(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

dalyvaujant

teismo posėdžio sekretorei Rasai Glovickytei- Liobienei,

kaltinamajai M. F.,

nukentėjusiajam E. F. (E. F.), jo atstovei advokatei Indrei Panavaitei,

prokurorui Benediktui Leišiui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), baltarusė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. sausio 13 d. apie 06.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando bei apdraskė kaklą savo sutuoktiniui E. F., tokiu būdu sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama sužalojimus- odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje ir poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II.                      Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. F. parodė, kad kaltinimo esmę ji supranta, dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo kaltę ji pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas tarp jos ir sutuoktinio E. F. Nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo pas draugę gimtadienyje, namo ji grįžo apie 04.00 val. Ji buvo išgėrusi alkoholio. Jos sutuoktinis norėjo su ja pasikalbėti, tačiau ji atsisakė kalbėtis. Tarp jos ir sutuoktinio įvyko konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Ji norėjo savo mobiliuoju telefonu užfiksuoti susistumdymą, tačiau sutuoktinis spyrė jai į koją, atėmė telefoną ir pastarąjį numetė ant grindų. Ji bandė išsaugoti telefoną, tačiau sutuoktinis vėl paėmė jos telefoną. Tada ji įsikabino į sutuoktinį norėdama iš pastarojo atimti telefoną. Iš pykčio ji įkando sutuoktiniui į ranką, kadangi pastarasis tris kartus numetė jos telefoną, be to, ji buvo streso būsenoje. Tada sutuoktinis pradėjo filmuoti ją savo telefonu, norėdamas užfiksuoti konfliktą. Dėl to ji labai supyko ir iš pykčio ji įsikabino į sutuoktinį bei pastarajam apdraskė kaklą. Ant savo sutuoktinio ji pyko dėl vykstančių skyrybų, dėl to, kad jis turi kitą moterį, todėl iš pykčio ji suplėšė sutuoktinio pasą. Taip pat ji sugadino daiktus- kompiuterį, grandinėlę, nuplėšė domofoną, nes jai trūko kantrybė dėl susiklosčiusios situacijos tarp jos ir sutuoktinio. Civilinį ieškinį ji pripažįsta iš dalies- ji sutinka su 1 701,15 eurų civilinio ieškinio suma: ji sutinka atlyginti E. F. 120 eurų už neįvykusį skrydį, 527 eurus už viešbučio „Hilton“ paslaugas, 57 eurus už naujo paso pagaminimą, 77 eurus už Rusijos Federacijos vizos dublikato pagaminimą, 14,39 eurų už fotonuotrauką, 585 eurus už Saudo Arabijos vizos sunaikinimą, 320,65 eurų už sugadintą nešiojamojo kompiuterio diską. Ji nesutinka atlyginti E. F. 4 000 eurų negautų pajamų, nes pastarasis dirbo kitą darbą, bei 64,85 eurus už domofono ekrano pakeitimą, nes domofonas veikia, pastarojo ekranas nebuvo sudaužytas.

