Civilinė byla Nr. 3K-3-59/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.8; 15.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus
Grabinsko ir Teodoros Staugaitienės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Zarasų rajono savivaldybės
tarybai dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atleidimo iš darbo
pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už
priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K.
prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos
2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-141, kuriuo jai
paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, pripažinti atleidimą iš
darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo
užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki
teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodė, kad ji dirbo Zarasų rajono
Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore. Zarasų rajono savivaldybės taryba,
remdamasi Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto Šniukštų
pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo išvadomis,
2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-141 paskyrė ieškovei
drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą. Sprendimas buvo priimtas neatsižvelgus į visas reikšmingas
aplinkybes, be to, buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.
Atsakovas, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, nesiaiškino
ieškovės kaltės bei jos padarytų pažeidimų sunkumo, nustatyta tvarka nepasiūlė
ieškovei pasiaiškinti dėl nustatytų pažeidimų.
Atsakovas Zarasų
rajono savivaldybės taryba nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš darbo paskyrus
jai griežčiausią drausminę nuobaudą už vienkartinį šiurkštų darbo pareigų
pažeidimą (CK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 4, 7,
11 punktai). Atsakovo teigimu, darbo drausmės pažeidimus patvirtina tokie
faktiniai duomenys: darbo sutartys sudarytos nepranešant valstybinio socialinio
draudimo įstaigai, be juridinio pagrindo priskaičiuotas darbo užmokestis,
pažeista įstatymų nustatyta tvarka pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius,
neteisėtai paskirtas nemokamas maitinimas moksleiviams ir kt. Ieškovė nesilaikė
įstatymų ir pasinaudodama pareigomis sudarė sąlygas nepagrįstai priskaičiuoti
darbo užmokestį mokyklos darbuotojai B. R., taip padarant 3326,18 Lt žalą
rajono savivaldybei, taip pat skyrė nemokamus priešpiečius pagrindinės mokyklos
moksleiviams neturėdama būtinų dokumentų. Tokie pažeidimai atitinka DK 235
straipsnio 2 dalies 4, 7 ir 11 punktuose nurodytus šiurkščius darbo drausmės
pažeidimus. Atsakovas sutiko, kad skiriant ieškovei drausminę nuobaudą raštu
nebuvo pareikalauta ieškovės pasiaiškinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad
ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus savivaldybės kontrolierei patikrinimo
metu, darytina išvada, jog nebuvo būtina pakartotinai reikalauti iš ieškovės
pasiaiškinimo raštu, be to, ieškovė turėjo galimybę pasiaiškinti savivaldybės
tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jos atleidimo iš darbo klausimas,
tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė
Zarasų rajono
apylinkės teismas 2005 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį
patenkino: panaikino Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m.
rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. T-141, pripažino ieškovės R. K.
atleidimą iš Zarasų rajono savivaldybės Šniukštų pagrindinės mokyklos
direktorės pareigų neteisėtu, grąžino ją į pirmesnį darbą ir priteisė ieškovei
iš Zarasų rajono savivaldybės tarybos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką nuo 2004 m. rugsėjo 11 d. iki
2005 m. kovo 17 d. (iš viso 8160,67 Lt, atskaičius fizinių
asmenų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) bei vidutinį darbo
užmokestį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl R. K.
grąžinimo į ankstesnį darbą nukreipė skubiai vykdyti. Teismas nustatė, kad
Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyba
2004 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2-(3.8.)-19 informavo Zarasų
rajono savivaldybės merą apie Šniukštų pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo
rezultatus. Drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovei buvo paskirta
Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu
Nr. T-141. Zarasų rajono savivaldybės tarybos
2004 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. T-141 nebuvo
konkrečiai įvardyta, už kokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ieškovei skiriama
drausminė nuobauda, tik nurodyta, kad pagrindas nuobaudai skirti yra Zarasų
rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2004 m. rugpjūčio 14 d.
