Civilinė byla Nr. e2-356-230/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00691-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4, 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1; 3.2.6.13

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės E. S. atstovui advokatui Ž. A.,

atsakovės IĮ „Kamilėlis“ įgaliotam atstovui advokatui G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Kamilėlis“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – ADB „Gjensidige“ ir

n u s t a t ė :

ieškovė E. S. ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės IĮ „Kamilėlis“ 13 769,36 Eur turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į gydytoją odontologę A. K. (dabar E. S.) dėl odontologinių paslaugų suteikimo. Gydytoja laikotarpyje nuo 2015 spalio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. ieškovei suteikė odontologines paslaugas – dantų protezavimą (2015 m. spalio 19 d. pacientei sudarytas gydymo planas, kuriame buvo numatyta suprotezuoti a/ž IV ketvirtyje dalinį dantų netekimą (t. y. 45-47 dantų srityje 3 vienetų tiltas); po metų įvertinus 16-15 dantų šaknų būklę – atlikti implantaciją; 2015 m. spalio 23 d. pritaikytas 3 vienetų 45-47 dantų tiltas, kuris pricementuotas laikinu cementu. Po 9 mėnesių pacientė 2016 m. liepos 18 d. pasirašė „sutikimą implantavimui“, atliktas 15-16 dantų šaknų rovimas ir implantavimas). Tačiau atsakovės suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, neprofesionalios. 2017 m. spalio mėnesį ieškovei iškrito tiltas, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į stomatologą Jungtinėje Karalystėje. Padarius nuotrauką paaiškėjo, kad tiltas buvo uždėtas ant nebaigto gydyti danties ir dėl kilusių padarinių/komplikacijų dantį reikės išrauti. Ieškovė jaučia dantų maudimą, kenčia didelius skausmus kandant/valgant maistą, geriant gėrimus. Siekiant gyventi pilnavertiškai, be diskomforto ir nuolatinio dantų skausmo, ieškovė buvo priversta kreiptis į kitus specialistus – „Dental Harmony“ Lietuvišką odontologijos kliniką Jungtinėje Karalystėje. Odontologas M. P. pateikė dantų pergydymo planą bei sąmatą, kurioje nurodyta: dantų šalinimas: 450 svarų sterlingų; implantų šalinimas: 400 svarų sterlingų; sinuso dugno augmentacija: 1 200 svarų sterlingų; kaulo augmentacija apatiniame žandikaulyje: 300 svarų sterlingų; implantacija Straumann: 1 050 svarų sterlingų (4 vnt.); gijimo galvutės: 100 svarų sterlingų (4 vnt.); karūnėlės ant implantų, metalo keramika: 500 svarų sterlingų (6 vnt.). Taigi dantų pergydymas kainuos 9 950 svarų sterlingų, t. y. 11 169,36 Eur. Be to, odontologas M. P. padaręs panoraminę nuotrauką pastebėjo, kad ieškovei dedant implantą buvo pažeistas sinusas, dėl ko jai paūmėjo sinusitas, pasunkėjo kvėpavimas ir dėl to ieškovė kasdien privalo vartoti vaistus. Ieškovė taip pat reikalauja grąžinti 2 600 Eur, kurie buvo sumokėti atsakovei už jos suteiktas nekokybiškas paslaugas. Nurodo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu, remdamasi VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinika išvada, netenkino ieškovės prašymo atlyginti patirtą žalą.

Atsakovė IĮ „Kamilėlis“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovei gydymo planas buvo sudarytas tinkamai, ieškovė buvo informuota apie gydymo eigą bei dėl gydymo galinčias kilti komplikacijas. Ieškovė dėl laiko stokos sutiko, kad 45-47 dantų tiltas būtų cementuojamas laikinu cementu. Ieškovė jokių pretenzijų dėl 45-47 dantų tariamai netinkamo gydymo nereiškė beveik dvejus metus. Vien tai, kad 45-47 dantų tiltas ieškovei po pakankamai ilgo laiko iškrito, savaime nesuponuoja, jog tai įvyko dėl gydytojos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Ieškovė, pasirašydama 2016 m. liepos 16 d. sutikimą implantavimui, patvirtino, kad jai bus atliekamas 15 ir 16 dantų implantavimas. Šiuo sutikimu ieškovė taip pat patvirtino, kad susipažino su informacija apie implantavimą, kad jai yra paaiškintos galinčios kilti komplikacijos bei tai, kad su implantavimo operacija ieškovė sutinka. Iš 2016 m. liepos 16 d. sutikimo matyti, kad ieškovė taip pat yra pasirašiusi, jog operacijos atsisako, ką vėliau pati galimai ir išbraukė dėl rašymo apsirikimo klaidos. Jokių nusiskundimų, kad ieškovę kamuotų sinusitas, gydytoja negavo. Iš ieškovės asmens sveikatos istorijoje 2016 m. liepos 18 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2016 m. lapkričio 4 d. darytų įrašų matyti, kad 15 ir 16 dantų implantavimas atliktas tinkamai, sinusai po operacijos buvo uždari, be pažeidimų, implantai prigijo tinkamai. Taigi vien ta aplinkybė, kad ieškovei po 15 ir 16 dantų implantavimo tariamai kilo komplikacijos, niekaip nepatvirtina, jog tai kilo dėl gydytojos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nesant jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti 13 769,36 Eur dydžio tariamai kilusią turtinę žalą. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai patyrė 11 169,36 Eur dydžio pergydymo išlaidas. Kadangi tarp ieškovei kilusios žalos ir gydytojos veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, ieškovė neįgyja teisės reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės.

