado iki krovinio priėmimo vežti momento arba po krovinio perdavimo gavėjui, tai yra, Atsakovas nepaneigė vežėjo atsakomybės prezumpcijos.

               Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Varėnos grybai“ atstovas advokatas Erikas Rugienius pasisakė, kad pilnai palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes bei argumentus ir mano jog ieškinys turi būti tenkinamas pagal tuos reikalavimus, kuriuos ieškovas palaiko bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

                Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje (draudikas) WISE Underwriting Agency Ltd (toliau ieškovo draudikas arba draudikas) pateiktame teismui atsiliepime nurodė, kad ieškovo draudikas palaiko Ieškovo poziciją, ieškinyje (patikslintame ieškinyje) išdėstytus motyvus bei argumentus pilna apimtimi ir laikosi pozicijos, kad šiuo atveju Atsakovas yra atsakingas dėl gabento Krovinio sugadinimo. Dėl šios priežasties Draudikas papildomai atkreipia dėmesį tik į keletą ginčui aktualių esminių momentų.

                CK 6.808 str. 1 d., apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Siuntėjo ir vežėjo susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų ( CK 6.156 str.). Tam, kad būtų konstatuota, jog Šalys sudarė tam tikrą susitarimą, šiuo atveju vežimo Sutartį, turi būti nustatyta, kokius konkrečiai įsipareigojimus Šalys prisiėmė viena kitos atžvilgiu ir kokiu būdu tarpusavyje suderino valią (pasiekė konsensusą).

Ginčo atveju Sutarties Šalys aiškiai susitarė, kad Krovinys bus gabenamas specifinėmis savybėmis pasižyminčia transporto priemone - tai yra būtent tokia, kurioje gali būti palaikomas konkretus temperatūrinis režimas (konkrečiu atveju +2 C/+ 4 C).

             Ieškovas, kuris Sutarties pagrindu su Atsakovu susiklosčiusiuose santykiuose veikia kaip užsakovas (Krovinio gavėjas), žinojo Krovinio specifiką - kad tai yra gendantis produktas, kurį norint išsaugoti tinkamos kokybės yra būtina laikyti/ gabenti tam tikroje temperatūroje, todėl Krovinio gabenimui pasirinko specialią įrangą turinčią transporto priemonę, kad Krovinys būtų apsaugotas nuo karščio ir transportavimo metu nuolat būtų palaikoma konkreti pastovi temperatūra - +2 C/+4 C.

           Atitinkamai Atsakovui taip pat buvo žinoma, kad Krovinys yra specifinis - toks, kurio gabenimui turi būti taikomas konkretus temperatūrinis režimas, o tai savaime reiškia, kad ir pats gabenamas Krovinys (šiuo atveju grybų substratas) yra specifinis, todėl vežėjas (Atsakovas), kaip savo srities profesionalas, turi būti ypatingai atidus ir rūpestingas Krovinio priėmimo vežti (pakrovimo) metu.

             Taigi, nors Sutartyje nėra aiškiai įrašyto konkretaus įpareigojimo Atsakovui pamatuoti Krovinio temperatūrą pakrovimo metu, tačiau manytina, jog Šalys šį veiksmą buvo aptarusios ir dėl jo susitarusios. Atsakovas, priimdamas vežti Krovinį, kurio transportavimui esminis reikalavimas yra konkretus temperatūrinis režimas, veikdamas kaip savo srities profesionalas, žinojo (turėjo žinoti), kad Krovinio temperatūra pasikrovimo metu taip pat yra labai svarbus faktorius. Byloje esantys įrodymai (foto nuotrauka) būtent ir patvirtina aplinkybę, kad Atsakovui buvo žinoma, kokios temperatūros turi būti Krovinys priėmimo transportavimui metu, kadangi Atsakovo vairuotojas Krovinio temperatūra pamatavo ir nustatęs, kad ji yra tinkama, tai yra + 25,5 C, priėmė ją transportavimui .

            1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR) (toliau - CMR konvencija), įtvirtina griežtoji (objektyvioji) vežėjo atsakomybė, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcija (CMR Konvencijos 17, 18 str.). Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovini prisiėmė vežti, iki jo perdavimo gavėjui momento taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Taigi, pagal šią CMR Konvencijos normą vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR Konvencijos 17 str. 2 d. ir 4 d.