raštas Nr. 2-(3.8.). Atsakovo atstovas teisme nurodė, kad drausminė
nuobauda ieškovei buvo paskirta už tai, jog ji, pasinaudodama savo pareigomis,
sudarė sąlygas gauti neteisėtas pajamas Zarasų rajono savivaldybės buhalterei
R. P. (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tokiuose ieškovės veiksmuose
taip pat yra sukčiavimo, turto pasisavinimo ir neteisėto atlyginimo paėmimo
požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), be to, R. K. padarė ir
kitus nusižengimus, kuriais buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka, nes ji
aplaidžiai tvarkė Šniukštų pagrindinės mokyklos darbo laiko apskaitos
žiniaraščius, taip pat darbo sutartis su mokytoja B. R. Teismas nurodė,
kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu
laikomas pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar
kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, kuris pasireiškia tuo, kad
darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo
veika yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su
juo yra sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo
principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų
vykdymu – gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų
realizavimo tikslų. Šis pažeidimas padaromas tiek aktyviais darbuotojo
veiksmais, tiek ir neveikimu Darbuotojo kaltės forma yra tyčia (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo
Nr. 45 9.4 punktas). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės
nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba
neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 5
punktas). Teismas nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus
tarnybos atlikto Šniukštų pagrindinės mokyklos veiklos patikrinimo išvadose
nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė, prisidengdama darbo pareigų vykdymu, siekė
gauti neteisėtų pajamų R. P. Iš savivaldybės kontrolieriaus tarnybos akto
negalima padaryti išvados, kad dėl mokytojai B. R. neteisėtai permokėto
atlyginimo yra kalta ieškovė. Teismas iš nustatytų aplinkybių visumos padarė
išvadą, kad ieškovė R. K. nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo,
numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nenustačius, kad ieškovė,
pasinaudodama savo pareigomis, sudarė sąlygas buhalterei R. P. gauti
neteisėtą atlyginimą, konstatuotina, kad R. K. veiksmuose nėra ir jai
patikėto turto iššvaistymo, pasisavinimo ar sukčiavimo požymių, kurie būtų
pripažintini darbo drausmės pažeidimu, numatytu DK 235 straipsnio 2 dalies 7
punkte. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, sprendime dėl drausminės
nuobaudos ieškovei taikymo nurodęs ir DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, bylos
nagrinėjimo metu nenurodė, kokius kitus nusižengimus padarė ieškovė, kuriais
šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, tokie pažeidimai nenurodyti ir Zarasų rajono
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos atlikto patikrinimo akte, todėl darytina
išvada, kad ieškovė nepadarė nusižengimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies
11 punkte. Teismas nustatė, kad pagal Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus
išvadų duomenis ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ministro
2000 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 113 patvirtintus
Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatus,
nes, mokykloje pamokų metu susižalojus moksleiviams D. M. ir M. S.,
šie nelaimingi atsitikimai nebuvo nustatyta tvarka ištirti, įforminti ir
užregistruoti. Be to, ieškovė, pažeisdama Zarasų rajono savivaldybės tarybos
2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintą
Mažas pajamas turinčių moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo
lavinimo mokyklose tvarkos 8.3 punktą, nepagrįstai paskyrė nemokamą maitinimą
mokyklos moksleiviams A. M., P. M. ir M. M. Ieškovė su šiais
pažeidimais sutiko, tačiau atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti ieškovę iš
darbo, šių pažeidimų nenurodė kaip šiurkščių, atsakovo atstovas teisme taip pat
teigė, kad minėti pažeidimai nėra šiurkštūs. Atsižvelgdamas į tai, teismas
konstatavo, kad nurodyti pažeidimai nėra susiję su ieškinio pagrindu ir dalyku.
