Pranešėja A. Sadauskaitė                              Baudž. byla Nr. 1A-281-380/2012

Teisėja V. Balčiūnienė                                                            Proceso Nr. 1-31-1-00182-2011-1

                                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                                                                   1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.14.1.1.;

                                                                                                                   1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.6.1.

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, Vidai Kaubrytei,

nuteistojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 183 str. 3 d. ir nuteistas:

- dėl  2011-01-29, 1570 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl 2011-01-30, 850 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl 2011-01-31, 1700 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl 2011-02-02, 250 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl 2011-02-0, 300 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-02-12, 3200 Lt svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl  2011-01-31, 500 Lt svetimo turto pagrobimo - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl  2011-02-02, 900 Lt svetimo turto pagrobimo - 1 metų laisvės atėmimo bausme.

- dėl  2011-02-05, 1020 Lt svetimo turto pasisavinimo - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl  2011-02-06, 7320 Lt svetimo turto pasisavinimo - 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- dėl laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-02-12, 12750 Lt svetimo turto pasisavinimo - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- dėl 2011-02-03 nedidelės vertės – 200 Lt svetimo turto pasisavinimo - 40 parų arešto.

Vadovaujantis BK  63 straipsnio 1 d., 4 d. paskirtos bausmės pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK  63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 183 str. 3 d. apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. G. priteista A. D. naudai 11 200 Lt turtinei žalai atlyginti, 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              R. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, pasisavino nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą bei pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: jis, 2011-01-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), išardydamas užrakinto kambario užraktą, įsibrovė į patalpą-kambarį, iš kur pagrobė A. D. priklausančius daiktus: 500 Lt vertės auksinę grandinėlę, su 150 Lt vertės auksiniu kryželio formos pakabuku; “ 900 Lt vertės plazminį televizorių „Samsung; 20 Lt vertės televizoriaus pultą. R. G. pagrobė A. D. 1570 litų vertės turto.

Be to, R. G. 2011-01-30, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į A. D. priklausantį kambarį, iš kur pagrobė A. D. priklausantį turtą: 300 Lt vertės auksinę apyrankę; 200 Lt vertės auksinę grandinėlę, su 50 Lt vertės auksiniu pakabuku žuvelių formos; 300 Lt vertės auksinę apyrankę. R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 850 litų.

Be to, R. G. 2011-01-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į patalpą - kambarį, iš kur pagrobė A. D. priklausantį turtą: 700 Lt vertės auksinį žiedą, 300 litų vertės 2 auksinius žiedus; 300 Lt vertės 3 auksinius žiedus; 150 Lt vertės auksinius auskarus, 50 Lt vertės auksinį delfino formos pakabuką; 200 Lt vertės laikrodį „Sovereign“. Iš viso R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 1700 litų.

Be to, R. G. 2011-02-02, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į A. D. priklausantį kambarį, iš kur pagrobė pastarajai priklausantį turtą: 150 Lt vertės auksinius auskarus; 50 Lt vertės auksinį pakabuką; 50 Lt vertės auksinę papuošalo dalį. Iš viso R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 250 litų.

Be to, R. G. 2011-02-07, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. bute, (duomenys neskelbtini), pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į A. D. priklausantį kambarį, iš kur pagrobė pastarajai priklausantį turtą: 100 Lt vertės auksinę grandinėlę; 200 Lt vertės muzikinį centrą „PANASONIC“. Iš viso R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 300 litų.

Be to, R. G. 2011 m. laikotarpyje nuo sausio 27 d. iki vasario 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas A. D. bute, (duomenys neskelbtini), pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į A. D. priklausantį kambarį, iš kur pagrobė A. D. priklausantį turtą: 3000 Lt vertės sauną „Bauer“; 100 Lt vertės pripučiamą lovą; 100 Lt vertės ventiliatorių „Deo“. Iš viso R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 3200 litų.

Be to, jis 2011-01-31, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas bute, (duomenys neskelbtini) ir turėdamas sandėliuko raktus, iš sandėliuko pagrobė A. D. priklausantį turtą: 200 litų vertės 4 automobilio „Toyota Corola“ padangas, su 300 Lt vertės 4 „Toyota“ ratlankiais. Iš viso R. G. pasisavino A. D. priklausančio turto už 500 litų.

Be to, jis 2011-02-02, laikotarpiu tarp 15.00-17.00 val., būdamas mamos R. G. bute, (duomenys neskelbtini), pagrobė R. G. priklausantį 900 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Samsung“ .