Ieškovės atstovas advokatas Ž. A. prašo ieškinį patenkinti, nurodo, kad remiasi ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra šie: 1) odontologė  protezuodama, t. y. dėdama tiltą, nesutvarkė 45-47 dantų, dėl ko tiltas vėliau iškrito; 2) įsriegdama implantus pažeidė sinusą. Neigia, kad tiltas buvo pricementuotas tik laikinai, ieškovė vėliau buvo atvykusi tik dėl implantavimo. Atstovas nurodo, kad jam nėra žinoma, ar ieškovė jau yra turėjusi išlaidų dėl pergydymo, jam tokie duomenys nebuvo pateikti.

Atsakovės atstovas advokatas G. J. prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Mano, kad nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad suteiktos odontologinės paslaugos buvo nekokybiškos. Tai paneigė ir pacientų žalos sveikatai nustatymo komisija, ir ekspertizė. Protezas buvo užcementuotas laikinai, tai yra užfiksuota gydymo dokumentuose. Dėl to, kad gydymo dokumentuose nėra ieškovės sutikimo gydymui, nereiškia, jog šios paslaugos buvo suteiktos netinkamai, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Taip pat mano, kad žalos dydis nėra įrodytas, nes išlaidos dar nėra turėtos, be to, nurodomas žalos dydis nepagrįstas būtinybe pergydant atlikti tokios apimties veiksmus ir neįrodyta, kad tai yra susiję su atsakovės atliktais veiksmais.

Ieškinys atmetamas

Iš su 2020 m. vasario 10 d. atsiliepimu į ieškinį pateiktų gydytojos A. K. (dabar – A. S.) odontologo įrašų nustatyta, kad ieškovė E. S. 2015 m. spalio 19 d. kreipėsi į šią gydytoją dėl odontologinių paslaugų, buvo sudarytas pradinis gydymo planas, kuriame numatyta suprotezuoti apatinio žandikaulio dalinį dantų netekimą 45-47 dantų srityje uždedant 3 vienetų tiltą, po metų įvertinus 16-15 dantų šaknų būklę atlikti implantaciją. 2015 m. spalio 23 d. pritaikytas 3 vienetų 45-47 dantų tiltas, kuris pricementuotas laikinu cementu, kadangi greitas darbas, 45 danties vainikas tik dalinis, plius didelė plomba, pacientė atvyksta po pusmečio. 2016 m. liepos 18 d. ieškovė parašė sutikimą implantavimui (2020 m. vasario 10 d. atsiliepimo į ieškinį priedas), kuriame nurodytos galimos komplikacijos, o iš tos dienos odontologo įrašų matyti, kad buvo atliktas 15-16 dantų šaknų rovimas ir implantavimas, asmens ambulatorinėje kortelėje atžymėta, kad operacinio lauko dugnas išvalytas, sinusai uždari, įsriegti implantai, pacientei paaiškinta apie galimas komplikacijas. 2016 m. lapkričio 2 d. įrašas patvirtina, kad buvo patikrinta ir įvertinta implantavimo būklė. 2016 m. lapkričio 4 d. uždėtas dviejų vienetų tiltas tarp implantų. Iš odontologo įrašų matyti, kad ieškovė po to apsilankė tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. dėl nukritusio 45-47 dantų tilto, yra atžyma, kad ieškovė buvo išsiųsta panoraminei rentgenogramai, nurodyta atvykti sekančią dieną, tačiau daugiau įrašų nėra. Iš prie 2020 m. vasario 10 d. atsiliepimo į ieškinį pateikto A. S. 2019 m. vasario 22 d. rašytinio paaiškinimo, teikto Odontologų rūmams, matyti, kad gydytoja sekančią dieną dėl sveikatos būklės (dėl komplikacijų nėštumo metu) į darbą neatvyko, ieškovės prašė atsiųsti nuotraukų kopijas elektroniniu paštu, tačiau ieškovė vėliau nebekontaktavo su gydytoja, skambino jos vyras, bet tik grasino, kad kreipsis į advokatą, reikalavo pinigų. Iš su ieškiniu pateiktos dantų UAB „CT-DENT“ panoraminės nuotraukos (e. b. t. 1, b. l. 33) matyti, kad nuotrauka buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pateiktas 2016 m. liepos 18 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovė už suteiktas odontologines paslaugas sumokėjo 1 400 Eur (e. b. t 1, b. l. 12).

