Civilinė byla Nr.  2S-1471-392/2019

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40072-2018-3

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. J. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys grupė trečiųjų fizinių ir juridinių asmenų.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4 680 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovui V. J. priteisti 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

3.       Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį po trūkumų šalinimo, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4 680 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį pateikė pakartotinai, nurodydamas kaip ieškinį po trūkumų šalinimo, tačiau analogiškas ieškinys buvo pateiktas 2018 m. gruodžio 20 d. ir šio ieškinio priėmimo klausimas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme. Ieškovas apskundė 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį atskiruoju skundu. Teismas sprendė, jog esant išvardintoms aplinkybėms, patikslintas ieškovo ieškinys negali būti priimtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas (apeliantas) V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui klausimo išsprendimui iš naujo. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 3 d. ieškinys nėra analogiškas ieškiniui pateiktam 2018 m. gruodžio 19 d., skiriasi dalykas ir kt. Teismas nepagrįstai nesprendė ir nepasisakė dėl bylų sujungimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnis). Teismas nepagrindė ir nemotyvavo savo teiginio, jog teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nenurodė teismų praktikos, nepateikė duomenų, jog 2018 m. gruodžio 19 d. ieškinys yra priimtas, nagrinėjamas ar išnagrinėtas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo patikslintą ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė norma įtvirtina vieną esminių bendrųjų teisės principų – asmens teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisė kreiptis į teismą yra neginčijama teisė, tačiau asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose – CPK ir kituose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.

11.       Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (lot. savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Nustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti ieškinį. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. gruodžio 20 d. šioje byloje pateiktas ieškinys yra analogiškas 2019 m. balandžio 4 d. pateiktam patikslintam ieškiniu.

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gruodžio 20 d. ieškiniu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4 680 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisti 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas 2019 m. balandžio 4 d. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 4 680 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14.       Nors apeliantas nurodo, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio dalykas skiriasi, tačiau, apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškinio ir patikslinto ieškinio turiniu, sprendžia, kad patikslintame ieškinyje nėra patikslintos ar nurodytos naujos faktinės aplinkybės. Ieškinio dalyko sumažinimas patikslintame ieškinyje nereiškia, jog ieškinio dalykas skiriasi, šiuo atveju tik sumažėjo ieškovo reikalavimo apimtis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintas ieškinys negali būti priimtas esant CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms sąlygoms.

15.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

16.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius