Civilinė byla Nr. e2A-1167-889/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05782-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.4; 2.4.2.13

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litlaftas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litlaftas“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų, deklaracijos patikrinimo akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti šiuos atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento priimtus aktus: 1) 2023 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. rugpjūčio 23 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (duomenys neskelbtini); 3) 2023 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2023 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai: 

1.1       2021 m. liepos 8 d. valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir ieškovė sudarė notarinę pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 412/1651 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.7 punkte buvo pažymėta, kad sandėlis yra fiziškai pažeistas ir yra parduodamas esamos būklės. Įsigijus sandėlį, jo būklė buvo itin bloga, todėl ieškovė privalėjo nedelsdama imtis priemonių avarinei pastato būklei aptvarkyti. Tik pašalinus avarinės būklės stogą ir perdangą, pažeistą plytų mūrą, matininkai sutiko atlikti pirmuosius pastato kadastrinius matavimus. Po 2021 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų atlikimo ieškovė pradėjo remontuoti pastatą.

1.2       2022 m. lapkričio 3 d. ieškovės užsakymu buvo sudaryta nauja sandėlio kadastrinių matavimų byla ir užfiksuota pasikeitusi sandėlio konfigūracija (pokytis pietvakarinėje pastato pusėje), užfiksuoti sandėlio kapitalinio remonto darbai ir nebaigta statyba, t. y. 56 proc. baigtumas.

1.3       2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. vasario 13 d. Inspekcija atliko sandėlio statybos patikrinimus vietoje ir nustatė pažeidimus, jog sandėliui rekonstruoti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcijos teigimu, ieškovė patikrinimų metu vykdė sandėlio rekonstravimo darbus, nes, palyginus 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. lapkričio 4 d. sandėlio kadastro duomenų bylas, buvo matyti, kad pakeisti sandėlio išorės matmenys ir įregistruotas didesnis sandėlio plotas.

1.4       Inspekcija 2023 m. vasario 20 d. raštu informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą, ši, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2022 m. lapkričio 3 d. sandėlio kadastrinių matavimų byloje esančius duomenis ir išregistruoti šią bylą iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė, atsižvelgdama į Inspekcijos 2023 m. vasario 20 d. rašte pateiktas išvadas, atliko statybos darbus, kuriais sandėlis buvo atstatytas į pirminę padėtį, t. y. tokią pat padėtį, kokios ieškovė sandėlį įsigijo iš Lietuvos Respublikos.

1.5       2023 m. gegužės 19 d., ieškovės užsakymu buvo sudaryta dar viena sandėlio kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuoti baigti sandėlio kapitalinio remonto darbai ir sandėlio konfigūracija. Nurodyta sandėlio konfigūracija atitinka sandėlio parametrus, kurie faktiškai buvo ieškovei perkant pastatą ir kurie buvo užfiksuoti 2021 m. rugpjūčio 23 d. sandėlio kadastrinių matavimų byloje. Kadangi nesikeitė sandėlio išorės matmenys, laikytina, kad ieškovė 2021–2023 m. faktiškai atliko sandėlio kapitalinio remonto darbus, nekeisdama pastato ilgio, pločio, aukščio ir kitų parametrų, pakeitė pastato laikančiąsias konstrukcijas, o tokio tipo darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Be to, ieškovei priklausantis sandėlis yra neypatingosios kategorijos pastatas.

1.6       Užbaigusi sandėlio kapitalinio remonto darbus, ieškovė 2023 m. birželio 22 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistravo deklaraciją apie sandėlio statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2023 m. rugpjūčio 28 d. bei 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovė gavo Inspekcijos priimtus sprendimus: 2023 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 23 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugsėjo 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.7       Nesutikdama su Inspekcijos priimtais sprendimais ieškovė teigia, kad laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas yra požymis, būdingas tiek kapitaliniam remontui, tiek rekonstravimui, o Inspekcija koncentruojasi vien į tai, neva ieškovė pakeitė sandėlio matmenis – sumažino ilgį ir padidino aukštį, ir išvadas Inspekcija priėmė, lygindama 1977 m. sandėlio kadastro duomenis su 2023 m. gegužės 19 d. atliktais sandėlio kadastro duomenimis, nors ieškovė nekeitė sandėlio išorės matmenų – nei ilgio, nei pločio, nei aukščio.

1.8       Taip pat pažymi, kad ieškovei nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su sandėlio ilgio sumažėjimu, nes tai įvyko dar iki ieškovei tampant pastato savininke. Sandėlio ilgio sumažėjimas gali būti susijęs su kaimyninio pastato plėtra. 2003 m. akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ gavo statybos leidimą, suteikiantį teisę jai rekonstruoti (pratęsti, išplėsti) sandėlį kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra gavusi sandėlio pratęsimo projekto brėžinį, kuris patvirtina, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sandėlio pratęsimas turėjo fizinės įtakos dviem sandėliams žemės sklype, t. y. vienas buvo visai nugriautas, o kitas (ieškovei priklausantis sandėlis) buvo sumažintas, nugriaunant vieną patalpą sandėlio vakarinėje pusėje.

1.9       Be to, savavališkos statybos akte yra nepagrįstai teigiama, kad ieškovė padidino sandėlio vidaus patalpų aukštį nuo 2,6 iki 4,7 m. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes jį paneigia kadastrinius matavimus atlikusių specialistų rašytiniai paaiškinimai.

1.10       Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 51 straipsnio 2 dalį skundas Inspekcijoje visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. O šiuo atveju, prabėgus 20 metų nuo faktinių sandėlio rekonstravimo darbų, nei Inspekcija, nei prokuroras, nei kitos institucijos nebegali kelti klausimų dėl tokių veiksmų, atliktų 2003 metais, teisėtumo.

1.11       Inspekcija kartu su savavališkos statybos aktu pateikė ieškovei privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų. Privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų negali būti laikomas teisėtu ir galioti, kai bus panaikintas jo surašymo pagrindas – savavališkos statybos aktas.

1.12       Taip pat ieškovė nesutinka su visais trimis 2023 m. rugpjūčio 31 d. deklaracijos patikrinimo akte Inspekcijos nurodytais deklaracijos neteisėtumo pagrindais. Pirma, nagrinėjamu atveju ieškovė atliko kapitalinio remonto darbus, o ne rekonstravimą. Antra, ieškovė šiuo atveju neprivalėjo gauti VĮ Turto banko rašytinio sutikimo sandėlio kapitaliniam remontui, nes žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovė vykdė sandėlio kapitalinį remontą žemės sklypo dalyje, žymimoje indeksu A, kuri priklauso tik ieškovei. Trečia, šiuo atveju sandėlio kapitalinio remonto darbams atlikti nebuvo reikalingas statinio projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, todėl ieškovė galėjo atlikti kapitalinio remonto darbus, nekeisdama ir (ar) nekoreguodama detaliojo plano.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d.  sprendimu ieškinys atmestas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1.       Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 8 d. Pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įsigijo ginčo sandėlį, sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, jog sandėlis yra 146,29 kv. m ploto ir kadastrinių duomenų fiksavimo data yra 1993 m. kovo 10 d. 1977 m. inventorinės bylos duomenimis (žemės sklypo ir sandėlio (duomenys neskelbtini), ginčo sandėlio šiaurinės ir pietinės sienų ilgiai buvo po 30,7 m, bendras vidaus patalpų plotas 146,29 kv. m (39,16 + 25,35 + 40,74 + 41,04). Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo nekilnojamasis daiktas, kurį apibrėžė 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenyse nurodyti statinio parametrai.