                 Atsakovas, teigdamas, kad Krovinio dalis pakrovimo metu (pas faktinį siuntėją Fungo Netherlands BV, buvo pakrauta netinkamos temperatūros, privalėjo pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių duomenų nepateikė. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pasikrovimo metu Krovinio temperatūra buvo tinkama. Atsakovas priėmė Krovinį be jokių defektų: CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas Fungo Netherlands BV, Lottum) nėra jokių žymų apie defektus prieš priimant vežti Krovinį, apie netinkamą jo pakrovimą ar apie netinkamą Krovinio temperatūrą. Atsakovas nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra specialių Krovinio pervežimo sąlygų - gabenimo temperatūra +2 C/ +4 C ir būtent dėl šios priežasties Krovinys į pristatymo vietą buvo pristatytas sugadintas. Ginčo atveju labai svarbi aplinkybė yra ta, kad Krovinys buvo paimtas iš 2 vietų - iš siuntėjo CNC Exotic Mushrooms, Hedel ir siuntėjo Fungo Netherlands BV, Lotum. Kaip teigia Atsakovas, tik iš siuntėjo Fungo Netherlands BV, Lotum paimta Krovinio dalis krovimui buvo paruošta lauke. Tačiau kaip galima suprasti iš paties Atsakovo pateikto jo atstovo susirašinėjimo su Ieškovo atstovu (A. S.), krovinys į lauką prie transporto priemonės iš sandėlio buvo atvežtas tik jau atvykus vairuotojui: ,,atsivežė prie mašinos “, ,,<... > va, atvežė paletes lauke prie mašinos ir nežino kaip įkelti. Taigi, ši Krovinio dalis lauke buvo trumpą laiką - tik kol buvo pakrauta į transporto priemonę. Bet kokiu atveju, jeigu ir būtų pagrįsta prielaida, kad ši Krovinio dalis jau paėmimo metu buvo tariamai netinkamos temperatūros, tai tokia aplinkybė niekaip negalėtų sąlygoti viso Krovinio sugedimo dėl perkaitimo. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, grybų substratas buvo supakuotas atskirai, tad net ir preziumuojant, kad Atsakovo transporto priemonėje buvo palaikomas sutartas temperatūrinis režimas +2C/ +4 C, iš Fungo Netherlands BV, Lotum paimtas Krovinys niekaip negalėtų sąlygoti kitos Krovinio dalies (paimtos iš CNC Exotic Mushrooms, Hedel) sugadinimo dėl perkaitimo.

                 CK 6.987 str. įtvirtinta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

              Tarp Draudiko (per draudimo brokerį UADBB ,,Sagauta“) ir Ieškovo 2019-05-20 buvo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurią patvirtina draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - Draudimo sutartis), kuriuo buvo apdrausta Ieškovo krovinių vežimo paslaugų veikla. Draudimo apsaugos laikotarpis - nuo 2019-05-20 iki 2020-05-20. Atsakomybei už krovinių vežimo paslaugas nustatyta 1000Eur besąlyginės išskaitos (franšizės) suma.

             Ieškovas (Draudėjas) apie įvykį Draudiko atstovui pranešė 2019-07-11. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Krovinio sugadinimo priežastis buvo akivaizdi - perkaitintas krovinys, nesilaikyta sutartyje numatyto temperatūrinio vežimo, tai yra buvo akivaizdu, jog už žalą yra atsakingas ne Ieškovas, o Atsakovas, Draudikas nėra priėmęs sprendimo dėl draudimo išmokos Ieškovui išmokėjimo. Taigi, šiuo atveju vertinant bylos aplinkybes darytina išvada, kad nekyla Ieškovo civilinė atsakomybė, ir įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju. Jeigu ieškinys bus patenkintas, tai bus nustatyta Atsakovo civilinė atsakomybė ir jis/ jo draudikas turės pareigą atlyginti Ieškovo patirtus nuostolius.

             Kadangi ginčo atveju Ieškovas veikė tik kaip susitariantis vežėjas, o faktinis vežėjas buvo Atsakovas, aktuali yra ir tarp trečiojo asmens UAB „Varėnos grybai“ bei Ieškovo sudaryta vežimo sutartis. Siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013­05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-265/2013).        Atitinkamai būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis - siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo.

               Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tarp trečiojo asmens UAB „Varėnos grybai ir ieškovo UAB ,,Andresta“ buvo sudaryta analogiška vežimo sutartis kaip ir tarp Ieškovo bei Atsakovo sudaryta Sutartis. Taigi, jeigu šioje byloje Atsakovas vis tik bus atleistas nuo atsakomybės vadovaujantis CMR konvencijos 17 str. 4 d. c p., tai, vadinasi atitinkamai ir Ieškovo atžvilgiu santykiuose su trečiuoju asmeniu UAB „Varėnos grybai“ Ieškovas bus atleistas nuo atsakomybės vadovaujantis tuo pačiu pagrindu (CMR konvencijos 17 str. 4 d. c p.) ir atitinkamai užsakovas (Krovinio gavėjas) UAB „Varėnos grybai“ bus pats atsakingas už patirtus nuostolius. Tokiu atveju Ieškovo atžvilgiu nekils civilinė atsakomybė, todėl įvykis bet kokiu atveju nebūtu laikomas draudžiamuoju.

            Šio trečiojo asmens (ieškovo draudiko) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

                                        Trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (draudikas) AB „Baltic Underwriting agency“ (toliau atsakovo draudikas) atsiliepimo byloje nepateikęs, tačiau pateikęs

                              paaiškinimus raštu, kuriuose nurodo, jog pilnai palaiko UAB "Blokas" atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją dėl UAB "Andresta" ieškinio nepagrįstumo, atsižvelgiant į tai, papildomų paaiškinimų šiuo klausimu nebeteiks taip pat patvirtina, jog į nagrinėjamą civilinę bylą yra pateikti visi Draudiko žalos bylos administravimo metu gauti/ surinkti duomenys bei dokumentai, todėl papildomų įrodymų neteiks. AB "Baltic Underwriting Agency" paaiškina, jog tarp UAB "Blokas" ir Lloyds draudiko veikiančio per AB "Baltic Underwriting Agency" buvo sudaryta Pervežimo paslaugų atsakomybės Draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2018-10-22 iki 2019-10-21 buvo apdrausta UAB "Blokas" kaip vežėjo kelių transportu civilinė atsakomybė. Atsakomybei už krovinį numatytas 300.000 Eur Draudimo sumos limitas, taip pat temperatūriniams kroviniams nustatyta 1500 Eur besąlyginės išskaitos (franšizės) suma. Draudikas AB "Baltic Underwriting Agency" patvirtina, jog draudėjas UAB "Blokas" pranešė apie minėtą įvykį draudikui 2019-07-10, buvo užregistruota žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini).