Be to, jis 2011-02-03, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas bute, (duomenys neskelbtini) ir turėdamas teisę naudotis A. D. jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu turtu, pasisavino pastarajai priklausantį nedidelės vertės svetimą turtą: 180 Lt vertės nešiojamą DVD grotuvą „LG“, su 20 Lt vertės pakrovėju. Iš viso R. G. pasisavino A. D. priklausančio turto už 200 litų.

Be to, jis 2011-02-05, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas bute (duomenys neskelbtini) ir turėdamas teisę naudotis A. D. jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu turtu, pasisavino pastarajai priklausantį turtą: 1000 Lt  vertės skystųjų kristalų televizorių „LG“ ir 20 Lt vertės šio televizoriaus pultą. Iš viso R. G. pagrobė A. D. priklausančio turto už 1020 litų.

Be to, jis 2011-02-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas bute, (duomenys neskelbtini) ir turėdamas teisę naudotis A. D. jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu turtu, pasisavino pastarajai priklausantį turtą: 7000 Lt vertės televizorių „Philips“, 300 Lt vertės žemų dažnių kolonėlę ir 20 Lt vertės televizoriaus pultą. Iš viso R. G. pasisavino A. D. priklausančio turto už 7320 litų.

Be to, jis 2011 metų vasario mėnesį, laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-02-12, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir turėdamas teisę naudotis A. D. jam patikėtu ir jo žinioje buvusiu turtu, pasisavino pastarajai priklausantį turtą: 9000 Lt vertės kailinius; 1850 Lt vertės stacionarų kompiuterį; 1000 Lt vertės skystųjų kristalų monitorių „LG“; 100 Lt vertės klaviatūrą; 50 Lt vertės kompiuterio pelę, 350 Lt vertės lazerinį spausdintuvą „Samsung“; 400 Lt vertės elektrinę sulčiaspaudę „Stollar“. Iš viso R. G. pasisavino A. D. priklausančio turto už 12 750 litų.

R. G. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 str. 1 d. ir 2 d. į BK 183 str. ir paskirti trumpesnį bausmės laiką. Teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sugyventine A. D.. Ji tris savaites dirba Anglijoje ir tris savaites būna Lietuvoje. R. G. gyvendamas tame bute, turėjo raktus. Sugyventinei išvykus dirbti, jis likdavo gyventi jos bute. Kambariai nebuvo rakinami. Todėl mano, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų pagal BK 178 str. 1 ir 2 d., nes tai nėra įsilaužimas. 2011-01-29 įėjęs į kambarį, paėmė dėžutę su aukso dirbiniais, bet juos pardavė ne vienu metu, todėl mano, kad aukso pasisavinimą reikėtų nustatyti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Nuteistojo advokatė gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas R. G. nuteisė pagal BK 178 str. 1 d. už svetimo turto pagrobimą, pagal 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, pagal 183 str. 1 d. už tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą ir pagal 183 str. 3 d. už tai, kad jis pasisavino nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą. R. G. neginčija savo kaltės dėl jo žinioje buvusio svetimo turto ir nedidelės vertės jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimo, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 1 d. dėl svetimo turto pagrobimo ir pagal 178 str. 2 d. dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, mano, kad šios veikos turi būti kvalifikuojamos pagal BK 183 str. Kolegija, ketindama išsiaiškinti prieštaravimus tarp apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių ir R. G. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, buvo nutarusi apklausti  nuteistąjį, bet jis nepageidavo nieko paaiškinti ir į posėdį neatvyko.

R. G. apeliacinio skundo argumentai, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kaip svetimo turto pagrobimas, o turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 183 str., kaip patikėto turto pasisavinimas, yra nepagrįsti.