Iš nustatytų aplinkybių visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovė, dirbdama
Zarasų rajono savivaldybės Šniukštų pagrindinės mokyklos direktore, nepadarė
šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, nurodytų Zarasų rajono savivaldybės tarybos
2004 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. T-141, todėl šis
sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Be to, Zarasų rajono
savivaldybės taryba, prieš skirdama drausminę nuobaudą R. K.,
nepareikalavo raštu, kad ji raštu pasiaiškintų dėl
2004 m. rugpjūčio 16 d. Zarasų rajono savivaldybės
kontrolieriaus atlikto Šniukštų pagrindinės mokyklos patikrinimo išvadose
nustatytų pažeidimų. Ieškovės paaiškinimai, duoti Zarasų rajono savivaldybės
kontrolierei patikrinimo metu, negali būti prilyginti DK 240 straipsnio 1
dalyje nustatytam pasiaiškinimui. Zarasų rajono apylinkės teismas konstatavo,
kad skiriant R. K. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – nebuvo visapusiškai
ištirti ir įvertinti Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus 2004
m. rugpjūčio 16 d. patikrinimo išvadose nurodyti pažeidimai,
nustatyti dėl padarytų pažeidimų kalti asmenys. Skirdama drausminę nuobaudą,
Zarasų rajono savivaldybės taryba apsiribojo paviršutinišku kontrolieriaus
išvadose nustatytų pažeidimų tyrimu. Kaltinimas R. K. dėl šiurkščių darbo
pareigų pažeidimų yra pagrįstas prielaidomis. Be to, Zarasų rajono savivaldybės
taryba, skirdama R. K. drausminę nuobaudą, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo
tvarkos, nustatytos DK 240 straipsnio 1 dalyje. Griežčiausia drausminė nuobauda
ieškovei paskirta nesilaikant DK 238 straipsnio nuostatų. Nustatęs, kad ieškovė
iš pareigų atleista be teisėto pagrindo, teismas grąžino ieškovę į pirmesnį
darbą ir priteisė jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos
laiką.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo Zarasų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį
skundą, 2005 m. liepos 5 d. sprendimu Zarasų rajono
apylinkės teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą panaikino ir
ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos patikrinimo išvadose yra nustatyti ieškovės padaryti
pažeidimai, sudarant darbo sutartis su mokytoja B. R. (vienu metu sudaryta
keletas darbo sutarčių, mokytoja B. R. tuo pačiu metu ir dirbo, ir buvo
vaiko priežiūros atostogose, jai buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo
užmokestis ir kaip informatikos mokytojai, ir kaip gėlininkei, ir kaip muzikos
mokytojai, darbo sutartyse nenurodytas sulygtas darbo užmokestis ir pan.).
Kontrolieriaus tarnyba, atlikusi darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos
žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių analizę, padarė išvadą, kad
B. R. buvo neteisėtai priskaičiuota ir išmokėta 2539,07 Lt darbo
užmokesčio. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės padaryti pažeidimai – dviejų
vienu metu galiojančių darbo sutarčių su B. R. sudarymas, sulygto darbo
užmokesčio sutartyse nebuvimas, netinkama darbo laiko apskaitos kontrolė –
sudarė sąlygas be pagrindo permokėti mokytojai atlyginimą. Teisėjų kolegija
nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, byloje nenustačius, jog
tarp ieškovės ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos buhalterės
R. P. buvo susitarimas ieškovei pasinaudojant savo pareigomis sudaryti
sąlygas gauti neteisėtą atlyginimą, nėra pagrindo kvalifikuoti ieškovės
padarytą darbo drausmės pažeidimą pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad ieškovė pažeidė Zarasų rajono
savivaldybės tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintos
Mažas pajamas turinčių moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo bendrojo
lavinimo mokyklose tvarkos 8.3 punktą, nes be pagrindo skyrė nemokamus
priešpiečius Šniukštų pagrindinės mokyklos moksleiviams A. M., P. M.
ir M. M. Direktorė pažeidė savo pareigą patikrinti šeimos pajamas
kalendorinių metų pradžioje, nes nepareikalavo pateikti būtinus dokumentus
šeimos pajamoms įvertinti, dėl to per 2004 m. sausio-birželio mėnesius be
pagrindo vaikų maitinimui buvo išleista 606 Lt. Savivaldybės kontrolieriaus
išvadose buvo pažymėta, kad nebuvo įvertintos ir kitų šeimų pajamos
kalendorinių metų pradžioje, tai leido darbdaviui daryti prielaidą, kad 2004
metų pradžioje galėjo būti neteisėtai paskirtas nemokamas maitinimas ir kitiems
moksleiviams. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokie ieškovės veiksmai turi
turto iššvaistymo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), dėl jų
darbdavys turėjo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškove. Ieškovės padarytas
pažeidimas kvalifikuotinas taip pat ir pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11
punktą. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas
pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 197
straipsnio 2 dalį), nevertindamas Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus
tarnybos atlikto patikrinimo akto kaip oficialaus rašytinio įrodymo, kuris turi
didesnę įrodomąją galią ir kuriuo nustatytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų
parodymais. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais apie aplinkybes,
nustatytas nurodytame akte. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas netinkamai aiškino DK 240 straipsnio 1 dalies normą ir be
pagrindo konstatavo jos pažeidimą, nes, esant ieškovės rašytiniam
pasiaiškinimui savivaldybės kontrolieriui patikrinimo metu ir suteikus jai
galimybę pasiaiškinti žodžiu savivaldybės tarybos posėdžio metu, nėra pagrindo
išvadai, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovė R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimą ir
palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo
2005 m. kovo 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai įvertino savivaldybės kontrolieriaus tarnybos
akte nurodytas aplinkybes kaip ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą. Zarasų
rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos akte buvo nustatytas tik tam tikrų
pažeidimų buvimo faktas, o ne visos drausminės atsakomybės sąlygos, t. y.