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 56-137 „Dėl E. S. pareiškimo“ (e. b. t. 1, b. l. 8-11) buvo nuspręsta, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjai E. S. nebuvo padaryta, todėl netenkintas jos prašymas atlyginti žalą. Komisija sprendimą grindė VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytojų išvada (e. b. t. 1, b. l. 30-31).

Dėl odontologinių paslaugų kokybės ir atsakovei padarytos žalos.

Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, nagrinėjamoje byloje taikytinas teisinis reglamentavimas, galiojęs ginčo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovui metu (2015 m. spalio 23 d. – 2016 m. lapkričio 4 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2377 buvo pakeistas nurodyto įstatymo V skyrius, kuriame kitaip reglamentuojamas ginčų sprendimas ir žalos atlyginimas. Tačiau 2019 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. XIII-2377 (8 straipsnyje) nustatyta, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki įstatymo Nr. XIII-2377 įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Todėl nurodytos pakeitimo įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu, šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

        Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, nustatant, ar ieškovė, teikdama atsakovei medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes toks gydymas galėjo sukelti, prioritetas teikiamas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms.

Iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktos specialistų išvados matyti, kad VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų komisija (du gydytojai burnos chirurgai ir gydytoja odontologė) atsakydama į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus padarė tokias išvadas: 1) Pareiškėjai gydymo planas sudarytas tinkamai; 2015 m. spalio 23 d. pritaikytas 3 vienetų 45-47 dantų tiltas, kuris pricementuotas laikinu cementu; po 9 mėnesių pareiškėja 2016 m. liepos 18 d. pasirašė „Sutikimą implantavimui“, atliktas 15-16 dantų šaknų rovimas ir implantavimas, asmens ambulatorinėje kortelėje atžymėta, kad operacinio lauko dugnas išvalytas, sinusai uždari, pacientei paaiškinta apie galimas komplikacijas, įsriegti „Straumann“ implantai; 2016 m. lapkričio 4 d. užcementuotas dviejų vienetų tiltas tarp implantų. 2) Dokumentai pildomi iš dalies tinkamai, nerastas „Sutikimas“ dėl dantų protezavimo 45-47 dantų srityje, tačiau pareiškėja 2016 m. liepos 18 d. parašė „Sutikimą implantavimui“. 3) Komisijos nuomone, pacientė su gydytoja odontologe bendravo nepakankamai, kadangi iš pateiktų susirašinėjimo dokumento nerasta, kad pacientė skųstųsi atsiradusiu sinusitu. 4) Pacientė buvo informuota apie galimas komplikacijas. 5) pagal pateiktą ortopantomogramą, kuri atlikta UAB „CT DENT“ 2018 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus 2 metams, matosi, kad yra įvykusi implantų osteointegracija, viršutinio žandikaulio dešinės pusės sinuse ties implantais ryškių pakitimų nematyti, vertinant pačius implantus, jie atitinka nurodytus asmens ambulatorinėje kortelėje. 6) Komisija nerado jokių įrašų, kad pareiškėjai buvo nustatytas sinusitas, taip pat jo paūmėjimas, ambulatorinėje kortelėje nėra jokių įrašų, nusiskundimų, pareiškėja nėra pateikusi jokių medicininių dokumentų, išrašų iš gydytojų apie patvirtintą sinusito diagnozę, paskirtus vaistus, pareiškėja net ir susirašinėdama su odontologe nesiskundė, kad turi problemų dėl viršutinio žandikaulio dešinės pusės. 7) Apatinio žandikaulio kairės pusės tiltas nuo 45 iki 47 danties ne iškrito, o atsicementavo, minėtas tiltas buvo priklijuotas 2015 m. spalio 23 d. laikina cementine medžiaga. 8) Sinuso pažeidimas – viena iš komplikacijų tiek raunant nuo 15 iki 18 ir nuo 25 iki 28 dantis, tiek sriegiant implantus, tiek po implantų įsriegimo bei dantų endodontinio gydymo, nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie pareiškėjos prieš operaciją nustatytą sinusito diagnozę.