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Šio nusikaltimo dalykas gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja. Pasisavinimui būdingi ypatingi teisiškai apibrėžti kaltininko įgaliojimai dėl jam patikėto turto ar suteiktų turtinių teisių. Turto pasisavinimo metu kaltininkui paprastai nereikia atlikti kokių nors ypatingų veiksmų, nes daiktą jam jau yra perdavęs pats savininkas. Jeigu svetimą turtą pasisavina arba iššvaisto asmuo, kuriam šis turtas nebuvo patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė, t. y. pagal BK 178 straipsnį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad išvažiuodama dirbti, ji papuošalus ir kitus savo asmeninius daiktus užrakino viename buto kambaryje, raktų R. G. nepaliko (2 t., b. l. 118-119). Nukentėjusioji R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai būnant virtuvėje, namo parėjęs sūnus R. G. paėmė jos kompiuterį (2 t., b. l. 119). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis R. G. parodė, kad atrakinęs užrakinto kambario duris, įėjo į kambarį ir paėmęs ten buvusius daiktus, užstatė lombarde. Iš savo mamos buto taip pat išnešė kompiuterį ir užstatė lombarde. Turtą sugalvojo pavogti, nes buvo prasilošęs kazino (2 t., b. l. 117). Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad R. G. pagrobė svetimą turtą, kuris nebuvo jam patikėtas ir nebuvo jo žinioje, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, ir teisingai kvalifikavo R. G. veiką, kaip svetimo turto pagrobimą ir svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. svarbu nustatyti, kad yra paimamas turtas, kuris yra kito asmens nuosavybė, turint tikslą jį pasisavinti, t. y. svetimą turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo kaip savu. Šią nusikalstamą veiką darantis asmuo turtą paima visuomet prieš savininko valią. R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. D. ir R. G. priklausantį turtą pagrobė ir užstatė lombarde, t. y. svetimu turtu disponavo kaip savu. R. G. parodymai, kad sūnus R. G. be jos leidimo paėmė jos kompiuterį ir A. D. parodymai, kad jos lėšomis pirktus daiktus, kuriuos laikė užrakintame sandėliuke, R. G., jai nežinant, pardavė, leidžia daryti išvadą, jog tokie R. G. veiksmai atitinka BK 178 str. 1 d. požymius, teisingai kvalifikuoti, kaip svetimo turto pagrobimas.

Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Jis gali būti padaromas įvairiais būdais, kurių vienas yra įsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (išlaužiant duris, spynas, užraktus). Įsibrovimas visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpas, t. y. neturima jokių teisių įeiti į patalpą, patenkama be savininko leidimo, prieš jo valią. Įsibrovimas į patalpą veikos subjektyviosios pusės aspektu yra tada, kai kaltininkas į patalpą patenka, turėdamas tikslą padaryti vagystę. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme R. G. neginčijo, patvirtino, kad įsibrovė į užrakintą kambarį ir pavogė jam nepriklausančius daiktus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad išvažiuodama į užsienį dirbti, ji savo papuošalus ir kitus asmeninius daiktus užrakino viename buto kambaryje, raktų R. G. nepaliko (2 t., b. l. 118-119). R. G. norėdamas patekti į užrakintą kambarį turėjo išardyti durų spyną, tai jis patvirtino teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Tokie R. G. veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog įėjo į užrakintą kambarį, neturėdamas A. D. leidimo, neteisėtai pasisavino jame buvusį turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajai. Todėl nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – kambarį, o apeliacinio skundo argumentas, kad įsilaužimo nebuvo ir jis nepadarė nusikaltimų numatytų BK 178 str. 2 d., atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. G. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teigimu, kad ši jo veika atitinka BK 183 str., nes atsakomybė pagal BK 183 str. numatyta tik už patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimą arba išsvaistymą, o nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji A. D. būtų patikėjusi R. G. savo turtą, buvusį užrakintame kambaryje. Be to pagrobtas turtas – papuošalai, kiti asmeniniai nukentėjusiosios daiktai nėra toks turtas, kurį R. G. būtų galėjęs naudoti pagal paskirtį. A. D., nunešusi savo papuošalus ir kitus daiktus į atskirą kambarį ir jį užrakinusi, aiškiai parodė, kad R. G. šiuo turtu naudotis negali.