                                         Draudikas AB „Baltic Underwriting Agency" paaiškina, jog žalos bylos administravimo metu buvo surinkta informacija, kuri patvirtina UAB „Blokas" atsiliepime išdėstytą poziciją, jog dėl Ginčo įvykio /UAB „Andresta" pareikštos pretenzijos/ ieškinio nekyla atsakovo UAB „Blokas" civilinė atsakomybė, dėl to įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju. Taip pat draudikas AB „Baltic Underwriting Agency" paaiškina, jog jeigu visgi Teismo būtų nuspręsta kažkurioje dalyje pripažinti UAB „Blokas" atsakomybę dėl krovinio apgadinimo (ko  draudikas AB „Baltic Underwriting Agency" nesutinka), tuomet Draudiko atsakomybė/draudimo išmoka pagal minėtą draudimo sutartį būtų ribojama franšizės suma (1500 Eur), tai yra iš pagrįstos nuostolio už apgadintą krovinį sumos būtų atimta 1500 Eur besąlyginės išskaitos suma.

             Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla buvo nagrinėjama atstovui nedalyvaujant, nes dalyvavimas nepripažintas privalomu (CPK 247 str.).

                Teismas

Ko n s t a t u o j a:

              Ieškinys netenkinamas

             Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Andresta“ (toliau ieškovės/ieškovo) ir atsakovės UAB |Blokas“ (toliau atsakovė/atsakovas) 2019 m. buvo sudaryta Vežimo (pervežimo) sutartis, kuria UAB „Andresta“ (užsakovas) ir UAB „Blokas“ (vykdytojas), kuria užsakovas užsakė krovinio gabenimo paslaugą, vykdytojo transporto priemone dėl krovinio išvardinto Pervežimo sutartyje (toliau sutartyje) pargabenimo iš dviejų užsienyje (duomenys neskelbtini), esančių įmonių, nurodytų sutartyje į UAB „Varėnos grybai“, esančią Lietuva, Varėnos savivaldybė, Pabaronės kaime (toliau krovinio gavėjas arba gavėjas). Krovinys pakraunamas 2019 m. birželio 24, 25 dienomis, iškraunamas – 2019 m. birželio 27, 28 dienomis, papildomos sąlygos plius dviejų- keturių laipsnių Celsijaus gabenimo temperatūra.

             Užsakovas – UAB „Andresta“ sutartimi įsipareigojo apmokėti už pervežtą krovinį 1040 EUR (be PVM) per 45 d. nuo dokumentų originalų, tai yra dviejų CMR važtaraščių ir sąskaitos už pervežimą gavimo datos. Taip pat pakrauti ir iškrauti krovinį per 24 valandas nuo transporto priemonės atvykimo į paskirties vietą.

           Vykdytojas (vežėjas) – UAB „Blokas“ sutartimi įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę, tinkančią` kroviniui vežti ir turinčią pervežimui vykdyti visus reikalingus leidimus. Bendrose sutarties sąlygose nurodyta, kad pervežime dalyvaujančių asmenų (šalių) atsakomybę reglamentuoja CMR konvencija ir Lietuvos Respublikos įstatymai. Taip pat nurodyta, kad savavališkas krovinio perkrovimas bauduojamas 500 eurų bauda bei jog iškilę problemos sprendžiamos derybų būdu, o, nepavykus susitarti, ginčiai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Sutartis baigiama sąlyga, kad „įvykus draudiminiam įvykiui UAB „Andresta“ pasilieka teisę sulaikyti visas mokėtina sumas iki tarp šalių bus išspręstas kilusios žalos klausimas“. Sutartis yra pasirašyta ir jos bei sulygtų sutartimi sąlygų nei vienas byloje dalyvaujančių asmenų šalis neginčijo.

             Tarptautiniuose krovinio gabenimo važtaraščiuose (toliau CMR važtaraščiuose ) yra duomenys : viename CMR važtartaštyje  (duomenys neskelbtini), kad krovinio siuntėjas yra Fungo Nethelrlands BV Nyderlanduose (toliau Fungo), o gavėjas - UAB „Varėnos grybai“ Lietuvoje, vežėjas yra UAB „Blokas:. Krovinio pristatymo vieta yra Varėna, krovinys 8 dėžių padėklai grybų substrato paimamas (pakraunamas) 2019 m. birželio 25 d. Siuntėjo nuoroda nurodyta 13 grafoje yra temperatūra: vėdinimas 5 procentai . CMR važtaraštyje yra duomenys, kad jis pasirašytas tiek siuntėjo Fungo, tiek vežėjo UAB „Blokas bei gavėjo UAB „Varėnos grybai“ bei yra įrašas jog krovinys gautas 2019 m. birželio 29 d. Kitame CMR važtaraštyje yra duomenys, kad siuntėjas yra CNC Exotic Mushrooms  Nyderlanduose, gavėjas yra UAB „Varėnos grybai“ vežėju yra UAB „Blokas“, krovinio pristatymo vieta – Varėna. Krovinys yra 8 didmaičiai ir 8 padėklai grybų substrato blokai „Bio“ 4000 kg. Siuntėjo nuoroda nurodyta CMR važtaračąio 13 grafoje yra įrašyta taip „2 laipsniai Celsijaus“.

