(S)
ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Irenos Ivanovienės,
Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai
Mažeikienei,
gynėjui adv. Adolfui Račkauskui,
teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D.
P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05
nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir
nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1
d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos
visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims)
mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.
Pritaikius
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. bausmės vykdymas
atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2011 m. birželio 1 d. atlyginti D. P. padarytą
turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista
iš P. J. D. P. 3357 (trys tūkstančiai
trys šimtai penkiasdešimt septyni) Lt 97 ct. turtinei žalai atlyginti ir 5000
(penki tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų
kolegija,
n u s t a t ė:
P.
J. nuteistas už tai, kad 2009 m.
gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys
neskelbtini), tyčia suduodamas D. P. kumščiais ir
medine lazda ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, ne mažiau kaip aštuonis
smūgius į dešinę ranką, ne mažiau kaip keturis smūgius į kairę ranką, ne
mažiau kaip vieną smūgį į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip tris smūgius į
sėdmenis, tuo D. P. padarydamas muštines žaizdas kaktos
kairėje-momeninėje srityje ir pakaušio kairėje-momeninėje srityje, poodinę (nesirezorbavusią) kraujosruvą pakaušio dešinėje,
kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nosies kaulų ir kremzlių
lūžius, galvos smegenų sukrėtimą lydimą ūmaus vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir
neurasteninio sindromo, kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos
(atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio), išsivysčiusį
kochlearinį lėtinį klausos nervų uždegimą, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, odos nubrozdinimus
krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje ir dešiniame sėdmenyje, nesunkiai
sutrikdė D. P. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, lydimo ūmaus
vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir neurasteninio sindromo,
kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos (atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio),
išsivysčiusio kochlearinio lėtinio klausos nervo uždegimo, D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau
nei 10 dienų.
Be to,
jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini),
tuoj po to, kai D. P. sudavė smūgius, peiliu subadė D. P. priklausančio
automobilio „ Audi 80", valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) keturias padangas, kurių vertė 240 Lt.
Apeliaciniu
skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo
2010-05-05 nuosprendį ir paskirti P. J. griežtesnę bausmę
bei visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį.
Skunde nurodo,
kad nuteistasis mušdamas jį į galvos sritį galėjo jį nužudyti, todėl
nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas
nužudyti. Taip pat nurodo, jog buvo sunkiai sužalotas, kad iki šiol gydosi, jog
po sužalojimo pablogėjo regėjimas, taigi teigia, jog priteista žala neatitinka
padarytos žalos jo sveikatai, kadangi, pasak apelianto, jis iki šiol jaučia
skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvieną dieną vartoja
vaistus.
Teismo
posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą
atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo
D. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos
Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines
bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos
BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai P. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas
nusikalstamas veikas.
Dėl
nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusysis D. P. apeliaciniu skundu prašo visiškai patenkinti jo
civilinį ieškinį. Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismo jam priteista
žala neatitinka padarytos žalos jo sveikatai, kadangi jis iki šiol gydosi,
jaučia skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvieną dieną
vartoja vaistus.
Neturtinės
žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali
būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti
pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už
patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,
emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250
straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai,
kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės
žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo,
teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių
kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal
teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju
esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos
pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų
įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą
padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų,
reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo
baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Kaip matyti
iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio,
teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nuteistojo turtinę
padėtį, kad jis neturi jokių pajamų, į tai, jog nukentėjusiajam padarytas
nesunkus sveikatos sutrikdymas, į dėl to atsiradusias pasekmes, į paties
nukentėjusiojo D. P. elgesį prieš suduodant jam smūgius.
Taipogi apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo P.
J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas,
dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, įvairūs nepatogumai. Taigi,
pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš P. J. neturtinės
žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kaltininko asmenybę ir jo turtinę padėtį,
tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, nesunkaus sveikatos
sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas šias
aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos
atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo prašomos priteisti 200000 Lt
sumos iki 5000 Lt.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl
tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško
žalos atlyginimo principas.
Be to, pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo patirtą fizinį
skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, t. y. dėl
nuteistojo veiksmų atsiradusias pasekmes - sąlygojo
ir paties nukentėjusiojo D. P. provokuojantis elgesys iki
nuteistajam jam suduodant smūgius, kas, kaip matyti iš baudžiamosios bylos
medžiagos, iš esmės ir sąlygojo nuteistojo atsaką, t. y. nuteistojo suduotus
smūgius nukentėjusiajam.
Paminėtina ir tai, jog sutinkamai su Lietuvos
Respublikos CK 6.251
straipsniu, padaryti nuostoliai
turi būti atlyginti visiškai, iš ko seka, kad tuo atveju, jei po civilinio
ieškinio išnagrinėjimo baudžiamojoje byloje pablogėja nukentėjusiojo sveikta,
t. y. atsiranda naujų pasekmių, kurios yra tiesioginis ankstesnio įvykio
rezultatas, nukentėjusiajam neužkertama teisė kreiptis į teismą civilinio
proceso tvarka, dėl naujai atsiradusių nuostolių priteisimo.
Dėl nuteistajam paskirtos
bausmės ir kitų skundo argumentų.
Nukentėjusiojo
skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis mušdamas jį į galvos sritį galėjo jį
nužudyti, todėl nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama
kaip pasikėsinimas nužudyti, atmestinas. Pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojamas
tuo atveju, jeigu kaltininko tyčia būna nukreipta atimti gyvybę žmogui, toks
kaltinimas turėtų būti grindžiamas išvada, jog kaltininkas turėjo apibrėžtą
tyčią atimti gyvybę, tačiau padariniai nekilo dėl priežasčių nepriklausančių
nuo jo valios. Gi šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad kaltininkas
turėjo tyčią atimti gyvybę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai
pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1
d.
Taipogi nukentėjusysis
D. P. skundu prašo paskirti P. J. griežtesnę
bausmę. Tačiau kolegija nelaiko
pagrįstu tokį apelianto prašymą ir
išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismas, skirdamas bausmę P. J., bendrųjų
bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str.,
nepažeidė.
Bausmės
skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi
teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko
pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1
ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies
straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją,
atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės
formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip
bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę
lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos
nusikalstamos veikos padarymą įstatymo
sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės
atėmimas iki 3 metų. Iš paminėto seka, kad laisvės atėmimas yra pati
griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos
padarymą įstatymo sankcijoje
numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas
arba areštas. Iš paminėto seka, kad areštas taipogi yra pati griežčiausia
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Be to, kaip
matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatė P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog prisipažino
padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei
nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų
padarymui. Taipogi iš bylos medžiagos matyti, jog P. J. padarė
vieną nesunkų nusikaltimą, kitą baudžiamąjį nusižengimą, jis anksčiau teistas, nusikalstamas
veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai
paskyrė nuteistajam jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas
griežčiausias bausmes.
Pažymėtina ir tai, jog bausmės
paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti
nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų
darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas
nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad
laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo
įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. J. paskirtų
bausmių bei priteisto civilinio ieškinio dydžių, todėl nukentėjusiojo
apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK
326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
n u t a r i a:
Nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas
Mylė
Teisėjai Irena
Ivanovienė
Vaclovas
Iždonas