Apeliacinio skundo teiginys, kad aukso dirbinių pasisavinimas R. G. kvalifikuotinas, kaip tęstinė nusikalstama veika yra nepagrįstas. Tik įvertinus subjektyviuosius veikos požymius galima nustatyti ar kaltininko atlikti veiksmai vertinami kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Tęstinių nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Nustačius, kad nusikaltimai padaryti vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, veika pripažįstama tęstine. Tačiau jei panašūs ar net analogiški veiksmai padaromi nesant vieningos tyčios (kaskart įgyvendinant naują sumanymą), tai tokie veiksmai, nepaisant jų analogiškumo ar net identiškumo, kvalifikuojami atskirai ir atitinkamai BK 178 str. dalis parenkama atsižvelgiant į kiekvienu atskiru veiksmu (epizodu) pagrobto turto vertę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad R. G. turėjo bendrą sumanymą ir pirmą kartą pagrobdamas turtą žinojo, kad tęs šią nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis vagystes padarė ir tais pačiais veiksmais, ir iš to paties šaltinio, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu neigė turėjęs bendrą sumanymą pagrobti visus daiktus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis taip pat apie tokį sumanymą nesakė. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. G., gyvendamas A. D. priklausančiame bute, 2011-01-29 išardydamas užrakinto kambario užraktą, įsibrovė į kambarį ir pagrobė A. D. priklausančius daiktus. 2011-01-30, 2011-01-31, 2011-02-02, 2011-02-07 ir laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-02-12 R. G., gyvendamas A. D. priklausančiame bute, pro 2011-01-29 išardytą durų užraktą, įsibrovė į kambarį ir pagrobė A. D. priklausančius daiktus. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad iš antrame aukšte esančio kambario paėmęs dalį ten buvusių papuošalų, kitą dalį paliko. Pavogtus juvelyrinius dirbinius tą pačią dieną užstatė lombarde. Maždaug po dviejų dienų, nuo pirmos papuošalų vagystės, iš tos pačios vietos paėmė dar papuošalų ir užstatė lombarde. Kaip ir pirmąjį kartą, tikėjosi, kad išlošęs kazino pinigų, išpirks lombarde užstatytus gaminius. Taip papuošalus užstatė kelis kartus, vis tikėdamasis juos išpirkti, tačiau pinigus kazino pralošė. Užstatęs visus papuošalus, kitą dieną, tikslesnės datos neprisimena, lombarde užstatė auksinį laikrodį, kuris buvo užrakintame kambaryje. Vis pralošdamas kazino gautus pinigus ėmė kiekvieną, ar kas antrą dieną daiktus ir užstatinėjo įvairiuose lombarduose. Taip iš A. buto išnešė visus vertingus daiktus ir gautus pinigus pralošė kazino (2 t., b. l. 8-10). Taigi, kaip matyti iš R. G. parodymų, sumanymas daryti kitas vagystes įsibraunant į kambarį kildavo praėjus kuriam laikui po ankstesnių nusikaltimų, kai pralošdavo gautus pinigus kazino. R. G. į užrakintą kambarį eidavo paimti A. D. priklausančių daiktų tik tada, kai jam reikėdavo pinigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visas vagystes įsibraunant į kambarį nejungia bendras sumanymas, R. G. kaskart įgyvendindavo naują sumanymą, todėl jo nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo atskirai pagal BK 178 str. 2 d.

Paskirdamas bausmę nuteistajam R. G., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. R. G. padarė 12 nusikalstamų veikų, iš jų vienas baudžiamasis nusižengimas, 5 nesunkūs nusikaltimai, 6 apysunkiai nusikaltimai. R. G. esant neišnykusiam teistumui padarė naujas nusikalstamas veikas. R. G. yra nuteistas pagal 178 str. 1 d. ir už dvi nusikalstamas veikas jam paskirtos vienodos 1 m. laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). R. G. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. ir už šešis nusikaltimus jam paskirtos vienodos 2 m. laisvės atėmimo bausmės (pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). R. G. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. ir už 1020 Lt svetimo turto pasisavinimą 2011-02-05, ir už 7320 Lt svetimo turto pasisavinimą 2011-02-06 paskirtos vienodos 1 m. laisvės atėmimo bausmės, o už 12750 Lt svetimo turto pasisavinimą laikotarpiu nuo 2011-01-27 iki 2011-02-12 paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė (pagal BK 183 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). R. G. nuteistas pagal BK 183 str. 3 d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Paskirdamas nuteistajam už 11 tyčinių nusikaltimų mažesnes bausmes už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už vieną baudžiamąjį nusižengimą paskirdamas didesnę arešto bausmę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį pirmosios instancijos teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas aplinkybes. Bendrindamas nuteistajam nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, apylinkės teismas pasirinko nuteistajam palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridėdamas tik nedidelę dalį švelnesnių bausmių, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą bausmę apėmė griežtesne, todėl švelninti nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

              nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                               Aurelija Sadauskaitė

Teisėjai                                                                                                                               Linas Pauliukėnas

                                                                                                                                            Dalius Jocys