2.2.       Teismas sutiko, jog 2021 m. liepos 8 d. Pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties priedu esančiame žemės sklypo plane ginčo sandėlis yra atvaizduotas kitokių matmenų, nei nurodyta 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenyse, t. y. ginčo sandėlio šiaurinės sienos ilgis yra nurodytas 22,2 m, pietinės sienos ilgis – 22,25 m., ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. ginčo sandėlis iš tiesų buvo sutrumpintas iki maždaug 22 m ilgio ir būtent tokio faktinio ilgio statinį įsigijo ieškovė. Taip pat pabrėžė, kad faktinis ginčo sandėlio sutrumpinimas (dalies nugriovimas) negali būti tapatinamas su teisės aktų nustatyta tvarka atliktu jo rekonstravimu ar kitokių parametrų nekilnojamojo daikto suformavimu teisės aktų nustatyta tvarka.

2.3        Teismas nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą statinio rekonstravimas – teisės aktais reglamentuojama statybos rūšis, kuri užbaigiama statinį pripažįstant tinkamu naudoti ir jį įregistruojant pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus. Iki ieškovei įsigyjant ginčo sandėlį kitokių nei 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenys matmenų nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė įsigijo teisine prasme rekonstruotą mažesnio ilgio sandėlį.

2.4       Be to, pažymėjo, jog ieškovė nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį daiktą, kurio kadastriniai duomenys buvo užfiksuoti 1993 m. kovo 10 d. ir nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, kitokių matmenų ginčo sandėlio jo įsigijimo momentu teisėtai rekonstruota, suformuota ir įregistruota viešame registre, pagal bylos duomenis, nebuvo, todėl tokio mažesnio ilgio statinio savininko teisės ieškovei pereiti negalėjo ir tai nereiškia, kad teisine prasme egzistavo ir buvo suformuotas kitoks mažesnio ilgio nekilnojamasis daiktas. Ieškovė, atlikdama statybos darbus pažeistame ginčo sandėlyje, turėjo atsižvelgti į tai, kad šių statybos darbų rezultatas bus kitokių išorės matmenų sandėlis nei iki tol teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas, įregistruotas ir ieškovės įsigytas statinys.

2.5       Įvertinęs nagrinėjamai situacijai taikytiną teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nesant tarp šalių ginčo, kad, ieškovei atlikus statybos darbus 2021–2023 m., ginčo sandėlio ilgis yra apie 22 m (vietoj 30,7 m, 1993 m. kovo 10 d. duomenimis), konstatavo, kad ieškovės atlikti statybos darbai, sukuriant statinį, kuris išorės ilgiu skiriasi nuo iki tol teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto nekilnojamojo daikto, teismo nuomone, Inspekcijos buvo pagrįstai įvertinti kaip statinio rekonstravimas. O kadangi konstatuota, kad ginčo statybos darbai laikytini ginčo sandėlio rekonstravimu, todėl ieškovė šiems darbams privalėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir ginčijamame deklaracijos patikrinimo akte ir privalomajame nurodyme panaikinti deklaraciją buvo pagrįstai konstatuotas ir tas pažeidimas, jog ginčo statybos darbai turėjo būti užbaigti, surašant statybos užbaigimo deklaraciją, kurią tvirtina statinio projekto (jo dalies) arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas.

2.6       Taip pat atkreipė dėmesį ir tai, kad ginčijamame savavališkos statybos akte buvo nurodyta, jog sandėlio vidaus patalpų aukštis pietinėje pastato pusėje padidintas nuo 2,6 m iki 4,7 m aukščio, kuris pagal minėtą Statybos įstatymo nuostatą nėra rekonstravimą apibūdinantis požymis. Tačiau tai neturi lemiamos įtakos šioje byloje ginčijamų aktų ir privalomųjų nurodymų teisėtumui, o konstatavus ginčo sandėlio ilgio pasikeitimą,  pakanka konstatuoti ginčo sandėlio rekonstravimą ir nesant statybą leidžiančio dokumento statybos darbus laikyti savavališkais.

2.7       Teismas pažymėjo, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-124 patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Ieškovė taip pat neginčijo tos aplinkybės, kad pagal šio plano pagrindinį brėžinį ginčo sandėlis yra pažymėtas sutartiniu ženklu „Griaunami pastatai“. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ieškovei buvo privalomi galiojantys detaliojo plano sprendiniai ir šiuo atveju tai, kad ginčo statinį numatoma griauti.

2.8       Taip pat teismas konstatavo, kad, vykdant ginčo sandėlio rekonstrukciją, buvo būtinas žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės patikėtinė VĮ Turto bankas). Kadangi konstatuota, kad aptariamame žemės sklype ieškovės atlikti ginčo sandėlio statybos darbai buvo jo rekonstravimas, todėl šiems statybos darbams atlikti buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, o statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamas, be kita ko, žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litlaftas“ pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Litlaftas“ ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei iš atsakovės visas proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 

3.1.       Cituodama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovė įsigijo teisine prasme rekonstruotą mažesnio ilgio sandėlį ir ieškovės atlikti statybos darbai, sukuriant statinį, kuris išorės ilgiu skiriasi nuo iki tol teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto nekilnojamojo daikto, yra prieštaringa ir negali būti pripažinta teisėta bei pagrista.

3.2.       Ieškovė nurodo, kad pagrindinis apeliacinio skundo teisinis argumentas yra tai, kad ieškovė neatliko ginčo sandėlio rekonstravimo darbų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog rekonstravimas buvo atliktas kito asmens ne vėliau kaip 2005 metais, tačiau už ginčo sandėlio savavališką rekonstravimą atsakinga pripažino ieškovę. Ieškovė teigia, kad ginčo sandėlio rekonstravimo darbus atliko AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Uosto direkcija) iki 2005 metų ir savavališkos statybos aktas surašytas netinkamam subjektui t. y. ieškovei. Taip pat savavališkos statybos akte esantis Inspekcijos teiginys, jog statytoja UAB „Litlaftas“ nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio rekonstravo sandėlį, yra neteisingas dviem aspektais – dėl sandėlį rekonstravusio subjekto ir dėl sandėlio rekonstravimo laiko.