nebuvo nustatyta, kuris darbuotojas šiuos pažeidimus padarė, ar jo veiksmuose
yra kaltė, ar nustatytas priežastinis ryšys tarp darbuotojo veiksmų (neveikimo)
ir žalingų pasekmių. Nurodytu aktu buvo patvirtintas tik galimai neteisėtos
veikos faktas, o ne darbo drausmės pažeidimas, kurį padarė ieškovė. Apygardos
teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik sprendime dėl drausminės
nuobaudos taikymo nenurodė, už kokį darbo drausmės pažeidimą atleido ieškovę iš
darbo, apsiribodamas tik DK straipsnių įvardijimu, bet ir bylą nagrinėjant
pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę
ir padarytų pažeidimų šiurkštumą. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad
iš Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išvados ieškovei turėjo
būti aiškūs nusižengimai, už kuriuos ji buvo traukiama drausminėn atsakomybėn,
todėl atsakovas neprivalėjo iš naujo jų suformuluoti, yra nepagrįstas ne tik
dėl to, kad toks motyvas prieštarauja drausminę atsakomybę reglamentuojančioms
teisės normoms ir teismų praktikai, bet ir dėl to, kad nurodyta išvada nėra ir
negali būti laikoma drausminio nusižengimo tyrimo ar konkretaus darbuotojo
padaryto nusižengimo konstatavimo aktu. Kontrolieriaus tarnybos išvados
pripažinimas drausminės atsakomybės taikymo pagrindu prieštarauja DK 236
straipsniui, kuriame įtvirtintas individualios darbuotojo drausminės
atsakomybės principas. Išvadoje nėra konstatuota, kad vieno ar kito asmens
veiksmais buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas ir kad šis pažeidimas
laikytinas šiurkščiu pagal DK 235 straipsnio nuostatas. Drausminės atsakomybės
pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. drausminė atsakomybė yra įmanoma
tik nustačius visas jos sąlygas, įskaitant ir konkretaus asmens kaltę.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Zarasų rajono
savivaldybės kontrolieriaus tarnybos išvados prilygsta ieškovės drausminio
nusižengimo tyrimui bei yra pakankamos tariamai ieškovės padaryto šiurkštaus
darbo pareigų pažeidimo konstatavimui.
2. Apeliacinės
instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, neištyrė ir
priimdamas sprendimą neatsižvelgė į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes,
turinčias reikšmės sprendžiant, ar pagrįstai atsakovas taikė ieškovei drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo. DK 238 straipsnyje numatyta, kad, skiriant
drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą
ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas
buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
3. Vilniaus apygardos
teismas, konstatuodamas, kad ieškovės rašytinis pasiaiškinimas nebuvo būtinas
ir kad jai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus, netinkamai aiškino ir
taikė DK 240 straipsnio 1 dalies normą. Negalima sutapatinti asmens
paaiškinimų, susijusių su atliekamu patikrinimu, kai nustatinėjamas tik galimas
pažeidimo faktas, ir asmens paaiškinimų, susijusių su konkrečiais darbo
drausmės pažeidimais, už kuriuos jis traukiamas drausminėn atsakomybėn.
Ieškovės rašytiniai paaiškinimai kontrolieriaus tarnybai buvo duoti tuo metu,
kai dar nebuvo nustatyti konkrečių asmenų padaryti pažeidimai ir kitos sąlygos.
Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kontrolieriaus tarnybą
sutapatino su ieškovės darbdaviu.
4. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo
kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso
136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimus
ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir
aiškinimo praktikos tokio pobūdžio darbo bylose.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba prašo skundą
atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas
nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatoriaus
pirmasis argumentas yra nepagrįstas, nes Zarasų rajono savivaldybės
kontrolieriaus tarnybos rašte buvo įvardyti konkretūs ieškovės darbo pareigų
pažeidimai ir pasiūlyta Zarasų rajono savivaldybės taryboje svarstyti klausimą
dėl ieškovės patraukimo drausminėn atsakomybėn už darbo pareigų nevykdymą bei
netinkamą jų atlikimą. Skirti ar neskirti drausminę nuobaudą, parinkti
konkrečią drausminę nuobaudą yra darbdavio prerogatyva. Darbdavys įvertino
Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos pateiktus dokumentus ir
nusprendė taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš
darbo. Apeliacinės instancijos teismas patikrino darbdavio padarytų išvadų
pagrįstumą pagal pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, kaltės laipsnį ir kitas
reikšmingas aplinkybes ir pripažino ieškovės atleidimą iš darbo teisėtu pagal
visus Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 10 d.
sprendime nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies punktus. Be to, kasacinis
teismas nesprendžia fakto klausimų, todėl kasaciniame skunde negalimi
argumentai, susiję su bylos faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų vertinimu ir
t. t. Kaltės buvimas ar nebuvimas taip pat yra fakto klausimas. Taip pat
pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikti
visi įrodymai (tarp jų ir Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos
patikrinimo medžiaga), tačiau šių įrodymų pirmosios instancijos teismas arba
visiškai nevertino, arba vertino netinkamai. Apeliacinės instancijos teisme
naujų įrodymų nebuvo pateikta. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
įvertino, kad Zarasų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnybos patikrinimo
dokumentai yra prima facie įrodymai.
2. Kasatorius nepagrįstai
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė DK 238 straipsnio
nuostatas. Teismas konstatavo, kad buvo visos drausminės atsakomybės taikymo
ieškovei sąlygos pagal visus savivaldybės tarybos sprendime nurodytus DK 235
straipsnio 2 dalies punktus, ir nepažeidė DK 238 straipsnio nuostatų.
3. Kasatorius
neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 aprobuotoje
apibendrinimo apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad DK 240 straipsnio 1 dalies
nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio,
tiek ir darbuotojo interesus, o jų pažeidimas prieštarauja abiejų darbo
sutarties šalių interesams; į tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1
dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui; ginčą nagrinėjantis
teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240
straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas
aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui.
Iš šių nuostatų seka, kad ir pats darbuotojas turi dėti bent minimalias
pastangas, kad darbdaviui taptų žinomos visos aplinkybės, reikšmingos
drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui, t. y. net
ir nesant raštiško darbdavio reikalavimo pateikti pasiaiškinimą, darbuotojas ne
tik turi teisę, bet ir privalo tokį pasiaiškinimą pateikti. Šios pareigos
vengimas traktuotinas kaip nesąžiningas darbuotojo elgesys.
4. Kasatorius
klaidingai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d.
nutarimo Nr. 45 nuostatas ir nepagrįstai remiasi nukrypimu nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes tose bylose, kurias kasatorius nurodo, buvo
kitokios faktinės aplinkybės negu šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis skundas iš
dalies tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. liepos 5 d. sprendimas naikintinas dėl DK
235 straipsnio 2 dalies, 238 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies netinkamo
taikymo.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė R. K.
padarė tokius darbo drausmės pažeidimus: 1) neištyrė, neįformino ir
neįregistravo 2002 m. gruodžio 5 d. ir
2003 m. rugsėjo 26 d. moksleivių M. S. (nukrito nuo
skersinio ir susižalojo rankas) ir D. M. (kūno kultūros pamokoje
išsinarino kaklo slankstelį) nelaimingų atsitikimų; 2) pažeisdama Zarasų rajono
pagrindinės mokyklos direktoriaus nuostatų 33 punktą, 2003 metų pradžioje
nepareikalavo visų būtinų dokumentų, patvirtinančių šeimos pajamas, paskyrė
nemokamą maitinimą mokiniams A. M., P. M. ir M. M. (pažeidė
Zarasų rajono Tarybos 2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu
Nr. 209 patvirtintą Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo
maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarką); 3) pažeidė darbo
įstatymų ir Zarasų rajono pagrindinės mokyklos direktoriaus nuostatų 24 punkto
reikalavimus, netinkamai įformino B. R. priėmimą į darbą mokytoja pagal
terminuotą darbo sutartį laikinai nesančių darbuotojų pavadavimui, nes nenurodė
darbo užmokesčio sąlygų; B. R. esant nėštumo ir gimdymo, vėliau vaiko
priežiūros atostogose priėmė ją pavaduoti kitus nesančius darbe mokytojus, be
to, dar ją priėmė dirbti ir gėlininke. Dėl šių pažeidimų B. R. buvo
neteisėtai išmokėta 2639,07 Lt darbo užmokesčio.
