Civilinė byla Nr. e2A-433-567/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00516-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ ir atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lenkijos Respublikos bendrovė „Mobilis Sp. z. o. o“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) ir savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ (toliau kartu – ir atsakovės, perkančiosios organizacijos) vykdomo viešojo pirkimo Nr. 1665794 „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“ (toliau – ir pirkimas) sąlygas, t. y. techninės specifikacijos I dalies 4 ir 5 punktų, pirkimo sutarties (toliau – ir Sutartis) 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10–2.11 papunkčių, 2.13 papunkčio, 3.2.1 papunkčio, 4.5 papunkčio, 13.3.2 papunkčio, 13.3.7–13.3.8 papunkčių, 15.1 papunkčio, 15.1.2 papunkčio, 15.2 papunkčio, 15.2.2.1 papunkčio, 16.6.3 papunkčio, 19.2–19.3 papunkčių, 19.7.1.2 papunkčio, 19.8 papunkčio, 19.12.1–19.12.2 papunkčių, 19.12.6 papunkčio, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, 1.5.6 papunkčio, pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 papunkčio, pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.1 papunkčio, 43.4 papunkčio, 43.5 papunkčio nuostatas, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ginčijamų pirkimo sąlygų neteisėtumas yra nulemtas pirkimo objekto neapibrėžtumu, nes atsakovės arba negali identifikuoti ir pirkimo dokumentuose išreikšti savo poreikių bei apibrėžti pirkimo objekto, arba, nors ir žino poreikius, tačiau siekia 10 metų trukmės pirkimo sutarties vykdymo metu turėti iš esmės neribotą teisę keisti pirkimo sutarties objektą, atsisakyti ar įsigyti papildomas paslaugas, keisti jų teikimo parametrus, be to, reikalauja tiekėjų pateikti fiksuotą paslaugų įkainį universalioms keleivių vežimo paslaugoms visam paslaugų teikimo laikotarpiui. Pirkimo sutarties nuostatos stokoja aiškumo, nes visos neapibrėžtos rizikos nepagrįstai yra perkeliamos išimtinai tik tiekėjui, todėl ne tik ieškovė negali įvertinti prisiimamų rizikų apimties, pobūdžio, atsiradimo tikimybės, tačiau ir ieškovės veiklą finansuojančios finansų įstaigos negali to įvertinti bei dėl to atsisako finansuoti ieškovės veiklą ginčui aktualiame pirkime. Pirkimo techninėje specifikacijoje ir pirkimo sutartyje nustatyta pernelyg liberali papildomų paslaugų užsakymo ir jų atsisakymo tvarka, pagal kurią atsakovės be tiekėjo sutikimo gali užsakyti papildomas paslaugas, reikalaujant jas teikti nedelsiant, o tiekėjui negalint suteikti šių paslaugų, taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 43.4 papunktyje nustatytas reikalavimas yra netikslus, dviprasmiškas, neleidžiantis ieškovei pateikti pasiūlymo pirkime. Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis suformuotai kasacinio teismo praktikai. Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos, pagal kurias atsakovės vienašališkai turės teisę ne tik keisti pirkimo objektu esančių paslaugų kiekius, tačiau ir vienašališkai spręsti ar papildomai ridai aptarnauti tiekėjui reikės pasitelkti papildomas transporto priemones, iškreipia šalių sutartinių teisių ir pareigų balansą. Pirkimo sutartyje, techninėje specifikacijoje nėra detalizuoti reikalavimai evakuacijos paslaugų teikimui. Pirkimo sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1 ir 19.2 papunkčiuose nustatytos mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovės turi teisę nutraukti pirkimo sutartį, sąrašas, bei baudinio pobūdžio tiekėjui taikomos netesybos, suteikiant teisę atsakovėms pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo teise yra neteisėtos ir nepagrįstos, kadangi neleidžia ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos, užkerta kelią ieškovės veiklą finansuoti finansinių įstaigų pagalba, todėl nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime. Pirkimo sutarties 19.3 ir 19.12.6 papunkčių nuostatos nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime ir turi būti pakeistos, numatant, kad teisės aktų pasikeitimų riziką prisiima atsakovės, kartu numatant kompensacijos ieškovei mechanizmą tuo atveju, jei dėl pasikeitusių teisės aktų reikia modifikuoti naudojamus autobusus ar įsigyti kitus autobusus ar dėl pasikeitusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) požiūrio yra nutraukiama pirkimo sutartis. Pirkimo sutarties 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčiuose, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio sąlygos yra neteisėtos, nes šiose sąlygose nustatytas itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovės turi teisę taikyti netesybas, sąrašas.

4.       Ieškovė nurodė, kad pirkimo sutarties 15.1.2, 19.6 ir pirkimo sąlygų 43.1 papunkčių bei kitos susijusios nuostatos yra prieštaringos, o pirkimo sutarties 2.10 ir 2.11 papunkčiuose suteikiamos itin plačios teisės atsakovėms iš esmės atsisakyti dalies paslaugų kiekio, jį perduodant kitam atsakovių savarankiškai pasirinktam paslaugų tiekėjui, nenustačius jokių objektyvių kriterijų kokioms aplinkybėms esant šis paslaugų kiekis bus perduodamas kitam tiekėjui, nenustatant kriterijų ir reikalavimų kada jis vėl bus grąžinamas tiekėjui, kurio paslaugų apimtys buvo sumažintos. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė negali apskaičiuoti paslaugų teikimo įkainio.

5.       Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus 16.6.3 papunkčio ir 3 priedo 1.5.6 papunkčio nuostatos dėl nustatytų pažeidimų per 3 darbo dienas suderinimo yra neįgyvendinamos, o pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 papunkčio nuostata dėl šalies kaltės prezumpcijos yra nepagrįsta, nes ieškovės kaltė plačiąja prasme negali būti preziumuojama. Pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 papunkčio nuostatos kelia didelę riziką ieškovei, nes indeksavimas neapims energijos kainų pokyčių, t. y. bus taikomas tik energijos kainų pokyčiams, kurie gali atsirasti tik 1 mėnesio, o ne 3 mėnesių (ketvirčio) laikotarpiu, todėl tokios nuostatos neužtikrins ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo, yra nesąžiningos ir neteisėtos.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad tikruosius atsakovių poreikius patvirtina ankstesnės sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl analogiško pirkimo objekto. Šiuo metu galiojančią Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-525/20 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir VVT sutartis) sudarė atsakovės ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus viešasis transportas“. VVT sutartis sudaryta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip vidaus sandoris, kuris gali būti sudaromas atvejais, kai perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Priešingai nei ginčo pirkimo sutartyje, VVT sutartyje yra tiksliai ir nedviprasmiškai apibrėžtas pirkimo objektas, subalansuotos atsakovių ir vežėjo teisės ir pareigos. Nagrinėjamu atveju atsakovės nenurodė ir nepaaiškino, kokių esminių aplinkybių fundamentalus pasikeitimas lėmė poreikį net 15 kartų didinti galimybę keisti paslaugų apimtis. Ieškovei nėra žinoma, kad artimiausiu metu Vilniaus miesto gyventojų ir tuo pačiu viešojo transporto keleivių skaičius galėtų kisti 15 kartų didesne apimtimi nei iki šiol. Atsakovių noras turėti universalią pirkimo sutartį, kurioje visos rizikos priskirtos išimtinai tik vežėjui, patvirtina faktą, kad atsakovės netinkamai apibrėžė pirkimo objektą, nustatė perteklinius reikalavimus, dėl kurių ieškovė negali pateikti pasiūlymo pirkime.

7.       Taigi, pirkimo objektas yra nepakankamai apibrėžtas, o pirkimo sąlygos pažeidžia viešųjų pirkimų principus, VPĮ 17, 35, 37 straipsnių nuostatas ir yra neteisėtos, nes pagal ginčijamas pirkimo sąlygas tiekėjui perkeliamos tokio masto rizikos tiek dėl paslaugų apimčių pasikeitimo, tiek dėl galimų netesybų, pareigos atlyginti nuostolius, jog šis net negali to įvertinti finansiškai ir rizikos dedamąją įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Atsakovių vykdomo pirkimo sąlygų teisėtumą kvestionuoja ne tik ieškovė, bet ir UAB „Transrevis“ (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-223-940/2025), todėl tai patvirtina, kad ir kitiems rinkos dalyviams pirkimo sąlygos yra netikslios, dviprasmiškos, nustatančios perteklinius reikalavimus, neleidžiančios tiekėjams parengti ir pateikti pasiūlymų pirkime.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Šiaulių apygardos teismas 2025 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

8.1.                      pripažino neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. paskelbto viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“ sąlygas, t. y. techninės specifikacijos I dalies 4 ir 5 punktų, pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10–2.11 papunkčių, 2.13 papunkčio, 13.3.7–13.3.8 papunkčių, 15.1 papunkčio, 15.2 papunkčio, 15.2.2.1 papunkčio, 19.7.1.2 papunkčio, 19.12.1–19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio nuostatas;

8.2.                      kitą ieškinio dalį atmetė;

8.3.                      priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei „Mobilis Sp. z. o. o.“ 4 781,36 Eur bylinėjimosi išlaidas;

8.4.                      priteisė iš atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškovei „Mobilis Sp. z. o. o“ 1 978,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas pažymėjo, kad ginčo išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtakos ieškovei ir ji turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą bei ginti pažeistas subjektines teises. Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė, kad, sprendžiant dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, nes nėra pasisakoma dėl šalių materialiųjų teisių ir pareigų. Pirkimo sąlygų įvertinimas tiesiogiai sudarytų galimybę ieškovei dalyvauti konkurse palankesnėmis sąlygomis ir pateikti pasiūlymą, pakeisti ieškovės teisinę ir faktinę padėtį, galimybes konkuruoti dėl sutarties sudarymo ir ją sudaryti. Ieškovė ieškiniu gina subjektines teises, todėl atsakovių pozicija dėl teisinio suinteresuotumo aiškinimo paneigia tiekėjų teisę ginčyti neteisėtas pirkimo sutarties sąlygas, esančias viešojo pirkimo dokumentų dalimi. Taigi, teismo sprendimas turės tiesioginę įtaką ieškovei ir jos teisinis suinteresuotumas byloje egzistuoja, jis pasireiškia pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas gavimu, teise ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir siejamas su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu.

10.       Teismas dėl pirkimo objekto apibrėžtumo sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė turi įvertinti pirkimo techninėje specifikacijoje pateiktą maršrutų informaciją, ridą, reikalavimus transporto priemonėms, tvarkaraščius, kokybės reikalavimus ir įrangos aprašymus, kurių pagrindu parengs pasiūlymą ir pasiūlys paslaugų įkainį. Atsakovės gali bet kuriuo metu vienašališkai užsakyti papildomų paslaugų ar jų atsisakyti (didinti ar mažinti kilometražą), taip pat, keisti maršrutus, pradinę ar galinę stotelę, tarpinių stotelių vietas. Papildomos paslaugos reiškia, kad gali reikėti naudoti papildomus pajėgumus, plėsti infrastruktūrą (didinti depą, plėsti elektros krovimo stotelių infrastuktūrą, didinti elektros pajėgumus), įsigyti papildomus elektrinius autobusus, samdyti daugiau darbo jėgos.

11.       Teismas iš ieškovės pateiktos „Wolański Sp. z. o. o.“ išvados (toliau – ir specialistų išvada), kurią parengė specialistai M. W. (M. W.), M. C. (M. C.), B. J. (B. J.), dėl ginčui aktualių pirkimo sąlygų nustatė, kad, atsižvelgiant į pirkimo sąlygose nurodytas būsimų transporto paslaugų apimčių ir kitų transporto parametrų neapibrėžtumą, neįmanoma nustatyti, kiek transporto priemonių iš tikrųjų reikėtų įsigyti. Jei per sutarties laikotarpį planuojami didesni nei +/- 10 procentų eksploatacinių darbų pokyčiai, turi būti numatytos nuostatos, leidžiančios iš naujo derėtis dėl už transporto priemonės nuvažiuotą kilometrą mokamo įkainio, atitinkamai pakeisti sutarties turinį arba sudaryti naują sutartį dėl papildomos apimties. Bet koks teikiamų paslaugų apimties pasikeitimas gali lemti tai, kad paslaugų teikėjo pirkimo sutarties vykdymo metu įsigyti elektriniai autobusai nebebus naudingi, jei pasikeis pirkimo sutartyje numatyti paslaugų parametrai, dėl to paslaugų teikėjas turės užtikrinti papildomus (kitus) autobusus. Pirkėjas, siekdamas užtikrinti viešojo transporto tinklo lankstumą, kartu neturėtų visos rizikos perkelti paslaugų teikėjui.

12.       Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė įrodė, jog, neturint informacijos apie papildomų paslaugų apimtį, kiekį, laiką, neįmanoma tinkamai įvertinti paslaugų apimties ir pasiūlyti paslaugos įkainio. Net ir nekeičiant paslaugų apimties, nekeičiant užsakomų kilometrų, vien maršruto koregavimas gali turėti tokias pačias pasekmes ir vežėjui gali reikėti papildomos infrastuktūros. Tokia problema reali vežimą vykdant elektrinėmis transporto priemonėmis, dėl šių pakankamai riboto nuvažiuojamo atstumo, baterijų krovimo trukmės bei lokacijų. Tinkamai ir laiku vykdomose sutartyse (pavyzdžiui, VVT sutarties 2.4 papunktis) numatyta, kad vykdant sutartį atsakovės privalo iš anksto informuoti vežėją apie planuojamą transporto priemonių ridą, nurodyti paslaugų teikimui būtinų transporto priemonių rūšį, tipą, reikalingų transporto priemonių skaičių. Atsakovės neturi realaus poreikio turėti tokią didelę laisvę pirkimo sutarties vykdymo metu keisti paslaugų kiekį, pobūdį, bei turėjo galimybę tiksliai apibrėžti pirkimo objektą, nurodyti paslaugų teikimui reikalingų autobusų skaičių, tipą, parametrus. Taigi, ieškovė pagrindė, kad pirkimo objektas yra nepakankamai apibrėžtas, o atsakovės šių aplinkybių nepaneigė.

13.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pirkimo sąlygos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos atsakovių vykdomame pirkime. Teismas nurodė, kad atsakovės pagrįstai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu, kuriame nurodyta, jog: (i) vien tai, kad perkančioji organizacija leidžia viešojo paslaugų pirkimo procedūroje dalyvauti įstaigoms, gaunančioms bet kokio pobūdžio subsidijas, nesvarbu, ar iš jos pačios, ar iš kitų institucijų, kurios leidžia joms pateikti pasiūlymus gerokai mažesnėmis kainomis nei kitų, nesubsidijuojamų, konkurso dalyvių, nepažeidžia 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyvoje 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo nustatyto vienodo požiūrio principo; (ii) vien tai, kad perkančioji organizacija leidžia tokiems subjektams dalyvauti viešojo paslaugų pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, nėra nei paslėpta diskriminacija, nei apribojimas, prieštaraujantis Europos Bendrijos Sutarties 59 straipsniui (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2000 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Nr. C-94/99).

14.       Teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygų 43.4 papunktis yra aiškus. Pirkimo sąlygų 43.4 papunktyje nurodoma, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti transporto vadybininką, kuris turi atitikti nurodytus reikalavimus: specialistas (transporto vadybininkas), kuriam pavesta vadovauti vežėjo transporto veiklai, turi turėti nustatytą profesinę kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹ straipsnio 5 dalimi. Taigi, pirkimo sąlygų 43.4 papunktis yra pakankamai suprantamas, kad tas pats specialistas gali būti siūlomas vienai, kelioms ar visoms pirkimo objekto dalims.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytas reikalavimas yra nepagrįstas esant neapibrėžtam pirkimo objektui. Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje numatyta, kad tiekėjai (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti: sutarties vykdymui būtina turėti arba gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas M?CE ir M?CG klasės transporto priemones. Techninės specifikacijos I dalies 3 punkte numatyta, kad vežėjas preliminariai turės valdyti ne mažiau kaip 92 transporto priemones (8 mažos talpos autobusus (MTA) ir 84 midi autobusus) ir ne mažiau kaip 10 procentų transporto priemonių rezervo dydį, atsižvelgiant į pasiūlyme teikiamų transporto priemonių technologinius parametrus nuo minėto skaičiaus, atitinkamai pagal transporto priemonės tipą. Minėtos nuostatos lemia, kad bus pateikti tarpusavyje nepalyginami tiekėjų pasiūlymai, o tiekėjams bus leidžiama kvalifikaciją įgyti po galutinės pasiūlymų pateikimo dienos, atsakovės turėtų svarstyti galimybę techninėje specifikacijoje nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus transporto priemonių kiekiui bei techniniams parametrams.

16.       Teismas pažymėjo, kad VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. VPT direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) nurodyta, kad pirkimų vykdytojams yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti konkrečiu atveju, tačiau nustatomi reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi. Tam, kad pirkimo vykdytojas galėtų išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kvalifikacijos reikalavimai ir jų reikšmės turi būti nustatomi tokie, kokie yra būtini, atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, jo specifiką bei visas susijusias aplinkybes. Pirkimo objektas yra susijęs su specifine sritimi (keleivių vežimo elektrinėmis transporto priemonėmis paslaugos), būtina vertinti, ar konkrečiu atveju ginčijamas reikalavimas yra ar nėra tas, kuris geriausiai įrodo tiekėjo patirtį ir būtinas tam, kad šio konkretaus pirkimo objekto atveju būtų pasiektas tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus.

17.       Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatyta, jog tiekėjai privalo paslaugas teikti tik su elektra varomais autobusais, galimybė tinkamai ir laiku vykdyti pirkimo sutartį priklauso ne tik nuo autobusų energijos suvartojimo ir baterijos dydžio (apie ką duomenis privalo pateikti tiekėjai), tačiau ir nuo turimos / naudojamos įkrovimo infrastruktūros išsidėstymo, jos galingumo, autobuso įkrovimo greičio, transporto priemonių laikymo vietos ir „tuščių“ kilometrų važiuojant į maršruto pradžios ir iš maršruto pabaigos taškų bei kitų parametrų. Pirkimo sąlygose nėra nustatyto reikalavimo tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti šią informaciją, todėl atsakovės neturės objektyvios galimybės pirkimo procedūrų metu įsitikinti tiekėjų atitiktimi pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytiems reikalavimams.

18.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad įvertinti, ar tiekėjų siūlomi autobusai (jų kiekis, techninės charakteristikos) yra tinkami pirkimo sutarties vykdymui, vien pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytų kartu su pasiūlymu privalomų pateikti dokumentų – informacijos apie siūlomų autobusų technines charakteristikas (tarp kurių net nėra įtrauktas autobuso įkrovimo greitis) – nepakaks. Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytas reikalavimas suteikia neribotą diskrecijos teisę atsakovėms nustatyti tiekėjų pasiūlymų (ne)atitiktį pagal pirkimo sąlygose neišviešintus reikalavimus. Atsakovės neturės objektyvių galimybių įvertinti tiekėjų pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytiems reikalavimams. Pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatyti reikalavimai iš esmės lemia tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų pateikimą, kadangi tiekėjai pasiūlymuose nurodys skirtingą kiekį skirtingais techniniais parametrais pasižyminčias transporto priemones, remdamiesi skirtingomis prielaidomis apie naudojamą įkrovimo infrastruktūrą, įkrovimo greitį.

19.       Teismas nustatė, kad pirkimo sutarties 2.8 skyriuje nurodyta, jog atsakovės vienašališkai turės teisę ne tik keisti pirkimo objektu esančių paslaugų kiekius, tačiau ir vienašališkai spręsti, ar papildomai ridai aptarnauti tiekėjui reikės pasitelkti papildomas transporto priemones. Pirkimo sutarties 2.8.3 papunktyje nurodyta, kad įgaliotai įstaigai (SĮ „Susisiekimo paslaugos“; toliau – ir įgaliota įstaiga) pateikus vežėjui siūlymą persvarstyti vertinimą, vežėjas kaip įmanoma operatyviau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, įvertina įgaliotos įstaigos pasiūlymą persvarstyti vertinimą ir raštu pateikia įgaliotai įstaigai atsakymą dėl vertinimo keitimo, kuriame vežėjas nurodo, ar pasilieka prie pirminio vertinimo ar jį pakeičia, atsižvelgdamas į įgaliotos įstaigos motyvuotą siūlymą, ir galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio padidintai ridai aptarnauti. Jeigu per šiame Sutarties papunktyje nustatytą terminą vežėjas nepateikia atsakymo dėl įgaliotos įstaigos motyvuoto siūlymo persvarstyti vertinimą, laikoma, kad vežėjas sutinka su įgaliotos įstaigos siūlymu dėl vertinimo pakeitimo ir sprendimas turi būti vykdomas laikant, jog įgaliotos įstaigos rašte pateikti pasiūlymai yra sudėtinė sprendimo dalis, turinti prioritetą prieš pirminiame vežėjo sprendime nurodytą informaciją (prireikus tai gali būti konstatuojama įgaliotos įstaigos raštu). Atsakovė atsakyme į ieškovės pretenziją pateikė iš pirkimo sutarties 2.8.3 papunkčio nuostatų neišplaukiančią šios nuostatos interpretaciją, kad būtent tiekėjas, o ne atsakovė priima galutinį sprendimą dėl to, ar tiekėjui reikės pasitelkti papildomas transporto priemones.

20.       Teismo vertinimu, ieškovė pagrindė, kad pirkimo sutarties 2.8.3 papunkčio nuostatos yra neaiškios, todėl atsakovė turėjo jas patikslinti, nes atsakymas į pretenziją negali būti laikomas pirkimo sąlygų sudėtine dalimi, paaiškinančiu, papildančiu pirkimo sąlygas. Ieškovė siekia, kad būtų nustatyta, jog tiekėjas turi teisę vienašališkai nuspręsti ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones. Nors atsakovės pripažino, kad galutinį sprendimą priima vežėjas, teismo vertinimu, pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos yra neteisėtos, nes turi būti numatyta, jog paslaugų kiekio pakeitimas gali būti atliekamas šalių susitarimu, tiekėjui turint teisę vienašališkai nuspręsti ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones.

21.       Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad pirkimo sutarties 4.5 papunkčio nuostatos, reglamentuojančios evakuacijos transporto priemonėmis paslaugų teikimą ir šios paslaugos užsakymo vykdymo nutraukimą, ir pirkimo sutarties 13.3.2 papunkčių (13.3.2.1–13.3.2.4 papunkčiai) nuostatos, reglamentuojančios baudų vežėjui už netinkamai suteiktas evakuacijos paslaugas taikymą, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Teismas nurodė, kad pirkimu siekiama įsigyti evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą, kurios poreikis iškiltų ištikus nelaimei, tokių paslaugų poreikis (atvejai) įtvirtintas pirkimo sutarties 1.1.3 papunktyje. Gyventojų evakavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas, Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintas Valstybinio gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju ir 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintas Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas. Pirkimo dokumentuose nurodoma, kad evakavimo paslaugos teikiamos tomis pačiomis transporto priemonėmis – jokių papildomų reikalavimų joms nėra nustatoma. Situacijos, kuomet gali prireikti evakavimo paslaugų, yra išeinančios iš kasdieninio gyvenimo ribų, tokios, kurių negalima iš anksto numatyti, apskaičiuoti, žinoti jų vietą, pobūdį ir mastą, todėl neįmanoma iš anksto žinoti, kokio transporto priemonių skaičiaus gali prireikti kiekvienu konkrečiu atveju.

22.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pagrindė, jog pirkime nereikalaujama, jog evakavimo paslauga būtų teikiama su didesniu autobusų skaičiumi ar kitais autobusais nei bus teikiamos kasdieninės keleivių vežimo paslaugos. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas keleivių vežimo paslaugų administravimui savivaldybės gali steigti viešųjų paslaugų teikėjus arba pavesti teikti paslaugas VPĮ nustatyta tvarka atrinktiems tiekėjams, o tais atvejais, kai ūkio subjektai nevykdo ketinamos įsigyti veiklos visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams tenkinti, savivaldybė gali pavesti vykdyti tokią veiklą savo įsteigtam juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu pirkimu atsakovė siekia atverti rinką ūkio subjektams, bei tikisi, kad būsimas paslaugos teikėjas turės socialiai atsakingą požiūrį, o ginčijamos pirkimo sutarties projekto nuostatos neriboja konkurencijos, jomis siekiama užtikrinti, jog vežėjas įgyvendintų numatytus evakuacijos veiksmus realioje situacijoje, o to nepadarius – prisiimtų atsakomybę. VPT taip pat pažymėjo, kad neįmanoma prognozuoti, kokiomis sąlygomis teks vykdyti evakuaciją, todėl neįmanoma šių sąlygų numatyti pirkimo dokumentuose. Be to, tiek evakuacijos sąlygos, tiek netesybos už evakuacijos sąlygų netinkamą vykdymą yra nustatytos vienodai visiems tiekėjams. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kaip šios sąlygos pažeidžia būtent jos teises ir keičia ieškovės konkuravimo galimybę, ieškovės reikalavimai yra techninio pobūdžio ir nepagrįsti.

23.       Dėl pirkimo sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 19.12 papunkčių, reglamentuojančių sutarties nutraukimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva ir vežėjui taikytinos atsakomybės (baudos, išlaidų, nuostolių apmokėjimo), teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos turi diskreciją rengti pirkimo sutartis ir jose nustatyti konkrečius reikalavimus, dėl to reikalavimai pirkimo sutartims (kiek jie neatsispindi sutarties projekte) turi būti ne tik suderinti su VPT nuostatomis, bet jiems taip pat, kaip ir pirkimo dokumentams bendrąja prasme, taikomi ir kiti tinkamumo kriterijai: reikalavimų tikslingumas, proporcingumas, reikalavimų atitiktis aktualių kitų specialiųjų teisės aktų nuostatoms. VPT išvados duomenimis perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sąlygos turi ne tik neprieštarauti VPĮ reguliavimui ir kitoms teisės normoms, bet taip pat negali būti pernelyg griežtos tiekėjams. Sutarties projekte nustačius teisėtus, tačiau pernelyg griežtus, nepalankius tiekėjams reikalavimus (pavyzdžiui, dideles baudas, pernelyg didelės vertės sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus ir kitas sąlygas), yra didelė tikimybė, kad tiekėjai nesiryš dalyvauti pirkime ir teikti konkurencingą pasiūlymą. Teismo vertinimu, itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę nutraukti pirkimo sutartį, sąrašas, tiek ir baudinio pobūdžio ieškovei taikomos netesybos, atsakovei pasinaudojus vienašalio sutarties nutraukimo teise, yra nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir dėl to nesąžiningai ribojančios tiekėjų konkurenciją pirkime, todėl naikinamos.

24.       Dėl pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčių, reglamentuojančių teisės aktų ir Vyriausybės pozicijos pasikeitimą dėl vežėjo naudojamų transporto priemonių (jų dalių) atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams ir (ar) prieštaravimo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms privalomoms tarptautinėms sankcijoms bei atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, jei Vyriausybė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka priima sprendimą, patvirtinantį, jog sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, esant imperatyvui užtikrinti, jog nebūtų sudaromi ir vykdomi sandoriai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, privalo sutarties sąlygose nustatyti, jog sutartis nutraukiama, jei jos vykdymo metu paaiškėtų aplinkybės, jog jos vykdymas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčiuose nustatytos sąlygos nėra siurprizinės, neproporcingos, bet kylančios iš įstatyme nustatytos teisės bei pareigos užtikrinti, kad viešieji resursai nebūtų naudojami taip, jog jais būtų įsigyjamos prekės ar paslaugos, kurios pačios arba jų tiekėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Šios nuostatos taikomos visiems tiekėjams, todėl konkurencija nėra ribojama. Perkančiajai organizacijai suteikta diskrecija nustatyti pirkimo sąlygas ir sutarties vykdymo tvarką, tačiau laikantis reikalavimo, kad nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Perkančioji organizacija yra įvertinusi, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įvertins ir tas rizikas, įskaitant ir susijusias su finansiniais praradimais, jei sutarties vykdymo metu pasirinkta transporto priemonė, jos dalys, gamintojas ar priežiūros paslaugas teikiantis subjektas taptų neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

25.       Teismas nurodė, kad atsakovė pagrindė, jog pirkimo sąlygose yra numatytas pasirengimo paslaugų teikimui laikotarpis, kuris yra ne trumpesnis nei 455 dienos, kuris iš esmės yra skirtas transporto priemonių užsakymui bei parengimui naudoti. Tiekėjas neteikia užsakymų transporto priemonėms iki bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Siekiant valdyti rizikas, jas minimalizuoti, perkančioji organizacija pirkimo sutarties 19.3 papunktyje nustatė, kad yra suteikiamas 12 mėnesių laikotarpis pakeisti netinkamą transporto priemonę, jos gamintoją ar paslaugas teikiantį subjektą kitu, kuris atitiktų nacionalinio saugumo interesus ir nekeltų rizikų. Teismas priėjo išvadą, kad pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčių nuostatos yra teisėtos, atitinka teisės aktų reikalavimus, galioja vienodai visiems tiekėjams ir niekaip nepažeidžia sąžiningos tiekėjų konkurencijos.

26.       Dėl pirkimo sutarties 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčių, pirkimo sutarties 19.7.1.2 papunkčio, reglamentuojančio vežėjo pakeitimą kitu dėl įsipareigojimų nevykdymo ir netesybų taikymą, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad jau pirkimo procedūrų vykdymo metu yra akivaizdu, jog bauda bus taikoma visais atvejais sugedus transporto priemonei, kadangi fiziškai neįmanoma per 20 minučių į gedimo vietą iš transporto depo atvykti kitai transporto priemonei. Pirkimo sutartimi yra automatiškai užprogramuotas baudų taikymas kiekvieną kartą sugedus autobusui, nors tai 10 metų paslaugų teikimo laikotarpiu yra neišvengiama. Tiekėjo atžvilgiu neturėtų būti taikomos netesybos tuo atveju, jei paslaugos netinkamai buvo teikiamos dėl pakeistų maršrutų, transporto priemonę sustabdžius specialiosioms tarnyboms, dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių (kliūtys ant kelio ir pan.) susidarius aplinkybėms, kai vairuotojas privalėjo padaryti poilsio pertrauką ir pan. Atsakovės nenurodė ir nepaaiškino, kokių galimai patirtinų nuostolių atlyginimui skirtos pirkimo sutarties 8 priede nurodytos baudinio pobūdžio netesybos už subjektyvaus pobūdžio mažareikšmius pirkimo sutarties vykdymo nuokrypius.

27.       Teismas pažymėjo, kad pirkimo sutarties 8 priedo 13 punkte nedviprasmiškai numatyta, jog už bet kokį nuokrypį nuo pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų bus taikoma 50 Eur bauda. Tai reiškia, kad už bet kokį nukrypimą nuo sutarties sąlygų, neinformavus apie už sutarties vykdymą atsakingo asmens, tiekėjams bus taikomos netesybos, nors realios žalos dėl to atsakovė nepatirs. Netesybų paskirtis yra atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius, todėl ieškovė pagrindė, kad pirkimo sutarties 8 priede nurodytais mažareikšmiais pirkimo sutarties vykdymo nuokrypiais, kurių vertinimas yra subjektyvus, atsakovė nepatirs nuostolių, o baudinio pobūdžio netesybos numatytos taikant subjektyvaus pobūdžio vertinimą. Visos atsakovės planuojamos taikyti baudos turėtų būti nurodytos pirkimo sutarties 8 priede, o ne dalį jų nurodant minėtame pirkimo sutarties priede, kitą dalį – pirkimo sutarties 13.3.2.4 papunktyje.

28.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę ieškovės atžvilgiu taikyti netesybas, sąrašas, tiek ir baudinio pobūdžio ieškovei taikomos netesybos yra nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei ir jos veiklą finansuojančioms finansų įstaigoms įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir dėl to nesąžiningai ribojančios tiekėjų konkurenciją pirkime. Pirkimo sutartis galėtų būti nutraukta tik iš esmės pažeidus pirkimo sutartį dėl to tolesnis pirkimo sutarties vykdymas taptu neįmanomu, o ne atlikus subjektyvų vertinimą ir apskaičiavus tam tikrą kiekį mažareikšmių nukrypimų nuo pirkimo sutarties vykdymo, kurie gali būti neišvengiami. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažino neteisėtomis pirkimo sutarties 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio nuostatas.

29.       Dėl pirkimo sąlygų 43.1 papunkčio, pirkimo sutarties 3.2.1, 15.1.2, 19.12.1, 19.6, 19.8 papunkčių, reglamentuojančių užsienio tiekėjams keliamus reikalavimus, teismas pritarė VPT išvadai, kad šios ginčo sąlygos pakankamai aiškios tam, jog būtų galima suprasti, kad transporto veiklos licenciją, išduotą Lietuvos transporto saugos administracijos, turi turėti būtent vežėjas, kuris ir vykdys keleivių vežimą.

30.       Dėl pirkimo sutarties 2.10, 2.11 papunkčių, reglamentuojančių įgaliotos įstaigos teisę laikinai visą ar dalį vežėjo per 3 mėnesius neįvykdytos ir nepateisintos reisų ridos perduoti vykdyti pasirinktam pakaitiniam vežėjui, atitinkamai pakoreguojant vežėjo tvarkaraščius ir pritaikant juos prie vežėjo faktiškai galimos įvykdyti reisų ridos, teismas sutiko su ieškovės argumentais, paremtais ieškovės pateikta specialistų išvada, kad ginčijamos nuostatos palieka atsakovei teisę savarankiškai ir vienašališkai priimti sprendimus dėl paslaugų dalies perdavimo pakaitiniams vežėjams atsakovės vienašališkai nustatytam terminui. Atitinkamai dėl ginčijamų sąlygų neapibrėžtumo ieškovė negali įvertinti šios rizikos ir parengti bei pateikti pasiūlymo pirkime. Teismo vertinimu, ginčijamomis pirkimo sutarties sąlygomis suteikiamos itin plačios teisės atsakovei iš esmės atsisakyti dalies paslaugų kiekio, jį perduodant kitam savarankiškai pasirinktam paslaugų tiekėjui, nenustačius objektyvių kriterijų kokioms aplinkybėms esant šis paslaugų kiekis bus perduodamas kitam tiekėjui, nenustatant kriterijų ir reikalavimų, kada jis vėl bus grąžinamas tiekėjui, kurio paslaugų apimtys buvo sumažintos.

31.       Dėl pirkimo sutarties 16.6.3 papunkčio, nepriskiriančio COVID-19 ligos ir su ja susijusių aplinkybių prie nenugalimos jėgos, teismas pritarė VPT išvadai, jog ginčo nuostata yra pakankamai aiški, vienoda visiems tiekėjams, nėra netikslinga, neproporcinga ar kitu būdu įtakojanti tiekėjų konkurenciją.

32.       Dėl pirkimo sutarties 3 priedo 1.5.6 papunkčio, reglamentuojančio vežėjo pareigą per 3 darbo dienas suderinti nustatytų pažeidimų skaičių įgaliotos įstaigos informacinėje sistemoje (nepakomentuoti ar peržiūrėti vežėjo pažeidimai, laikomi kaip trauktini į bendrą pažeidimų ataskaitą), teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad ginčo nuostata yra aiški ir vienoda visiems tiekėjams. Įprastai praktikoje pažeidimai yra komentuojami ir peržiūrimi įvykus pažeidimui mėnesio eigoje, o pasibaigus einamajam mėnesiui per 3 darbo dienas yra suderinama tik bendra pažeidimų ataskaita, todėl toks terminas yra proporcingas ir pakankamas.

33.       Dėl pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 papunkčio, pagal kurį šalis prisiima atsakomybę už bet kokių tiesioginių nuostolių atlyginimą kitai šaliai, jei šie nuostoliai kitai šaliai kilo dėl kaltos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, o šalies kaltė preziumuojama, teismas pritarė VPT išvadai, jog ieškovės nurodoma ginčo nuostata nepažeidžia ieškovės interesų, yra vienoda visiems tiekėjams, be to atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

34.       Dėl pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunkčio (4.2 papunkčio), reglamentuojančio elektros energijos perskaičiavimą (indeksavimą), teismas pritarė ieškovės argumentams, kad ginčo nuostatos turėtų būti pakoreguotos numatant, jog indeksavimui bus naudojami ne vidutinės mėnesio kainos duomenys, o vidutinės trijų mėnesių kainos duomenys.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

35.       Apeliaciniame skunde ieškovė Lenkijos Respublikos bendrovė „Mobilis Sp. z. o. o“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčius neteisėtais ir priimti naują sprendimą – pripažinti pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčius neteisėtais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

36.1.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčiais tiekėjui perkeliama absoliuti ir neprognozuojama teisės aktų ir Vyriausybės pozicijos pasikeitimo rizika, kuri prieštarauja VPĮ principams ir neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Dėl ginčijamų sutarties sąlygų ne tik pati ieškovė negali įvertinti prisiimamų rizikų apimties, pobūdžio, atsiradimo tikimybės, tačiau ir ieškovės veiklą finansuojančios finansų įstaigos negali to įvertinti ir dėl to atsisako finansuoti ieškovės veiklą, vykdant pirkimo sutartį. Be to, minėtos nuostatos įtvirtina griežtesnį reguliavimą už įstatymuose nustatytus įpareigojimus tiekėjams ir apriboja bet kokią galimybę individualiai vertinti situacijos aplinkybes ar remtis įstatymų leidėjo nustatytais apsaugos mechanizmais. Ginčijamos nuostatos turėtų būti koreguotos, numatant, kad teisės aktų pasikeitimų riziką prisiima atsakovės, numatant kompensacijos ieškovei mechanizmą tuo atveju, jei dėl pasikeitusių teisės aktų reikia modifikuoti naudojamus autobusus ar įsigyti kitus autobusus ar dėl pasikeitusio Vyriausybės požiūrio yra nutraukiama pirkimo sutartis. Taip būtų įtvirtintas sąžiningas ir subalansuotas rizikos pasidalijimas bei kompensavimo mechanizmas tiekėjui.

36.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad tiekėjai, priešingai nei atsakovės, neturi jokių objektyvių galimybių valdyti teisės aktų ar Vyriausybės nuomonės pasikeitimo rizikos, dalyvauti šių teisės aktų svarstymuose, teikti pasiūlymus ar apskritai prognozuoti šios rizikos tikimybės. Tuo tarpu pirkimo sutartyje numatoma, kad nepriklausomai nuo pasikeitimų masto ar priežasties, jų pasekmes tiek technologiškai, tiek finansiškai privalės absorbuoti būtent tiekėjas, net jei pokyčiai įvyks jo nekontroliuojamomis aplinkybėmis. Net ir aktualaus teisinio reguliavimo žinojimas, t. y. žinojimas, kokios valstybės ar gamintojai šiuo metu gali kelti riziką nacionaliniam saugumui, neleidžia tiekėjui numatyti ar prognozuoti jų statuso pokyčių ateityje, nes tarptautinė situacija kinta staiga ir nenuspėjamai.

36.3.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai sutapatino su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusių reikalavimų taikymo privalomumą ir su šio teisinio reguliavimo pasikeitimu susijusių rizikų perkėlimą tiekėjui. Ieškovė neneigė pareigos pritaikyti savo veiklą ir priemones pagal pasikeitusį nacionalinį reguliavimą dėl nacionalinio saugumo aspektų, tačiau būtent užsakovas turi pareigą užtikrinti nacionalinio saugumo reguliavimo laikymąsi. Aplinkybė, kad pirkimo sąlygose yra numatytas pasirengimo paslaugų teikimui laikotarpis, taip pat 12 mėnesių laikotarpis pakeisti netinkamą transporto priemonę, jos gamintoją ar paslaugas teikiantį subjektą kitu, niekaip nepakeičia tiekėjo patirtinos neapibrėžtos ir neproporcingos rizikos vykdant pirkimą, pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl nacionalinio saugumo. Kita vertus, ginčijamos nuostatos įpareigoja tiekėją pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę viso pirkimo sutarties galiojimo metu, o ne tik pasirengimo laikotarpiu. Taigi, ieškovei neproporcingai perkelta finansinė rizika gali išlikti ir po minėto laikotarpio, nes pirkimo sutartis nenumato jokio apsaugos mechanizmo. Aplinkybė, kad ginčijamos nuostatos taikomos visiems tiekėjams, savaime nepatvirtina ginčijamų nuostatų teisėtumo ir adekvatumo.

36.4.                      Ginčijamų pirkimo sutarties nuostatų prieštaravimą VPĮ principams dėl neproporcingos ir neadekvačios tiekėjui perkeliamos rizikos taip pat patvirtina tai, kad VPĮ 45 straipsnio 21 dalis, kurios pagrindu pagal pirkimo sutarties 19.3 papunktį ieškovė turėtų pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę, yra viena dažniausiai keičiamų nuostatų viešųjų pirkimų teisės srityje ir sutarties vykdymo laikotarpiu vidutiniškai turėtų pasikeisti 10 kartų. Dažnas teisės aktų keitimas rodo labai jautrų ir greitai kintantį teisinį reguliavimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo geopolitinės situacijos, tarptautinių sankcijų politikos ir Vyriausybės pozicijų, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Tokios nepastovios, nuolat kintančios ir objektyviai neišmatuojamos rizikos sąlygomis neįmanoma nei pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymo kainos, nei užsitikrinti finansinių išteklių iš finansų įstaigų.

37.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

37.1.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl pirkimo sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčių pripažinimo neteisėtais. VPT išvadoje taip pat nurodyta, kad minėtos sąlygos galioja vienodai visiems tiekėjams, nepažeidžia sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Teisės aktų ir Vyriausybės pozicijos pasikeitimo rizika visu pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu nesuponuoja ginčijamų sąlygų neteisėtumo, be to, ieškovė neįrodė, jog minėtų sąlygų nustatymas užkerta galimybę ieškovei pateikti pasiūlymą pirkime.

37.2.                      Ginčijamos sąlygos buvo parengtos, į jas perkeliant į VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pagal kurį viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukta, jei paaiškėjo VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 21 dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės. Ginčijamose sąlygose numatytas ne kategoriškas ir automatinis sutarties nutraukimas, o nurodant, kad net ir nustačius aplinkybes, kurios lemia, jog pasiūlyta transporto priemonė, sudėtinės dalys, jos gamintojas ar priežiūros paslaugas teikiantis subjektas sutarties vykdymo metu neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tolimesnis sutarties vykdymas galimas, tačiau transporto priemones, jų sudėtines dalis, remonto ar priežiūros paslaugas teikiančius subjektus pakeičiant kitais, kurie atitinka nacionalinio saugumo interesus, tam suteikiamas 12 mėnesių terminas, jeigu rekomendacijoje, teikiamoje pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas, nenustatomas kitoks terminas, ir tik išimtinais atvejais, kai neįmanoma ištaisyti situacijos, taikant rekomendacijas pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktą, sutartis nutraukiama.

37.3.                      Tiekėjo ir sandorio su juo atitikties nacionalinio saugumo interesams perkančioji organizacija iš esmės nevertina, nes tai yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos kompetencija. Taigi, pagrįstai nurodė, kad esant imperatyvui užtikrinti, jog nebūtų sudaromi ir vykdomi sandoriai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, perkančiosios organizacijos privalo sutarties sąlygose nustatyti, kad sutartis nutraukiama, jei jos vykdymo metu paaiškėtų aplinkybės, jog jos vykdymas prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, t. y. tokios sąlygos tiekėjui nėra siurprizinės.

37.4.                      Ieškovė klaidina teismą dėl VPĮ 45 straipsnio 21 dalies dažnos kaitos įtakos pirkimo vykdymui, nes minėtoje normoje pateikta blanketinė nuoroda į VPĮ 92 straipsnio 15 dalį niekada nesikeitė. VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje nustatyta pareiga Vyriausybei patvirtinti valstybių ar teritorijų sąrašą, iš kurių subjektai negali tiekti prekių ir paslaugų, jei jos yra susijusios su nacionalinio saugumo interesais. Šių teritorijų sąrašas buvo patvirtintas Vyriausybės 2022 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 280 ir iš esmės taip pat niekada nebuvo keičiamas, išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimą, kiek tai susiję su Kinijos teritorijomis, kurioms netaikomas draudimas. Taigi, ieškovės argumentai dėl jai neva perkeliamos teisės aktų ir Vyriausybės pozicijos pasikeitimo rizikos yra nepagrįsti.

37.5.                      Ieškovės argumentai dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo yra prieštaringi, nes ieškovė pripažįsta, kad nekvestionuoja atitikties nacionalinio saugumo interesams reikalavimo, o tik už dėl šio reikalavimo vykdymui patiriamų kaštų padengimą atsakingą subjektą, t. y. siekia, jog būtų nustatytas papildomų kaštų padengimo mechanizmas perkančiųjų organizacijų sąskaita. Toks ieškovės siekis yra nepagrįstas, nes bet kuris tiekėjas privalo savarankiškai apsispręsti, su kuo sudaryti transporto priemonių įsigijimo sutartis, kokią įrangą į jas montuoti, kokie subjektai yra pasitelkiami šias transporto priemones aptarnauti ar prižiūrėti. Taigi, atsakovės neprivalo finansuoti ieškovės išlaidas dėl jos pačios pasirinktų gamintojų rizikų, susijusių su nacionaliniu saugumu.

38.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

38.1.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė iš viso neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas, t. y. ieškovė neįrodė, jog ginčijamos pirkimo sąlygos kokiu nors būdu pažeidžia konkrečius ieškovės interesus.

38.2.                      Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamos pirkimo sąlygos pagrįstai pripažintos teisėtomis, nes jos nepažeidžia tiekėjų konkurencijos ir galimybės teikti pasiūlymus pirkime. Ieškovė nepagrindė įrodymais, kad ginčijamos sąlygos užkerta galimybę pateikti pasiūlymą ir gauti finansavimą.

38.3.                      Ginčijamos sąlygos pirkime įvirtintos, atsižvelgiant į imperatyvias VPĮ nuostatas dėl nacionalinio saugumo reikalavimų ir minėtos VPĮ nuostatos, priešingai nei nurodė ieškovė, yra stabilios ir prognozuojamos. Atsakovės negali daryti įtakos nei teisėkūros procesams, nei konkretaus tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo įvertinimui, nei priemonėms, kurias tiekėjas pasirinks pirkimo sutarties vykdymui, todėl nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo teisės aktų pasikeitimo riziką priskirti atsakovėms. Kiekvienas tiekėjas, kuris dalyvauja pirkime, siekia vystyti komercinę veiklą ir gauti finansinę naudą, teikiant vežimo paslaugas Vilniaus mieste, todėl būtent tokiam subjektui tenka ieškovės ginčijama rizika. Tai, ar transporto priemonės, kuriomis tiekėjas teikia vežimo paslaugas, atitinka nacionalinio saugumo interesų reikalavimus, priklauso išimtinai nuo tiekėjo, kuris, teikdamas pirkimu perkamas vežimo paslaugas, yra nekontroliuojamas perkančiosios organizacijos.

38.4.                      Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamos pirkimo sąlygos užtikrina pirkimo sutarties šalių pusiausvyrą ir galimybę valdyti sutarties vykdymo rizikas bei jas minimalizuoti, nes sąlygose nustatytas nacionalinio saugumo neatitinkančių transporto priemonių pakeitimo mechanizmas, t. y. tiekėjui suteikiamas 12 mėnesių laikotarpis pakeisti netinkamą transporto priemonę, jos gamintoją kitu, kuris atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Taigi, pirkimo sąlygos leidžia tiekėjui iš anksto pasiruošti būsimiems pokyčiams ir užtikrinti nepertraukiamą vežimo paslaugų teikimą.

38.5.                      Ieškovė netinkamai vertina pirminę sandorio patikrą ir reikalavimus įrangai ar jos sudėtinėms dalims. Prieš sudarant sandorį bus vykdoma patikra, ar transporto priemonės ir jų atsarginės dalys atitinka nacionalinio saugumo interesus, t. y. ieškovė apie siūlomų transporto priemonių tinkamumą žinos iš anksto. Jei pirkimo sutarties vykdymo metu bus keičiami reikalavimai, susiję su nacionalinio saugumo interesų apsauga, tai nereiškia, kad prieš tai saugiomis laikytos transporto priemonės ar jų atsarginės dalys automatiškai taps nesaugiomis, nes yra užtikrintas pereinamasis laikotarpis.

39.       Apeliaciniame skunde atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo dalį dėl techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktų, pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio pripažinimo neteisėtomis ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį.

40.       Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

40.1.                      Teismas nepasisakė dėl kiekvienos ieškovės skundžiamos techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktų, pirkimo sutarties 2.5, 2.13 papunkčių nuostatos ir dėl jų neteisėtumo padarė tik bendro pobūdžio išvadas, nesusiejant jų su konkrečių sąlygų turiniu. Teismas išvadą apie ieškovės negalėjimą įvertinti paslaugų apimties ir pasiūlyti paslaugos įkainio padarė remdamasis tik ieškovės užsakymu parengta nepagrįsta specialistų išvada, dėl kurios atsakovėms net nebuvo sudarytos sąlygos pasisakyti. Minėta specialistų išvada buvo pateikta pavėluotai, t. y. po dubliko priėmimo, todėl teismas turėjo iš viso ją atsisakyti priimti. Nepaisant to, teismas išimtinai suteikė prioritetą ieškovės pateiktai specialistų išvadai, o dėl kitų byloje esančių įrodymų nepasisakė.

40.2.                      Teismas nepagrįstai laikė pirkimo objektą neapibrėžtu, nors pirkimo objektas yra apibrėžtas, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, atsakovių poreikius, numatomų sudaryti pirkimo sutarčių terminus bei specifiką, t. y. nurodyta planuojama bendra metinė 20 maršrutų rida bei konkretūs galimi ridos padidinimai / sumažinimai (techninės specifikacijos 5 punktas), pateikta informacija apie viešojo transporto maršrutus (techninės specifikacijos 1 lentelė), nurodyti reikalavimai transporto priemonėms (techninės specifikacijos II ir III dalys), pateikti preliminarūs viešojo transporto maršrutų eismo tvarkaraščiai (techninės specifikacijos 1 priedas), pateikti reikalavimai teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir kokybei (techninės specifikacijos 2 priedas), nurodyti elektroninio bilieto sistemos ir susijusios įrangos aprašymai ir reikalavimai (techninės specifikacijos 3 priedas) ir t. t. Pirkimo sutarties 2.5 papunktyje nurodyti aiškūs paslaugų apimties keitimo (didinimo ir mažinimo) principai, numatant, kad rida be atskiro suderinimo su vežėju gali būti didinama bendrai iki 30 proc., skaičiuojant nuo sutarties 2.2 papunktyje nurodytos planuojamos bendros metinės ridos (kilometrais). Toks didinimas galimas tik 5 kalendoriniams metams nuo paslaugų teikimo pradžios. Jei perkančioji organizacija norėtų padidinti ridą šeštaisiais ir vėlesniais kalendoriniais metais, ji turi gauti vežėjo sutikimą. Pirkimo sutarties 2.5.2 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jei dėl padidintos aptarnaujamų maršrutų ridos bus reikalinga pasirūpinti papildomomis transporto priemonėmis, perkančioji organizacija įsipareigoja (išskyrus Sutarties 2.5.2 papunktyje nustatytus atvejus), aptarnavimą vežėjui (tiekėjui) užtikrinti nuo padidintos ridos aptarnavimo pradžios momento visam likusiam viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laikotarpiui ir šiuo laikotarpiu padidinta rida, kurios vykdymui pagal Sutarties 2.8 papunktį vežėjui buvo reikalinga apsirūpinti papildomomis transporto priemonėmis, nemažinama. Sutarties 2.5.3 papunktyje nustatyti atvejai, kuriais paslaugų apimtis gali būti keičiama tik su vežėjo (tiekėjo) sutikimu. Pirkimo sąlygose nustatyta paslaugų apimtis ir atsiskaitymo už jas tvarka atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintą Kainodaros taisyklių nustatymo metodiką (toliau – Kainodaros taisyklės), kuri yra privaloma pagal VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punkto, fiksuoto įkainio ir sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo kainodaros nuostatas. Šiuo metu galiojančiose analogiškose keleivių vežimo sutartyse numatytas toks pats ridos kitimo rėžis sutarties vykdymo metu (t. y. ridos kitimo galimybė + 30 procentų / - 15 procentų), tačiau nė vienam iš šiuo metu paslaugas teikiančių vežėjų tokios sąlygos nesutrukdė nei pateikti pasiūlymą pirkime, nei tinkamai vykdyti sutartį.

40.3.                      Teismas, pritardamas ieškovės argumentams, nemotyvuotai nurodė, kad atsakovės neturi realaus poreikio turėti tokią didelę laisvę pirkimo sutarties vykdymo metu keisti paslaugų kiekį, pobūdį, bei turėjo galimybę tiksliai apibrėžti pirkimo objektą, nurodyti paslaugų teikimui reikalingų autobusų skaičių, tipą, parametrus. Atsakovės poreikį didinti / mažinti ridą grindė tuo, kad ilgame paslaugų teikimo pagal Sutartį (10 metų) laikotarpyje dėl miesto teritorijos plėtros ir gyventojų skaičiaus augimo (ar mažėjimo) tam tikruose miesto rajonuose bus reikalingos papildomos paslaugos miestiečiams arba tam tikruose maršrutuose tas poreikis gali sumažėti. Siekiant patenkinti besikeičiančius miesto gyventojų ir svečių poreikius viešojo transporto paslaugai ir užtikrinti paslaugos kokybę, įgaliotai įstaigai, kaip vežimų organizatoriui, reikalingas lankstumas planuojant, organizuojant ir įgyvendinant maršrutus ir maršrutų pakeitimus, tačiau šis lankstumas nėra neribotas, jis apibrėžtas techninės specifikacijos ir pirkimo sutarties nuostatose.

40.4.                      Neteisėtu pripažintame ginčijamame pirkimo sutarties 2.13 papunktyje nurodytas automatinis paslaugų teikimo termino pratęsimas iš karto visam 3 metų laikotarpiui, jei vežėjas ar savivaldybė nėra padarę sutarties esminio pažeidimo, nevykdo sutarties su sutarties 15.2 papunktyje nurodytais nuolatiniais trūkumais ir vežėjas ar savivaldybė neinformuota apie sutarties nutraukimą bet kuriuo iš šių pagrindų. Minėta sąlyga, numatanti automatinį pratęsimą iš karto visam 3 metų laikotarpiui, apsaugo vežėją nuo to, kad, vežėjui tinkamai vykdant sutartį, paslaugų teikimo terminas nebus pratęstas dėl subjektyvių priežasčių. Taigi, sutartyje numatytas paslaugų teikimo terminas neprasitęsia, jei yra padarytas esminis sutarties pažeidimas ir (ar) sutartis vykdoma su nuolatiniais trūkumais ir šaliai pranešta apie sutarties nutraukimą, nes šalis, kurios iniciatyva nutraukiama sutartis, nebesuinteresuota tęsti paslaugų teikimo. Tik minėtu vieninteliu atveju paslaugų teikimo terminas automatiškai neprasitęstų, todėl šios sąlygos tikrai negalima laikyti vežėjo rizikos padidėjimu, nes dėl esminių sutarties pažeidimų ar vykdymo trūkumų sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo paslaugų teikimo metu, t. y. sutarties nutraukimas nėra priklausomas nuo paslaugų teikimo termino pratęsimo momento.

40.5.                      Teismas nepagrįstai neteisėta pripažino pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio nuostatą, kurioje nurodyta, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti: sutarties vykdymui būtina turėti arba gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas M?CE ir M?CG klasės transporto priemones. Pagal VPĮ 57 straipsnio 7 dalies 10 punktą ir Metodikos 24 punktą nebūtina konkrečiai aprašyti paslaugų teikimui būtinus įrankius, įrenginius ar technines priemones, tikslų transporto priemonių skaičių, pakanka nurodyti siekiamą rezultatą ir leisti tiekėjui pasirinkti tokias priemones, kurios yra būtinos sėkmingam ir teisėtam sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į tai, techninės specifikacijos 4 priede yra nurodytos būtinos techninės charakteristikos, kurias tiekėjo naudojamos transporto priemonės turės atitikti. Nagrinėjamu atveju atsakovės įvertino, kiek mažiausiai reikės transporto priemonių ir tą nurodė pirkimo dokumentuose. Visgi teismas neįvertino, kad ginčo pirkimu siekiama įsigyti ne autobusus, o keleivių vežimo paslaugą, todėl siekiant nesukurti nepagrįstų konkurencijos ribojimų pirkime yra paliekama tam tikra laisvė pačiam tiekėjui organizuoti paslaugų teikimą. Norėdamas teikti keleivių vežimo paslaugas, tiekėjas turės turėti reikiamą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius ir priemones, įskaitant atitinkamas transporto priemones, todėl techninės specifikacijos I dalies 5 punkte yra nustatyta teiktinų paslaugų apimtis, t. y. planuojama bendra metinė rida kilometrais. Taigi, tiekėjai, siekdami dalyvauti pirkime, turi įvertinti būtent 1 kilometro paslaugų teikimo įkainį, o techninės specifikacijos I dalies 3 punkte nurodytas minimalus transporto priemonių kiekis, kuris, atsakovių vertinimu, yra reikalingas sutarčių vykdymui. Aplinkybė, kad skirtingi tiekėjai galės pasirinkti ir naudoti skirtingus autobusus ir turės galimybę savarankiškai organizuoti darbą, užtikrina viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir taip nesudaromos išskirtinės sąlygos tam tikriems tiekėjams, užtikrinama didesnė konkurencija.

40.6.                      Teismo sprendimas yra prieštaringas. Nors teismui kilo abejonių dėl pirkimo sutarties 2.8.3 papunkčio teisėtumo, tačiau teismas nepagrįstai nusprendė pripažinti neteisėtu visą pirkimo sutarties 2.8 papunktį, reglamentuojantį papildomų transporto priemonių poreikį papildomai ridai. Pirkimo sutarties 2.8.3 papunktyje nurodyta, kad galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio priima ne motyvuotą siūlymą pateikianti įgaliotoji įstaiga, o vežėjas. Atitinkamai pirkimo sutarties 2.8.4 papunktyje nurodyta, kad vežėjas prisiima atsakomybę dėl atlikto vertinimo ir priimto sprendimo. Be to, pagal pirkimo sutarties 2.8.1 ir 2.8.2 papunkčius vežėjas privalo įvertinti papildomų transporto priemonių poreikį, o įgaliota įstaiga arba patvirtina vežėjo vertinimą, arba pateikia motyvuotą siūlymą persvarstyti vertinimą. Taigi, teismas kompleksiškai neįvertino minėtų nuostatų ir nepagrįstai nurodė, kad turi būti numatyta, jog paslaugų kiekio pakeitimas gali būti atliekamas šalių susitarimu, tiekėjui turint teisę vienašališkai nuspręsti, ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones.

40.7.                      Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino neteisėtomis pirkimo sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 19.12.1 papunkčių nuostatas, reglamentuojančias sutarties pažeidimus (esminius, sutarties vykdymo nuolatinius trūkumus) ir vežėjui taikytiną atsakomybę (netesybas, nuostolių atlyginimą) bei neatsižvelgė, kad ieškovė, ginčydama sutarties 13.3.7, 13.38 papunkčius, nesutiko tik su baudos, kuri taikoma nutraukus pirkimo sutartį dėl vežėjo kaltės dėl esminių sutarties pažeidimų (sutarties 15.1 papunktis), dydžiu, o argumentų dėl 15.2 papunkčio (nuolatiniai sutarties vykdymo trūkumai) nenurodė. Be to, teismas neteisėta pripažino visą 13.3.7 papunktį, nors jame nustatytas ne tik ieškovės kvestionuotas baudos dydis, bet ir papildomų nuostolių, kurių nepadengia sutarties įvykdymo užtikrinimas, atlyginimo tvarka, mokėtinų nuostolių ribiniai dydžiai, kurių ieškovė neginčijo. Analogiška situacija yra ir su neteisėtais visa apimtimi pripažintais pirkimo sutarties 15.1 ir 15.2 papunkčiais, nors ieškovė ginčijo tik 15.1.13, 15.1.6 papunkčius, o dėl 15.2 papunktyje nurodytų 5 skirtingų nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų nei ieškovė, nei teismas iš viso nepasisakė. 

40.8.                      Teismas neatsižvelgė, kad pirkimo objektas yra didelis tiek verte, tiek svarba miestui, todėl pasirinkti baudų dydžiai ir sutarties nutraukimo pagrindai yra svarbūs nutraukiant netinkamai vykdomą sutartį, kompensuojant patiriamą žalą, siekiant vežėjų motyvacijos tinkamai vykdyti sutartį. Pirkimo sutarties 13.3.7 papunktyje numatytas baudos dydis būtent ir užtikrina būsimosios sutarties pažeidimų prevenciją ir yra objektyviai pagrįstas, nes, nutraukus sutartį, kiltų ilgalaikiai itin žalingi padariniai visiems Vilniaus viešojo transporto sistemos dalyviams, be to, nepertraukiamas ir efektyvus viešojo transporto paslaugų teikimas yra viešasis interesas. Sutartyje numatytas baudos dydis realiai kompensuotų tik minimalius dėl sutarties nutraukimo kilsiančius nuostolius, o ieškovė neįrodė, kad baudos dydis yra neproporcingas. Atsakovių skaičiavimais, jeigu dėl I pirkimo objekto dalies reikalaujamas sutarties įvykdymo užtikrinimas sudarytų 1 620 000 Eur, tai šią sumą atitinkančio baudos dydžio pakaktų kompensuoti perkančiosios organizacijos finansinius nuostolius tik 76 dienoms. Nutraukus sutartį, tektų įsigyti keleivių vežimo paslaugą iš kito tiekėjo, o pirkimo procedūroms ir naujo tiekėjo pasirengimui paslaugų teikimui pagal naują sutartį reikėtų daugiau nei 76 dienų, todėl akivaizdu, kad sutarties 13.3.7 papunktyje numatytos baudos dydis yra pagrįstas ir atlygintų po sutarties nutraukimo perkančiųjų organizacijų patiriamus minimalius finansinius nuostolius, kaip ir nurodyta pirkimo sutarties 13.3.8 papunktyje.

40.9.                      Neteisėtomis nepagrįstai pripažintos pirkimo sąlygų 15.1, 15.2 papunkčiai, kurie užtikrina, kad atsakovės turėtų veiksmingas priemones reaguoti į pirkimo sutarties nevykdymo atvejus ir sistemingus pirkimo sutarties pažeidimus. Pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos turi teisę savo nuožiūra pasirinkti ir pirkimo sutartyje nustatyti pirkimo sutarties nutraukimo atvejus. Nagrinėjamu atveju sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai nėra mažareikšmiai, neįprasti ar unikalūs, o priešingai – yra būtini, siekiant užtikrinti tinkamą būsimos sutarties vykdymą.

40.10.                      Teismas nemotyvuotai neteisėtai pripažino pirkimo sutarties 19.12.1 papunktį, kuriame yra pateikta bendro pobūdžio nuostata dėl savivaldybės teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė jokių minėtos nuostatos neteisėtumo pagrindų. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su tam tikro pažeidimo kvalifikavimu kaip esminio ar už esminį pažeidimą taikomomis sankcijomis, nesudarė pagrindo pripažinti neteisėtą perkančiosios organizacijos teisę nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

40.11.                      Teismas nemotyvuodamas ir nevertindamas individualizuotai neteisėtomis pripažino pirkimo sutarties 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio nuostatas, reglamentuojančias sutarties vykdymo su nuolatiniais trūkumais atvejį, vežėjo pakeitimo kitu atvejus dėl netinkamo sutarties vykdymo, perkančiosios organizacijos teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų. Vien tai, kad ieškovei pažeidimai atrodo mažareikšmiai, nereiškia, kad už jų padarymą negali būti taikomos netesybos, juolab atitinkamas skaičius pažeidimų rodo pajėgumų tinkamai vykdyti sutartį trūkumą. Be to, teismas išvadą, kad ieškovė įrodė, jog itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę ieškovės atžvilgiu taikyti netesybas, sąrašas, tiek ir baudinio pobūdžio ieškovei taikomos netesybos yra nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei ir jos veiklą finansuojančioms finansų įstaigoms įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir dėl to nesąžiningai ribojančios tiekėjų konkurenciją pirkime, pakartojo iš ieškovės ieškinio. Analogiškai teismas, darydamas išvadą, pakartojo ieškinio argumentus, kad pripažintina, jog pirkimo sutartis galėtų būti nutraukta tik iš esmės pažeidus pirkimo sutartį, dėl to tolesnis pirkimo sutarties vykdymas taptu neįmanomu, o ne atlikus subjektyvų vertinimą ir apskaičiavus tam tikrą kiekį mažareikšmių nukrypimų nuo pirkimo sutarties vykdymo, kurie gali būti neišvengiami. Akivaizdu, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nemotyvuotas, nes teismas padarė ne savo išvadas, o pakartojo ieškinio teiginius.

40.12.                      Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais pirkimo sutarties 2.10, 2.11 papunkčius, nes juose apibrėžta, kokiais konkrečiais atvejais atsakovė turi teisę pasitelkti pakaitinį vežėją, t. y. jeigu vežėjas 3 kalendorinius mėnesius iš eilės kiekvieną iš šių mėnesių neįvykdo daugiau nei 3 procentų visų atitinkamo mėnesio reisų, bei konkrečiai apibrėžta, kad pakaitiniam vežėjui gali būti perduoti tik tie reisai, kurių būtent vežėjas 3 mėnesius nevykdo. Ginčijamose sąlygose aiškiai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis ir kokiam laikotarpiui gali būti pasitelkiamas pakaitinis vežėjas, todėl teismo išvados apie objektyvių kriterijų ir reikalavimų dėl ridos perdavimo pakaitiniam vežėjui ir jos grąžinimo vežėjui nebuvimą yra nepagrįstos. Minėtos nuostatos į pirkimo sutartį įtrauktos, siekiant įtvirtinti saugiklius perkančiajai organizacijai tuo atveju, jeigu vežėjas daugiau nei 3 mėnesius nevykdo reisų, bei atitinkamai siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad viešojo transporto paslaugos Vilniaus mieste nenutrūktų ir keleivių susisiekimas nebūtų paralyžiuotas dėl vežėjo neveikimo. Ieškovė neįrodė, kad minėtos sąlygos prieštarautų kokioms nors teisės aktų nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, teismas neteisėtu pripažino visą 2.11 papunktį, nors jį sudaro dar 6 papunkčiai, dėl kurių teismas nenurodė jokių motyvų. Nėra aišku, kokiu būdu ginčijamos sąlygos daro įtaką ieškovės galimybei pateikti pasiūlymą pirkime, kadangi, teikdama pasiūlymą, ieškovė deklaruotų įsipareigojimą tinkamai ir laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

40.13.                      Teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisėta pripažino pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunktį, nors tokio papunkčio sutarties 13 priede nėra. Ieškovė, ginčydama minėtą papunktį, iš tiesų citavo pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 papunktį dėl vidutinės elektros energijos kainos apskaičiavimo. Minėtame papunktyje nurodytas objektyvus įkainio sudedamosios dalies perskaičiavimui taikomas nuo šalių nepriklausantis rodiklis, t. y. „Nord Pool Lietuva“ biržoje skelbiami vidutinės mėnesio elektros kainos duomenys. Teismas nedetalizavo, kodėl minėta nuostata yra neteisėta, todėl argumentas, kad energijos kaštų pasikeitimo rizika perkeliama išimtinai tiekėjui, yra nepagrįstas.

41.       Apeliaciniame skunde atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintos neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. paskelbto viešojo pirkimo „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“, CVP IS ID 1665794 – techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktų, pirkimo sutarties 2.5 skyriaus, 2.8 skyriaus, 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, pirkimo sutarties 13 priedo 10.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio sąlygas ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

42.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą ir ginti pažeistas subjektines teises, t. y. kaip ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia ieškovės konkrečius interesus parengti pasiūlymą ir dalyvauti pirkime. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos pažeidžia jos teises, todėl byla turėjo būti nutraukta. Teismas nenustatė, kad ginčijamos sąlygos užkerta galimybę ieškovei pateikti pasiūlymą pirkime ar jos galimybės yra prastesnės už konkurentų. Teismo išvados dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįstos prielaidomis ir priimtos, nevertinant įrodymų. Taigi, teismo sprendimas yra be motyvų ir priimtas, pažeidžiant įrodymų vertinimo principus, todėl naikintinas.

42.2.                      Teismas padarė ir kitų proceso teisės pažeidimų, t. y. nesuteikė galimybės atsakovėms surasti specialistus ir pasisakyti dėl ieškovės pateiktos specialistų išvados, kuria buvo grindžiamas sprendimas. Ieškovės pateikta specialistų išvada negalėjo būti priimta ir vertinama, nes yra subjektyvaus pobūdžio, vienašališka, be to, neaiški užsienio (Lenkijos Respublikos) specialistų, kurie vertino Lietuvoje vykdomo pirkimo sąlygas ir VPĮ nuostatas, kompetencija, išvada surašyta lietuvių kalba, todėl taip pat kyla abejonių dėl autorystės. Teismo padarytus pažeidimus patvirtina ir tai, kad teismas ne kartą išvadas, teisinį vertinimą pažodžiui perrašė iš ieškovės procesinių dokumentų, o savarankiško vertinimo, įrodymų tyrimo neatliko.

42.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo objektas pirkimo sąlygose yra neapibrėžtas. Priešingai, pirkimo objektas yra konkrečiai apibrėžtas pirkimo I–V dalių techninių specifikacijų 1 punkte, t. y. kad atsakovės perka keleivių vežimo paslaugas Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos maršrutuose transporto priemonėmis, atitinkančiomis techninėje specifikacijoje ir pirkimo sutartyje nustatytus reikalavimus ir pritaikytomis vežti keleivius miesto sąlygomis. Pirkimo objektas yra apibrėžtas ir detalizuotas, nurodant planuojamą bendrą metinę maršrutų ridą bei galimus tikslius ridos padidinimus / sumažinimus, pateikiant informaciją apie viešojo transporto maršrutus, nurodant reikalavimus transporto priemonėms, pateikiant preliminarius viešojo transporto maršrutų eismo tvarkaraščius, pateikiant reikalavimus teikiamoms keleivių vežimo paslaugoms ir kokybei, nurodant elektroninio bilieto sistemos ir susijusios įrangos aprašymus ir reikalavimus. 

42.4.                      Ieškovė pirkimo objekto apibrėžtumą ginčijo tik dėl techninės specifikacijos I dalies 4 ir 5 punktų, kuriuose numatyta, kad 1 lentelėje pateiktų maršrutų pavadinimai, trasa, maršruto trasos ilgis, transporto priemonės tipas gali būti tikslinamas pirkimo sutarties pasirašymo ir (ar) vykdymo metu. Dėl maršruto pavadinimo, trasos keitimo ar papildomo maršruto įvedimo – sutarties sąlygų nereikia keisti. Maršrutų organizavimo ir vykdymo tvarka pateikta sutarties 3 priede. Bendra metinė rida gali būti didinama ne daugiau kaip 30 procentų arba mažinama ne daugiau kaip 15 procentų nuo šiame punkte nurodytos planuojamos preliminarios metinės (12 mėnesių) bendros maršrutų ridos pagal sutartyje nustatytą tvarką. Teismas, vertindamas minėtų nuostatų teisėtumą, nepagrįstai konstatavo, kad neturint informacijos apie tokių papildomų paslaugų apimtį, kiekį, laiką, neįmanoma tinkamai įvertinti paslaugų apimtį ir pasiūlyti paslaugos įkainio. Nurodyta teismo išvada prieštarauja VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktui ir Kainodaros taisyklių 15, 16 punktams ir 17.1 papunkčiui. Atsakovės teisėtai pirkime pasirinko taikyti fiksuoto įkainio kainodaros būdą ir atsiskaityti su vežimo paslaugos teikėju pagal nuvažiuoto 1 kilometro įkainį, nes atsakovės dėl objektyvių priežasčių nežino ir negali numatyti tikslaus numatomo pirkti paslaugų kiekio (tikslių maršrutų, ridos, trasos ilgio ar poreikio įvesti papildomą maršrutą) per visą sutarties vykdymo laikotarpį, todėl atitinkamai techninės specifikacijos 5 punkte ir pirkimo sutarties 2.2 papunktyje nustatytas preliminarus paslaugų pirkimo kiekis (kilometrais) ir galimos šio paslaugų teikimo kiekio kitimo paklaidos. Taigi, būsimi paslaugos teikėjai gali objektyviai įvertinti fiksuotą perkamų paslaugų įkainį. Nepaisant to, ieškovė nori teikti pasiūlymą dėl fiksuotos paslaugų apimties be jokio rezervo, o teismas su tokiais nepagrįstais ieškovės argumentais sutiko, dėl to buvo neatskleista bylos esmė.

42.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės neturi realaus poreikio turėti tokią didelę laisvę pirkimo sutarties vykdymo metu keisti paslaugų kiekį, pobūdį, bei turėjo galimybę tiksliai apibrėžti pirkimo objektą, nurodyti paslaugų teikimui reikalingų autobusų skaičių, tipą, parametrus. Teismas neatsižvelgė, kad pirkimo sutarties 2.2., 2.5, 2.5.2, 2.5.3, 2.83, 2.9.1 papunkčių sąlygų nuostatos įtvirtina ne tik paslaugų didinimo / mažinimo ribas, bet ir pakankamą padidintų paslaugų teikimo laikotarpį, jog būtų subalansuota sutarties šalių pusiausvyra, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl padidintos paslaugų apimties gali reikėti įsigyti papildomas transporto priemones ir (ar) daryti kitas investicijas. Teismui buvo pateiktos su kitais tiekėjais sudarytos sutartys, įtvirtinančios analogiškas nuostatas ir patvirtinančios suformavusią įprastinę praktiką, tačiau teismas šių įrodymų netyrė, o vadovavosi ieškovės argumentais ir jos pateikta specialistų išvada. 

42.6.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas, nes tokia teismo išvada prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 daliai, numatančiai perkančiajai organizacija teisę nustatyti, ar tiekėjai yra pajėgūs įgyvendinti reikalavimus, kuriuos perkančioji organizacija laiko minimaliais tam, jog tiekėjas turėtų teisę dalyvauti pirkime. Ginčo sąlyga numato, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas MiCE ir MiCG klasės transporto priemones. Toks reikalavimas tiekėjams yra minimalus, siekiant įsitikinti, ar konkretus tiekėjas turi atitinkamų elektrinių autobusų pajėgumą tam, jog galėtų dalyvauti pirkime. Atsakovės, siekdamos pernelyg neapriboti tiekėjų konkurencijos galimybių, nekėlė kvalifikacijos reikalavimų dėl turimos / naudojamos įkrovimo infrastruktūros išsidėstymo, jos galingumo, autobuso įkrovimo greičio, transporto priemonių laikymo vietos ir „tuščių“ kilometrų, važiuojant į maršruto pradžios ir iš maršruto pabaigos taškų bei kitų parametrų. Detalūs reikalavimai elektrinėms transporto priemonėms yra numatyti techninės specifikacijos III dalyje, atitinkamai tik šie ir kiti reikalavimai bus vertinami, analizuojant konkrečių tiekėjų pasiūlymus kaip tai numatyta pirkimo sąlygų IX skyriuje.

42.7.                      Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės turi nustatyti minimalius reikalavimus transporto priemonių kiekiui ir techniniams parametrams, nepagrįstai apribojo potencialių tiekėjų konkurenciją. Pavyzdžiui, jeigu pirkimo sąlygose būtų nustatyta, kad elektrinė transporto priemonė privalo nuvažiuoti 100 kilometrų atstumą vienu įkrovimu, taip būtų dirbtinai ribojama konkurencija, nes pasiūlymo negalėtų pateikti tiekėjai, kurie gali pasiūlyti 90 kilometrų nuvažiuojančią elektrinę transporto priemonę, tačiau turi didesnį transporto priemonių skaičių. Taigi, itin detalūs kvalifikacijos reikalavimai atimtų galimybę iš skirtingų tiekėjų organizuoti veiklą pasirinktais būdais ir dirbtinai ribotų konkurenciją.

42.8.                      Teismas nepagrįstai panaikino pirkimo sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 19.12, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, pirkimo sutarties 19.7.1.2 papunkčio nuostatas dėl neva juose egzistuojančio plataus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant perkančioji organizacija turi teisę taikyti netesybas, sąrašo ir baudinio pobūdžio netesybų nepagrįstumo. Teismas nemotyvuotai neteisėtais pripažino iš esmės visus pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo ir pirkimo sutarties vykdymo su nuolatiniais trūkumais pagrindus, t. y. eliminavo galimybę nutraukti netinkamai vykdomą pirkimo sutartį dėl tiekėjo kaltės, perkeliant visą sutarties nevykdymo riziką perkančiajai organizacijai. Ginčijamose sąlygose nenustatyta, kad pirkimo sutartis gali būti nutraukiama dėl mažareikšmių pažeidimų, o nustatytos baudos yra skatinamojo pobūdžio, tačiau teismas, remdamasis klaidingais ieškovės skaičiavimais, jas susiejo su atsakovių patiriamais nuostoliais, nors tiesioginių paslaugų gavėjais yra keleiviai. Visi pirkimo reikalavimai orientuoti į tai, kad įsigyjamos paslaugos tenkintų keleivių lūkesčius ir skatintų naudotis viešuoju transportu: transporto priemonės stoteles pasiektų suplanuotu grafiku, reisai būtų dažni, transporto priemonės būtų patogios naudoti keleiviams, jose palaikoma švara, tinkama temperatūra ir pan. Ginčijami pirkimo dokumentuose nurodyti pažeidimai ir numatytos baudos tokio pobūdžio sutartyse yra įprasta praktika vežimo sektoriuje ir jų numatymas yra išimtinai susijęs su tiekėjo nepatenkinamu viešuoju interesu, viešojo transporto sistemos patikimumo užtikrinimu, todėl teismas nepagrįstai pripažino ginčijamas sąlygas neteisėtomis.

42.9.                      Teismas, pripažindamas neteisėtais pirkimo sutarties 2.10, 2.11 papunkčius, nepagrįstai nurodė, kad perkančioji organizacija gali pasinaudoti arba nepasinaudoti teise perduoti paslaugų kiekį kitam teikėjui, perduoti paslaugų kiekį savarankiškai ir vienašališkai pagal nenurodytus kriterijus pasirinktam pakaitiniam vežėjui bei savarankiškai ir vienašališkai nuspręsti kokiam „laikinam“ terminui yra perduodamas paslaugų teikimas. Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes perkančioji organizacija negali preciziškai tiksliai numatyti nei konkrečios paslaugų apimties, kurią paslaugos teikėjas netinkamai teiks, ir kurią gali kilti objektyvi būtinybė perduoti laikinai vykdyti kitam subjektui, nei rinkoje veiksiančių tiekėjų, kuriems objektyviai būtų įmanoma dalį paslaugų perduoti laikinai teikti. Ginčijamomis nuostatomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą apie 197 tūkst. keleivių per dieną vežimo paslaugų, kurių reikalauja viešasis interesas, teikimą, o perkančiosios organizacijos teisė perduoti dalį paslaugų teikimo kitam vežėjui yra griežtai apribota konkrečiomis pirkimo sutarties 2.10, 2.11.2 papunkčiuose nustatytomis sąlygomis, bendradarbiaudama su vežėju, kaip tai numatyta pirkimo sutarties 2.11.1, 2.11.3 papunkčiuose. 

42.10.                      Teismas nepagrįstai pripažino pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatas neteisėtomis, nes neatsižvelgė į pirkimo sąlygų 2.8.3 papunktį, kuris patvirtina, kad tiekėjas pats turi teisę priimti sprendimą, ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones, tiekėjas taip pat turi pilną teisę nesutikti su atsakovių pateiktu vertinimu ar siūlymais. Kita vertus, ginčijama nuostata buvo įtraukta į pirkimo sutartį būtent atsižvelgus į ieškovės rinkos konsultacijų metu pateiktą pastabą, t. y. pati ieškovė pasiūlė tokios sąlygos nustatymą, todėl neegzistuoja teisinis suinteresuotumas ginčyti minėtas sąlygas.

42.11.                      Teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 papunktį, deklaratyviai nurodydamas, kad minėta sąlyga dėl elektros energijos turėtų būti pakoreguota, numatant, jog indeksavimui bus naudojami ne vidutinės mėnesio kainos duomenys, o vidutinės 3 mėnesių kainos duomenys. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes vieno mėnesio elektros energijos kainos indeksavimas leidžia greičiau ir tiksliau reaguoti į aktualią situaciją rinkoje, o 3 mėnesių vidurkis sukurtų vėluojančią reakciją, kuri nebeatspindėtų realių sąnaudų. Sutarties 13 priedo 3.2, 4.2 papunkčiai patvirtina, kad nustatytas elektros kainos perskaičiavimo mechanizmas leis užtikrinti viešųjų lėšų naudojimo skaidrumą, subalansuoti viešąsias lėšas ir išvengti interpretavimo rizikos. Perskaičiuojant elektros energijos kainos pokytį, yra vertinami elektros energijos biržoje „Nord Pool“ skelbiami duomenys, kurie yra reguliariai skelbiami ir vienodai prieinami visiems rinkos dalyviams, todėl visi tiekėjai, teikdami pasiūlymą pirkime, gali įvertinti rizikas ir apskaičiuoti pasiūlymo kainą.

42.12.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad ieškinys patenkintas 70 procentų. Ieškiniu reikalaujami panaikinti pirkimo sąlygų punktai buvo sugrupuoti į atitinkamas grupes ir ieškovė reikalavo panaikinti konkrečių pirkimo sąlygų punktus pagal apibendrintus argumentus. Skundžiamu sprendimu patenkinta 7 iš 15 pareikštų reikalavimų grupių, t. y. ieškinys patenkintas tik 46 proc.

43.       Atsiliepime į atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko apeliantės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo argumentus.

44.       Atsiliepime į atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus ieškovė prašo skundų netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

44.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą ir ginti pažeistas subjektines teises. Ieškovė yra suinteresuota sudaryti pirkimo sutartį, todėl turi teisę ginčyti pirkimo sąlygas, kurios neteisėtai riboja ieškovės galimybę dalyvauti pirkime. Nagrinėjamu atveju ginčo pirkime neapibrėžtas pirkimo objektas ir beveik neribota paslaugų užsakovių diskrecija bei tiekėjui perkelta nepamatuojamo masto rizika esmingai apsunkina galimybę suformuluoti pasiūlymą ir faktiškai eliminuoja galimybę jį pateikti.

44.2.                      Teismas nepadarė esminių proceso teisės taikymo klaidų ir atskleidė bylos esmę, sprendime nurodyti įrodymai, analizuoti šalių argumentai ir pateiktas teisinis pagrindimas. Ieškovė pateikė specialistų išvadą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 2025 m. birželio 17 d., t. y. iki teismo posėdžio. Nors teismas nenustatė termino atsiliepimui į specialistų išvadą pateikti, tačiau atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ argumentus dėl minėtos išvados nurodė triplike ir neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Specialistų išvada yra teisėta, joje pateikti argumentai yra susiję su nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas pagrįstai ja rėmėsi. Aplinkybė, kad teismas rėmėsi ieškovės argumentais, nepatvirtina, jog teismas neatliko savarankiško įrodymų ir teisinės pozicijos vertinimo.

44.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo objektas yra neapibrėžtas, nes techninėje specifikacijoje ir pirkimo sutartyje nustatyta pernelyg liberali papildomų paslaugų užsakymo ir jų atsisakymo tvarka, kai atsakovė be tiekėjo sutikimo gali užsakyti papildomas paslaugas, reikalaujant jas teikti nedelsiant, o tiekėjui negalint suteikti šių paslaugų – taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktai, pirkimo sutarties 2.5, 2.13 papunkčiai nustato netikslias, neaiškias ir VPĮ įtvirtintiems principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog pirkimo sąlygomis neįmanoma įvertinti paslaugų apimties ir pasiūlyti paslaugos įkainio.

44.4.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra nepagrįstas, nes formaliai egzistuojantis reikalavimas turėti ar pasitelkti technines priemones faktiškai neatlieka jokios atrankos funkcijos, t. y. nėra nustatyta, kokiu būdu bus įvertintas tiekėjų pasiūlymų realus techninis pajėgumas. Tai sudaro sąlygas tiekėjams varžytis ne lygiomis sąlygomis ir negarantuoja, kad pirkimo sutartis bus patikėta pajėgiausiam tiekėjui, kaip to reikalauja VPĮ 17 straipsnio nuostatos, todėl pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio turinys turi būti tikslinamas, nurodant objektyvius ir patikrinamus vertinimo kriterijus. Ginčijamos pirkimo sąlygos nuostatos lemia tai, kad bus pateikti tarpusavyje nepalyginami tiekėjų pasiūlymai, o tiekėjams faktiškai bus leidžiama kvalifikaciją įgyti po galutinės pasiūlymų pateikimo dienos. Taigi, atsakovės turėtų svarstyti galimybę techninėje specifikacijoje nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus transporto priemonių kiekiui bei techniniams parametrams.

44.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos yra neteisėtos. Aplinkybė, kad ieškovė pasiūlė patikslinti pirkimo sutarties 2.8.3 papunkčio sąlygą, nedraudžia jos ginčyti, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės neatsižvelgė į ieškovės komentarus dėl pirkimo sutarties sąlygos patikslinimo ir ją nustatė tokiu būdu, kuris yra netinkamas ir prieštarauja VPĮ 17, 35 straipsnių reikalavimams. Pirkimo sutarties 2.8 skyriaus nuostatos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes tiekėjui faktiškai nesuteikiama jokia reali galimybė įvertinti, planuoti ir kontroliuoti įsipareigojimus, o sprendimo teisė dėl papildomų priemonių pasitelkimo arba paslaugų apimties didinimo yra paliekama išimtinai atsakovių nuožiūrai. Tokios sąlygos yra neteisėtos ir nepagrįstos bei turi būti koreguojamos, nes tiek papildomų paslaugų teikimo, tiek priemonių poreikio sprendimas turi būti grindžiamas šalių susitarimu, o galutinis sprendimas dėl techninių priemonių pasitelkimo turi būti paliekamas tiekėjui, kuris vienintelis atsakingas už veiklos organizavimą ir vykdymą.

44.6.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 19.12 papunkčiai yra neteisėti, nes tiek itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovės turi teisę nutraukti pirkimo sutartį sąrašas, tiek ir baudinio pobūdžio ieškovei taikomos netesybos, atsakovėms pasinaudojus vienašalio sutarties nutraukimo teise, yra neteisėtos ir nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir dėl to nesąžiningai ribojančios tiekėjų konkurenciją pirkime. Pirkimo sutarties 13.3.7, 15.1, 19.2 papunkčių nuostatos leidžia net menkiausią pirkimo sutarties vykdymo trūkumą prilyginti esminiam pirkimo sutarties pažeidimui, suteikiančiam teisę atsakovėms pirkimo sutarties 19.12.1 papunkčio pagrindu vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį ir taikyti tiekėjui pirkimo sutarties 13.3.7 papunktyje nustatytas baudinio pobūdžio netesybas ir teisę reikalauti atlyginti visus kitus atsakovių patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia pritaikytos netesybos.

44.7.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sutarties 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, pirkimo sutarties 8 priedo, pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunktis yra neteisėti, nes jose nustatytas netesybų taikymo ir sutarties nutraukimo mechanizmas yra perteklinis, nepagrįstai griežtas (neatitinka VVT sutarties nuostatų), neproporcingas ir neprognozuojamas, dėl to tiekėjui tampa objektyviai neįmanoma įvertinti rizikas ir dalyvauti pirkime. Ginčo sąlygose įtvirtintas itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę taikyti netesybas, sąrašas, baudinio pobūdžio netesybos yra neteisėtos ir nepagrįstos, neleidžiančios ieškovei ir jos veiklą finansuojančioms finansų įstaigoms įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją.

44.8.                      Teismas pagrįstai pripažino neteisėtais pirkimo sutarties 2.10, 2.11 papunkčius, nes ginčijamose pirkimo nuostatose nėra objektyvių kriterijų dėl paslaugų perdavimo apimties ir termino. Ginčijamos nuostatos yra pernelyg diskrecinės, leidžiančios atsakovėms vienašališkai ir neribotai spręsti dėl paslaugų perdavimo pakaitiniams vežėjams be metodikos ir ribojimų. Tai sukuria riziką, kurios ieškovė negali įvertinti ir atitinkamai pasiūlyti konkurencingą kainą, be to, minėtos nuostatos leidžia dvigubą to paties objekto (keleivių vežimo paslaugos) pirkimą. Ginčijamomis nuostatomis atsakovėms leidžiama be naujos konkurencinės procedūros perduoti dalį paslaugų kitam tiekėjui. Tai sukuria teisėtumo pažeidimus, destabilizuoja tiekėjo veiklą ir pažeidžia viešųjų pirkimų esmę.

44.9.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 papunktis yra neteisėtas ir ekonomiškai nepagrįstas, nes jame įtvirtintos nuostatos kelia didelę riziką ieškovei, jog indeksavimas neapims elektros energijos kainų pokyčių, t. y. bus taikomas tik energijos kainų pokyčiams, kurie gali atsirasti tik vieno mėnesio, o ne 3 mėnesių laikotarpiu. Ginčijamos nuostatos neužtikrina realaus ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo ir šalių ekonominės pusiausvyros atkūrimo, todėl yra nesąžiningos, neteisėtos, nes energijos kaštų pasikeitimo riziką perkelta išimtinai ieškovei, kuri atitinkamai negali apskaičiuoti pasiūlymo kainos ir pateikti pasiūlymo.

44.10.                      Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškinyje buvo pareikšti iš viso 34 savarankiški reikalavimai, iš kurių teismas tenkino 20, t. y. 59 proc., tačiau tarp patenkintų reikalavimų yra tokie, kurie pagal reikšmę ir įtaką (objekto apibrėžtumas, tiekėjų konkurencijos užtikrinimas) ginčo rezultatui yra nepalyginamai svarbesni už kai kuriuos atmestus techninio pobūdžio reikalavimus. Taigi, teismas pagrįstai pasirinko ne mechaninį (matematinį), o objektyvų vertinimą, atsižvelgdamas į tai, kurie reikalavimai buvo patenkinti ir kokią reikšmę jie turėjo visam ginčo rezultatui.

44.11.                      Apeliacinės instancijos teismas turėtų nepriimti arba nevertini atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, nes jie pateikti pavėluotai, jais atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme, įrodymai surinkti neleistinu būdu, galiojant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

45.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

46.       Teismui pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis techninės specifikacijos 4, 5 punktų, Sutarties 2.5, 2.8 skyrius (papunkčių), 2.10, 2.11, 2.13, 3.2.1, 4.5, 13.3.2, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.1.2, 15.2, 15.2.2.1, 16.6.3, 19.2, 19.3, 19.7.1.2, 19.8, 19.12.1, 19.12.2, 19.12.6 papunkčių, Sutarties 8 priedo, Sutarties 3 priedo 1.3.3, 1.5.6 papunkčių, Sutarties 10 priedo 10.2 papunkčio, Sutarties 13 priedo 4.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.1, 43.4, 43.5 papunkčių nuostatas.

47.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. neteisėtomis pripažino techninės specifikacijos 4, 5 punktų, Sutarties 2.5, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčių, Sutarties 8 priedo, Sutarties 3 priedo 1.3.3 papunkčio, Sutarties 13 priedo 4.2 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio nuostatas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė dėl Sutarties 3.2.1, 4.5, 13.3.2, 16.6.3, 19.2, 19.3, 19.8, 19.12.6 papunkčiuose, Sutarties 3 priedo 1.5.6 papunktyje, pirkimo sąlygų 43.1, 43.4 papunkčiuose įtvirtintų nuostatų.

48.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtomis Sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos.

49.       Atsakovės apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl techninės specifikacijos 4, 5 punktuose, Sutarties 2.5, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčiuose, Sutarties 8 priede, Sutarties 3 priedo 1.3.3 papunktyje, Sutarties 13 priedo 4.2 papunktyje, pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje įtvirtintų sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

50.       Taigi, ieškovė ir atsakovės apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti neteisėtais Sutarties 3.2.1, 4.5, 13.3.2, 16.6.3, 19.2, 19.8 papunkčių, Sutarties 3 priedo 1.5.6 papunkčio, pirkimo sąlygų 43.1, 43.4 papunkčių nuostatas.

Dėl naujų įrodymų

51.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus: 2025 m. liepos mėn. elektroninius laiškus, kuriuose UAB „Kautra“ ir UAB „TOKS“ patvirtino, kad dalyvautų pirkime dabartinėmis atsakovių paskelbtomis sąlygomis, kuriuos prašo priimti. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nesuprato atsakovių poreikio įsigyti keleivių vežimo paslaugas ir turėti protingą lankstumą jomis naudojantis per 10 metų pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį ir ieškovės sistemingo siekio sugriežtinti pirkimo sąlygas, kad jos būtų išimtinai palankesnės ieškovei.

52.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

53.       CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

54.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

55.       CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinių skundų argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti atsakovės pateiktų naujų įrodymų, kurių negalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad prašomi priimti nauji įrodymai nepagrindžia ir nepaneigia byloje nustatinėjamų reikšmingų aplinkybių dėl pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, todėl pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

56.       2025 m. kovo 20 d. paskelbtas viešasis pirkimas „Keleivių vežimo paslaugų teikimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (atviras tarptautinis pirkimas)“, pirkimo Nr. 1665794. Pirkimu dvi perkančiosios organizacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ siekia parinkti vežėją, kuris teiktų keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste viešojo transporto sistemos maršrutuose.

57.       Pirkimo nuostatose nurodyta:

57.1.                      techninės specifikacijos I dalies 4 punktas: 1 lentelėje pateiktų maršrutų pavadinimai, trasa, maršruto trasos ilgis, transporto priemonės tipas gali būti tikslinamas pirkimo sutarties pasirašymo ir (ar) vykdymo metu. Dėl maršruto pavadinimo, trasos keitimo ar papildomo maršruto įvedimo – Sutarties sąlygų nereikia keisti. Maršrutų organizavimo ir vykdymo tvarka pateikta Sutarties 3 priede.

57.2.                      techninės specifikacijos I dalies 5 punktas: planuojama bendra metinė (12 mėnesių) 20 maršrutų (1 lentelė) rida – 9 700 000 kilometrų (iš jų preliminariai planuojama mažos talpos autobusų (MTA) maršrutų rida – 740 000 km, midi autobusų maršrutų rida – 8 960 000 km. Bendra metinė rida gali būti didinama ne daugiau kaip 30 procentų arba mažinama ne daugiau kaip 15 procentų nuo šiame punkte nurodytos planuojamos preliminarios metinės (12 mėnesių) bendros maršrutų ridos pagal Sutartyje nustatytą tvarką.

57.3.                      pirkimo sutarties 2.8.3 papunktis: įgaliotai įstaigai pateikus vežėjui siūlymą persvarstyti vertinimą, vežėjas kaip įmanoma operatyviau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, įvertina įgaliotos įstaigos pasiūlymą persvarstyti vertinimą ir raštu pateikia įgaliotai įstaigai atsakymą dėl vertinimo keitimo, kuriame vežėjas nurodo, ar pasilieka prie pirminio vertinimo ar jį pakeičia, atsižvelgdamas į įgaliotos įstaigos motyvuotą siūlymą, ir galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio padidintai ridai aptarnauti. Jeigu per šiame Sutarties papunktyje nustatytą terminą vežėjas nepateikia atsakymo dėl įgaliotos įstaigos motyvuoto siūlymo persvarstyti vertinimą, laikoma, kad vežėjas sutinka su įgaliotos įstaigos siūlymu dėl vertinimo pakeitimo ir sprendimas turi būti vykdomas laikant, jog įgaliotos įstaigos rašte pateikti pasiūlymai yra sudėtinė sprendimo dalis, turinti prioritetą prieš pirminiame vežėjo sprendime nurodytą informaciją (prireikus tai gali būti konstatuojama įgaliotos įstaigos raštu).

57.4.                      pirkimo sutarties 2.10 papunktis: jeigu vežėjas 3 kalendorinius mėnesius iš eilės kiekvieną iš šių mėnesių neįvykdo daugiau nei 3 procentų visų atitinkamo mėnesio reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, įgaliota įstaiga turi teisę laikinai visą ar dalį visos per 3 mėnesius neįvykdytos reisų ridos, skaičiuojant tik reisų, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, ridą, laikinai perduoti vykdyti pakaitiniam vežėjui, įgaliotos įstaigos parinktam vykdyti vežėjo nevykdomą ridą (toliau – pakaitinis vežėjas), atitinkamai pakoreguodama vežėjo tvarkaraščius ir pritaikydama juos prie vežėjo faktiškai galimos įvykdyti reisų ridos.

57.5.                      pirkimo sutarties 2.11.1 papunktis: įgaliota įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo trečio mėnesio, per kurį neįvykdyta daugiau nei 3 procentai visų atitinkamo mėnesio reisų, pabaigos informuoja vežėją apie ketinimą pasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą vykdyti pakaitiniam vežėjui ir nurodo neįvykdytą ridą, kurią ketina perduoti pakaitiniam vežėjui. Jeigu įgaliota įstaiga per šiame Sutarties papunktyje nurodytą terminą neinformuoja vežėjo apie tokį ketinimą, reiškia, kad įgaliota įstaiga šia teise nesinaudos, tačiau tai neapriboja galimybės pasinaudoti šia teise ateityje, jei vežėjas pakartotinai neįvykdys Sutarties 2.10 papunktyje nurodyto kiekio reisų per atitinkamą laikotarpį.

57.6.                      pirkimo sutarties 2.11.2 papunktis: vežėjo nevykdoma rida pakaitiniam vežėjui vykdyti perduodama laikinai ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui, skaičiuojant nuo dienos, kai pakaitinis vežėjas pradėjo vykdyti vežėjo nevykdomą ridą. Likus nemažiau kaip trečdaliui laikotarpio, kuriuo vežėjo nevykdoma rida perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui, vežėjas pateikia įgaliotai įstaigai informaciją apie priemones, kurių ėmėsi, kad pagerintų reisų vykdymą, pagrindžiančią, kad vežėjas yra tinkamai pasirengęs vykdyti pakaitiniam vežėjui laikinai perduotą vykdyti reisų ridą. Esant poreikiui, įgaliota įstaiga gali paprašyti vežėjo pateikti papildomą ar patikslinti informaciją ir (ar) duomenis apie priemones, kurių ėmėsi, kad pagerintų reisų vykdymą. Likus nemažiau kaip 10 darbo dienų iki laikotarpio, kuriuo vežėjo nevykdoma rida perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui, pabaigos įgaliota įstaiga priima motyvuotą sprendimą grąžinti pakaitinio vežėjo vykdytą ridą vykdyti vežėjui arba, jei vežėjas nepagrindė, kad yra tinkamai pasirengęs vykdyti pakaitiniam vežėjui laikinai perduotą vykdyti reisų ridą, įgaliota įstaiga gali pratęsti pakaitiniam vežėjui perduotos vykdyti vežėjo nevykdomos ridos vykdymą ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas.

57.7.                      pirkimo sutarties 2.11.3 papunktis: įgaliota įstaiga gali nepasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui, jeigu vežėjas iki ridos perdavimo vykdyti pakaitiniam vežėjui ėmėsi priemonių pagerinti atitinkamų reisų vykdymą ir įgaliota įstaiga motyvuotai nusprendė, kad vežėjo įgyvendinamos priemonės yra pakankamos užtikrinti atitinkamų reisų ridos vykdymą. Vežėjas supranta ir patvirtina, kad pakaitinis vežėjas gali maršrutų vykdymui naudoti kitos rūšies nei reikalaujama pagal šią Sutartį transporto priemones (pavyzdžiui, naudoti transporto priemones su vidaus degimo varikliu).

57.8.                      pirkimo sutarties 2.13 papunktis: jeigu vežėjas ar Savivaldybė nėra padarę Sutarties esminio pažeidimo, nevykdo Sutarties su Sutarties 15.2 papunktyje nurodytais nuolatiniais trūkumais ir vežėjas ar Savivaldybė neinformuota apie Sutarties nutraukimą bet kuriuo iš šių pagrindų, Sutarties 2.12.2 ir 2.12.3 papunktyje nurodyti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo terminai be atskiro rašytinio susitarimo pratęsiami automatiškai 3 metų (36 mėnesių) laikotarpiui nekeičiant kitų Sutarties sąlygų.

57.9.                      pirkimo sutarties 3.2.1 papunktis: vežėjas, rengdamasis paslaugų teikimui, per Sutarties 2.12.1 papunktyje nurodytą pasirengimo paslaugų teikimui etapą turi gauti ir pateikti įgaliotai įstaigai transporto veiklos licenciją, išduotą Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), kuri suteikia teisę vežėjui vežti keleivius autobusais (taikoma vežėjams, registruotiems Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, Šveicarijos Konfederacijoje arba trečiojoje šalyje).

57.10.                      pirkimo sutarties 4.5 papunktis: apie evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos poreikį ir šios paslaugos užsakymo vykdymo nutraukimą (taikoma, jeigu evakuacijos transporto priemonėmis paslauga buvo reikalinga trumpiau nei planuota) Savivaldybė informuoja vežėjo paskirtą atsakingą už Sutarties vykdymą asmenį. Savivaldybė užsakyme nurodo konkretų evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimo pradžios laiką likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki šio laiko arba nurodo, kad evakuacijos transporto priemonėmis paslauga turi būti pradėta teikti nedelsiant. Jeigu Savivaldybė užsakyme nurodo pradėti teikti evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą nedelsiant, vežėjas turi užtikrinti, kad evakuacijos transporto priemonėmis paslauga bus pradėta teikti (t. y. asmenys paimti iš Savivaldybės nurodytų evakuacijos vietos (-ų)) kaip įmanoma operatyviau, bet ne vėliau kaip per 2 valandas, nuo atitinkamo Savivaldybės užsakymo gavimo momento. Nuo užsakymo gavimo momento vežėjas gali visiškai ar iš dalies (priklauso nuo to, kiek transporto priemonių būtinos evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimui) nutraukti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimą eliminuodamas evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimui būtinas transporto priemones iš maršrutų, aptarnaujamų teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas, vykdymo. Jeigu Savivaldybė nurodo nutraukti evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos užsakymo vykdymą, vežėjas turi nutraukti šios paslaugos užsakymo vykdymą per 1 valandą nuo atitinkamo Savivaldybės nurodymo gavimo momento.

57.11.                      pirkimo sutarties 13.3.2 papunktis (apima 13.3.2.1–13.3.2.4 papunkčius): vežėjui taikoma atsakomybė už evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos neteikimą ar netinkamą teikimą: vežėjas, atsisakęs teikti evakuacijos transporto priemonėmis paslaugą, nepriklausomai nuo atsisakymo motyvų (išskyrus dėl nuo Savivaldybės ar įgaliotos įstaigos priklausančių aplinkybių), moka Savivaldybei 50 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną dieną, kurią pagal užsakymą buvo planuojamas evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimas; kai evakuacijos transporto priemonėmis paslaugai teikti naudojama transporto priemonė neišvyksta iš evakuacijos vietos pagal pateiktą transporto priemonių išleidimo planą, parengtą atsižvelgiant į evakuacijos planus, vežėjas moka Savivaldybei 300 Eur baudą už kiekvieną atvejį; kai evakuacijos transporto priemonėmis paslaugai teikti naudojama transporto priemonė dėl vežėjo kaltės neatvyksta į galutinį kelionės tašką (neatlieka numatytos kelionės iki pabaigos), vežėjas moka Savivaldybei 300 Eur baudą už kiekvieną atvejį; kai dėl vežėjo kaltės padaromas kitas šioje Sutartyje nustatytų evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos teikimo reikalavimų pažeidimas, vežėjas moka Savivaldybei 100 Eur baudą už kiekvieną atvejį.

57.12.                      pirkimo sutarties 13.3.7 papunktis: nutraukus Sutartį Savivaldybės iniciatyva Sutarties 19.12.1, 19.12.2 ar 19.12.5 papunkčiuose nustatytais atvejais, vežėjas moka Savivaldybei Sutarties 14.1 papunktyje nustatyto Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio baudą. Tokiu atveju Savivaldybė įgyja teisę užsakyti paslaugas iš trečiųjų asmenų. Vežėjas privalo Savivaldybei apmokėti išlaidas, kurias ji patyrė ar patirs įsigydama nesuteiktas paslaugas iš trečiųjų asmenų (t. y. įgaliotos įstaigos ir (ar) Savivaldybės darbuotojų, organizuosiančių ir (ar) vykdysiančių naują pirkimą, darbo užmokesčio sąnaudas, nustatomas pagal buhalterinės apskaitos dokumentus arba patvirtintus darbuotojo (-ų) darbo valandinius įkainius (taikoma, jeigu naujo pirkimo organizavimo momentu tokie įkainiai būtų nustatyti) ir nesuteiktų paslaugų bei identiškos apimties (kiekio) paslaugų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainų skirtumą, kiek jo nepadengia Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Pagal šį Sutarties punktą vežėjui taikoma mokėtinų nuostolių (įskaitant netesybas) riba – 20 procentų nuo 10 metų Sutarties kainos Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM; pastaba: ši kaina apskaičiuojama 10 metų maksimalią transporto priemonių ridą padauginus iš Sutarties 8.3 papunktyje nurodytų viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo įkainių). Nurodyta suma neapima nuostolių ir žalos, už kuriuos atsakomybė negali būti ribojama pagal CK nuostatas.

57.13.                      pirkimo sutarties 13.3.8 papunktis: vežėjas sutinka ir patvirtina, kad Sutarties 13.3.1-13.3.7 papunkčiuose nustatytų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios šalies patirtų nuostolių suma, kurią vežėjas turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl Sutarties pažeidimo, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų / duomenų.

57.14.                      pirkimo sutarties 15.1. papunktis (apima 15.1.1–15.1.15 papunkčius): Sutarties esminiu pažeidimu bus laikoma: nepagrįstas vežėjo atsisakymas pateikti grafiką arba vežėjo vėlavimas pateikti grafiką ilgiau kaip 10 darbo dienų: pasirengimo paslaugų teikimui etapo termino (pratęsto Sutartyje nustatyta tvarka, jeigu taikoma) viršijimas daugiau kaip 90 kalendorinių dienų; vežėjas rengiasi viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui akivaizdžiai per lėtai, kad spėtų pasirengti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui laiku per Sutarties 2.12.1 papunktyje nustatytus ir, jeigu taikoma, Sutartyje nustatyta tvarka pratęstus terminus ir, gavęs įgaliotos įstaigos pretenziją dėl vėlavimo, nesiima rengimosi paspartinimo priemonių, nepagrindžia priemonių taikymo arba priemonės, kurių ėmėsi vežėjas, akivaizdžiai nepakankamos spėti pradėti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas laiku. Akivaizdžiai per lėtu rengimusi pradėti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas pripažįstama, jei vežėjas praleido bet kurį grafike numatytą rengimosi teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas veiksmo – etapo terminą daugiau kaip 90 kalendorinių dienų; vežėjas per 3 iš eilės einančius kalendorinius mėnesius bendrai neįvykdo daugiau nei 10 procentų nuo per šiuos mėnesius visų suplanuotų reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka; vežėjas neužtikrina Sutarties 6 skyriuje „Vežėjo garantijos“ 6.1.1–6.1.4 papunkčiuose nustatytų garantijų laikymosi ir neištaiso neatitikimo per įgaliotos įstaigos suteiktą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų; vežėjas pažeidžia Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo ir vežėjas šio pažeidimo neištaiso per 3 mėnesius nuo pranešimo apie šį trūkumą gavimo dienos arba vežėjas, pažeidęs Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo, per 6 mėnesius nuo tokio pažeidimo ištaisymo dienos pakartotinai pažeidžia Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo; panaikinama arba sustabdoma vežėjui išduota licencija verstis keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais veikla ir vežėjas per 60 kalendorinių dienų neištaiso pažeidimo; jeigu paaiškėja, kad vežėjas nevykdo Sutarties 11.1.1 papunktyje nustatytų įsipareigojimų, kurie pasiūlymų vertinimo metu pirkimo dokumentuose buvo nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai ir už kuriuos vežėjui buvo skiriamos reikšmės ir vežėjas per 90 kalendorinių dienų neištaiso pažeidimo; jeigu paaiškėja, kad vežėjas nevykdo Sutarties 11.1.2 papunktyje nustatytų įsipareigojimų, kurie pasiūlymų vertinimo metu pirkimo dokumentuose buvo nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai ir už kuriuos vežėjui buvo skiriamos reikšmės; baigiant galioti pateiktam sutarties įvykdymo užtikrinimui, vežėjas nepateikia naujo užtikrinimo ar užtikrinimo pratęsimo per Sutartyje numatytą terminą; jeigu nustatoma, kad vežėjas neužtikrino Sutarties 5.1.20 papunktyje nurodytų reikalavimų dėl nacionalinio saugumo arba Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka priima sprendimą, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų; užsienio tiekėjas per Sutartyje numatytą pasirengimo paslaugų teikimui terminą nepateikė įgaliotai įstaigai pirkimo sąlygose nurodyto teisę verstis keleivių vežimo autobusais veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančio dokumento; jeigu vežėjas per Sutartyje nustatytą terminą raštu nepateikia įgaliotai įstaigai vertinimo ir, įgaliotai įstaigai pakartotinai raštu paprašius pateikti vertinimą, nepateikia vertinimo per įgaliotos įstaigos suteiktą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų; kiti Sutartyje nurodyti atvejai; Savivaldybė ir (ar) įgaliota įstaiga vėluoja atlikti mokėjimus pagal šią Sutartį daugiau nei 60 kalendorinių dienų po vežėjo rašytinės pretenzijos gavimo.

57.15.                      pirkimo sutarties 15.2 papunktis (apima 15.2.1–15.2.2.2 papunkčius): bus laikoma, kad vežėjas vykdė Sutartį su nuolatiniais trūkumais, jeigu: per paskutinius 6 kalendorinius mėnesius užfiksuota 20 ir daugiau atvejų, kai vežėjas teikė viešąsias keleivių vežimo paslaugas (kiekvienas iš nurodytų atvejų sumuojamas į bendrą skaičių): transporto priemone, neturinčia nustatyta tvarka išduoto registracijos liudijimo; transporto priemone, neturinčia nustatyta tvarka išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos); transporto priemone, kuri nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; per paskutinius 6 kalendorinius mėnesius užfiksuota: 700 ir daugiau pažeidimų, numatytų Sutarties 8 priedo 1 lentelėje (išskyrus pažeidimus, nurodytus Sutarties 8 priedo 1 lentelės 11 punkte , kurie į šį skaičių neįskaičiuojami); jei 50 procentų ir daugiau reisų, skaičiuojant nuo visų įgaliotos įstaigos per Sutarties 15.2.2 papunktyje nurodytą laikotarpį suplanuotų reisų, transporto priemonės šildymui, vėdinimui ir (ar) kondicionavimui naudojama Sutartyje ir jos prieduose nenumatyta šildymo, vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistema arba užfiksuotas Sutartyje ir jos prieduose numatytos šildymo, vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistemos naudojimo reikalavimų ir (ar) naudojimo ribojimų pažeidimas.

57.16.                      pirkimo sutarties 16.6.3 papunktis: nenugalima jėga nelaikoma COVID-19 liga ir su ja susijusios aplinkybės.

57.17.                      pirkimo sutarties 19.2 papunktis (apima 19.2.1–19.2.3 papunkčius): vežėjas turi pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę kito modelio ar markės transporto priemone ir vietoje pasiūlyme nurodyto modelio ar markės transporto priemonės pristatyti kito modelio ar markės transporto priemonę, jei pasiūlyme nurodytos transporto priemonės nebegaminamos ar iš esmės sutriko jų tiekimas ir gautas gamintojo patvirtinamas. Šiuo atveju transporto priemonės keitimas atliekamas šia tvarka laikantis nustatytų reikalavimų: keičiamos transporto priemonės turi atitikti visus pirkimo dokumentų reikalavimus, būti ne prastesnės, o lygiavertės ar geresnės kokybės nei pasiūlyme nurodytos transporto priemonės ir vežėjas turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus; vežėjas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatomo transporto priemonių keitimo turi pateikti Savivaldybei ir įgaliotai įstaigai rašytinį prašymą su keitimą pagrindžiančiais dokumentais bei gauti Savivaldybės rašytinį sutikimą dėl transporto priemonių pakeitimo. Savivaldybė turi teisę nesutikti su transporto priemonės keitimu, jei vežėjas nepateikė įrodymų dėl transporto priemonių atitikties nustatytiems reikalavimams ar pateikti dokumentai nepagrindžia keičiamos transporto priemonės atitikimo pirkimo dokumentams ir lygiavertiškumo ar geresnės kokybės nei pasiūlyme nurodytos transporto priemonės; šalys sudarė rašytinį susitarimą prie Sutarties dėl transporto priemonių modelio ar markės keitimo.

57.18.                      pirkimo sutarties 19.3 papunktis (apima 19.3.1–19.3.4 papunkčius): vežėjas turi pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę kito modelio ar markės transporto priemone ir vietoje pasiūlyme nurodyto modelio ar markės transporto priemonės pristatyti kito modelio ar markės transporto priemonę arba pakeisti transporto priemonės sudedamąsias dalis kitomis sudedamosiomis dalimis, jei transporto priemonės, jų gamintojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir (ar) transporto priemonių tiekimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms privalomoms tarptautinėms sankcijoms, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme ir (ar) transporto priemonės, jų sudedamosios dalys ar (ir) gamintojas neatitinka VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų arba gautas Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu dėl transporto priemonių gamintojo ir / ar kilmės ir nurodoma, jog tokią situaciją galim ištaisyti taikant rekomendacijas pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktą. Šiuo atveju transporto priemonės keitimas atliekamas šia tvarka laikantis nustatytų reikalavimų: keičiamos transporto priemonės ir (ar) transporto priemonės sudedamosios dalys turi atitikti visus pirkimo dokumentų reikalavimus, būti ne prastesnės, o lygiavertės ar geresnės kokybės nei pasiūlyme nurodytos transporto priemonės, jų sudedamosios dalys; keičiamos transporto priemonės, jų sudedamosios dalys ir (ar) gamintojas turi atitikti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatas ir (ar) nacionalinio saugumo reikalavimus (interesus); šiuo atveju vežėjas turi pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę kito modelio ar markės transporto priemone ir (ar) transporto priemonės sudedamąsias dalis per rekomendacijoje, teikiamoje pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas, nurodytą terminą. Jeigu paminėtoje rekomendacijoje pakeitimo terminas nenustatytas, vežėjas turi užtikrinti pasiūlyme nurodytos transporto priemonės modelio ar markės pakeitimą kito modelio ar markės transporto priemone ir (ar) sudedamųjų dalių pakeitimą kitomis sudedamosiomis dalimis per 12 mėnesių po to, kai vežėjui tapo ar turėjo tapti žinomos Sutarties 19.3 papunktyje nurodytos aplinkybės. Jeigu per šiame Sutarties papunktyje nurodytą pakeitimo terminą neužtikrinamas pakeitimas, Savivaldybė turi teisę nutraukti šią Sutartį; šalys sudarė rašytinį susitarimą prie Sutarties dėl transporto priemonės ir (ar) jos sudedamųjų dalių pakeitimo.

57.19.                      pirkimo sutarties 19.7.1.2 papunktis: vežėjo kaip Sutarties šalies pakeitimo nauju vežėju tvarka: vežėjas nuo per 3 iš eilės einančius kalendorinius mėnesius suplanuotų visų reisų yra neįvykdęs daugiau nei 5 procentų reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, arba per trumpesnį 6 iš eilės einančių kalendorinių mėnesių laikotarpį yra padaręs 350 ir daugiau pažeidimų, numatytų Sutarties 8 priedo 1 lentelėje (neskaičiuojant pažeidimų, nurodytų Sutarties 8 priedo 1 lentelės 11 punkte), ir vežėjas nebus pajėgus užtikrinti tinkamo paslaugų teikimo ateityje bei vežėjas informavo apie tai Savivaldybę ir įgaliotą įstaigą.

57.20.                      pirkimo sutarties 19.8 papunktis: šalis, inicijuojanti Sutarties pakeitimą, pateikia kitoms šalims raštišką prašymą keisti Sutarties sąlygas bei dokumentus, pagrindžiančius prašyme nurodytas aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, ar jų kopijas. Į pateiktą prašymą pakeisti atitinkamą Sutarties sąlygą kitos šalys motyvuotai atsako per 10 darbo dienų. Šalims nesutarus dėl Sutarties sąlygų keitimo, Sutartis nekeičiama.

57.21.                      pirkimo sutarties 19.12.1–19.12.2, 19.12.6 papunkčiai: Savivaldybė turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį apie tai pranešdama raštu vežėjui ir įgaliotai įstaigai ne vėliau nei prieš 30 darbo dienų iki Sutarties nutraukimo dienos šiais atvejais: vežėjas padarė Sutarties esminį pažeidimą; vežėjas vykdo Sutartį su Sutarties 15.2 papunktyje pirkime nurodytais nuolatiniais trūkumais; kai Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą, patvirtinantį, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

57.22.                      pirkimo sutarties 3 priedo 1.3.3 papunktis (apima 1.3.3.1–1.3.3.4 papunkčius): reiso neįvykdymo pateisinimo tvarka. Reiso neįvykdymas pateisinamas (t. y. vežėjui netaikomos baudos), kai reiso vykdymo metu įvyko bet kuris iš toliau išvardytų įvykių, dėl kurių neįmanoma tęsti reiso, su sąlyga, kad vežėjo vairuotojas praneša įgaliotos įstaigos Eismo valdymo centrui per 15 minučių nuo įvykio, apie nurodytas aplinkybes: transporto priemonės ar vežėjui privalomos įrangos sugadinimas, sunaikinimas ar netinkamas veikimas ne dėl vežėjo kaltės ar jam priskirtinų priežasčių; kai keliamas pavojus keleivių arba eismo saugumui (pavyzdžiui, riaušės, muštynės, vagystė, transporto priemonės užteršimas kenksmingomis medžiagomis, keleivio ar vairuotojo mirtis, liga, avarija, policijos patikrinimas); įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonė, įvykęs ne dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės; Eismo valdymo centras užfiksavo eismo spūstis dėl kurių transporto priemonė neatvyko nustatytu laiku.

57.23.                      pirkimo sutarties 3 priedo 1.5.6 papunktis: pasibaigus einamajam mėnesiui, vežėjas per 3 darbo dienas privalo suderinti nustatytų pažeidimų skaičių įgaliotos įstaigos informacinėje sistemoje. Nepakomentuoti ar peržiūrėti vežėjo pažeidimai, laikomi kaip trauktini į bendrą pažeidimų ataskaitą (vežėjo pažeidimų ataskaita – baudų aktas).

57.24.                      pirkimo sutarties 10 priedo 10.2 papunktis: šalis prisiima atsakomybę už bet kokių tiesioginių nuostolių atlyginimą kitai šaliai, jei šie nuostoliai kitai šaliai kilo dėl kaltos šalies netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Šalies kaltė preziumuojama.

57.25.                      pirkimo sutarties 13 priedo 4.2 papunktis (ieškinio reikalavime ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo nurodytas 10.2 papunktis): LEpb – pabaigos laikotarpio paskutinio skelbiamo „Nord Pool Lietuva“ biržoje vidutinės mėnesio elektros kainos duomenys, t. y. paskutiniai duomenys, kurie buvo paskelbti prieš kalendorinį ketvirtį, kuriam bus taikomas perskaičiavimas, einančio mėnesio 15 dieną už prieš šią dieną einantį kalendorinio mėnesio dienų elektros kainų vidurkį (jei paskelbtos ne visos šio kalendorinio mėnesio dienos, imamas tik paskelbtų dienų kainų vidurkis) (pvz., 2026 m. I ketvirčio dedamosios perskaičiavimui bus naudojami 2025 m. lapkričio mėnesio duomenys, kurie žinomi (paskelbti) 2025 m. gruodžio 15 d.).

57.26.                      pirkimo sąlygų 43.1 papunktis: tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu, kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą) turi turėti teisę verstis keleivių vežimo autobusais veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje. Reikalaujamos veiklos teisinis pagrindas:?Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnis; Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. 1434 „Dėl Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.

57.27.                      pirkimo sąlygų 43.4 papunktis: tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti transporto vadybininką, kuris turi atitikti nurodytus reikalavimus: specialistas (transporto vadybininkas), kuriam pavesta vadovauti vežėjo transporto veiklai, turi turėti nustatytą profesinę kompetenciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹ straipsnio 5 dalimi.

57.28.                      pirkimo sąlygų 43.5 papunktis: tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti: sutarties vykdymui būtiną turėti arba gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas M?CE ir M?CG klasės transporto priemones. Jei pasiūlymas teikiamas daugiau nei 1 pirkimo objekto daliai, informacija apie pasitelkiamų transporto priemonių skaičių pateikiama kiekvienai pirkimo objekto daliai, kuriai teikiamas pasiūlymas, atskirai.

58.       Ieškovė 2025 m. kovo 31 d. pateikė pretenziją pirkime, kuria prašė pakeisti arba panaikinti pretenzijoje išvardintas pirkimo sąlygas, o netenkinus šio prašymo – pirkimo procedūras nutraukti.

59.       Perkančiosios organizacijos 2025 m. balandžio 18 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kurią iš dalies patenkino, t. y. nutarė pakeisti pirkimo sutarties 3.4.3, 3.3 papunkčius, patikslinti pirkimo sutarties 19.7.4 papunktį, pirkimo sutarties 2 priedą papildyti nauju 1.4.3 papunkčiu, pakeisti pirkimo sutarties 2 priedo 1.12.8 papunktį, patikslinti pirkimo sutarties 2 priedo 1.21.2, 1.25.1, 1.26.3.2 papunkčius, pirkimo sutarties 11 priedą, pirkimo sutarties 2 priedo 1.12.8, 1.12.11 papunkčius.

60.       Ieškovė „Mobilis Sp. z. o. o“ Lenkijos Respublikos transporto rinkoje veikia nuo 2001 m. rugsėjo mėn., bendrovė priklauso „Egged Holding Ltd“ (kuris priklauso vienam didžiausių keleivių vežimo paslaugų teikėjų Izraelyje – „Egged Transportation Company Ltd“). Ieškovė specializuojasi viešojo transporto paslaugų srityje, teikia kompleksines paslaugas naudojant daugiau nei 315 autobusų, įskaitant paslaugas Varšuvoje, Krokuvoje ir Bydgoščiuje. Ieškovė šiuo metu nėra įsisteigusi įmonės ir nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje.

61.       Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-223-940/2025 pagal UAB „Transrevis“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“. Ieškiniu prašoma: 1) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygas; 2) ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad pirkimo sąlygos ne tik netikslios ir (ar) neaiškios, bet ir nepagrįstai riboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir (ar) suteikia pranašumą arba sudaro prielaidas nesąžiningam perkančiosios organizacijos praturtėjimui; nepagrįstai ir neteisėtai nustato reikalavimus sukeliančius tiekėjo nevaldomą riziką, negalėjimą įvertinti kaštų ar racionaliai įvertinti rizikas; nustato nepagrįstus ir perteklinius reikalavimus (specifikacijoje ir sutarties projekte); nustato diskriminacinius ir neproporcingus ekonominio naudingumo kriterijus; nustato neproporcingas sankcijas ir baudas. Byla sustabdyta 2025 m. liepos 16 d. nutartimi, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-808-464/2025 paliko nepakeistą.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

62.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą ir ginčyti pirkimo nuostatas, nes ieškovė nepagrindė bylos išnagrinėjimo rezultato įtakos ieškovei, o teismas nenustatė ir nemotyvavo, kodėl ginčijamos pirkimo nuostatos apriboja ieškovei galimybę pateikti pasiūlymą pirkime.

63.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas bendrąja prasme yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).

64.       VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

65.       Tiekėjo suinteresuotumas apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

66.       Asmens teisinis suinteresuotumas apginti interesą sudaryti viešojo pirkimo sutartį nebūtinai visais atvejais turi būti siejamas su tokio asmens formaliu dalyvavimu pirkime pateikiant pasiūlymą perkančiajai organizacijai. Tam, kad tiekėjas galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra ar ginčyti viešąjį pirkimą, savaime nėra būtinas dalyvio statusas, nes VPĮ nuostatomis gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

67.       Teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kaip sąlyga kreiptis į teismą, pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus; nepriklausomai nuo to, kad tam tikros sąlygos gali būti pripažintos kaip potencialiai ribojančios tiekėjų konkurenciją, tačiau ieškovai, kreipdamiesi į teismą, turi ginti būtent savo, o ne visų konkurentų teises. Tinkamo procesinio elgesio neatitinka situacija, kai ieškovas ikiteisminio ginčo metu ir teismo procese abstrakčiai kvestionuoja atitinkamas sąlygas, nepateikdamas bent kiek konkretesnių argumentų, kad dėl ginčijamų sąlygų jis turi blogesnes sąlygas konkuruoti nei kiti ūkio subjektai ar dėl šių sąlygų jo konkurencinis pranašumas nepagrįstai sumenkinamas; atsižvelgiant į tai, ieškovui nepakanka procese remtis tik bendruoju teisėtumo pagrindu, ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodyti, kaip buvo pažeistos būtent jo subjektinės teisės; be to, ieškovas neįrodo teisių pažeidimo tik siekiu dalyvauti naujame pirkime pagal jo siūlomą pirkimo sąlygų versiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

68.       Taigi, teisinis suinteresuotumas turi būti suteikiamas asmenims, kurie ketina pasiūlyti viešajam sektoriui atitinkamas paslaugas, nes pagrindinis viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo siekis yra nesuvaržyta tiekėjų konkurencija. Teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, nes sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį. Teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas pripažinimas savaime nereiškia teismo pareigos patenkinti ieškinio reikalavimus, nes tiekėjo teisinis suinteresuotumas ir ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra skirtingos teisinės kategorijos.

69.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė teikia panašaus pobūdžio paslaugas (keleivių vežimo) Lenkijos Respublikoje ir siekia dalyvauti (pateikti pasiūlymą) ginčo pirkime, teikė atsakovėms pretenziją dėl pirkimo sąlygų ir dalį pretenzijoje nurodytų reikalavimų atsakovės patenkino, pakoreguodamos pirkimo sąlygas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kuo pasireiškia ginčijamų nuostatų neteisėtumas ir kaip konkrečiai tokios neteisėtos pirkimo nuostatos pažeidžia ieškovės interesus, t. y. ieškovės vertinimu, jos galimybes dalyvauti pirkime, pateikti konkurencingą pasiūlymą apsunkina tinkamai neapibrėžtas pirkimo objektas, pirkimo nuostatose numatytų rizikų perkėlimas tiekėjui, perkančiųjų organizacijų diskrecija perduoti paslaugų teikimą kitam tiekėjui ir pan. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo abejoti, kad ieškovė yra suinteresuota dalyvauti pirkime (pateikti jame pasiūlymą), sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir atitinkamai gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės, kaip potencialios tiekėjos, teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygas, kurios, ieškovės teigimu, užkerta galimybę jai pateikti konkurencingą pasiūlymą ginčo pirkime.

Dėl pirkimo objekto (ne)apibrėžtumo

70.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pirkimo objektą neapibrėžtu, nurodė, kad ieškovė įrodė, jog neturint informacijos apie papildomų paslaugų apimtį, kiekį, laiką, neįmanoma tinkamai įvertinti paslaugų apimtį ir pasiūlyti paslaugos įkainio, be to, atsakovės neturi realaus poreikio turėti didelę laisvę pirkimo sutarties vykdymo metu keisti paslaugų kiekį, pobūdį ir jos turėjo galimybę tiksliai apibrėžti pirkimo objektą, nurodyti paslaugų teikimui reikalingų autobusų skaičių, tipą, parametrus. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė pripažinti techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktus ir pirkimo sutarties 2.5, 2.13 papunkčius neteisėtais.

71.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirkimo objekto neapibrėžtumo, nurodydamos, kad pirkimo objektas apibrėžtas pirkimo dokumentuose, o teismas, darydamas priešingas išvadas, netinkamai įvertino ginčijamų pirkimo sąlygų turinį, rėmėsi išimtinai ieškovės argumentais, pagrįstais ieškovės iniciatyva parengta vienašališka specialistų išvada.

72.       Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant racionalaus lėšų panaudojimo, perkančiajai organizacijai viešuosius pirkimus reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaroma galimybė įsigyti prekes ar paslaugas kuo naudingesnėmis jai sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012).

73.       VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

74.       Kasacinis teismas išaiškino, kad jei tam tikri duomenys pirkimo sąlygų ir pasiūlymų rengimo metu perkančiajai organizacijai ir tiekėjams nepaaiškėja ir po pasiūlymų vertinimo, o jie svarbūs tiekėjams rengiant pasiūlymus (pavyzdžiui, apsibrėžiant pirkimo objektą ar jo apimtį) ir perkančiajai organizacijai, kai ši juos vertina, tokiu atveju perkančioji organizacija gali pažeisti skaidrumo principą, jei dėl iš anksto nežinomų bei pirkimo sąlygose neapibūdintų (neapibrėžtų) duomenų tiekėjai negalėjo tinkamai pateikti pasiūlymų, šių vertinimas tampa neobjektyvus, o sutarties vykdymas rizikingas. Perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia (be kita ko), apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

75.       VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams. Techninėje specifikacijoje taip pat gali būti nurodyta, ar bus reikalaujama kartu perduoti ar suteikti intelektinės nuosavybės teises.

76.       Kasacinis teismas išaiškino, kad perkančiosios organizacijos pačios nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024).

77.       VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai, pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Nr. C-413/17; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

78.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ginčytų ir pirmosios instancijos teismo neteisėtomis pripažintų pirkimo sąlygų turinį, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pirkimo objekto neapibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo pirkimo objektas yra apibrėžtas techninėje specifikacijoje, kurioje nurodoma, kad perkančiosios organizacijos siekia parinkti vežėją, kuris teiktų vežimo paslaugas Vilniaus miesto viešojo transporto sistemos maršrutuose transporto priemonėmis, atitinkančiomis techninėje specifikacijoje ir Sutartyje nustatytus reikalavimus ir pritaikytomis vežti keleivius miesto sąlygomis (techninės specifikacijos 1 punktas). Techninėje specifikacijoje pirkimo objektas yra detalizuotas, nurodant prognozuojamą bendrą metinę maršrutų ridą, galimus ridos padidinimus ar sumažinimus, pateikiant informaciją apie viešojo transporto maršrutus, nustatant reikalavimus transporto priemonėms, nurodant preliminarius viešojo transporto maršrutų eismo tvarkaraščius, reikalavimus keleivių vežimo paslaugoms ir kokybei, elektroninio bilieto sistemos ir susijusios įrangos aprašymus bei taikomus reikalavimus (techninės specifikacijos 5 punktas, 1 lentelė, II, III dalys, 1–3 priedai). Taigi, minėtos techninės specifikacijos nuostatos apibrėžia pirkimo objektą.

79.       Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad ieškovė pirkimo objekto neapibrėžtumą iš esmės sieja su techninės specifikacijos 4, 5 punktų nuostatomis, nustatančiomis, jog pirkimo sutarties pasirašymo ir (ar vykdymo metu) gali būti tikslinami maršrutų pavadinimai, trasa, jos ilgis, transporto priemonės tipas, taip pat, jog bendra metinė rida gali būti didinama ne daugiau kaip 30 procentų arba mažinama ne daugiau 15 procentų nuo planuojamos preliminarios metinės bendros maršrutų ridos pagal Sutartyje nustatytą tvarką. Ieškovės teigimu, ginčijamos pirkimo nuostatos dėl perkančiųjų organizacijų nevaržomos teisės keisti paslaugų apimtis trukdo įvertinti (apskaičiuoti) ir pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad ginčijamos pirkimo sąlygos yra neapibrėžtos ir trukdančios apskaičiuoti pasiūlymo kainą bei pateikti konkurencingą pasiūlymą.

80.       VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal VPT patvirtintą metodiką. VPT patvirtintų Kainodaros taisyklių 15 punkte nurodyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Kainodaros taisyklių 16 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma. Kainodaros taisyklių 17.1 papunktyje nurodyta, kad įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei numatomų įsigyti prekių ir (ar) paslaugų kiekius, nustatant jų viršutinę ir apatinę ribas.

81.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kainodaros taisyklių nuostatose nenumatyta maksimalių ar minimalių paslaugų apimties ribų, todėl nuspręsti dėl konkrečių paslaugų apimties ribų turi teisę pati perkančioji organizacija, atsižvelgdama į planuojamų įsigyti paslaugų specifiką. Nagrinėjamu atveju pirkimo sutarties 2.2 papunktyje numatyta tokia viešųjų keleivių vežimo paslaugų apimtis: planuojama bendra visų maršrutų maksimali rida per viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laikotarpį (įskaitant Sutartyje numatytą pratęsimą) – 126 100 000 kilometrų. Kiekvieniems viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo metams nustatoma preliminari metinė bendra rida sudaro 9 700 000 kilometrų, kurie, laikantis Sutartyje nustatytų viešųjų keleivių vežimo paslaugų apimties keitimo (didinimo ir mažinimo) principų, gali būti didinami ne daugiau kaip 30 procentų arba mažinami ne daugiau kaip 15 procentų nuo šiame punkte nurodytos planuojamos preliminarios metinės bendros maršrutų ridos. Jeigu vežėjas viešąsias keleivių vežimo paslaugas teikia ne visus kalendorinius metus (arba bent vienas iš viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo etapų neprasideda nuo metų pradžios), šiems metams planuojant bendrą ridą rida įvertinama / nustatoma proporcingai mažesnė (atsižvelgiant į likusių tais metais teikti paslaugas dienų kiekiui bei atsižvelgiant į skirtingų paslaugų etapų pradžios laikotarpius). Evakuacijos transporto priemonėmis paslaugos planuojama rida per viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laikotarpį (įskaitant Sutartyje numatytą pratęsimą) – iki 70 000 kilometrų.

82.       Nagrinėjamu atveju perkančios organizacijos pirkimo sutarties 2.5 papunktyje numatė tokius viešųjų keleivių vežimo paslaugų apimties keitimo (didinimo ir mažinimo) principus: penkiems viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo kalendoriniams metams nuo viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo pradžios (Sutarties 3.10.2 papunktis) vežėjo aptarnaujamų maršrutų rida be atskiro suderinimo su vežėju gali būti didinama bendrai iki 30 proc., skaičiuojant nuo Sutarties 2.2 papunktyje nurodytos planuojamos bendros metinės vežėjo transporto priemonių ridos (kilometrais). Šeštiems ir vėlesniems viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo kalendoriniams metams maršrutų ridos padidinimas, kuris skaičiuojamas nuo penktiems viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo kalendoriniams metams nustatytos planuojamos bendros metinės vežėjo transporto priemonių ridos, galimas tik su vežėjo sutikimu, išskyrus galimą ridos padidėjimą metų eigoje (Sutarties 2.5.4 papunktis, t. y. ne daugiau 5 proc.), kuris galimas be atskiro suderinimo su vežėju (2.5.1 papunktis); padidintos aptarnaujamų maršrutų ridos, kurios vykdymui pagal Sutarties 2.8 papunktį vežėjui buvo reikalinga apsirūpinti papildomomis transporto priemonėmis, aptarnavimas vežėjui užtikrinimas nuo padidintos ridos aptarnavimo pradžios momento visam likusiam viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laikotarpiui ir šiuo laikotarpiu padidinta rida, kurios vykdymui pagal Sutarties 2.8 papunktį vežėjui buvo reikalinga apsirūpinti papildomomis transporto priemonėmis, nemažinama, išskyrus šiuos atvejus (2.5.2 papunktis): galimą ridos sumažėjimą metų eigoje (Sutarties 2.5.4 papunktis); ridos sumažinimą perdavus vykdyti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui (Sutarties 2.10 papunktis); vežėjui sutikus su įgaliotos įstaigos siūlymu sumažinti ridą; jei mažinimas pagrįstas naujai paaiškėjusiomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis (2.5.2.1–2.5.2.4 papunkčiai). Sutarties 2.5.3 papunktyje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į Sutarties 2.5.2 papunktyje nurodytus reikalavimus dėl vežėjui užtikrinamos (garantuojamos) padidintos ridos, mažinant vežėjo aptarnaujamų maršrutų metinę ridą be atskiro suderinimo su vežėju rida gali būti mažinama ne daugiau kaip 10 procentų nuo preliminarios metinės bendros ridos (įskaitant ridą, kurios vykdymui vežėjui nereikėjo apsirūpinti papildomomis transporto priemonėmis). Ridos mažinimas daugiau kaip 10 procentų nuo praėjusių metų bendros metinės vežėjo transporto priemonių ridos (įskaitant ridą, kurios vykdymui vežėjui nereikėjo apsirūpinti papildomomis transporto priemonėmis) galimas su vežėjo sutikimu arba be vežėjo sutikimo, jei mažinimas pagrįstas naujai paaiškėjusiomis nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Vežėjo aptarnaujama maršrutų rida negali būti sumažinta daugiau nei 15 proc., skaičiuojant nuo Sutarties 2.2 papunktyje nurodytos planuojamos bendros metinės vežėjo transporto priemonių ridos (kilometrais).

83.       Nurodytų techninės specifikacijos ir Sutarties sąlygų analizė patvirtina, kad atsakovės ginčo pirkime pasirinko taikyti Kainodaros taisyklių įtvirtintą fiksuoto įkainio kainodaros būdą, t. y. techninės specifikacijos 5 punkte ir Sutarties 2.2 papunktyje nustatant preliminarų paslaugų pirkimo kiekį nuvažiuotais kilometrais ir galimas paslaugų apimties paklaidas (nuo -15 iki +30 proc.). Atitinkamai Sutarties 2.5 papunktyje įtvirtinti paslaugų apimties didinimo ir mažinimo principai, pagal kuriuos rida be suderinimo su vežėju pirmuosius penkerius metus nuo Sutarties vykdymo gali būti didinama iki 30 proc., skaičiuojant nuo Sutarties 2.2 papunktyje nurodytos planuojamos bendros metinės ridos, o vėlesniais Sutartis vykdymo metais toks didinimas leidžiamas, gavus tiekėjo sutikimą. Be to, Sutarties 2.5.2 papunktyje perkančiosios organizacijos įsipareigojo vežėjui, išskyrus tam tikras konkrečiai nurodytas išimtis, nemažinti padidintos ridos visam likusiam viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo laikotarpiui, jei vežėjui dėl padidintos aptarnaujamų maršrutų ridos buvo reikalinga pasirūpinti papildomomis transporto priemonėmis. 

84.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Sutarties 2.9.1 papunktyje vežėjui taip pat numatytas pasirengimo laikotarpis dėl paslaugų padidinta rida vykdymo. Minėtoje nuostatoje nurodoma, kad ridos didinimo terminai ir tvarka priklauso nuo transporto priemonių poreikio padidintai ridai aptarnauti, t. y. Sutarties 2.8 papunktyje nustatyta tvarka priėmus sprendimą (sprendimas pripažįstamas priimtu nuo įgaliotos įstaigos rašytinio patvirtinimo pateikimo arba vežėjui pateikus atsakymą dėl vertinimo pakeitimo arba pasibaigus Sutartyje numatytam šio atsakymo pateikimo terminui), kad padidintos ridos aptarnavimui vežėjui reikalingos papildomos transporto priemonės, vežėjas turi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos pradėti vykdyti padidintą ridą tinkamai parengtomis transporto priemonėmis ir užtikrinti reikalaujamo dydžio transporto priemonių rezervą, papildomai skiriant transporto priemones į transporto priemonių rezervą. Šiuo atveju papildomas transporto priemonių skaičius, kurį vežėjas turi per šiame Sutarties punkte nustatytą terminą paskirti į transporto priemonių rezervą, skaičiuojamas nuo transporto priemonių skaičiaus, kuris pagal priimtą sprendimą reikalingas visai maršrutų ridai (įskaitant ridos padidinimą) aptarnauti. Jeigu vežėjas maršrutų aptarnavimui savo nuožiūra naudoja daugiau transporto priemonių nei reikalinga pagal priimtą sprendimą, iš vežėjo nereikalaujama suformuoti transporto priemonių rezervo nuo vežėjo nuožiūra papildomai viešosioms keleivių vežimo paslaugoms teikti naudojamų transporto priemonių. Vežėjas supranta ir patvirtina, kad, jei skaičiuojant ir nustatant reikalaujamą transporto priemonių rezervą, rezervinių transporto priemonių skaičiaus rezultatas (kiekvienam transporto priemonių tipui atskirai) turi kablelį (pvz., 1,1; 2,2 ir t. t.), reiškia, jog vežėjas turi skirti į transporto priemonių rezervą vieną papildomą transporto priemonę.

85.       Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų turinys nepatvirtina pirkimo objekto neapibrėžtumo ir (ar) perkančiųjų organizacijų teisės neribotai keisti paslaugų apimtis Sutarties vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pirkimo sąlygose Kainodaros taisyklėse įtvirtintą fiksuotą įkainio kainodaros būdą pasirinko atsižvelgdamos į tai, jog viso Sutarties galiojimo laikotarpiui (maksimaliai 10 metų) objektyviai nėra įmanoma numatyti tikslaus paslaugų kiekio, atitinkamai dėl to perkančiosios organizacijos pagrįstai įtvirtino minimalias ir maksimalias paslaugų (ridų ribų) paklaidas, kurios neužkerta galimybės potencialiems tiekėjams, teikiant pasiūlymą pirkime, įvertinti savo galimybių teikti paslaugas esant tiek padidintam (+30 proc.), tiek sumažintam (-15 proc.) paslaugų kiekiui. 

86.       Atkreiptinas dėmesys, kad perkančiųjų organizacijų pirkime nurodytos sąlygos dėl paslaugų apimties ir jos ribų (paklaidų) ne tik neprieštarauja minėtoms Kainodaros taisyklių nuostatoms, bet ir atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1-466 „Dėl pritarimo vežėjų parinkimo keleivių vežimo paslaugoms teikti vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Vilniaus miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose pirkimams viešo konkurso būdu“ 1.4 papunktį, kuriame nurodoma, jog bendra metinė maršrutų rida gali būti didinama ne daugiau kaip 30 procentų arba mažinama ne daugiau nei 15 procentų nuo šio sprendimo 1.3.4 papunkčiuose nurodytos atskiro pirkimo paslaugų kiekio, o maršrutai ir jų skaičius atskirame pakete gali būti keičiami nekeičiant šiame ir 1.3 papunktyje nurodytų ridos dydžių (atskiros pirkimo dalys nurodytos 1.3.1–1.3.4 papunkčiuose). 

87.       Be to, byloje nekilo ginčo, kad perkančiosios organizacijos praeityje yra sudariusios panašaus pobūdžio paslaugų (keleivių vežimo Vilniaus mieste) pirkimo sutartis (pvz., VVT sutartis), todėl akivaizdu, jog perkančiosios organizacijos, turinčios diskrecijos teisę nustatyti pirkimo nuostatas, užtikrinančias kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą, geriausiai išmano (žino) joms reikalingų paslaugų poreikį, apimtį bei galinčius atsirasti paslaugų apimties pokyčius Sutarties vykdymo metu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atsakovių apeliacinių skundų argumentams, kad toks perkančiųjų organizacijų pirkimo sąlygose įtvirtintas paslaugų paklaidų kiekio diferencijavimas (ribos, rezervas) buvo pasirinktas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, t. y. perkamų paslaugų specifikos (keleivių vežimas Vilniaus mieste), tiesiogiai susijusios su miesto plėtra, maršrutų pokyčiais ir pan. 

88.       Apeliacinės instancijos teismas nepritaria ieškovės argumentams, kad ginčijamose pirkimo nuostatose turėtų būti nustatyta fiksuota teiktinų paslaugų apimtis. Kaip minėta, ginčijamos nuostatos dėl pirkimo objekto neapibrėžtumo yra aiškios ir netrukdo potencialiems tiekėjams tinkamai įvertinti savo galimybes ir pateikti pirkimo dokumentų sąlygas atitinkančius pasiūlymus. Ginčijamos nuostatos nesuteikia atsakovėms neribotos teisės keisti paslaugų apimtis, nes pirkimo dokumentuose nurodyti paslaugų apimties keitimo principai, nustatytos vežėjui palankios sąlygos (dėl sutikimo, ridos nemažinimo, pasirengimo teikti paslaugas padidinta rida termino ir pan.) užtikrina perkančiųjų organizacijų ir potencialaus vežėjo teisių bei pareigų balansą. 

89.       Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, darydamas priešingas išvadas dėl pirkimo objekto neapibrėžtumo, iš esmės rėmėsi ieškovės iniciatyva parengta specialistų išvada. Pažymėtina, kad CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

90.       Iš ieškovės pateiktos specialistų išvados turinio matyti, kad ji parengta pagal ieškovės užduotus klausimus, pateiktus paaiškinimus ir duomenis, pateikiant ginčo pirkimo sąlygų teisinį vertinimą (atitiktis VPĮ nuostatoms), nors teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Taigi, ieškovės iniciatyva parengta specialistų išvada laikytina paprastu rašytiniu įrodymu, kuris pirmosios instancijos teismui, tinkamai neįvertinus ginčijamų pirkimo sąlygų, negalėjo turėti iš anksto nustatytos išskirtinės galios. Ieškovės pateiktoje specialistų išvadoje pateikti subjektyvaus pobūdžio argumentai dėl pirkimo objekto neapibrėžtumo nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, pagrindžiančių, kad atsakovės pirkimo objektą apibrėžė detaliai, o ginčijamos pirkimo nuostatos atitinka VPĮ ir Kainodaros taisyklių reikalavimus.

91.       Be to, pirmosios instancijos teismas, priėjęs išvadą, kad pirkimo dokumentuose pirkimo objektas apibrėžtas neaiškiai, nusprendė pripažinti neteisėtu ir pirkimo sutarties 2.13 papunktį, kuriame nurodoma, jog jeigu vežėjas ar Savivaldybė nėra padarę Sutarties esminio pažeidimo, nevykdo Sutarties su Sutarties 15.2 papunktyje nurodytais nuolatiniais trūkumais ir vežėjas ar Savivaldybė neinformuota apie Sutarties nutraukimą bet kuriuo iš šių pagrindų, Sutarties 2.12.2 ir 2.12.3 papunkčiuose nurodyti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo terminai be atskiro rašytinio susitarimo pratęsiami automatiškai 3 metų laikotarpiui nekeičiant kitų Sutarties sąlygų. Ieškovė, ginčydama minėtą nuostatą nurodė, kad ji yra neaiški ir trukdo pateikti pasiūlymą dėl neaiškaus paslaugų teikimo termino, t. y. 7 ar 10 metų.

92.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirkimo sutarties 2.12.2 papunktyje, reglamentuojančiame paslaugų teikimo terminus, nurodyta, jog I paslaugų teikimo etapo terminas yra 7 metai nuo I paslaugų teikimo etapo pradžios (Sutarties 3.10.2 papunktis). Taigi, sistemiškai aiškinant Sutarties 2.12.2 ir 2.13 papunkčius, matyti, kad 2.13 papunktyje nustatytas savarankiškas (automatinis) paslaugų teikimo termino pratęsimas 3 metų laikotarpiui, jei vežėjas ar Savivaldybė nėra padarę sutarties esminio pažeidimo, nevykdo Sutarties su Sutarties 15.2 papunktyje nurodytais nuolatiniais trūkumais ir vežėjas ar Savivaldybė neinformuota apie Sutarties nutraukimą bet kuriuo iš šių pagrindų. Tai reiškia, kad Sutartis bus sudaroma 7 metų terminui, tačiau automatiškai galės būti pratęsta 10 metų terminui, jeigu neegzistuos Sutarties 2.13 papunktyje numatytos sąlygos. Taigi, ginčijamo Sutarties 2.13 papunkčio nuostatos yra aiškios, nes jos, tinkamai vykdant Sutartį (nesant esminio Sutarties pažeidimo, nuolatinių trūkumų), reglamentuoja paslaugų teikimo pratęsimą nuo 7 (Sutarties 2.12.2 papunktis) iki 10 metų laikotarpio, todėl minėtos nuostatos netrukdo potencialiems tiekėjams tinkamai įvertinti savo galimybes teikti paslaugas iš viso 10 metų ir atitinkamai pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime.

Dėl pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio reikalavimų tiekėjo kvalifikacijai

93.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas pirkimo sąlygų 43.5 papunkčio nuostatas neteisėtomis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo nuostatose nustatytas reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai yra nepagrįstas esant neapibrėžtam pirkimo objektui, šios nuostatos lemia, jog bus pateikti tarpusavyje nepalyginami tiekėjų pasiūlymai, o tiekėjams bus leidžiama kvalifikaciją įgyti po galutinės pasiūlymų pateikimo dienos, todėl perkančiosios organizacijos turėtų svarstyti galimybę techninėje specifikacijoje nustatyti konkrečius minimalius reikalavimus transporto priemonių kiekiui bei techniniams parametrams.

94.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamos, kad teismas iš esmės pakartojo tik ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl būtinybės ginčo sąlygose sugriežtinti tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus.

95.       VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPT patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. 

96.       Kasacinis teismas išaiškino, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., bendrovėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Tiekėjo kvalifikacija atitinkamam pirkimui gali būti arba pakankama, arba ne. Tuo tarpu tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai – tik juridinio fakto patvirtinimo šaltinis, todėl ne konkretūs dokumentai, kaip tokie, lemia kvalifikacijos turėjimą. Tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento nepateikimas nepaneigia kvalifikacijos kaip tam tikro juridinio fakto ar aplinkybių buvimo, jei jie iš tiesų egzistuoja. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas. Toks reikalavimas yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

97.       Kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

98.       VPĮ 51 straipsnio 7 dalies 10 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, gali reikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, patvirtinančius jų techninį ir profesinį pajėgumą, t. y. pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones.

99.       Metodikos 24 punkte dėl kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti įrankius, įrenginius ir technines priemones, reikalingas sutarčiai vykdyti nurodyta, kad šis kvalifikacijos reikalavimas yra taikomas tik atliekant paslaugų arba darbų pirkimus ir tik tais atvejais, kai sėkmingam pirkimo sutarties įvykdymui bus reikalingi atitinkami įrankiai, įrenginiai, techninės priemonės. Paprastai pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nenurodo konkrečių įrankių, įrenginių, techninių priemonių, kuriuos privalo tiekėjas turėti, tačiau, nurodydamas siekiamą rezultatą, leidžia tiekėjui pasirinkti tokius, kurie yra būtini sėkmingam ir teisėtam pirkimo sutarties įvykdymui. Pirkimo vykdytojas gali papildomai nustatyti tam tikrus reikalavimus (pavyzdžiui, saugumo, aplinkos apsaugos, energijos efektyvumo ar kt.) tiekėjo įrankiams, įrangai ir (ar) techninėms priemonėms. Tokiu atveju vertinama jų atitiktis nustatytiems reikalavimams. Išimtiniais atvejais, kai yra įsigyjamas ypatingas pirkimo objektas ir kai pirkimo vykdytojo siekiamo pirkimo sutarties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant kitokius, nei pirkimo vykdytojo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nurodytus ir apibrėžtus atitinkamus įrankius, įrenginius, technines priemones, pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose nurodo, kokius įrankius, įrenginius, technines priemones tiekėjas turi turėti. Šis reikalavimas gali būti taikomas kartu su Metodikos ?18 punkte nustatytu reikalavimu – pirkimo vykdytojas paprastai nenustato privalomo turėti įrankių, įrenginių ir (ar) techninių priemonių skaičiaus – tiekėjas turi pagrįsti, kad turės pakankamą jų kiekį ir aprašyti kaip su turimais įrankiais, įrenginiais ir (ar) priemonėmis tinkamai įvykdys sutartį. Pirkimo vykdytojas negali reikalauti, kad nurodyti ištekliai būtų konkrečioje vietoje (pavyzdžiui, techninė įranga ar reikiamus tyrimus atliekanti laboratorija būtų konkrečioje vietoje). Nustatant šį reikalavimą, svarbu įvertinti tai, kad tam tikrais atvejais tiekėjai tam tikrus įrankius, įrenginius, technines priemones turės įsigyti tik sutarties vykdymui, t. y. tik pirkimo laimėjimo atveju. Tokiais atvejais pirkimo vykdytojas, laikydamasis proporcingumo principo, negali reikalauti, kad visus reikiamus įrankius, įrenginius ir technines priemones tiekėjai turėtų pasiūlymo pateikimo metu, bet gali reikalauti tik jų aprašymo, bei įrodymų, jog pirkimo laimėjimo atveju juos galės įsigyti, išsinuomoti, gauti panaudai ir pan.

100.       Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką perkančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į pirkimo objektą ir jo specifiką, yra suteikta diskrecijos teisė nustatyti minimalius, tačiau tuo pačiu proporcingus ir konkurencijos neribojančius, kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, siekiant įsitikinti tiekėjo kompetencija, patikimumu ir galimybėmis įvykdyti pirkimo sąlygas. 

101.       Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 43.5 papunktyje nustatė, kad tiekėjai (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti technines priemones, reikalingas Sutarčiai vykdyti, t. y. sutarties vykdymui būtina turėti arba tiekėjai gali pasitelkti (nuosavybės, nuomos ir kt. teisėtais pagrindais) paslaugoms teikti reikalingas M?CE ir M?CG klasės transporto priemones. Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad vežėjas preliminariai turės valdyti ne mažiau kaip 92 transporto priemones (8 mažos talpos autobusus (MTA) ir 84 midi autobusus) ir ne mažiau kaip 10 procentų transporto priemonių rezervo dydį, atsižvelgiant į pasiūlyme teikiamų transporto priemonių technologinius parametrus nuo minėto skaičiaus, atitinkamai pagal transporto priemonės tipą. Reikalavimai (charakteristikos) transporto priemonėms nurodyti techninės specifikacijos III skyriuje (2 ir 3 lentelės). Kaip minėta, techninės specifikacijos 5 punkte nustatyta metinė perkamų keleivių vežimo paslaugų apimtis kilometrais atitinkamo tipo transporto priemonėmis.

102.       Taigi, nurodytų nuostatų analizė patvirtina, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatė ne tik transporto priemonių charakteristikas, paslaugų apimtį (planuojamą metinę ridą), bet ir minimalius reikalavimus tiekėjams turėti ir (ar) pasitelkti konkrečių klasių transporto priemones. Minėti minimalūs reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti tiekėjų kvalifikacija ir atitinkamai galimybėmis dalyvauti pirkime bei pajėgumu vykdyti Sutartį. 

103.       Pagal Metodikos 24 punktą pirkimo dokumentuose pakanka nurodyti siekiamą paslaugų pirkimo rezultatą, o paslaugų teikimui reikalingų įrankių, įrenginių ar techninių priemonių konkrečiai nebūtina nurodyti, nes pats tiekėjas turi pasirinkti priemones, reikalingas tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos nustatytus poreikius. Ginčo pirkimo objektas yra keleivių vežimo paslaugos, o ne transporto priemonių pirkimas, todėl minimalių reikalavimų nustatymas neriboja potencialių tiekėjų galimybės pasiūlymuose nurodyti kitą (didesnį) transporto priemonių skaičių paslaugoms teikti, atsižvelgiant į jų pasirinktą paslaugų teikimo būdą, veiklos organizavimą, perkančiųjų organizacijų nurodytus preliminarius maršrutus, ridą ir pan.

104.       Pažymėtina, kad pati ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog kiekvienas tiekėjas galimai planuoja naudoti skirtingas priemones, skirtingą infrastruktūros išsidėstymą, galingumą, planuojamų naudoti transporto priemonių techninius parametrus, įkrovimo greitį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei perkančiosios organizacijos tokius detalius reikalavimus numatytų pirkimo dokumentuose, kaip minimalius, tai turėtų esmingos ir tiekėjų konkurenciją dirbtinai ribojančios įtakos tiekėjų galimybėms pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime. 

105.       Vien aplinkybė, kad tiekėjai pasiūlymuose galimai nurodys skirtingą kiekį ir skirtingais techniniais parametrais pasižyminčias transporto priemones (pavyzdžiui, dėl baterijų talpos, įkrovimo laiko ir pan.), nereiškia, jog tokie tiekėjų pasiūlymai bus objektyviai nepalyginami, nes ginčijami minimalių kvalifikacijos reikalavimai yra skirti būtent tam, kad perkančiosios organizacijos galėtų įsitikinti, jog tiekėjai yra pajėgūs suteikti perkamas paslaugas, t. y. tiekėjai, turėdami ne mažiau nei techninėje specifikacijoje nurodytą transporto priemonių, atitinkančių nustatytas charakteristikas, skaičių galėtų nuvažiuoti preliminarią techninėje specifikacijoje nurodytą atstumą (ridą kilometrais). Taigi, nagrinėjamu atveju visiems potencialiems tiekėjams, atsižvelgiant į pirkimo objektą ir jo specifiką, nustatyti minimalūs reikalavimai laikytini proporcingais ir dirbtinai neribojančiais tiekėjų konkurencijos.

Dėl pirkimo sutarties 2.8 papunkčio

106.       Pirmosios instancijos teismas Sutarties 2.8 papunktį pripažino neteisėtu, konstatavęs, kad ieškovė įrodė, jog Sutarties 2.8.3 papunkčio nuostatos yra neaiškios ir tikslintinos, nes turi būti numatyta, jog paslaugų kiekio pakeitimas gali būti atliekamas šalių susitarimu, tiekėjui turint teisę vienašališkai nuspręsti ar dėl papildomo ridos poreikio tiekėjas turės pasitelkti papildomas transporto priemones.

107.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismui kilus abejonių dėl Sutarties 2.8.3 papunkčio teisėtumo, neteisėtu turėjo būti pripažintas būtent nurodytas papunktis, o ne visas Sutarties 2.8 papunktis, nors ir ginčijamas 2.8.3 papunktis yra aiškus ir teisėtas.

108.       Sutarties 2.8 papunktyje nurodyta, kad įgaliotai įstaigai informavus vežėjo atsakingą už Sutarties vykdymą asmenį apie padidintos ridos poreikį, nurodyta tvarka sprendžiama dėl papildomų transporto priemonių poreikio šiai ridai aptarnauti: vežėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie padidėjusį ridos poreikį gavimo motyvuotu raštu pateikia įgaliotai įstaigai vertinimą, ar, atsižvelgiant į didinamos ridos apimtį, vežėjui bus reikalingos papildomos transporto priemonės padidintai ridai aptarnauti ir, jeigu, vežėjo vertinimu, padidėjusios ridos aptarnavimui reikalingos papildomos transporto priemonės – vežėjas įgaliotai įstaigai skirtame rašte nurodo papildomai reikalingų transporto priemonių skaičių (Sutarties 2.8.1 papunktis); įgaliota įstaiga, gavusi vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo vertinimo gavimo raštu patvirtina vežėjo vertinimą arba pateikia vežėjui motyvuotą siūlymą persvarstyti vertinimą, pakeičiant sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio arba transporto priemonių, reikalingų padidintai ridai aptarnauti, skaičių (Sutarties 2.8.2 papunktis); įgaliotai įstaigai pateikus vežėjui siūlymą persvarstyti vertinimą, vežėjas kaip įmanoma operatyviau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, įvertina įgaliotos įstaigos pasiūlymą persvarstyti vertinimą ir raštu pateikia įgaliotai įstaigai atsakymą dėl vertinimo keitimo, kuriame vežėjas nurodo, ar pasilieka prie pirminio vertinimo ar jį pakeičia, atsižvelgdamas į įgaliotos įstaigos motyvuotą siūlymą, ir galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio padidintai ridai aptarnauti. Jeigu per šiame Sutarties papunktyje nustatytą terminą vežėjas nepateikia atsakymo dėl įgaliotos įstaigos motyvuoto siūlymo persvarstyti vertinimą, laikoma, kad vežėjas sutinka su įgaliotos įstaigos siūlymu dėl vertinimo pakeitimo ir sprendimas turi būti vykdomas laikant, jog įgaliotos įstaigos rašte pateikti pasiūlymai yra sudėtinė sprendimo dalis, turinti prioritetą prieš pirminiame vežėjo sprendime nurodytą informaciją (prireikus tai gali būti konstatuojama įgaliotos įstaigos raštu) (Sutarties 2.8.3 papunktis); vežėjas supranta ir prisiima visą riziką ir atsakomybę, kuri gali kilti, jei vežėjas nebus pajėgus tinkamai aptarnauti padidintos ridos dėl neteisingai atlikto vertinimo ir (ar) nepagrįsto neatsižvelgimo į įgaliotos įstaigos siūlymą persvarstyti vertinimą. Tokiu atveju vežėjas įsipareigoja atlyginti visus dėl netinkamo padidintos ridos aptarnavimo kilusius nuostolius bei žalą ir transporto priemonių trūkumas padidintos ridos vykdymui jokiomis aplinkybėmis nebus pripažįstamas padidintos ridos nevykdymą pateisinančia aplinkybe (Sutarties 2.8.4 papunktis).