3.3.       Ieškovė UAB „Litlaftas“ sandėlį, kuris įvairiais laikotarpiais buvo valdomas ne vieno asmens, įsigijo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Sandėlis buvo perkamas tokios būklės, kokios buvo 2021 metais. Ieškovė teigia, jog, pirkdama sandėlį, negavo sandėlio kadastro duomenų bylos, ir tą patvirtina ir 2021 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinys. Pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte pateikta informacija apie perkamą statinį, kuri nekėlė jokių įtarimų, – statybos baigtumas nurodytas 100 proc. Prie pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas 2013 m. spalio 31 d. žemės sklypo ir jame stovinčio ginčo sandėlio planas, kuriame pavaizduotas ginčo sandėlis visiškai atitiko sandėlio duomenis natūra, t. y. sandėlio ilgis buvo apie 22 m, plotis apie 5,50 m, t. y. ieškovė iš Lietuvos Respublikos neįsigijo 30,70 m (aštuoniais metrais ilgesnio) sandėlio, koks buvo nurodytas 1977 m. (1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenys) kadastro duomenų byloje, o teisėtai įsigijo teisėtai egzistuojantį pastatą.

3.4.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo statinys buvo labai blogos būklės ir galėjo bet kada sugriūti, todėl ieškovė turėjo atlikti sandėlio kapitalinio remonto darbus. Prieš pradedant ginčo sandėlio kapitalinio remonto darbus, matininkas užfiksavo įsigyto sandėlio matmenis ir nurodė, jog ieškovės įsigyto sandėlio būklė buvo tokia bloga, kad nebuvo įmanoma saugiai atlikti kadastrinių matavimų. Nekeisdama sandėlio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), ieškovė pakeitė sandėlio laikančiąsias konstrukcijas naujomis bei apšiltino pastatą.

3.5.       Ieškovė pažymi, kad byloje yra du svarbūs, nepaneigti ir nenuginčyti įrodymai, t. y. 2013 m. spalio 31 d. žemės sklypo planas, suderintas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) ir VĮ Registrų centro, su jame pažymėtu ginču sandėliu (2021-07-08 pirkimo–pardavimo sutarties priedas), ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. sandėlio kadastro duomenų byla. Abiejuose dokumentuose yra užfiksuota ta pati informacija: ginčo sandėlio ilgis – 22,20 m. 

3.6.       Ieškovės vertinimu, byloje esančiais duomenimis patvirtinta, kad ginčo sandėlis buvo rekonstruotas 2002 arba 2003 metais t. y. ne vėliau 2003 m. spalio 22 d., kai buvo surašytas išplėsto KLASCO sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Ginčo sandėlis patikėjimo teise buvo valdomas Uosto direkcijos. Uosto direkcija atsiliepime į ieškinį nepateikė jokių duomenų apie ginčo sandėlio rekonstravimą ir formaliai nurodė, kad 1999 m. įgijo ir 2013 m. perleido būtent 146 kv. m ploto ginčo sandėlį, tačiau Uosto direkcija 1999 m. įgijo ir 2013 m. perdavė ginčo sandėlį tokių matmenų, kokie jie buvo užfiksuoti 1977 m. (1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenys) kadastro duomenų byloje. Taigi pažeidimas (ginčo sandėlio rekonstravimas sutrumpinant statinį), už kurį buvo teisiškai atsakinga Uosto direkcija, liko nepastebėtas ir neužfiksuotas, o tai nesudaro pagrindo už ginčo sandėlio rekonstravimą pripažinti atsakinga ieškovę, kuri ginčo sandėlio rekonstravimo darbų neatliko.

3.7.       Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas skundai dėl statybos teisėtumo Inspekcijoje nenagrinėjami, jeigu paaiškėja, kad statybos darbai atlikti daugiau kaip prieš 2 metus iki skundo pateikimo, išskyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai kyla įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Jeigu kyla įtarimų dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, skundas visais atvejais nenagrinėjamas, jeigu jis paduotas praėjus 10 metų nuo statybos darbų atlikimo. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra turi būti nutraukiama. Savavališkos statybos aktas galėjo ir turėjo būti surašytas Uosto direkcijai iškart po ginčo sandėlio rekonstravimo darbų atlikimo, Inspekcija turėjo nutraukti procedūras dėl ginčo sandėlio rekonstravimo, nes rekonstravimo darbai buvo atlikti prieš daugiau nei 20 metų. Taigi Inspekcija būtų priėjusi prie teisingos išvados, jog ieškovė 2021–2023 m. atliko tik ginčo sandėlio kapitalinio remonto darbus, kapitalinio remonto darbams statybos leidimas nereikalingas.

3.8.       Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sutikdamas, kad rekonstravimo darbus atliko ne ieškovė, padarė esminę teisės taikymo klaidą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė rekonstravimo darbų sąvoką, į ją įtraukdamas ne tik pačius statybos (rekonstravimo) darbus, bet ir oficialų statybos užbaigimą ir statinio kadastro duomenų atnaujinimą po statybos darbų užbaigimo. Savavališkos statybos aktas dėl savavališko rekonstravimo gali būti surašytas tik tuo atveju, kai Inspekcija konstatuoja statybos darbus – veiklą, kurios tikslas rekonstruoti pastatą. Nagrinėjamu atveju ši statybos veikla buvo atlikta ne vėliau kaip 2003 metais.

3.9.       Taip pat, ieškovės teigimu, ginčijamajame sprendime visiškai nepasisakyta dėl ginčo sandėlio aukščio, todėl nėra galimybės pateikti apeliacinių argumentų. Šiuo atveju ieškovė palaiko savo poziciją, išdėstytą narinėjant bylą pirmojoje instancijoje, o būtent tai, kad ieškovė nekeitė ginčo sandėlio aukščio, keitėsi tik statinių ir jų patalpų aukščių nustatymo taisyklės. 1977 m. ginčo sandėlio kadastro duomenų byloje yra užfiksuotas patalpų vidaus aukštis, o 2021–2023 m. – pastato išorės aukštis. Vertinant skirtingų laikotarpių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių redakcijas, akivaizdu, kad aukščių nustatymo taisyklės bėgant laikui labai skyrėsi.

3.10.       Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismui padarius teisingą išvadą, jog buvo atlikti ginčo sandėlio kapitalinio remonto darbai, tokiu atveju bendraturčio sutikimas nėra reikalingas. Ieškovė šiuo atveju neprivalėjo gauti VĮ Turto banko rašytinio sutikimo ginčo sandėlio kapitaliniam remontui, nes žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju toks susitarimas buvo pasiektas ir buvo įtvirtintas 2021 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. VĮ Turto bankas aiškiai išreiškė, jog neturėjo, neturi ir neturės pretenzijų ieškovei dėl jos atliktų statybos darbų ginčo sandėlyje.