Teisiamojo posėdžio metu M. F., kuri nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad ji prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. F. parodė, kad ji apie dešimt metų gyvena kartu su sutuoktiniu E. F. jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos dukra iš pirmos santuokos M. V. ir jų bendras sūnus E. F. 2019 m. sausio 13 d. apie 04.00 val. ji grįžo namo iš gimtadienio. Ji buvo šiek tiek išgėrusi alkoholio. Namuose nieko nebuvo, vaikai svečiavosi pas močiutę. Jai pusryčiaujant į virtuvę atėjo sutuoktinis. Ji matė, kad pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus. Sutuoktinis jai pasakė žinantis, kur ji buvo, ir griebė rankomis už jos rankų virš alkūnių bei suspaudęs laikė ją už rankų. Jai pavyko išsprūsti iš sutuoktinio rankų. Paėmusi mobiliojo ryšio telefoną pastaruoju ji norėjo užfiksuoti sutuoktinio elgesį, tačiau sutuoktinis griebė už telefono ir pastarąjį kelis kartus metė ant grindų. Norėdama atsiimti telefoną ji griebė rankomis E. F. už rankos, tačiau telefono atimti nepavyko. Po to ji iš karto išėjo iš namų į kiemą. Sutuoktinis liko namuose. Kadangi ji telefono neturėjo, todėl norėdama išsikviesti pagalbą ji pėsčiomis nuėjo į Vilniaus miesto ketvirtąjį policijos komisariatą. Policijos komisariatas buvo užrakintas, taigi ji grįžo atgal prie namo, norėdama pasikalbėti su sutuoktiniu ir iškviesti policijos pareigūnus. Jai į namą užeiti nepavyko, nes durys buvo užrakintos iš vidaus. Netrukus prie jų namo privažiavo policijos pareigūnai, kurie pristatė ją į policijos komisariatą, kur ji buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Ji su sutuoktiniu gyvena taikiai, tačiau šis turi meilužę, todėl tarp jų dažnai vyksta žodiniai konfliktai. Esant reikalui ji galėtų gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu M. F. papildomai parodė, kad šiuo metu su savo vyru E. ji negyvena ir paskutiniu metu beveik nebendrauja. Kartu su savo vaikais ji gyvena pas savo tėvus. Įvykio dienos rytą, kada ji grįžo į namus, tiek ji, tiek jos sutuoktinis buvo išgėrę alkoholio. Namuose jie buvo dviese. Tarp jos ir sutuoktinio kilo eilinis žodinis konfliktas, kuriuo metu jai norint nufilmuoti netinkamą E. F. elgesį šis iš jos rankų išplėšė telefoną ir mesdamas kelis kartus telefoną sudaužė. Tarp jos ir sutuoktinio kilo susistumdymas ir grumtynės. Jai sutuoktinis smūgių nesudavė, tačiau kojos keliu stipriai sumušė jai koją. Ji labai supyko, nes sutuoktinis ją išvedė iš kantrybės, kadangi sudaužė jos naują telefoną. Kadangi ji buvo labai stipriai supykusi, susinervinusi, todėl ji nubėgo į serverinę ir išjungė ten esančių rozečių laidus. Į serverinę atėjo sutuoktinis, kur tarp jų ir toliau tęsėsi žodinis konfliktas. Ji pamatė, kad sutuoktinis filmuoja. Norėdama iš sutuoktinio atimti telefoną, nes nenorėjo būti filmuojama, ji priėjo prie sutuoktinio ir kelis kartus pastarajam įkando bei apdraskė kaklą. Taip ji pasielgė iš pykčio- ji labai pyko ant sutuoktinio dėl sudaužyto telefono. Ji negali pasakyti, ar tokiais veiksmais ji galėjo sutuoktiniui sukelti fizinį skausmą. Būdama supykusi ji nesusitvardė ir suplėšė vyro pasą. Ji negali paaiškinti, kodėl ji taip pasielgė. Kompiuterio ji nesugadino, tiesiog pastarąjį išjungė. Ji gailisi dėl savo elgesio ir kilusių pasekmių. Ji norėtų susitaikyti su E. F., tačiau mano, kad šis taikytis nenorės: šis ikiteisminis tyrimas sutuoktiniui yra naudingas, nes tarp jų vyksta skyrybų procesas (b. l. 44-45).