Šiuos pažeidimus
apygardos teismo teisėjų kolegija įvertino kaip šiurkščius darbo drausmės
pažeidimus, atitinkančius DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo
sprendimu, nustatė, kad dėl moksleivių nelaimingų atsitikimų neištyrimo ir
neįvertinimo yra praėjęs DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas 6 mėnesių
naikinamasis senaties terminas.
Apeliacinės instancijos
teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl DK 238
straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies pažeidimų, ieškovei skiriant drausminę
nuobaudą.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos išvadomis dėl darbo įstatymų ir mokyklos direktorės nuostatų
24 punkto pažeidimų įvertinimo sudarant terminuotas darbo sutartis su
B. R. bei darbo apskaitos žiniaraščių užpildymo. Šie pažeidimai pagrįstai
pripažinti šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais. Kita vertus, kasacinio
teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų
kolegijos išvadomis dėl DK 235 straipsnio, 240 straipsnio 1 dalies taikymo bei
ieškovės R. K. darbo drausmės pažeidimo, 2004 metų pradžioje paskiriant
nemokamą maitinimą trims M. šeimos vaikams, vertinimo.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pripažindama šiurkščiais
ieškovės R. K. pažeidimus paskiriant nemokamą maitinimą M. šeimos trims
vaikams (moksleiviams), rėmėsi DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, nes
mokyklos direktorė neįvykdė Zarasų rajono tarybos
2001 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 209 patvirtintos
Mažas pajamas turinčių šeimų moksleivių nemokamo maitinimo organizavimo
bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos reikalavimų, kadangi 2004 metų pradžioje
nepareikalavo vaikų tėvų D. M. ir V. M. valstybinio socialinio
draudimo pažymėjimų nuorašų.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalies
nuostatas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra toks darbo drausmės
pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą
reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip
šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tokie
pažeidimai detaliau apibrėžti DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose. DK 235
straipsnio 11 punkte nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose
nurodytų darbo drausmės pažeidimų sąrašas nėra baigtinis. Prie šiurkščių darbo pareigų
pažeidimų gali būti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai
pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio tesimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad,
sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas yra priskirtinas prie
šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo
objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl
šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokias neigiamas pasekmes,
darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei
kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo teisėjų kolegija darbo išvadą, kad
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija ieškovės padaryto pažeidimo skiriant
nemokamą maitinimą M. šeimos vaikams tokiu aspektu netyrė ir nevertino. Nemokamas
maitinimas buvo paskirtas pagal D. M. ir V. M. rašymą ir pateiktą
deklaraciją 2003 m. rugsėjo mėnesį. Tuo metu abu tėvai nedirbo.
Mokinių tėvas V. M. įsidarbino tik
2003 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), bet
apie tai mokyklos direktorei nepranešė. Tokios aplinkybės leidžia daryti
išvadą, kad mokyklos direktorė, 2004 m. sausio mėnesį
nepareikalavusi, kad V. M. pateiktų valstybinio socialinio draudimo
pažymėjimo kopiją, pažeidė Zarasų rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Moksleivių
nemokamo maitinimo organizavimo tvarkos 8.3 punkto reikalavimus, bet tai buvo
padaryta dėl nepakankamo rūpestingumo, o ne tyčia dėl savanaudiškų paskatų.
Šios konkrečios aplinkybės nėra pagrindas išvadai, kad šis pažeidimas
vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad
ruošiant ir nagrinėjant klausimą dėl drausminės nuobaudos R. K. paskyrimo
buvo pažeisti DK 238 ir 240 straipsniai.