3.11.       Ieškovė sutinka, kad jei būtų siekusi rekonstruoti ginčo sandėlį, ji pirmiau būtų turėjusi pakeisti ar pakoreguoti detalųjį planą. Detaliojo plano sprendiniai turi reikšmės tais atvejais, kai statinio savininkas planuoja atlikti veiksmus, kuriems yra reikalinga parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalėjo parengti statinio projekto ir neprivalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento. Kai asmuo planuoja vykdyti statybos darbus su statiniu, kuris teritorijų planavimo dokumente yra žymimas kaip griautinas, asmuo turi dvi galimybes, t. y. kai reikia rengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, detalusis planas turi būti koreguojamas arba keičiamas, o kai nereikia rengti statinio projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento, statybos darbai gali būti atliekami be detaliojo plano korektūros ar keitimo.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1       Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstydama tokio pobūdžio ginčus reglamentuojantį teisinį reguliavimą atsakovė nurodo, jo nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės sutarties sudarymo metu niekas neinformavo apie statinio faktinę padėtį. Teigia, kad pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 papunktyje yra nurodyta, kad statinio nusidėvėjimas – 61 proc. ir tai yra pakankamai aiškūs duomenys apie tai, kad statinys nėra geros būklės ir kad jo dalis gali būti neišlikusi, tačiau pažymi, kad ieškovei, kaip pirkėjai, taip pat galioja reikalavimas būti pakankamai atidžiai ir rūpestingai, domėtis viešai paskelbta ir prieinama informacija.

4.2       Atsakovė nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 papunktyje esantys kadastriniai statinio duomenys atitinka 1977 metų kadastrinių matavimų bylos duomenis, o visi kiti kadastro duomenys ir jų pokyčiai buvo užfiksuoti po to, kai ieškovė UAB „Litlaftas“ įgijo statinį. Svarbu vertinti statinio objektyvių duomenų pokytį ne tik prieš ieškovei įsigyjant statinį, bet ir statinio valdymo metu. Tą aplinkybę, kad ieškovės valdymo metu buvo ne kartą keičiami statinio išoriniai duomenys, t. y. atliekami rekonstrukcijos darbai, nurodė ir ieškovės atstovas Inspekcijos atliekamo patikrinimo metu pateikęs paaiškinimą.

4.3       Teigia, kad, vertinant apeliaciniame skunde išdėstytus ieškovės teiginius, svarbu būtų įvertinti pačius objektyviausius faktinę situaciją patvirtinančius duomenis – Inspekcijos ir ieškovės teiktuose įrodymuose esančią statinio fotofiksaciją, kurioje palyginami statinio fiziniai duomenys, užfiksuoti 2021 m. ir 2023 m., jų pokytis, statinio atskirų dalių bei elementų pokytis. O ieškovės pateikta specialisto išvada teikia tik tikėtiną informaciją, kurią vertinant turi būti atsižvelgiama į galimą paklaidą, todėl tokie duomenys negali atspindėti kokių nors aiškių ir neginčytinų aplinkybių.

4.4       Atsakovė pažymi, kad ieškovės nurodomas 2013 m. žemės sklypo planas sudarytas žymėti ir suderinti žemės sklypo koordinates ir ribas, todėl šis planas informatyvus tik duomenų, susijusių su žemės sklypo ribomis ir koordinatėmis, atžvilgiu. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad įsigijus statinį buvo užfiksuoti kadastriniai duomenys ir po to atlikti statybos darbai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog statinio kadastriniai duomenys buvo nustatyti praėjus beveik 2 mėnesiams nuo statinio įgijimo – 2021 m. rugpjūčio 23 d. Taip pat ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. užfiksuoti kadastriniai matavimai yra atlikti po to, kai ieškovė atliko statybos darbus statinyje, ir negali būti laikomi nepakitusiais nuo statinio įgijimo momento.

4.5       Atsakovė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama (šiuo metu sustabdyta) civilinė byla pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį ginant viešąjį interesą atsakovams MB „Kasiukai“, UAB „Litlaftas“ dėl 2022-11-03 KD bylos duomenų, kad atlikti kapitalinio remonto darbai, panaikinimo (bylos Nr. e2-3395-911/2023, teismo proceso Nr. 2-06-3-01468-2023-7).

4.6       Pabrėžia, jog statinio įgijimo sutartyje (2.7 punktas) nurodyta aplinkybė, kad statinys yra pažeistas, apibūdina galimą fizinį statinio pažeidimą, tačiau nereiškia, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu – atliekant ekspertizę, buvo konstatuota statinio avarinė būklė. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad statinio įgijimo sutartyje, apibrėžiant statinio būklę, nenurodyta, kad statinyje būtų atlikti kokie nors statybos darbai, dėl ko statinio duomenys skirtųsi nuo 1977 inventorinėje byloje užfiksuotų duomenų.

4.7       Pažymi, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog keitėsi ne statinio aukštis, o kadastrinių duomenų surinkimo taisyklės, tačiau nepateikė tų taisyklių bei jose nustatytų aukščio matavimų metodikų aprašymų. Nepateikus jokių aiškių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, tokie teiginiai gali būti vertinami tik kaip ieškovės samprotavimai.

4.8       Taip pat nurodo, kad UAB „Litlaftas“ pagal TPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas privalėjo vadovautis galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, šiuo atveju – detaliojo plano sprendiniais ir detaliojo plano nustatytais teritorijos naudojimo reglamentais. Svarbu pažymėti, kad statinys grafiniuose detaliojo plano sprendiniuose pažymėtas kaip griaunamas esamas pastatas, jis nepatenka į užstatyti leidžiamą teritoriją, yra už detaliojo plano nustatytos užstatymo ribos. Tokie detaliojo plano sprendiniai aiškiai ir vienareikšmiškai rodo, kad jokie statybos darbai statinyje negalėjo būti atliekami.

4.9       Statinys, kurio atžvilgiu buvo surašyti skundžiami Inspekcijos aktai, priskirtas neypatingųjų statinių kategorijai, todėl statybos užbaigimas turėjo būti vykdomas Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Be to, savavališka statyba negali būti užbaigta, kol nėra pašalinti savavališkos statybos padariniai, todėl patikrinimo aktu pagrįstai konstatuota, kad UAB „Litlaftas“ pateikta Deklaracija surašyta bei užregistruota pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą. Taip pat pagrįstai konstatuota, kad statyba negalėjo būti užbaigta surašant Deklaraciją, kadangi statybos darbai atlikti pažeidžiant detaliojo plano sprendinius. Pažymėtina, kad UAB „Litlaftas“, teikdamas deklaraciją, nepateikė žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir palaiko savo poziciją, kurią yra išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir palaiko savo poziciją, kurią yra išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui, ir patikslina nurodydama, kad ginčo sandėlis 2003 m bendrovei jau nepriklausė ir bendrovė nėra prisidėjusi prie ginčo sandėlio matmenų pasikeitimo ir nėra rekonstravusi ar griovusi ginčo sandėlio.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas

ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, deklaracijos patikrinimo akto bei privalomojo nurodymo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų ir 2021 m. liepos 8 d. pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad ieškovei UAB „Litlaftas“ nuosavybės teise priklauso 412/1651 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sandėlis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį nekilnojamąjį turtą ieškovė įsigijo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.