Ikiteisminio tyrimo metu E. F. parodė, kad M. F. yra jo žmona. Jie kartu gyvena apie dešimt metų. Jie gyveno keturiese: jis, M. F., jos dukra M. ir jų bendras sūnus E. Šiuo metu vyksta jo ir M. skyrybų procesas. Sprendimą skirtis jis priėmė jau seniai, nes M. F. yra labai keistas ir neprognozuojamas žmogus: ji dažnai nenakvoja namuose, pavydi jo kitoms moterims, kelia pavydo scenas, namuose pastoviai vyksta skandalai. Paskutiniu metu M. F. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. 2019 m. sausio 13 d. ryte namuose buvo jis ir M. F. Pastaroji apie 05.00 val. grįžo į namus neblaivi. Paklausta, kur buvo nakties metu, M. F. atsakė, kad ne jo reikalas. M. F. paėmė telefoną ir, kaip jis suprato, įjungusi filmavimo kamerą pradėjo filmuoti bei klausinėti įvairių nesąmonių. Jis liepė M. nefilmuoti ir iš jos rankų ištraukė telefoną. Jam betraukiant telefoną pastarasis nukrito ant žemės, dėl ko sudužo telefono ekranas. Fizinės jėgos ir prievartos paimdamas telefoną prieš M. jis nenaudojo. Pamačiusi, kad sudužo telefonas, M. F. pasidarė neadekvati, pasikeitė jos veido išraiška, jai kilo isterijos priepuolis. Jis paprašė M. F. nusiraminti ir pasakė nupirksiantis jai kitą telefoną, tačiau M. F. nenusiramino, pradėjo tiesiog siausti namuose ir gadinti daiktus. Prieš M. F. jis jokių veiksmų nesiėmė, prieš ją nei fizinio, nei psichologinio smurto jis nenaudojo. Nubėgusi į namuose esančią serverinę M. F. ištraukė visus ten esančius laidus. Traukdama laidus M. F. susižalojo rankos pirštą. Visą tai jis filmavo telefonu. Pamačiusi, kad yra filmuojama, norėdama atimti telefoną bei neleisti filmuoti M. F. pribėgo prie jo, apkabino jį rankomis ir kojomis bei visais įmanomais būdais bandė atimti iš jo telefoną, pradėjo jį kandžioti. M. F. ne mažiau kaip tris kartus įkando jam į kairę ranką, po ko pradėjo draskyti jo veidą ir kaklą, apdraskė jam kaklą. M. F. kišo savo rankų pirštus jam į veidą, rankomis spaudė veidą. Dėl tokių M. F. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Atsitraukęs jis nubėgo į darbo kabinetą, o M. F. pradėjo daužyti viską, kas pasitaikė po rankomis: ji sudaužė namuose esantį domofoną, bandė sulaužyti kondicionierių, darbo kabinete sudaužė jo asmeninį darbo kompiuterį, suplėšė pasą bei išmėtė visus ant stalo buvusius daiktus. Vėliau M. F. persirengė, pasiėmė butelį mineralinio vandens ir išėjo. Kur išėjo M. F., jis nežino, nes tuo metu jis skambino policijos pareigūnams. Apie tai, kad jis paskambino policijos pareigūnams, M. F. žinojo. Atvykus policijos pareigūnams jis parašė pareiškimą. Policijos pareigūnai M. F. nesulaukė ir išvažiavo, o jis nuėjo miegoti. Išgirdęs, kad kažkas beldžiasi į langus ir duris, atsikėlęs jis pamatė, kad prie įėjimo į namą durų ant laiptų guli M. F. Jis paskambino M. F. tėvui ir pasakė, kad M. F. grįžo, o jis nenori jos leisti į namus. Jam M. tėvas pasakė skambinti policijos pareigūnams. Jis paskambino policijos pareigūnams, kurie atvažiavę M. F. sulaikė. Šiuo metu jis kartu su M. F. negyvena, pastaroji išvažiavo gyventi pas tėvus. Po įvykio jis buvo susitikęs su M. F., tačiau ši nebandė atsiprašyti, todėl normalaus pokalbio nebuvo. Jis M. F. turi pretenzijų dėl jam sukelto fizinio skausmo ir sudaužytų asmeninių daiktų bei suplėšyto paso. Jis M. F. neatleidžia. Po šio įvykio medikai kviečiami nebuvo, nes pastarųjų pagalba jam nebuvo reikalinga. Dėl patirtų sužalojimų pas gydytojus jis nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas (b. l. 12-13, 17-18, 20-21).