Dėl moksleivių
nelaimingų atsitikimų neįforminimo įvertinimo kasacinio teismo teisėjų kolegija
nepasisako, nes nuo tos dienos, kai šie pažeidimai buvo padaryti, yra praėjęs 6
mėnesių senaties terminas. DK 241 straipsnio 2 dalyje numatytas dvejų metų
senaties terminas nuo pažeidimo padarymo dienos negali būti taikomas, nes šis
terminas taikomas dėl finansinių pažeidimų, nustatytų atliekant auditą,
piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją). DK 241 straipsnyje
numatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais saistomos
teisės ir pareigos. Šie terminai negali būti sustabdomi, pratęsiami ar
atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis. Remdamasi pirmiau
nurodytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta Zarasų rajono
savivaldybės atsiliepime nurodytą argumentą, kad teismai pažeidė DK 241
straipsnio 2 dalies nuostatas, leidžiančias ieškovei skirti drausminę nuobaudą
per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Dėl DK 240
straipsnio 1 dalies pažeidimo. Apylinkės teismas sprendime teisingai nurodė: DK
240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę
nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl
darbo drausmės pažeidimo; darbdavio rašte turi būti nurodytas protingas
terminas darbuotojui pateikti pasiaiškinimą raštu, padaryti darbo drausmės
pažeidimai, dėl kurių darbuotojas turi pateikti pasiaiškinimus, pasiūlymas
darbuotojui pasiaiškinime nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės
drausminės nuobaudos taikymui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su
pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių reikalavimų atsakovas nesilaikė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos
teiginiu, kad R. K. pasiaiškinimai, duoti Zarasų rajono savivaldybės
kontrolierei patikrinimo metu, prilygintini darbuotojo rašytiniam
pasiaiškinimui, numatytam DK 240 straipsnio 1 dalyje. Pasiaiškinimai asmenims,
kurie neturi įgalinimų skirti drausminę nuobaudą, negali būti prilyginami
darbuotojo pasiaiškinimams darbdaviui, ruošiančiam drausminės atsakomybės bylą.
Darbuotojo pasiaiškinimai ne darbdaviui, o kitiems asmenims, gali būti
vertinami kaip rašytiniai įrodymai (CPK 177 straipsnis, 197 straipsnio 1
dalis). Darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra
svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija. Šios garantijos
nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės
nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai nurodė, kad savivaldybės
kontrolieriaus aktas yra savivaldybės institucijos dokumentas, todėl jis turi
didesnę įrodomąją galią ir negali būti paneigtas liudytojų parodymais. Kita
vertus, kolegija neatsižvelgė į tai, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus
netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principams. Kasatorius kasaciniame skunde teisingai pažymėjo, kad savivaldybės
kontrolierius konstatavo tik pažeidimų faktus, o ne visas drausminei
atsakomybei reikalingas sąlygas.
Apylinkės
teismas pagrįstai konstatavo, kad skiriant drausminę nuobaudą ieškovei nebuvo
atsižvelgta į darbuotojos charakteristiką, jos kaltę ir kitas aplinkybes.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis išvadomis ir konstatuoja,
kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgta į darbo drausmės
pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes,
kuriomis buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, į tai, kaip darbuotojas
dirbo anksčiau, ir į kitas reikšmingas aplinkybes (DK 238 straipsnis). Į šias
aplinkybes parenkant ieškovei drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta. Apylinkės
teismas pagrįstai nustatė, kad žalą savivaldybei atlygino savivaldybės
buhalterė, kuri tą žalą ir padarė. Ieškovė neturėjo galimybės kontroliuoti
pastarosios veiksmų. Aplinkybės, kad ieškovė ir savivaldybės buhalterė veikė
susitarusios, nepatvirtina nei kontrolierės tyrimo aktas, nei kiti įrodymai.
Nuo ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo praėjo nemažai laiko. Ieškovė
teigiamai charakterizuojama.
Tokiomis
aplinkybėmis apylinkės teismo išvada, kad ieškovė buvo atleista iš darbo
pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, yra pagrįsta. Pagal DK 297 straipsnio 3
dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą
tvarką, jo reikalavimu jis grąžinamas į pirmesnį darbą ir jam priteisiamas
vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo
iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovė
kasaciniame skunde prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, bet nenurodė jų
dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad ji yra sumokėjusi advokatei 2100 Lt
(b. l. 142). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93
straipsniais, 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse
bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio, priteisia ieškovei R. K. iš Zarasų rajono
savivaldybės 1000 (vieną tūkstantį) Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 5 d.
sprendimą panaikinti ir palikti galioti Zarasų rajono apylinkės teismo
2005 m. kovo 17 d. sprendimą.
Priteisti
ieškovei R. K. iš atsakovo Zarasų rajono savivaldybės 1000 Lt atstovavimo
išlaidų.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Romualdas
Čaika
Virgilijus
Grabinskas
Teodora
Staugaitienė