11.       2021 m. liepos 8 d. pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede – 2013 m. spalio 31 d. UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ rengtame žemės sklypo plane, kuriame žymimos suderintos žemės sklypo koordinatės ir ribos, pavaizduotas ginčo sandėlis, kurio ilgis apie 22,20 m, plotis apie 5,50 m.

12.       2021 m. liepos 8 d. Pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyti statinio kadastriniai duomenys, kurie buvo užfiksuoti 1977 m. inventorinėje byloje (duomenų tikslinimas atliktas 1993 m. kovo 10 d.). 1977 m. inventorinės bylos duomenimis (žemės sklypo ir sandėlio ((duomenys neskelbtini)), ginčo sandėlio šiaurinės ir pietinės sienų ilgiai – po 30,7 m, vakarinio fasado pastato sandėlio plotis – 5,54 m, vidaus patalpų aukštis – 2,4 m, bendras vidaus patalpų plotas – 146,29 kv. m. Pastatą sandėlį sudaro 4 patalpos (39,16 m2 + 25,35 m2 + 40,74 m2 + 41,04 m2). Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas buvo nekilnojamasis daiktas, kurį apibrėžė 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenyse nurodyti statinio parametrai.

13.        Ieškovei pašalinus stogą ir perdangą, pažeistą plytų mūrą ir užsakius 2021 m. rugpjūčio 23 d. mažoji bendrija (toliau – MB) „Kasiukai“ sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (registro Nr. 50/111589), kurioje buvo užfiksuoti sandėlio matmenys – šiaurinio fasado pastato sandėlio sienos ilgis – 22,20 m, aukštis – 3 m, seni pamatai – 9,68 m ilgio, pamatų aukštis – 0,20 m, pietinio fasado pastato sandėlio sienos ilgis – 22,20 m, aukštis – 5 m, seni pamatai – 4,75 m ilgio, 0,20 m aukščio, rytinio fasado pastato sandėlio plotis – 5,50 m. Pastatą sandėlį sudaro 3 patalpos (40,55 m2 + 40,25 m2 + 25,20 m2 ) ir seni pamatai, statinio baigtumo procentas – 39, bendras plotas – 106 kv. m, užstatytas plotas – 162 kv. m, plotas bruto – 122 kv. m, tūris – 439 kv. m.

14.        Atlikus statybos darbus ir ieškovei užsakius 2022 m. lapkričio 3 d. MB „Kasiukai“ sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ((duomenys neskelbtini)), kurioje buvo užfiksuoti sandėlio matmenys – šiaurinio fasado pastato sandėlio sienos ilgis – 17,25 m ir priestato ilgis – 7,15 m, pietinio fasado pastato sandėlio ilgis – 17,25 m ir priestato ilgis – 3,76 m, rytinio fasado sienos ilgis – 5,90 m, vakarinio fasado sienos ilgis – 2,38 m ir 4,89 m, patalpų aukštis – 5,20 m. Pastatą sandėlį sudaro 3 patalpos (41,04 m2 + 40,14 m2 + 31,10 m2), senų pamatų nebefiksuota, statinio baigtumo procentas – 56, bendras plotas – 112,28 kv. m, užstatytas plotas – 138 kv. m, plotas bruto – 138 kv. m, tūris – 510 kub. m.

15.        Iš 2023 m. vasario 21 d. ir 2023 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad 2022 m. lapkričio 3 d. atliktų kadastrinių matavimu pagrindu įregistruoti pastato – sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini )duomenys, t. y.  kad statinio paskirtis – sandėliavimo, jis priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, statybos pradžios metai – 1970 m., bendras plotas – 112,28 kv. m , užstatytas plotas – 138 kv. m , plotas bruto – 138 kv. m , tūris – 510 kub. m3, įregistruota statybos rūšis – kapitalinis remontas, sandėlio būklė nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 56.

16.        Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. vasario 13 d. atlikusi sandėlio statybos patikrinimus vietoje 2023 m. vasario 20 d. raštu apie tai informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą

17.        Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-143-911/2024 (teismo proceso Nr. 2-06-3-01468-2023-7) pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, atstovaujamos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms MB „Kasiukai“, UAB „Litlaftas“, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 2022 m. lapkričio 3 d. kadastrinės bylos duomenų panaikinimo bei įpareigojimo išregistruoti atliktą teisinę registraciją Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi yra sustabdyta.

18.        Baigus statybos darbus ir ieškovei užsakius 2023 m. gegužės 19 d. MB „Kasiukai“ sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ((duomenys neskelbtini)), kurioje buvo užfiksuoti sandėlio matmenys – šiaurinio fasado pastato sandėlio ilgis – 17,25 m ir priestato ilgis – 5,33 m, pietinio fasado pastato sandėlio ilgis – 22,58 m, rytinio ir vakarinio fasado sienos ilgis – 5,90 m, pastato aukštis – 5,20 m. Pastatą sandėlį sudaro 3 patalpos (41,04 m2 + 40,14 m2 + 25,21 m2), senų pamatų nebefiksuota, nurodytas statinio baigtumo procentas – 100, bendras plotas – 106,39 kv. m, užstatytas plotas – 133 kv. m, plotas bruto – 133 kv. m, tūris – 492 kub. m, 2021–2023 m. atliekamas pastato – sandėlio kapitalinis remontas.

19.        2023 m. birželio 22 d. ieškovė informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistravo deklaraciją apie sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracija surašyta pagal 2023 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis, nurodyta, kad atlikti pastato – sandėlio kapitalinio remonto darbai.

20.        Inspekcija 2023 m. birželio 6 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, 2023 m. birželio 15 d. atliko papildomą faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir tęsdama tyrimą 2023 m. rugpjūčio 8 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje. Patikrinimai atlikti, siekiant nustatyti, ar statinio ((duomenys neskelbtini)) ir priestato, kaip sudėtinės statinio dalies (plane žymimo 2f1/ž), faktiniai duomenys patikrinimo metu atitinka 2023 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo daikto kadastrinėje byloje nurodytus matmenis.