             Teismas pasisako, kad CMR važtaraščio 21 grafoje data nurodyta „6/21/2019“, o vertime lietuvių kalba nurodyta „parengta Hedelis 2019-06-21“. 15 grafoje įrašyta ranka „gautas krovinys plius 44, reikalinga termograma“.

              Šie įrodymai patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę krovinio gabenimo tarptautiniais keliais santykiai kai krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos, todėl ginčui spręsti taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

              Krovinio siuntėjas Fungo krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“ išrašę sąskaitą faktūrą 2019-06-25 apmokėjimui 1850 EUR sumai ( be PVM). Kitas krovinio siuntėjas tam pačiam krovinio gavėjui išrašė sąskaitą faktūrą 2 293,50 EUR už grybų substrato krovinį.

              Gavėjas krovinio UAB „Varėnos grybai“ pateikė UAB „Andresta“ informacinį pranešimą 2019 m. liepos 11 d. , kuriame nurodė jog krovinys nėra tinkamas naudoti dėl to, kad atgabentas plius 44 laipsnių temperatūroje, jo panaudojimas ir pardavimas neįmanomas, todėl bus utilizuojamas įmonės katilinėje ir pateiks pretenziją dėl žalos kroviniui. Grybų substrato utilizavimo akte yra duomenys, kad komisiją sudarė UAB „Varėnos grybai“ trys darbuotojai, vienas jų direktorius D. K. ir komisija nusprendė, kad dėl netinkamo pervežimo grybų substratas utilizuojamas sudeginant įmonės katilinėje. Grybai buvo utilizuoti 2019 m. liepos 12 d., tai yra po vienos dienos nuo informacinio pranešimo išsiuntimo UAB „Andresta“. 2019 m. liepos 8 d. UAB Varėnos grybai“ pateikė UAB „Andresta“ sąskaitą už sugadintą krovinį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė jog suma apmokėjimui yra 4143,50 EUR kompensacija (bauda) už sugadintą krovinį. UAB Andresta sąskaitos (Luminor banke) išrašas pateiktas į bylą patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 13 d. UAB „Andresta“ sumokėjo krovinio gavėjui 4 143.50 EUR sumą pagal pateiktą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra duomenys, kad UAB Andresta“ tą pačią dieną, tai yra 2019 m. liepos 8 d. pateikė UAB „blokas“ pretenziją, kuria reikalavoimo per 30 d. apmokėti pateiktą sąskaitą ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)  tai pačiai sumai, tai yra reikalavo, kad UAB „Blokas“ sumokėtų 4 143,50 EUR (pretenzija už sugadintą krovinį Olandija-Lietuva 2019-06-25 – 2019-06-29, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).) Šioje PVM sąskaitoje faktūroje nėra UAB „Blokas“ atstovo (ją gavusio asmens) parašo bei nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2019-08-07.

               Ieškovė ieškinį įrodinėja siurvejerių  kompanijos PCL Claims Ltd tyrimo ataskaita 2019 m. spalio 22 d. , kurioje yra duomenys jog tyrimas atliktas UAB „Andresta“ ir jos draudiko užsakymu bei nurodoma jog <... iš gautų dokumentų supranta, kad iš Nyderlandų į Lietuvą buvo gabenama 16 dėžinių padėklų, kuriuose iš viso buvo 2680 pakuočių grybų substrato <....> Taip pat nurodoma jog krovinys buvo gabenamas iš Fungo Nyderlanduose į Varėną Lietuvoje. Toliau teigiama < atgabenus krovinį buvo pranešta , kad krovinys buvo aukštos temperatūros, daugiausia iki plius 45 laipsnių Celsijaus. Remdamiesi ribota pateikta informacija bei tuo, kad nepatikrino krovinio, negali komentuoti gavėjų nurodytų sąlygų. <... > Ataskaitoje pasisako, kad „ krovinys yra grybų substratas, todėl mano, kad prieš gabenant jis turėjo būti laikomas šaltoje aplinkoje, nes substratai yra medžiaga skirta grybienai augti“. Taip pat nurodoma, kad <...> šiai siuntai padarytą žalą greičiausia sukėlė aukštesnė nei nurodyta plius dviejų – keturių laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri veikė krovinį gabenant jį iš Nyderlandų į Lietuvą dėl ko krovinys įkaito. <...> Gali būti, kad buvo neteisingai nustatytas arba kažkuriuo tranzito metu sugedo šaldymo įrenginys, todėl gabenimo metu nebuvo palaikoma nurodyta (2-4 laipsnių plius) temperatūra. Tikėtina, kad dėl aukšųtos temperatūros žuvo substrate buvę mikroorganizmai, todėl krovinys pasidarė netinkamas naudoti ir gavėjai vėliau jį sunaikino> Kadangi nėra siuntos tyrimo ataskaitos ar panašaus dokumento bei konteinerio apžiūros atvykimo metu duomenų, daugiau šia tema komentuoti negali“. Ataskaita baigiama sakiniu „ Visiškas priekabos iškrovimas gali padėti nustatyti įrenginio klaidas dėl kurių siuntinys pristatytas tokios būklės, apie kurią pranešta“. Teismas pasisako, kad Tyrimo ataskaitos viršuje nurodoma jog tai yra jūrinių krovinių ekspertai ir reguliuotojai (taip vertime lietuvių kalba), o ginčo dalykas yra krovinys, kuris buvo gabentas keliais iš Nyderlandų į Lietuvą ir buvo gabentas ne jūriniame konteineryje , o krovininiame automobilyje su tentu, nes taip nurodyta Vežimo sutartyje.