Specialistas ištyręs E. F. kūną, konstatavo, kad E. F. nustatyti gyjantys odos nubrozdinimai kaklo dešinėje ir poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti minėtai kūno vietai dinamiškai sąveikaujant su kietu buku daiktu ar daiktais. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais bukais daiktais. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes ir sužalojimo makromorfologinį vaizdą, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti netrukus vienas po kito. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu E. F. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 24), kurį apžiūrėjus nustatyta, kad vaizdo įraše „20190113_070911“ joks pokalbis nevyksta. Vaizdo įraše matyti ant stalo gulintis planšetinis kompiuteris, knyga, popieriaus lapai, įjungtas nešiojamas kompiuteris. Šalia stalo stovi sofa ant kurios guli popieriaus lapeliai, panašūs į suplėšyto paso lapus. Vaizdo įraše „20190113_070615[1]“ užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūno ir E. F.: „Policijos pareigūnas: -kas čia šiandien buvo su Jūsų žmona? E. F.: -kilo vėl eilinis konfliktas, kuris buvo jau vakar, nes mes esam kaip ir skyrybose santykių. Nu skyrybose. Jai, be abejo, čia viską prarasti yra šokas kažkoks ir jinai be konflikto negali. Nu toks žmogus, kuri be konflikto negali. Policijos pareigūnas: -Mušėsi jinai, nesimušė šiandien? E. F.: -tai taip. Pažiūrėkite va (parodo į kaklą, ant kurio matosi raudonos žymės). Jinai kitaip negali. Ir jinai ne tai, kad mušėsi, jinai provokuoja mane mušti ją. Ta prasme jinai bando kandžioti, dar kažką, kad aš... Policijos pareigūnas: -tai kandžiojo šiandien? E. F.: -jo jo, čia va (rodo į kairę ranką). Policijos pareigūnas: -galite parodyti? E. F.: -tai taip. Ką aš žinau, reikia nusiimti. Policijos pareigūnas: -gerai, aš supratau. E. F.: -čia buvo ne pirmą kartą. Aš, jeigu jinai kandžioja, bandau atstumti va taip. Policijos pareigūnas: -gerai supratom. E. F.: -krenta. Policijos pareigūnas: -gerai, ačiū“. Vaizdo įraše „20190113_055827“ užfiksuotas konfliktas tarp M. F. ir E. F. Pokalbis tarp jų vyksta rusų kalba. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuota M. F., kuri tampo kažkokius laidus. Tarp jų vyksta konfliktas. Užfiksuotas pokalbis: „E. F.: -ką tu čia siautėji, ką tu čia man laužai? M. F.: -telefoną man. E. F.: -ką tu čia laužai? M. F.: -telefoną. E. F.: -ką tu čia laužai? Ką tu čia laužai? Ką tu čia laužai? M. F.: -telefoną sudaužei? E. F.: -aš neliečiau tavo telefono. Tu ką? M. F.: -va, imk žiūrėk. E. F.: -parodyk, kur? M. F.: -va. E. F.: -kas čia tokio, kas čia tokio, nesupratau? Ką tu mane muši. M. F.: -tu mano telefoną sudaužei. E. F.: -aš neliečiau tavo telefono, aš neliečiau tavo telefono. Nekandžiok manęs, man skauda. Man skauda. Ką tu darai? Neliesk, aš tavęs neliečiau. Aš neliečiau tavęs. Girdi, man skauda (tuo pat metu M. F. kiša kairės rankos pirštus E. F. į burną) Aaaa, aaaaa, liaukis. Liaukis, man skauda. Man skauda. Kam taip darai? M. F.: -telefoną tu man sudaužei. E. F.: -aš neliečiau tavo telefono. M. F.: -o kas jį lietė? E. F.: -aš nežinau. Raminkis (tuo metu M. F. dešine ranka sveria E. F. už dešinės ausies, ją pasuka ir drasko už kaklo) Raminkis. Ką tu darai? Ką tu darai? (b. l. 26-27).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2019 m. sausio 13 d. 08.50 val. M. F. iškvepiamame ore rasta 0,79 promilės alkoholio (b. l. 31).

Teismas pažymi, kad M. F. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat E. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, alkotesterio šaknelė, apžiūrų protokolai, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 06.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,79 promilės girtumas), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando bei apdraskė kaklą savo sutuoktiniui E. F., tokiu būdu sukeldama jam fizinį skausmą bei padarydama sužalojimus- odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje ir poodines kraujosruvas kairiame žaste, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III.                      Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 1 dalis.

1. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

M. F. tyčia ne mažiau kaip tris kartus įkando savo sutuoktiniui E. F. į kairę ranką bei apdraskė jo kaklą, tokiu būdu sukeldama E. F. fizinį skausmą bei padarydama jam sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. F. yra E. F. sutuoktinė, t. y. jo šeimos narė, taigi M. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV.                      Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. F. paprašė būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. R. atsakomybei pagal laidavimą. M. F. nurodė, kad A. R. yra jos tėvas, kuris jai yra labai artimas ir yra autoritetas bei daro teigiamą įtaką. Jie šneka dažnai, bendrauja, ji visada išklauso tėvo patarimų, mokymų. Po šio įvykio ji su tėvu šnekėjo daug, ji išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.