21.        2023 m. birželio 23 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyti apytiksliai statinio matmenys, senų pamatų, užfiksuotų 2021 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastrinėje byloje, neužfiksuota. Nurodyta, kad, informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, statybą leidžiantis dokumentas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra išduotas, 2023 m. kovo 10 d. registruotas ieškovės prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą vandentiekių ir nuotekų tinklų žemės sklype statybai buvo atmestas. Nustatyta, kad žemės sklypas yra kultūros paveldo objekto teritorijoje – Klaipėdos senojo miesto vieta su priemiesčiais, Klaipėdos miesto istorinė dalis.

22.        2023 m. birželio 15 d. patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad statinio šiaurinio fasado ir pietinio fasado sienų ilgis su šiltinamuoju sluoksniu ir apdaila yra apie 22,68 m, o statinio rytinio fasado ir vakarinio fasado sienų ilgis su šiltinamuoju sluoksniu ir apdaila yra apie 6,05 m. Įvertinta aplinkybė, kad statinio išorės duomenys kito, ir padaryta išvada, kad yra atlikta statinio rekonstrukcija. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdydamas statinio rekonstrukcijos darbus 2021–2023 m. laikotarpiu, nesilaikė ir detaliojo plano sprendinių, nes šio plano pagrindiniame brėžinyje ieškovei priklausantis pastatas pažymėtas sutartiniu ženklu „Griaunami esami pastatai“. Pastatas nepatenka į detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje planuojamame sklype Nr. 5 žymėjimu „Užstatyti leidžiama“ pažymėtą teritoriją, todėl pastatas gali būti vertinamas tik kaip griaunamas, jame nei kapitalinio remonto, nei rekonstrukcijos darbų rūšys nenumatytos.

23.        Ieškovės vadovas 2023 m. birželio 15 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą ((duomenys neskelbtini)), kad po 2022 m. lapkričio mėnesį atlikto patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad neteisingai atstatyta dalis sienų, jas atstatė į buvusią pirminę padėtį, t. y. pietinėje pusėje esanti pastato siena prailginta 1,57 m, o šiaurinė patrumpinta 1,82 m. Sutvarkius visas konstrukcijas, vakarinės sienos ilgis – 5,90 m.

24.        Remdamasi 2023 m. birželio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 18 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 23 d. surašė ginčijimą savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o remdamasi nurodytu 2023 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos aktu Inspekcija ieškovei pateikė ginčijamą 2023 m. rugpjūčio 23d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.

25.        Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini)konstatavo pažeidimus, jog ieškovė (statytoja) nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. vykusio patikrinimo rekonstravo neypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties pastatą – sandėlį, neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento, sandėlis rekonstruotas, perstatant esamas laikančiąsias konstrukcijas, įrengiant naujas medinio karkaso laikančiąsias konstrukcijas ir išardant buvusias laikančiąsias konstrukcijas ir taip sumažinant pastato ilgį apie 8,12 m ir padidinant pastato aukštį apie 2,1 m, šiaurinė ir pietinė sandėlio sienos sumažintos nuo 30,7 m iki 22,58 m ilgio, sandėlio vidaus patalpų aukštis pietinėje pastato pusėje padidintas nuo 2,6 m iki 4,7 m aukščio. 

26.        Bylos duomenimis, ginčo sandėlis įvairiais laikotarpiais buvo valdomas ne vieno asmens. 1999 m. sausio 21 d. Uosto direkcija perėmė valdyti patikėjimo teise sandėlį, pažymėtu plane 3F1p, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas, pagal 1993 m. kovo 10 d. kadastro duomenis, buvo 146,29 kv. m. Daiktinės teisės įregistravimo pagrindas – 1998 m. spalio 1 d. akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 2, 1999 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas, įrašas galioja nuo 1999 m. lapkričio 24 d. Uosto direkcija 146,29 kv. m ploto ginčo sandėlį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 726 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perdavimo“ perdavė Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir ginčo objekto parametrų nekeitė. VĮ Turto banko patikėjimo teisė į sandėlį ir sklypą įregistruota 2019 m. balandžio 8 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. vasario 23 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindais.

27.        2003 m. birželio 10 d. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (AB „Klasco“) gavo statybos leidimą, suteikiantį teisę jai rekonstruoti (pratęsti, išplėsti) sandėlį kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „Uostamiesčio projektas“ parengto projekto brėžinį 2002 m. AB „Klasco“ (duomenys neskelbtini) pratęsimo projektui įgyvendinti buvo reikalinga iš dalies nugriauti ginčo sandėlį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, sandėlio (duomenys neskelbtini) rekonstravimas (pratęsimas) oficialiai baigtas 2003 m. spalio 24 d. ir sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriuo 2003 m. rugpjūčio mėn. pradėti AB „Klasco“ sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo darbai pagal 2002 m. projektą, darbai pripažinti atitinkančiais teisės aktų reikalavimus.

28.        2024 m. balandžio 8 d. konsultacinėje išvadoje, kurioje, išanalizavus įvairių laikotarpių žemės sklypo planus ir ortofotografinius žemėlapius, buvo duota išvada, kad ginčo sandėlio ilgis 1995–1999 m. buvo apie 31–32 m, laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005–2006 m. ginčo sandėlis buvo sutrumpintas apie 10 m, laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. ginčo sandėlio ilgis nesikeitė, o laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. ginčo sandėlio ilgis padidėjo 0,45 m.

29.        MB „Kasiukai“ matininkas Tadas Naudžius 2023 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 1977 m. sandėlio kadastro duomenų byloje užfiksuotas sandėlio patalpų vidaus 2,6 m aukštis– tai aukštis nuo grindų iki perdangos, o statinių išdėstymo plane pažymėtas 2,4 m aukštis  – tai aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo. Nuo 2018 m. vasario 24 d. pasikeitus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, sandėlio aukštis 2021 m., 2022–2023 m. matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško.

30.       2023 m. rugpjūčio 31 d. Inspekcijos deklaracijos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad ieškovės 2023 m. birželio 22 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto įregistruota neteisėtai, kadangi buvo atlikta sandėlio rekonstrukcija, atliekant ginčo sandėlio statybos darbus, buvo pažeisti detaliojo plano sprendiniai, nebuvo gautas žemės sklypo bendraturčio rašytinis sutikimas.

31.       Iš 2023 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir Lietuvos Respublikai (valstybinės žemės patikėtinė VĮ Turto bankas).

32.       2021 m. liepos 8 d. pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad Žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka t. y. 2019 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patvirtintas naudojimosi Žemės sklypo dalimis planas, kuriame nurodyta, kad sandėliui reikalinga eksploatuoti žemės sklypo dalis lygi 8,24 aro ir susideda iš dviejų dalių – 7,96 aro dalies, žymimos indeksu A, ir 0,28 aro dalies, plane žymimos indeksu C.

33.       Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), galioja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 1-124 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių dalies ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini)gatvių dalies ((duomenys neskelbtini)) detalusis planas (toliau – detalusis planas). Pagal šio plano pagrindinį brėžinį (https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file6737.pdf), sandėlis yra pažymėtas sutartiniu ženklu „Griaunami pastatai“.

Dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo

34.       Ieškovė prašydama panaikinti Inspekcijos savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatuoti pažeidimai, jog ieškovė nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. rekonstravo, perstatydama esamas laikančiąsias konstrukcijas, neypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties pastatą – sandėlį, neturėdama privalomo statybą leidžiančio dokumento, iš esmės motyvuoja tuo, kad laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas yra požymis, būdingas tiek kapitaliniam remontui, tiek rekonstravimui, todėl ginčo sandėlio nerekonstravo, o atliko kapitalinį remontą, privalomas statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, o Inspekcija nepagrįstas išvadas padarė, palyginusi 1977 m. sandėlio kadastro duomenis su naujais sandėlio kadastro duomenimis. Teigia, kad ieškovė nekeitė sandėlio išorės matmenų ir jai nėra žinomos visos aplinkybės, susijusios su sandėlio ilgio sumažėjimu, nes tai įvyko dar iki ieškovei tampant pastato savininke, t. y. sandėlio ilgio sumažėjimas gali būti susijęs su kaimyninio pastato plėtra, nes 2003 m. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ gavo statybos leidimą, suteikiantį teisę jai rekonstruoti (pratęsti, išplėsti) sandėlį kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovei priklausantis sandėlis buvo sumažintas, nugriaunant vieną patalpą sandėlio vakarinėje pusėje. Be to, ieškovės nuomone, savavališkos statybos akte yra nepagrįstai teigiama, kad ieškovė padidino sandėlio vidaus patalpų aukštį nuo 2,6 m iki 4,7 m. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes jį paneigia kadastrinius matavimus atlikusių specialistų rašytiniai paaiškinimai.

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. ginčo sandėlis iš tiesų buvo sutrumpintas iki maždaug 22 m ilgio ir būtent tokio faktinio ilgio statinį įsigijo ieškovė, tačiau pabrėžė, kad faktinis ginčo sandėlio sutrumpinimas (dalies nugriovimas) negali būti tapatinamas su teisės aktų nustatyta tvarka atliktu jo rekonstravimu ar kitokių parametrų nekilnojamojo daikto suformavimu teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ieškovė nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį daiktą, kurio kadastriniai duomenys buvo užfiksuoti 1993 m. kovo 10 d., ir kitokių matmenų ginčo sandėlio jo įsigijimo momentu teisėtai rekonstruota, suformuota ir įregistruota viešame registre pagal bylos duomenis nebuvo, todėl tokio mažesnio ilgio statinio savininko teisės ieškovei pereiti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nusipirko pažeistą sandėlį, kurio ilgis faktiškai skyrėsi nuo to, kuris buvo nurodytas 1993 m. kovo 10 d. kadastriniuose duomenyse, ir atlikdama statybos darbus pažeistame ginčo sandėlyje turėjo atsižvelgti į tai, kad šių statybos darbų rezultatas bus kitokių išorės matmenų sandėlis nei iki tol teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas, įregistruotas ir ieškovės įsigytas statinys. Teismas, įvertinęs pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kadastrinių matavimų ir faktinių aplinkybių duomenis, nusprendė, kad, nustačius statinio išorės ilgio pokytį, pakanka konstatuoti ginčo sandėlio rekonstravimą ir, nesant statybą leidžiančio dokumento, statybos darbus laikyti savavališkais.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su sandėlio įsigijimu ir statyba, įvertinusi apeliantės tiek ieškinio, tiek apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamo sprendimo motyvus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė aplinkybių dėl ginčo sandėlio rekonstravimo darbų laiko ir ieškovės atliktų statybos darbų rūšies.

37.       Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktu statyba – tai veikla, kurios tikslas pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ IV skyriaus nuostatas, yra išskiriamos šios statinio statybos rūšys: 1) naujo statinio statyba; 2) statinio rekonstravimas; 3) statinio remontas: 3.1) statinio kapitalinis remontas; 3.2) statinio paprastasis remontas; 4) statinio griovimas (7 punktas).

38.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje pateikta statinio kapitalinio remonto sąvoka, nurodant, kad tai yra statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Šio straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). 

39.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.) 9 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

40.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2023 m. liepos 28 d.) 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

41.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodyta, kad laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

42.       Remiantis kasacinio teismo praktika, Statybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtų statinio kapitalinio remonto ir statinio rekonstravimo sąvokų turinio analizė atskleidžia, kad šias sąvokas sieja vienas elementas – statinio laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, o kitas elementas – statinio išorės matmenų pakeitimas – šias sąvokas skiria. Kadangi statinio išorės matmenų pakeitimas būdingas tik statinio rekonstravimo sąvokai, pagal pastarąjį bruožą statinio kapitalinis remontas atribojamas nuo statinio rekonstravimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-1075/2022, 24 punktas).

43.       Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, atriboti šias statybos rūšis galima pagal tai, ar yra keičiamos statinio laikančios konstrukcijos, kartu pakeičiant bet kuriuos statinio išorės matmenis. 

44.       Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovei nuosavybės teisę priklausančio sandėlio rekonstrukcijos padarė išvadą remdamasis 2021 m. liepos 8 d. pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais sandėlio kadastrinių matavimų duomenų, kurie atitinka 1977 m. inventorinės bylos duomenis (duomenų tikslinimas atliktas 1993 m. kovo 10 d.), ir paskutinių 2023 m. gegužės 19 d. sandėlio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo duomenų pasikeitimais. 

45.       Nagrinėjant bylą pirmąja instancija, ieškovė įrodinėjo dvi faktines aplinkybes: kad ieškovė nekeitė ginčo sandėlio ilgio ir kad ieškovė nekeitė (nedidino) ginčo sandėlio aukščio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenys dėl ginčo sandėlio ilgio ir aukščio ir su tuo susijusios teisinės situacijos byloje yra prieštaringi. Byloje yra pateikta 2024 m. balandžio 8 d. konsultacinė išvada, kurioje, išanalizavus įvairių laikotarpių žemės sklypo planus ir ortofotografinius žemėlapius, buvo duota išvada, kad ginčo sandėlio ilgis 1995–1999 m. buvo apie 31–32 m., o laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005–2006 m. ginčo sandėlis buvo sutrumpintas apie 10 m, 2002 m. AB „Klasco“ sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo brėžinys, kuriame matyti, kad šiam projektui įgyvendinti buvo reikalinga iš dalies dengti ginčo sandėlio plotą, 2003 m. spalio 24 d. Sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, patvirtinantis, kad  2003 m. rugpjūčio mėn. pradėti AB „Klasco“ sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo darbai pagal 2002 m. projektą pripažinti atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Be to, 2021 m. liepos 8 d. Pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties priede (2013 m. spalio 31 d. UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ rengtas žemės sklypo planas) ginčo sandėlis yra atvaizduotas kitokių matmenų, nei nurodyta sutartyje. Taip pat, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atlikti tarpiniai 2021 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai. Po ginčo sandėlio perėjimo ieškovės nuosavybėn, atlikus pirminius 2021 m. rugpjūčio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, užfiksuoti trumpesni ginčo sandėlio matmenys – šiaurinio fasado pastato sandėlio sienos ilgis – 22,20 m, aukštis – 3 m, pietinio fasado pastato sandėlio sienos ilgis – 22,20 m, aukštis – 5 m, o prie nurodyto ginčo sandėlio užfiksuotas senų pamatų ilgis, plotis ir aukštis.