               Kartu su ieškiniu pateiktose krovinio grybų substrato nuotraukose fiksuota jog dalis krovinio yra polietileno maišuose. Kita dalis sudėta stelažuose (lentynose). Nuotraukose datos kada fiksuota grybų substrato būklė nėra.

                Atsakovas teikė į bylą duomenis – pažymą 2020-06-18, kad nei transporto priemonė nei temperatūrą palaikanti įranga nebuvo remontuota ir tuo įrodinėjo jog buvo techniškai tvarkinga įranga ir negalėjo temperatūra tiek pakilti kiek įrodinėja ieškovė byloje.

                Krovinio gavėjas UAB „Varėnos grybai“ pateiktoje pretenzijoje UAB „Andrasta“ (užsakovui) nurodo jog laiko atsakinga už krovinio sugadinimą vežėją pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau CMR) 17 str. 1d. ir nurodo, kad vežėjui nebus mokamas pervežimo mokestis 1140,00 EUR bei prašo jog UAB „Andrasta“ kompensuotų visą 4143 EUR sumą už apgadintą krovinį.

                  UAB „Varėnos grybai“ pateiktame į bylą temperatūros matavimo akte nurodoma jog temperatūra buvo matuojama viso krovinio 2019-06-29 ir temperatūra nustatyta nuo plius 35 iki plius 44 laipsnių Celsijaus. Dėl šios aplinkybės byloje kilo ginčas, o būtent ieškovė nepripažino, kad buvo matuojama temperatūra viso krovinio, tai yra tiek kiekvienos paletės, tiek didmaišio ir būtent 20219-06-29 bei dalyvaujant vairuotojui.

                 Byloje yra pateikta Smart Claims išvada dėl krovinio sugadinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau išvada), kurioje yra duomenys, kad vežėjas (draudėjas) yra UAB „Blokas“, siuntėjas – Fungo, o gavėjas – UAB „Varėnos grybai“. Prašymą įvertinti nuostolio dydį pateikė UAB „Žalų sprendimai“ 2020 m. balandžio 28 d. Išvadoje yra duomenys jog nebuvo pateikti įrodymai kaip buvo krovinys paruoštas transportavimui. Pateiktose nuotraukose fiksuota grybų substratas jau po iškrovimo sandėlyje polietileniniuose maišeliuose sukrautas eilėmis stelažuose . Pagal pateiktus duomenis Fungo krovinys buvo 8 paletės, 1480 maišeliai, 2 600 kg 1 690 EUR vertės bei 160 EUR už transportavimo paletės. Pateiktose nuotraukose nėra fiksuota temperatūros plius 44 laipsniai, o fiksuota plius 25 ir plius 40 laipsnių Celsijaus krovinio maišeliuose ir tikrintas buvo galimai Fungo krovinys. Ar buvo tikrinta krovinys didmaišiuose nežinoma. Matavimo priemonių sertifikatai, metrologinės patikros pažymos nepateiktos.

               Išvadoje nurodomai, kad pagal įprastinę praktiką „temperatūrinio pažeidimo atveju tikrinama krovinio temperatūra bent trijose vietose ir matuojama kiekviena krovinio vieta |(viršuje, viduryje ir apačioje) kartu dalyvauja vežėjas ar jo atstovas. Pagal tokią priėmimo ataskaitą galimas spręsti apie pristatyto krovinio būklę, koks kiekis krovinio pažeidimus patyrė, koks ne.“ Pasisako, kad nebuvo pateikti sudeginto įmonės katilinėje krovinio rūšiavimo ir patikros rezultatai, todėl neturi pagrindo pagrįstai teigti jog buvo krovinys visas ar jo dalis sugadinta. Dėl termogramos ir temperatūrinio režimo pasisakoma, kad „turimais duomenimis šaldymo įranga tiek prieš aptariamą pervežimą, tiek po jo funkcionavo be sutrikimų“, nurodoma, kad „krovinio temperatūros pažeidimai galėjo būti padaryti dar prieš jo pervežimą, laikant lauko sąlygomis pakankamai ilgą laiką dėl ko pakrauto krovinio temperatūra buvo aukštesnė nei reikalaujama“. Teigiama jog transporto priemonė – šaldytuvas yra skirta krovinio temperatūros palaikymui, o ne jo (krovinio) atšaldymui. Dėl krovinio sandarios pakuotės prasideda savaiminis kaitimo ir gedimo procesas. Dėl krovinio perkrovimo į kitą transporto priemonę buvo atsakyta jog tai nekeičia anksčiau nurodytų išvadų

