Civilinė byla Nr. 2-11916-291/2015
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10141-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.7.1; 3.2.3.2; 3.4.4.11
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gruodžio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) A. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., išieškotojui AB Šiaulių energija ir,
n u s t a t ė:
teisme gautas pareiškėjos A. D. skundas dėl antstolio T. U. veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2015-11-19 patvarkymą Nr. S030214, t.y. uždrausti nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA dydžio, nes tai yra vienintelės pareiškėjo pajamos, reikalingos būtiniausių poreikių patenkinimui, CPK 668 str. 1 d. ir CPK 736 str. turėtų būti taikomi kartu, t.y. išieškojimas negali būti nukreiptas į vieninteles asmens pajamas, neviršijančias 1 MMA, be to antstolis neišnagrinėjo 2015-11-26 pareiškėjo skundo ir nepersiuntė jo nagrinėti teismui, taip pažeisdamas CPK 510 str. 3 d.
Antstolis T. U. 2015-12-09 patvarkymu Nr. S032289 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad pareiškėjui 2015-12-01 raštu buvo atsakyta, kad priverstiniai vykdymo veiksmai jo atžvilgiu dar nebuvo atliekami, todėl neegzistuojant skundo dalykui, skundas buvo grąžintas pareiškėjui. Grąžinus skundą pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nenukentėjo, o teisinė padėtis nepakito. Skolininkui 2015-12-01 rašte buvo paaiškinta, kad CPK 736 str. numatyta išskaitų iš skolininko turto dydis bei išskaitymo tvarka, kuri neprieštarauja specialiosioms LR CPK VI dalies LI skyriaus normoms.
Skundas netenkintinas.
Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko A. D. ieškovo AB Šiaulių energija naudai vykdoma pagal 2015-06-01 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3022-650/2015 dėl 239,74 Eur skolos, 2,99 Eur delspinigių, ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 v.b.l.).
Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat įsiteisėję teismo sprendimai turi būti įvykdyti per kiek įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, nes jis nenagrinėjo 2015-11-26 skundo bei nepersiuntė jo teismui. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis T. U. 2015-11-19 patvarkymu Nr. S030214 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (7 v.b.l.). Tą pačią dieną išsiuntė skolininko gyvenamosios vietos adresu 2015-11-19 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 030213, kuris buvo įteiktas pareiškėjui asmeniškai 2015-11-24 (5-6 v.bl.).
Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 1 d., 1, 2, 5 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad skolininkas raginime nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė. Kai 2015-11-26 pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, raginime numatytas terminas dar nebuvo suėjęs, o priverstinio vykdymo procedūra nepardėta (CPK 665 str. 1 d.), todėl sutiktina su antstolio argumentu, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, o skundas grąžintas pareiškėjui.
Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą sieja ir su ta aplinkybe, kad antstolis negalėjo išieškojimą nukreipti į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, kuri šiuo metu sudaro 325 Eur per mėnesį, o antstolio išskaityta suma yra pareiškėjo vienintelės pajamos, t.y. nukentėjusių asmenų valstybinė pensija ir invalidumo/netekto darbingumo pensija.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (LR CPK 668 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 583 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso normų taikymą nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į turtą ir daiktus, kurie priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, išskyrus atvejus, kai skolininkas to pageidauja raštu - namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims; drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus); baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar neįgalieji, – vaikų ir neįgaliųjų daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; skolininko šeimos pragyvenimui reikalingi maisto produktai; jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės; grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkui A. D. iš kitų asmenų, iš jų - ir į lėšas, gaunamas iš VSDFV Šiaulių skyriaus.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-730-656/2015 CPK 668 str. 1 d. numatytas ribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, t.y. jis netaikomas ne tik gryniems pinigams ar sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų. Kaip jau minėta, CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio, – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2518-343/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-586-260/2014). Priešingu atveju, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas.
Pažymėtina, kad sisteminė CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto analizė, suteikia pagrindo išvadai, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, kas reiškia, kad kritiškai vertintinas pareiškėjo argumentas, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, negalima, nes ši nuostata netaikoma, kai skolininkas gauna darbo užmokestį ir kitas pajamas ir iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaityti 20 procentų dalį, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos (CPK 663 str.2 d., 736 str.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-42-567/2011). Įstatymas numato, jog išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 str. 1 d). Pareiškėjo 2015-11-26 skunde nurodoma aplinkybė, kad pagal kito antstolio patvarkymą išieškoma 20 procentų pareiškėjo gaunamų pajamų (10-11 v.b.l.), nesudaro pagrindo teigti, kad išieškojimas nėra galimas. Pagal kelis vykdomuosius raštus antstolio skundžiamuose patvarkymuose nurodyti 20 proc. dydžio išskaitymai iš skolininko gaunamų pajamų, t. y. neįgalumo ir nukentėjusių asmenų pensijų, kas bendroje sumoje sudaro 40 proc., neprieštarauja CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-689-212/2014).
Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas turi sąskaitas AB Swedbank, AB Citadele bankas, AB DNB bankas ( 21 v.b.l.), tačiau nepateikia duomenų, kad negauna jokių kitų lėšų. Be to, byloje nustatyta, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas -1/5 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (14-18 b.l.). Nors pareiškėjas teigia, kad išieškoma suma jam yra didelė, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai yra vienintelės jo gaunamos lėšos (CPK 178 str.).
Kadangi išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis (VSDFV Šiaulių skyrių), iš kurių išieškojimas nedraudžiamas, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, jog antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją ir nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 177, 178, 185, 510 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
pareiškėjo A. D. skundo dėl 2015-11-19 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo ir vykdomosios bylos nutraukimo netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui T. U. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.
Teisėja Vida Žostautienė