46.       Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas sutiko, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. ginčo sandėlis iš tiesų buvo sutrumpintas iki maždaug 22 m ilgio ir būtent tokio faktinio ilgio statinį įsigijo ieškovė. Vadinasi, 1977 m. inventorinės bylos duomenys (duomenų tikslinimas atliktas 1993 m. kovo 10 d.), susiję su ginčo sandėlio ilgiu, neatitinka buvusios faktinės situacijos, buvusios sandėlio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu, taip pat neatitinka Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 23 d. savavališkos statybos akte konstatuotų pažeidimų, jog ginčo sandėlis ieškovės rekonstruotas, perstatant esamas laikančiąsias konstrukcijas, įrengiant naujas medinio karkaso laikančiąsias konstrukcijas ir išardant buvusias laikančiąsias konstrukcijas sumažinant pastato ilgį apie 8,12 m, t. y. šiaurinę ir pietinę sandėlio sienas sumažinant nuo 30,7 m iki 22,58 m ilgio.

47.       Pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą atribojant statybos rūšis, t. y. kapitalinį remontą nuo rekonstrukcijos, svarbus statinio išorės matmenų pakeitimo nustatymas, todėl konstatuojant ginčo sandėlio rekonstrukciją turi būti vertinamas ginčo sandėlio matmenų pokytis prieš ieškovei įsigyjant statinį ir ginčo sandėlio matmenų pokytis ieškovei atliekant statybos darbus statinio valdymo metu.

48.       Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti duomenys dėl pasikeitusių sandėlio sienų ilgio ir su tuo susijusio ginčo sandėlio rekonstravimo yra prieštaringi, tačiau teismas šių prieštaravimų nepašalino: nenustatė ir netyrė, kiek pakito sandėlio sienos ilgis ieškovei atliekant statybos darbus ginčo pastate įvertinus, kad laikotarpiu nuo 1999 m. iki 2005 m. ginčo sandėlis iš tiesų buvo sutrumpintas iki maždaug 22 m ilgio ir būtent tokio faktinio ilgio statinį įsigijo ieškovė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo sandėlio atstatymas remiantis 1977 m. inventorinės bylos duomenimis būtų negalimas, kadangi iš AB „Klasco“ sandėlio (duomenys neskelbtini) pratęsimo projekto įgyvendinimo brėžinių matyti, kad AB „Klasco“ sandėlis (duomenys neskelbtini) dengia ginčo sandėlio vakarinės dalies plotą.

49.       Taip pat teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ginčo sandėlio aukščio, nurodydamas, kad išdėstytais motyvais nustačius statinio išorės ilgio pokytį pakanka konstatuoti ginčo sandėlio rekonstravimą. Ieškovė apeliaciniu skundu palaiko ieškinyje nurodytus argumentus ir teigia, jog, vadovaujantis kadastrinius matavimus atlikusių specialistų rašytiniais paaiškinimais, 1977 m. kadastrinių matavimų byloje buvo užfiksuotas ginčo sandėlio patalpų 2,6 m vidaus aukštis – tai aukštis nuo grindų iki perdangos, o statinių išdėstymo plane pažymėtas 2,4 m aukštis – tai aukštis nuo grindų iki karnizo. Šiuo metu atliekant kadastrinius matavimus yra vadovaujamasi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis ir sandėlio aukštis tiek 2021 m., tiek 2023 m. buvo matuotas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta.

50.       Dėl anksčiau paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nepasisakė dėl svarbių ieškovės argumentų, todėl neatskleidė bylos esmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sandėlio matmenys, palyginus 1977 m. kadastrinių matavimų ir paskutinius 2023 m. gegužės 19 d. kadastrinių matavimų bylose nurodytus duomenis, pasikeitė. Taip pat vertinant 1977 m. kadastrinių matavimų (duomenų tikslinimas atliktas 1993 m. kovo 10 d.) bylos duomenis, kurie nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurie buvo atlikti ieškovei įsigijus ginčo sandėlį, ir atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog ginčo sandėlio matmenys yra pakitę, tačiau tokie pakitimai viešame registre neįregistruoti. Ieškovė įgijo pastatą, neatitinkantį faktinės pastato būklės, todėl nenustačius, kokių matmenų ginčo sandėlį ieškovė įgijo, negalima daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog būtent ieškovė atliko visus savavališkos statybos akte nurodytus statybos darbus. Nėra aišku, kokia ieškovės atliktų apimtis – galimo pažeidimo mastas. Nors ieškovė neneigia vykdžiusi statybos darbų, siekiant atskleisti ginčo esmę ir nustatyti, ar ginčijamame savavališkos statybos akte ir privalomuosiuose nurodymuose nustatyti ieškovės pažeidimai yra pagristi, būtina nustatyti, kokių matmenų sandėlį ieškovė įgijo ir ar ginčo sandėlio matmenys pasikeitė ieškovei atliekant statybos darbus ir kokia apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nevertino statinio aukščio galimo pokyčio. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis savavališkos statybos akte užfiksuotais pažeidimais ginčo sandėlio atstatymas būtų negalimas, kadangi jo vakarinės dalies plotą užima kitas statinys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos esmė pirmosios instancijos teisme liko neatskleista. Anksčiau nurodytų aplinkybių dėl ieškovės įsigyto statinio ilgio ir aukščio nustatymas, jos atliktų statybos darbų mastas ir jų priskyrimas tam tikrai statybos rūšiai, ginčijamų atsakovės priimtų aktų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo beveik visa apimtimi, todėl šių klausimų apeliacinės instancijos teisme išspręsti negalima. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teise į apeliaciją.

51.       Pažymėtina, kad privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra išvestinis reikalavimas (administracinis aktas), kuris surašytas remiantis savavališkos statybos aktu, todėl privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas turi būti vertinamas kartu su savavališkos statybos aktu. Pripažinus, kad savavališkos statybos aktas yra teisėtas / neteisėtas, sprendžiama dėl reikalavimo, susijusio su privalomojo nurodymo panaikinimu.

52.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties 

53.       Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

54.        Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

55.       Bylą grąžindamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                             Marius Dobrovolskis

                                                                                                                           Kristina Domarkienė

                                                                                                                           Milda Skersienė