                Kartu su atsiliepimu UAB „Varėnos grybai „ pateiktuose prieduose yra pateikti elektroniniai laiškai ir viename jų fiksuojama, kad <... > pas mane vairas irgi matavo temperatūrą su savo termometru, rodė plius 37,8 laipsnių Celsijaus, vis tiek kažkas ne taip su šaldytuvu...“. Taip pat pateikė UAB „Milgeda“ patikros sertifikatą skaitmeninio termometro, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tokiu termometru buvo matuota krovinio temperatūra jo iškrovimo metu ar iš karto po iškrovimo.

                Į UAB „Varėnos grybai“ paklausimą krovinio siuntėjas CNC Exotic Mushrooms B.V. teikė atsakymą, kad grybų substrato būklė būna visada patikrinta, „substrato temperatūra sandėlyje ir pakrovimo metu yra visada žemesnė nei 25 laipsniai Celsijaus“.

                Trečiasis asmuo UAB „Varėnos grybai“ kartu su atsiliepimu pateikė į bylą UAB „Varėnos grybai“ direktoriaus įsakymą 2018 m. sausio 2 d., kuriame nurodyta, kad „UAB Varėnos grybai“ veiklos metu sukauptų gamybos liekanų (t) kiekį (substrato) priskirti šalutiniams produktams ir perduoti įmonės katilinei tolimesniam naudojimui: sukūrenimui. Teismo posėdžio metu šio trečiojo asmens atstovas įrodinėjo, kad krovinys dėl kurio kilo ginčas buvo bandomas panaudoti pagal paskirtį ir tik nustačius jog grybiena žuvusi, utilizuotas – sukūrentas katilinėje.

               Mokėjimo nurodyme, pateiktiame UAB “ Varėnos grybai“ yra duomenys, kad yra sumokėjęs gavėjas 2293,95 EUR siuntėjui CNC Exotic muchrooms.

                        Dėl kompensacijos už sugadintą krovinį priteisimo

        Ieškovė bylos nagrinėjimo pabaigoje palaiko sumažintą 2020-09-01 d. pareiškimu (DOK 28858) reikalavimą dėl kompensacijos už sugadintą krovinį priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovės 3863,50 EUR, nes 280 EUR sumokėjo UAB „Varėnos grybai“ už paletes ir didmaišius.

       Atsakovė nesutinka nei su sumažintais ieškovės reikalavimais visiškai.

       Bylos duomenimis nustatyta, kad krovinys buvo gabenamas tarptautiniais sausumo keliais už užmokestį, tai yra gabenamas iš Nyderlandų į Lietuvą ir tarp bylos šalių susiformavusiems santykiams taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau CMR konvencija arba CMR), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos taikytinos tiek kiek jų nereglamentuoja CMR konvencija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

          Nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neprieštaravo jog ginčo santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Ir plačiau dėl jų taikymo teismas nepasisako.

           Pagal byloje esančius įrodymus dėl kurių teismas pasisakė anksčiau, teismas daro iš adą, kad ieškovė UAB „Andresta“ yra susitariančiuoju vežėju, nes pats krovinio negabeno (nevežė) nei kiek, tačiau pavedė tai daryti kitam asmeniui, o būtent UAB „Andresta“ pagal 2019-06-20 Vežimo sutartį susitarė kaip užsakovas, kad krovinį tiesiogiai gabens UAB „Blokas“, kuris yra vežėju, siuntėjais yra dvi Nyderlanduose esančios bendrovės, tai yra Fungo ir Exotic Moshrooms, krovinio gavėjas yra Lietuvoje esanti bendrovė UAB „Varėnos grybai“.

           Kompensaciją už krovinio sugadinimą prašo priteisti susitariantysis vežėjas iš tiesioginio vežėjo. Ir reikalavimą grindžia CMR konvencijos 37 str.

           Teismas sutinka, kad būtent šis straipsnis numato jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Būtina sąlyga yra nustatyti, kad nuostoliai atsirado dėl vežėjo ar vežėjų kaltės bei, kad jie atlyginti laikantis CMR konvencijos reikalavimų.

             Teismas pirmiausia pasisako, kad byla nagrinėjama pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų teismas pasisako ir gali pasisakyti, nes byloje nei priešieškinio, nei pareiškimo su savarankiškais reikalavimais nėra pareikšta (CPK 5 str., 46 str., 135 str., 143 str.).

           Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Andresta“ sumokėjo krovinio gavėjui UAB „Varėnos grybai“ 2019 m. lapkričio 13 d. kompensaciją už sugadintą krovinį 4 143, 50 EUR.