Bylos nagrinėjimo eigoje buvo patenkintas ieškovės atstovo prašymas ir byloje paskirta odontologinė teismo ekspertizė, kuri pavesta ją atlikti ekspertui med. dr. A. P.. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus:1) ar buvo sudaryti tinkami gydymo planai odontologinių paslaugų atlikimui? Jei ne, kokie jų trūkumai?; 2) ar tinkamai ir nepažeidžiant teisės norminių aktų buvo pildomi E. S. gydymo dokumentai?; 3) ar pacientė buvo pakankamai informuota apie gydymo eigą ir galimas gydymo pasekmes?; 4) ar E. S. tinkamai buvo įsriegtas implantas?; 5) ar atsakovės suteiktos odontologinės paslaugos sąlygojo ieškovės sinusito atsiradimą (paūmėjimą)?; 6) kokios priežastys lėmė pacientės apatinio žandikaulio kairės pusės tilto nuo 45 iki 47 danties atsicementavimą? Ekspertas 2021 m. sausio 18 d. pateikė išvadą, kurioje atsakydamas į nurodytus klausimus, nurodė: 1) gydymo planai buvo sudaryti tinkamai ir pacientė su jais sutiko, jokių trūkumų neįžvelgia; 2) gydymo dokumentai užpildyti tinkamai ir teisės norminiai aktai nepažeisti; 3) pagal pateiktus dokumentus pacientė buvo pakankami informuota apie gydymo eigą ir galimas komplikacijas; 4) iš rentgeno nuotraukos gali spręsti, kad implantai buvo įsriegti tinkamai; 5) sinusito atsiradimas pasitaiko kaip komplikacija, atliekant sinuso dugno kaulo augmentaciją, šiuo atveju tas nebuvo atlikta, vien tik įsriegtas implantas sinusito atsiradimui ar paūmėjimui įtakos neturi turėti; 6) apatinio žandikaulio tilto atsicementavimui įtakos galėjo turėti tai, kad sugedo dantis, ant kurio buvo dėtas tiltas, tai, kad buvo cementuota laikinu cementu (jis silpnesnis ir greičiau tirpsta), taip pat pacientės sukandimas.

Tokiu būdu nei VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistų komisija, nei ekspertas A. P. nenustatė gydytojos A. S. nekokybiškų odontologinių paslaugų suteikimo faktų. Nors ieškovė neigia, kad 45-47 dantų protezas buvo pricementuotas tik laikinai, tačiau tai patvirtina asmens kortelės įrašai apie protezo pricementavimą laikinu cementu, juose buvo nurodyta, kad pacientė turi atvykti po pusmečio, tačiau ji faktiškai kreipėsi žymiai vėliau, t. y. tik 2018 m. rugpjūčio 17 d. (po dviejų metų) ir kreipėsi dėl jau nukritusio tilto. Kaip nurodė ekspertas A. P., cementavimas laikinu cementu galėjo būti tilto atsicementavimo priežastimi, tačiau ieškovė dėl skubos su tuo sutiko. Jokių įrodymų, kad nurodytas tiltas iškrito dėl neva odontologės A. S. netinkamai suteiktų paslaugų, t. y. neišgydytų 45-47 dantų, byloje nėra pateikta. Be to, ekspertas A. P. nurodė, kad tiltas funkcionavo 2 metus, todėl normalu, kad po tokio protezavimo gali būti ir pasitaiko 5-10 % komplikacijų ir tai yra normalu. Tiek odontologo įrašai asmens kortelėje, tiek VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistų komisijos išvada, tiek eksperto A. P. išvada paneigia, kad implantavimo metu buvo problemų su sinusu ar kad gydytoja implantavimo metu jį būtų pažeidusi ir dėl to kilo problemos. Ekspertas A. P. nurodė, kad sinusito atsiradimas pasitaiko kaip komplikacija, atliekant sinuso dugno kaulo augmentaciją, tačiau tai šiuo atveju nebuvo atlikta, o vien tik įsriegtas implantas sinusito atsiradimui ar paūmėjimui įtakos negali turėti. Be to, atsižvelgtina į tai, kad iš VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistų komisijai pateiktos ortopantomogramos, kuri ieškovei buvo atlikta UAB „CT DENT“ 2018 m. rugpjūčio 27 d., t. y. praėjus 2 metams, matosi, kad yra įvykusi implantų osteointegracija, viršutinio žandikaulio dešinės pusės sinuse ties implantais ryškių pakitimų nematyti, kas neabejotinai paneigia ieškovės tvirtinimą, kad jai dėl odontologės A. S. netinkamai suteiktų odontologinių paslaugų, t. y. implantacijos, išsivystė sinusitas.