Teisiamojo posėdžio metu A. R. paprašė perduoti M. F. jo atsakomybei pagal laidavimą. Jis nurodė, kad jis yra atsakingas, sąžiningas, jo santykiai su dukra M. F. yra artimi, šilti, dukra gyvena su juo, jie daug bendrauja, jis daro M. F. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. M. F. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Jis žino, kad M. F. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

M. F. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką M. F. padarė pirmą kartą, ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Savo nusikalstamais veiksmais M. F. E. F. padarė žalos, yra pagrindo manyti, kad M. F. visiškai atlygins E. F. padarytą ir teismo priteistą žalą. M. F. neteista (b. l. 50), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b. l. 53), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog M. F., jai skyrus baudžiamojo poveikio priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju sutinka būti M. F. tėvas A. R.. A. R. neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pati M. F., A. R. jai yra autoritetas, ji klauso A. R. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad A. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas M. F., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. F., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus M. F., padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V.                      Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 41 straipsnis:

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 722 straipsnis.

Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

M. F. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį- sutuoktinį, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. F. skirti BK 722 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI.                      Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 115 straipsnio 1 dalis.

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Šio baudžiamojo proceso metu E. F. pareiškė 5 766 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl M. F. padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 85-88). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu M. F. sunaikinus E. F. dokumentus, E. F. negalėjo 2019 m. sausio 20-25 dienomis išvykti į komandiruotę Maskvoje, Rusijos Federacijoje: jis patyrė 120 eurų dydžio žalą dėl lėktuvo bilietų, skirtų minėtam skrydžiui, pirkimo, 527,11 eurų dydžio žalą dėl viešbučio, kuriame jis turėjo apsigyventi minėtos komandiruotės metu, paslaugų, kurias jis apmokėjo iš anksto, 4 000 eurų dydžio žalą dėl negautų pajamų, 57 eurų dydžio žalą dėl naujo paso pagaminimo, 77 eurų dydžio žalą dėl Rusijos Federacijos vizos dublikato pagaminimo, 14,39 eurų dydžio žalą dėl naujų fotonuotraukų Rusijos Federacijos vizos dublikatui gauti gaminimo, 585 eurų dydžio žalą dėl Saudo Arabijos vizos sunaikinimo, 64,85 eurų dydžio žalą dėl šio įvykio metu sugadinto namų domofono ekrano pakeitimo, 320,65 eurų dydžio žalą dėl šio įvykio metu sugadinto nešiojamojo kompiuterio vidinio disko sugadinimo.

Vertindamas E. F. civilinį ieškinį teismas pripažįsta jį pagrįstu: nagrinėjamo įvykio metu M. F. sunaikinus E. F. dokumentus- pasą su pastarajame buvusiomis vizomis, E. F. negalėjo išvykti į komandiruotę Maskvoje, kurios išlaidos už skrydžius lėktuvu, apgyvendinimo paslaugas buvo apmokėtos iš anksto, taip pat dėl neįvykusios komandiruotės E. F. negavo pajamų, kurias planavo gauti suteikęs paslaugas komandiruotės į Maskvą metu. Taip pat teismas pripažįsta pagrįsta civilinio ieškinio dalį dėl išlaidų, patirtų vietoje sugadintų dokumentų gaminant naujus: nagrinėjamo įvykio metu M. F. sugadinus E. F. dokumentus- pasą bei pastarajame buvusias vizas, E. F. patyrė išlaidų gamindamas naujus dokumentus. Taip pat nagrinėjamo įvykio metu M. F. sugadino domofoną bei nešiojamojo kompiuterio vidinį diską, kurių pakeitimo išlaidos taip pat priteistinos iš M. F. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad dėl M. F. nusikalstamų veiksmų E. F. patyrė 5 766 eurų dydžio turtinę žalą, kurios atlyginimas priteistinas iš M. F.

VII.                      Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. F. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 46-48), kurios paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 722 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

M. F., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. R. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti M. F. baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. F. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. F. E. F. naudai 5 766 eurus.

M. F. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti M. F. ir A. R., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. F., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                        Mindaugas Ražanskas