           Sprendžiant ar nuostoliai krovinio gavėjui atsirado dėl vežėjo UAB „Blokas“ kaltės , teismas pasisako, kad pagal byloje pateiktus įrodymus, pirmiausia CMR važtaraščius krovinio vežėjas jokių pastabų (įrašų) dėl krovinio pakrovimo sąlygų, būklės, pakuotės bei kiekio tiek pakraunant Fungo, tiek Evotic Moshrooms priklausantį grybų substratą nebuvo įrašęs, nors atsikirsdamas į ieškinį ir įrodinėja UAB „Blokas“ jog krovinį priklausantį Evotic Moshrooms pakrovė ne sandėlyje, o lauke esant karštam orui. CMR važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas, bet ir įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijai )CMR konvencijos 9 str.).

             Krovinio siuntėjas prieš perduodamas krovinį turi suteikti vežėjui visą reikalingą informaciją, tai teiškia jog ir nurodyti specialias sąlygas krovinio gabenimui (CMR konvencijos 11 str. 1 d.). CMR važtaraščiuose esančiuose byloje nėra duomenų jog buvo keliami specialūs reikalavimai krovinio temperatūrai, o būtent vienas siuntėjas nurodė (13 grafa) temperatūra, vėdinimas 5 procentai, kitas – 2 laipsniai Celsijaus, tačiau nebuvo nurodyta speciali sąlyga, kokia turi būti krovinio temperatūros krovinys negali viršyti. Vežimo sutartyje, kuri yra privaloma UAB „Andresta“ ir UAB ‚Blokas“ kaip sutarties šalims yra įrašyta sąlyga gabenimo temperatūra plius 2, plius 4 laipsniai Celsijaus ir tai reiškia jog buvo speciali sąlyga (nurodymas, kad transporto priemonėje, kurioje gabenamas krovinys būtų palaikoma tokia temperatūra.

             Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė jog vežėjas nesilaikė šios specialios sąlygos, kadangi neįrodė jog termogramos  yra suklastotos, ar sudarytos ne krovinio gabenimo metu ir ne tai transporto priemonei (CPK 184 str.) Techninę ekspertizę dėl termogramų prašė skirti tik paskutinio teismo posėdžio metu ir pavedant ją atlikti UAB „Dinaka“, tai yra uždarai akcinei bendrovei nesančiai ekspertų sąraše ir neturinčiai reikiamos kompetencijos ekspertizei atlikti, teismas šio prašymo netenkino, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad ekspertizę skirti buvo galima prašyti daug anksčiau ir jos skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

           Dėl kitų byloje esančių įrodymų teismas pasisako, kad krovinį atvežus ir perdavus jo gavėjui, vežėjas taip pat jokių pastabų CMR važtaraščiuose nenurodė, o gavėjas įrašė žodžius „plius 44 laipsniai Celsijaus“ ir reikalavo termogramų. Nors bylos šalys skirtingai aiškina krovinio temperatūros matavimą pristačius jį gavėjui ir ieškovė bei trečiasis asmuo UAB „Varėnos grybai“ tvirtina jog buvo pamatuota kiekvienos paletės ar didmaišio temperatūra krovinio pristatymo metu, dalyvaujant vežėjo atstovui, tai yra UAB „Blokas“ vairuotojui, teismas pasisako, kad šios aplinkybės ieškovė neįrodė, kadangi byloje esantys įrodymai to nepatvirtina, o būtent nėra byloje akto, patvirtinančio, kad krovinio temperatūra buvo pamatuota ir pamatuota sertifikuotu ir turinčiu metrologinę patikrą termometru, buvo matuojama temperatūra viso krovinio, tai yra kiekvienos paletės ir didmaišio, buvo matuojama būtent 2019 m. birželio 29 d. Pati ieškovė į bylą pateikusi ataskaitą PCL Claims Ltd, kuriuoje nurodoma jog kadangi nėra siuntos tyrimo ataskaitos ar panašaus dokumento“ negali komentuoti ir nurodo jog yra tikėtina, kad dėl aukštos temperatūros žuvo substrate buvę mikroorganizmai, todėl krovinys pasidarė netinkamas naudoti ir gavėjas vėliau jį sunaikino. Taigi net šioje ataskaitoje kategiorškai neteigiama jog krovinys buvo gabenamas nesilaikant specialios gabenimo sąlygos, o būtent plius dviejų keturių laipsnių Celsijaus. Krovinio siuntėjas atsakydamas į paklausimą, jau atsiradus pretenzijoms dėl krovinio kokybės, yra pasisakęs, kad paties krovinio temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 25 laipsniai Celsijaus ir tokią temperatūrą fiksavo krovinio vežėjas savo termometru, o būtent fiksavo plius 25,5 laipsnio Celsijaus. Krovinio tyrimo ataskaitas sudarę asmenys nevertino, nes jis jau buvo sunaikintas. Krovinio gavėjas taip iš karto nepareiškė pretenzijų krovinio vežėjams, tai yra UAB „Andresta“ ir UAB „Blokas:, o krovinį laikė iki 2019 m. liepos 11 -12 d. ir tik tada jį sunaikino. Krovinys buvo utilizuotas visas nors buvo teikiamas informacinis pranešimas jog krovinys apgadintas bei pasisakyta dėl krovinio temperatūros pradinėje pretenzijoje (reklamacijoje) jog krovinys buvo 35 laipsnių Celsijaus atgabentas.