Nors ekspertas A. P. nustatė, kad gydymo planai buvo sudaryti tinkamai, gydymo dokumentai užpildyti tinkamai ir teisės norminiai aktai nepažeisti, pagal pateiktus dokumentus pacientė buvo pakankamai informuota apie gydymo eigą ir galimas komplikacijas, tačiau VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos specialistų komisija nustatė, kad nerastas „Sutikimas“ dėl dantų protezavimo 45-47 dantų srityje.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais; netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą; svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Nagrinėjamo ginčo atveju nors ieškovė nėra pasirašiusi sutikimo dėl dantų protezavimo 45-47 dantų srityje, tai laikytina formaliu odontologinių paslaugų teikimo pažeidimu. Iš medicininės kortelės duomenų akivaizdu, kad ieškovė buvo supažindinta su gydymo planu, į kurį įėjo ir 45-47 dantų protezavimas, tą pačią dieną buvo nušlifuoti 45, 47 dantys, nuimti antspaudai, o po dviejų dienų pritaikytas 3 vienetų tiltas, pricementuojant jį laikinu cementu. Šie užfiksuoti paslaugų teikimo duomenys patvirtina, kad ieškovė faktiškai sutiko su protezavimu, tik nepasirašė formalaus rašytinio sutikimo. Be to, ieškovė atliekant implantavimą 2016 m. liepos 18 d. parašė „Sutikimą implantavimui“ ir jai buvo įsriegti implantai. Net ir pasirašiusi šį sutikimą ieškovė galėjo atsisakyti šios procedūros. Taigi būtent faktiniai pacientės veiksmai patvirtina arba nepatvirtina sutikimą atliekamoms procedūroms. Sutikimo nepasirašymas nėra nei tiesioginiame, nei netiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės nurodomomis neva jai atsiradusiomis odontologinio gydymo komplikacijomis.

Taigi nenustatyti nei gydytojos A. S. neteisėti veiksmai, tuo pačiu ir jos kaltė, nei priežastinis ryšys tarp ieškovės nusiskundimų ir atsiradusių komplikacijų bei gydytojos A. S. suteiktų odontologinių paslaugų.

Ieškovė turtinės žalos faktą ir jos dydį grindžia „Dental Harmony“ (Lietuviškos odontologijos klinikos Jungtinėje Karalystėje) gydytojo M. P. pateikta sąmata – gydymo planu (e. b. t. 1, b. l. 13), kuriame paskaičiuotos šios gydymo išlaidos: dantų šalinimas – 450 svarų sterlingų; implantų šalinimas – 400 svarų sterlingų; sinuso dugno augmentacija – 1 200 svarų sterlingų; kaulo augmentacija apatiniame žandikaulyje – 300 svarų sterlingų; implantacija Straumann – 1 050 svarų sterlingų (x 4 vnt.); gijimo galvutės – 100 svarų sterlingų (x 4 vnt.); karūnėlės ant implantų, metalo keramika – 500 svarų sterlingų (x 6 vnt.); iš viso  9 950 svarų sterlingų, t. y. 11 169,36 Eur. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šiame gydymo plane numatyti gydymo veiksmai yra būtini būtent dėl gydytojos A. S. netinkamai suteiktų odontologinių paslaugų. Be to, šių išlaidų ieškovė nėra patvirtinusi įrodymais, todėl laikytina, kad ieškovė iš esmės neįrodė ir žalos fakto, ir jos dydžio.

Dėl nurodytų motyvų ieškovės ieškinys tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo  atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinus ieškovės materialiųjų reikalavimų, netenkinamas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o iš ieškovės E. S. atsakovei IĮ „Kamilėlis“ priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 605 Eur, kurias patvirtina pateikta sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis sąskaitos išrašas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytų dydžių ir, įvertinus teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, bylos sudėtingumą, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. 

Ieškinį atmetus, iš ieškovės E. S. priteistinos 7,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei individualiai įmonei „Kamilėlis“ (juridinio asmens kodas 300125398) iš ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                          Nijolia Indreikienė