              Vežėjas pagal CMR konvencijos nuostatas ir suformuotą kasacinio teismo praktiką atsako tiek už viso krovinio, tiek už jo dalies sugadinimą nuo to momento kai priėmė krovinį vežti iki jo perdavimo krovinio gavėjui. Vežėjas pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d. atsako visais atvejais kol neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių (CMR konvencijos 17 str. 2 ir 4 p.). Prieš nustatant ar krovinys buvo sugadintas dėl vežėjo kaltės, pirmiausia reikia nustatyti patį krovinio sugadinimo faktą, kurį turi įrodyti krovinio siuntėjas ar gavėjas. UAB „Varėnos grybai“, tai yra krovinio gavėjas yra ieškovės pusėje ir įrodinėja jog krovinys buvo atgabentas aukštesnės temperatūros, tai yra plius 44 laipsnių Celsijaus ir dėl to prarado savo savybes, o būtent žuvo grybiena. Teismo posėdžio metu buvo aiškinama, kad krovinys nebuvo iš karto sunaikintas, nes buvo laikomas ir laukiama ar nebus jis visas ar dalis tinkama naudoti pagal paskirtį.

               Teismas pagal byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nors krovinys – grybų substratas ir buvo sunaikintas, ieškovė neįrodė jog grybų substratas savo savybes augti grybienai prarado dėl to, kad netinkamai buvo vežamas, o būtent dėl vežėjo UAB „Blokas“ kaltės, tai yra gabenimo temperatūros nesilaikymo transporto priemonėje.

               Įrodyti ieškinį turi ieškovas (CPK 178 str.) ir vien tos aplinkybės, kad ieškovė kaip susitariantis vežėjas sumokėjo UAB „Varėnos grybai“ 4143,50 EUR sumą pagal pateiktą sąskaitą 2019 m. lapkričio mėn., nepatvirtina jog žalą padarė tiesioginis vežėjas UAB „Blokas“, tai yra neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o būtent neįrodė jog žala atsirado dėl vežėjo kaltės ir neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Blokas „ veiksmų – krovinio vežimo ir pasekmių.

               Teismas pasisako ir dėl to, kad CMR konvencijos 17 str. 2 d. nustato jog krovinio vežėjas neatsako už krovinio praradimą ar sugadinimą jei tai įvyko ne dėl jo (vežėjo) kaltės, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Nei krovinio siuntėjai, nei gavėjas nebuvo davę krovinio vežėjui instrukcijų dėl to, kad turi būti palaikoma ir kokia paties krovinio temperatūra jo gabenimo metu bei nėra duomenų, kad krovinys buvo pakrautas atvėsintas iki reikiamos temperatūros ir negalėjo įkaisti dėl natūralių savo savybių būdamas supakuotas polietileniniuose maišiuose ir dėžėse bei dėl dalies krovinio krovimo ne sandėlyje, o lauke esant karštam orui ir nustačius šias aplinkybes teismas ieškinio netenkina kaip neįrodyto nei pagal CMR konvenciją, nei pagal CK nuostatas, kadangi CK 6.280 str. 1d. reglamentuoja jog atgręžtinio reikalavimo teisę asmuo įgyja tuomet kai atlygina kito asmens padarytą žalą, taigi turi būti nustatyta, kad žalą padarė atsakovas UAB „Blokas“, o teismas šios aplinkybės nenustatė.

                 Dėl byloje susiklosčiusios situacijos teismas pasisako dar ir dėl to, kad kompensaciją regreso teise prašo priteisti vienas vežėjas iš kito vežėjo, nes pati UAB „Andresta“ kaip susitariantis vežėjas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą susitarti dėl visų sąlygų reikalingų krovinio vežimo sutarčiai įvykdyti, tai yra išsiaiškinti krovinio ypatybes ir į sutarties sąlygas įrašyti ne tik krovinio gabenimo temperatūrą, bet ir tai kokios temperatūros pats krovinys turi būti pakrautas ir kokia jo temperatūra turi būti palaikoma viso pervežimo metu, tokių sąlygų nėra įrašyta nei Vežimo sutartyje, nei CMR važtaraščiuose ir teismas ieškinio netenkina kaip nepagrįsto ir neįrodyto (CPK 178 str.).

                Dėl bylinėjimosi išlaidų

             Ieškinys netenkinamas. CPK 93 str. 1d. nustato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismo sprendimu ieškinys atmestas, taigi atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės, tai yra priteisiama 1258,40 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 205,70 EUR kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų (DOK 14188,2021-04-20, CPK 98 str., 79 str., 88 str.).

           Tretieji asmenys prašantys priteisti bylinėjimosi išlaidas UAB „Varėnos grybai“ ir WISE Underwriting Agency Ltd yra ieškovės UAB „Andresta“ pusėje, ieškinys netenkinamas, todėl nepriteisiamos ir šių trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263 -270 straipsniais teismas

N u s p r e n d ž i a:

           Ieškovės UAB „Andresta: ieškinio atsakovei UAB „Blokas“ dėl kompensacijos už sugadintą krovinį priteisimo netenkinti (atmesti)

           Priteisti iš ieškovės UAB „Andresta“, juridinio asmens kodas 303557388, 1464,10 (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt keturis) eurus 10ct turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Blokas“, juridinio asmens kodas 265615370.

           Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti trečiajam asmeniui AB Baltic Undrewriting agency (b.l. 140, t.1)..

           Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                         Janina Zaržeckienė