109.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 2.8–2.8.4 papunkčių turinį, sutinka su atsakovių apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu visą 2.8 papunktį, įskaitant 2.8.3 papunktį. Nors ieškovė aptariamas nuostatas ginčijo, nurodydama, kad jose turėtų būti įtvirtinta tiekėjo teisė nuspręsti dėl papildomų paslaugų teikimo, tačiau būtent tokia tiekėjo teisė aptariamose nuostatose ir yra įtvirtinta. Ginčijamose Sutarties nuostatose nurodyta, kad: vežėjui kyla pareiga įvertinti papildomų transporto priemonių poreikį (Sutarties 2.8.1 papunktis); įgaliota įstaiga patvirtina vežėjo vertinimą arba pateikia motyvuotą siūlymą persvarstyti vertinimą (Sutarties 2.8.2 papunktis); vežėjas, įvertinęs įgaliotos įstaigos pasiūlymą, pateikia įgaliotai įstaigai atsakymą ir galutinį sprendimą dėl papildomų transporto priemonių poreikio (Sutarties 2.8.3 papunktis); vežėjas prisiima atsakomybę dėl atlikto vertinimo ir priimto sprendimo (Sutarties 2.8.4 papunktis). Taigi, pagal ginčijamas nuostatas galutinį sprendimą dėl papildomų paslaugų teikimo, kaip ir perkančiųjų organizacijų prašė nustatyti ieškovė, priima vežėjas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais pripažino visus Sutarties 2.8–2.8.4 papunkčius. 

Dėl Sutarties 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 19.12. 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.2 papunkčių, 8 priedo, 3 priedo 1.3.3 papunkčio

110.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtomis šias Sutarties nuostatas, nurodė iš esmės analogiškus argumentus, t. y. kad itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant atsakovė turi teisę nutraukti Sutartį, sąrašas, taip pat baudinio pobūdžio netesybos, atsakovei pasinaudojus vienašalio sutarties nutraukimo teise, yra nepagrįstos, neleidžia ieškovei įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir nesąžiningai riboja tiekėjų konkurenciją pirkime. Teismo vertinimu, pirkimo sutartis galėtų būti nutraukta tik iš esmės pažeidus Sutartį, kai tolesnis Sutarties vykdymas taptų neįmanomu, o ne atlikus subjektyvų įvertinimą ir apskaičiavus tam tikrą kiekį mažareikšmių nukrypimų nuo Sutarties vykdymo, kurie gali būti neišvengiami.

111.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai neteisėtais pripažino visus be išimties Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo ir Sutarties vykdymo su nuolatiniais trūkumais pagrindus, nes taip buvo eliminuota perkančiųjų organizacijų galimybė nutraukti netinkamai vykdomą Sutartį dėl tiekėjo kaltės, t. y. visa netinkamo Sutarties vykdymo rizika perkelta išimtinai perkančiosioms organizacijoms.

112.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkte nurodyta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.

113.       Viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, todėl kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018). 

114.       Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, savo iniciatyva sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024).

115.       VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka.

116.       VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu: 1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 89 straipsnį; 2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalį; 3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2014/24/ES; 4) paaiškėjo šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 21 dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.

117.       VPĮ 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

118.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

119.       Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023).

120.       Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju. Tai reiškia, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis bei aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021).

121.       Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).

122.       Tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

123.       Atsižvelgus į VPĮ ir kitų teisės aktų santykį bei į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, jog pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos ir yra ribojamos tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).

124.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

125.       Kasacinis teismas išaiškino, kad negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021). Netesybos turi ne tik kompensuojamąją funkciją, tačiau ir turi skatinti kontrahentą tinkamai vykdyti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265- 611/2022). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).

126.       Perkančiosios organizacijos gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominių praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

127.       Sandorio šalių valia sutarties sudarymo metu nėra ir niekaip negali būti veikiama teisės normų, reguliuojančių sutartinę atsakomybę, pasikeitimo ir pasikeitimo galimybės. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus iš esmės prognozuoja tinkamą būsimų sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, be to, objektyviai neįmanoma nustatyti, ar tiekėjai apskritai ir kokia apimtimi į siūlomą kainą įtraukia ir apskaičiuoja sutarties neįvykdymo ar vėlavimo riziką, o vertinant priešingai, kiltų tiekėjų pasiūlymų nelygiaverčio vertinimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

128.       Sutarties 13.3.7 papunktyje nurodyta, kad nutraukus Sutartį Savivaldybės iniciatyva Sutarties 19.12.1, 19.12.2 ar 19.12.5 papunkčiuose nustatytais atvejais, vežėjas moka Savivaldybei Sutarties 14.1 punkte nustatyto Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio baudą. Tokiu atveju Savivaldybė įgyja teisę užsakyti paslaugas iš trečiųjų asmenų. Vežėjas privalo Savivaldybei apmokėti išlaidas, kurias ji patyrė ar patirs įsigydama nesuteiktas paslaugas iš trečiųjų asmenų (t. y. įgaliotos įstaigos ir (ar) Savivaldybės darbuotojų, organizuosiančių ir (ar) vykdysiančių naują pirkimą, darbo užmokesčio sąnaudas, nustatomas pagal buhalterinės apskaitos dokumentus arba patvirtintus darbuotojo (-ų) darbo valandinius įkainius (taikoma, jeigu naujo pirkimo organizavimo momentu tokie įkainiai būtų nustatyti) ir nesuteiktų paslaugų bei identiškos apimties (kiekio) paslaugų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainų skirtumą, kiek jo nepadengia Sutarties įvykdymo užtikrinimas. Pagal šį Sutarties punktą vežėjui taikoma mokėtinų nuostolių (įskaitant netesybas) riba – 20 procentų nuo 10 metų Sutarties kainos Eur be PVM (pastaba: ši kaina apskaičiuojama 10 metų maksimalią transporto priemonių ridą padauginus iš Sutarties 8.3 papunktyje nurodytų viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo įkainių). Nurodyta suma neapima nuostolių ir žalos, už kuriuos atsakomybė negali būti ribojama pagal CK nuostatas.

129.       Sutarties 13.3.8 papunktyje nurodyta, kad vežėjas sutinka ir patvirtina, jog Sutarties 13.3.1–13.3.7 papunkčiuose nustatytų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusiosios šalies patirtų nuostolių suma, kurią vežėjas turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl Sutarties pažeidimo, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų / duomenų.

130.       Sutarties 14.1 papunktyje nustatyta, kad vežėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Sutarties sudarymo (pasirašymo) turi pateikti Savivaldybei Sutartyje nurodyto dydžio neatšaukiamą, besąlyginį pirmojo pareikalavimo sutarties įvykdymo užtikrinimą – banko garantiją, laidavimo draudimą arba užstatą bei visus lydinčius dokumentus (originalus). Sutarties įvykdymo užtikrinimas turi būti pateiktas eurais. Reikalaujama sutarties įvykdymo užtikrinimo suma – 1 620 000 Eur. Vežėjui pateikus Savivaldybei prašymą raštu, vežėjo pateiktas pasiūlymo užtikrinimas gali būti įskaitomas į sutarties įvykdymo užtikrinimą (t. y. įskaitant vežėjo sumokėtą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą – [įrašyti] Eur sumai ir vežėjui papildomai pervedant [įrašyti] Eur užstatą arba pateikiant minėtai sumai banko garantiją arba laidavimo draudimą). Jeigu vežėjas per šiame Sutarties punkte nustatytą terminą nepateikia nustatyto dydžio sutarties įvykdymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti Sutartį ir Sutartis neįsigalioja.

131.       Sutarties 19.12.1, 19.12.2 ir 19.12.5 papunkčiuose numatyta, kad Sutartis vienašališkai nutraukiama tais atvejais, kai: vežėjas padarė Sutarties esminį pažeidimą (Sutarties 19.12.1 papunktis); vežėjas vykdo Sutartį su Sutarties 15.2 papunktyje nurodytais nuolatiniais trūkumais (Sutarties 19.12.2 papunktis); kai vežėjo mokėtinų pagal šią Sutartį nuostolių (įskaitant netesybas) suma viršija 20 procentų nuo 10 metų Sutarties kainos Eur be PVM (pastaba: ši kaina apskaičiuojama 10 metų maksimalią transporto priemonių ridą padauginus iš Sutarties 8.3 papunktyje nurodytų viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimo įkainių) (Sutarties 19.12.5 papunktis).

132.       Pagal Sutarties 15.1 papunktį esminiu Sutarties pažeidimu laikoma: nepagrįstas vežėjo atsisakymas pateikti grafiką arba vežėjo vėlavimas pateikti grafiką ilgiau kaip 10 darbo dienų (Sutarties 15.1.1 papunktis): pasirengimo paslaugų teikimui etapo termino (pratęsto Sutartyje nustatyta tvarka, jeigu taikoma) viršijimas daugiau kaip 90 kalendorinių dienų (Sutarties 15.1.2 papunktis); vežėjas rengiasi viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui akivaizdžiai per lėtai, kad spėtų pasirengti viešųjų keleivių vežimo paslaugų teikimui laiku per Sutarties 2.12.1 papunktyje nustatytus ir, jeigu taikoma, Sutartyje nustatyta tvarka pratęstus terminus ir, gavęs įgaliotos įstaigos pretenziją dėl vėlavimo, nesiima rengimosi paspartinimo priemonių, nepagrindžia priemonių taikymo arba priemonės, kurių ėmėsi vežėjas, akivaizdžiai nepakankamos spėti pradėti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas laiku. Akivaizdžiai per lėtu rengimusi pradėti teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas pripažįstama, jei vežėjas praleido bet kurį grafike numatytą rengimosi teikti viešąsias keleivių vežimo paslaugas veiksmo–etapo terminą daugiau kaip 90 kalendorinių dienų (Sutarties 15.1.3 papunktis); vežėjas per 3 iš eilės einančius kalendorinius mėnesius bendrai neįvykdo daugiau nei 10 procentų nuo per šiuos mėnesius visų suplanuotų reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 15.1.4 papunktis); vežėjas neužtikrina Sutarties 6 skyriuje „Vežėjo garantijos“ 6.1.1–6.1.4 papunkčiuose nustatytų garantijų laikymosi ir neištaiso neatitikimo per įgaliotos įstaigos suteiktą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 30 kalendorinių dienų (Sutarties 15.1.5 papunktis); vežėjas pažeidžia Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo ir vežėjas šio pažeidimo neištaiso per 3 mėnesius nuo pranešimo apie šį trūkumą gavimo dienos arba vežėjas, pažeidęs Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo, per 6 mėnesius nuo tokio pažeidimo ištaisymo dienos pakartotinai pažeidžia Sutarties nuostatas dėl subtiekėjų keitimo / naujų įtraukimo (Sutarties 15.1.6 papunktis); panaikinama arba sustabdoma vežėjui išduota licencija verstis keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais veikla ir vežėjas per 60 kalendorinių dienų neištaiso pažeidimo (Sutarties 15.1.7 papunktis); jeigu paaiškėja, kad vežėjas nevykdo Sutarties 11.1.1 papunktyje nustatytų įsipareigojimų, kurie pasiūlymų vertinimo metu pirkimo dokumentuose buvo nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai ir už kuriuos vežėjui buvo skiriamos reikšmės ir vežėjas per 90 kalendorinių dienų neištaiso pažeidimo (Sutarties 15.1.8 papunktis); jeigu paaiškėja, kad vežėjas nevykdo Sutarties 11.1.2 papunktyje nustatytų įsipareigojimų, kurie pasiūlymų vertinimo metu pirkimo dokumentuose buvo nustatyti kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai ir už kuriuos vežėjui buvo skiriamos reikšmės (Sutarties 15.1.9 papunktis); baigiant galioti pateiktam Sutarties įvykdymo užtikrinimui, vežėjas nepateikia naujo užtikrinimo ar užtikrinimo pratęsimo per Sutartyje numatytą terminą (Sutarties 15.1.10 papunktis); jeigu nustatoma, jog vežėjas neužtikrino Sutarties 5.1.20 papunktyje nurodytų reikalavimų dėl nacionalinio saugumo arba Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka priima sprendimą, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų (Sutarties 15.1.11 papunktis); užsienio tiekėja per Sutartyje numatytą pasirengimo paslaugų teikimui terminą nepateikė įgaliotai įstaigai pirkimo sąlygose nurodyto teisę verstis keleivių vežimo autobusais veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančio dokumento (Sutarties 15.1.12 papunktis); jeigu vežėjas per Sutartyje nustatytą terminą raštu nepateikia įgaliotai įstaigai vertinimo ir, įgaliotai įstaigai pakartotinai raštu paprašius pateikti vertinimą, nepateikia vertinimo per įgaliotos įstaigos suteiktą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 10 darbo dienų (Sutarties 15.1.13 papunktis); kiti Sutartyje nurodyti atvejai (Sutarties 15.1.14 papunktis); Savivaldybė ir (ar) įgaliota įstaiga vėluoja atlikti mokėjimus pagal šią Sutartį daugiau nei 60 kalendorinių dienų po vežėjo rašytinės pretenzijos gavimo (Sutarties 15.1.15 papunktis).

133.       Sutarties 15.2 papunktyje nurodyti Sutarties vykdymo su nuolatiniais trūkumais atvejai. Bus laikoma, kad vežėjas vykdė Sutartį su nuolatiniais trūkumais, jeigu per paskutinius 6 kalendorinius mėnesius užfiksuota 20 ir daugiau atvejų, kai vežėjas teikė viešąsias keleivių vežimo paslaugas (kiekvienas iš nurodytų atvejų sumuojamas į bendrą skaičių): transporto priemone, neturinčia nustatyta tvarka išduoto registracijos liudijimo (Sutarties 15.2.1.1 papunktis); transporto priemone, neturinčia nustatyta tvarka išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) (Sutarties 15.2.1.2 papunktis); transporto priemone, kuri nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Sutarties 15.2.1.3 papunktis); per paskutinius 6 kalendorinius mėnesius užfiksuota: 700 ir daugiau pažeidimų, numatytų Sutarties 8 priedo 1 lentelėje (išskyrus pažeidimus, nurodytus Sutarties 8 priedo 1 lentelės 11 punkte, kurie į šį skaičių neįskaičiuojami (t. y. pažeidimai dėl netinkamo šildymo ir (ar) vėdinimo sistemos naudojimo) (Sutarties 15.2.2.1 papunktis); jei 50 procentų ir daugiau reisų, skaičiuojant nuo visų įgaliotos įstaigos per Sutarties 15.2.2 papunktyje nurodytą laikotarpį suplanuotų reisų, transporto priemonės šildymui, vėdinimui ir (ar) kondicionavimui naudojama Sutartyje ir jos prieduose nenumatyta šildymo, vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistema arba užfiksuotas Sutartyje ir jos prieduose numatytos šildymo, vėdinimo ir (ar) kondicionavimo sistemos naudojimo reikalavimų ir (ar) naudojimo ribojimų pažeidimas (Sutarties 15.2.2.2 papunktis).

134.       Sutarties 19.7–19.7.4 papunkčiuose nustatyta vežėjo pakeitimo kitu vežėju tvarka.

135.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutartyje numatyti jos nutraukimo atvejai yra mažareikšmiai, riboja tiekėjų konkurenciją pirkime, o Sutarties nutraukimo atvejais numatytos netesybos yra nepagrįstos, dėl to ieškovė negali įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos ir pateikti konkurencingą pasiūlyme pirkime. 

136.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal minėtas VPĮ nuostatas ir kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos turi diskrecijos teisę savo nuožiūra pirkimo sutartyje nustatyti jos nutraukimo atvejus ir taikytinas sankcijas, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, vertę. Nagrinėjamu atveju ginčijamose Sutarties nuostatose įtvirtinti jos nutraukimo atvejai negali būti laikomi mažareikšmiais, nes yra susiję su tinkamu ir nepertraukiamu Sutarties, užtikrinančios socialiai reikšmingą viešąjį interesą (keleivių vežimą viešuoju transportu Vilniaus mieste), vykdymu, t. y. numato Sutarties nutraukimo atvejus, kai vežėjas neteikia paslaugų, teikia paslaugas su trūkumais, kurių neištaiso perkančiųjų organizacijų nustatytais terminais, negali teikti paslaugų dėl savo kaltės ar prisiimtų įsipareigojimų, teikiant pasiūlymą pirkime, ar teikia paslaugas su nuolatiniais trūkumais.

137.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog itin platus mažareikšmių aplinkybių, kurioms esant perkančiosios organizacijos gali taikyti netesybas, sąrašas, neleidžia ieškovei ir jos veiklą finansuojančioms finansų įstaigoms įvertinti galimų neigiamų pasekmių rizikos, nepateikė įrodymų, jog finansų įstaigos atsisakė suteikti ieškovei finansavimą ginčo pirkime.

138.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Sutartyje numatyti jos nutraukimo atvejai (dėl esminių pažeidimų, nuolatinių trūkumų), tiek numatytos netesybos yra teisėtos ir pagrįstos, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, vertę, svarbą Vilniaus miesto viešojo transporto sistemai ir yra skirti ne tik galimos perkančiųjų organizacijų žalos kompensavimui, bet ir Sutarties tinkamo vykdymo prevencijai, t. y. kad paslaugas teikiantis vežėjas būtų suinteresuotas (motyvuotas) vykdyti Sutartį joje numatytomis sąlygomis (paslaugas teikti laiku, kokybiškai, bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis ir pan.). 

139.       Atkreiptinas dėmesys, kad neteisėtais pripažintos visos Sutarties nuostatos dėl jos nutraukimo ir netesybų taikymo (dėl esminių pažeidimų, nuolatinių trūkumų), taip iš viso panaikinant perkančiųjų organizacijų teisę nutraukti Sutartį dėl tiekėjo kaltės. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovės ginčijamos Sutarties sąlygos dėl jos nutraukimo ir netesybų taikymo yra numatytos už Sutartyje nurodytus pažeidimus, kurie turi įtakos pasitikėjimo viešojo transporto sistema sumažėjimui, viešojo transporto paslaugų trūkumui, sklandžiam ir keleivių poreikius atitinkančių paslaugų teikimui ir pan. Taigi, Sutartyje nurodyti jos nutraukimo ir netesybų taikymo atvejai negali būti laikomi mažareikšmiais. Priešingai, ginčijamose sąlygose įtvirtintas pažeidimų diferencijavimas pagal pobūdį ir rimtumą, dažnumas (pakartotinumas) iš esmės leidžia perkančiosioms organizacijoms, atsakingoms už tinkamą viešųjų paslaugų teikimą, įsitikinti vežėjo pajėgumu vykdyti Sutartį.

140.       Ieškovės argumentai, kad atsakovių sudarytoje VVT sutartyje yra numatytos kitos sankcijos (švelnesnės, toleruojamas didesnis pažeidimų skaičius), savaime neįrodo ginčo pirkimo dokumentuose įtvirtintų sąlygų neteisėtumo. Ieškovės ginčijamos sankcijos (nuolatiniai trūkumai; Sutarties 8 priedo 1 lentelė) yra nustatytos už reikalavimų transporto priemonių salono būklei, palaikomai temperatūrai, švarai, esamų ir planuojamų maršrutų nesilaikymą ir pan. Akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos griežtas ir detalias paslaugų teikimo sąlygas numatė, siekdamos pagerinti viešojo transporto paslaugų kokybę. Ginčijamose sąlygose vežėjo atsakomybė taip pat yra individualizuota, pavyzdžiui, Sutarties 15.2.2.1 papunktyje numatytas pažeidimų skaičius individualizuotas pagal kiekvieną pirkimo objekto dalį, atsižvelgiant į pirkimo objekto dalies apimtį ir prognozuojamą reisų šioje dalyje skaičių (I daliai 700 ir daugiau pažeidimų; II daliai 400 ir daugiau pažeidimų; III daliai 400 ir daugiau pažeidimų; IV daliai – 700 ir daugiau pažeidimų). Sutarties 19.7.1.2 papunktyje, susijusiame su vežėjo padarytais Sutarties pažeidimais, taip pat reglamentuota vežėjo pagal Sutartį išimtinė keitimo tvarka kitu vežėju, t. y. jei vežėjas nuo per 3 iš eilės einančius kalendorinius mėnesius suplanuotų visų reisų yra neįvykdęs daugiau nei 5 procentų reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, arba per trumpesnį 6 iš eilės einančių kalendorinių mėnesių laikotarpį yra padaręs 350 ir daugiau pažeidimų, numatytų Sutarties 8 priedo 1 lentelėje (neskaičiuojant pažeidimų, nurodytų Sutarties 8 priedo 1 lentelės 11 punkte), ir vežėjas nebus pajėgus užtikrinti tinkamo paslaugų teikimo ateityje bei vežėjas informavo apie tai Savivaldybę ir įgaliotą įstaigą. Taigi, kiekvienai Pirkimo objekto daliai pažeidimų skaičius Sutarties 19.7.1.2 papunktyje yra dvigubai sumažintas, lyginant su Sutarties 15.2.2.1 papunktyje nurodytų pažeidimų skaičiumi.

141.       Dėl ieškovės argumentų, kad Sutarties 13.3.7, 14.1 papunkčiuose tiekėjui nustatyta per didelė bauda (1 620 000 Eur), jei Sutartis būtų nutraukta dėl esminio Sutarties pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės pozicija šiuo atveju yra prieštaringa. Iš atsakovių pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, t. y. ieškovės komentaro, svarstant pirminį pirkimo sąlygų projektą su tiekėjais rinkos konsultacijų metu, matyti, jog dėl pirminiame projekte numatytos mažesnės baudos (1 400 000 Eur) ieškovė teigė, jog, atsižvelgiant į Sutarties mastą ir vertę, Sutarties įvykdymo garantijos suma yra per maža. Taigi, pati ieškovė pasiūlė perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose numatyti didesnę kompensaciją Sutarties dėl esminio pažeidimo nutraukimo atveju, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad numatyta bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į tai, jog Sutarties dėl esminio jos pažeidimo nutraukimas neabejotinai sukeltų ilgalaikius žalingus padarinius visai keleivių pervežimo Vilniaus mieste sistemai, Savivaldybė netektų reikšmingų pajamų (jos skaičiavimais 2024 m. pajamos iš bilietų sudarė virš 33 mln. Eur), tektų organizuoti kitų analogiškų paslaugų viešąjį pirkimą.

142.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamos Sutarties sąlygos nustatytos visiems potencialiems tiekėjams, todėl vien aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su tam tikrų sąlygų kvalifikavimu ir (ar) nustatytomis sankcijomis (netesybomis), nesudaro pagrindo tokias sąlygas pripažinti diskriminacinėmis ir užkertančiomis kelią pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime, nes tiekėjo netinkamo paslaugų teikimo rizika būtų perkelta išimtinai perkančiosioms organizacijoms. Taigi, ginčijamos Sutarties nuostatos skirtos užtikrinti viešojo transporto paslaugų kokybę, nepertraukiamumą, prieinamumą ir saugumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ginčijamas sąlygas neteisėtomis.

Dėl Sutarties 2.10, 2.11 papunkčių

143.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Sutarties 2.10 ir 2.11 papunkčius neteisėtais, pritarė ieškovės argumentams, jog ginčijamomis sąlygomis suteikiamos itin plačios teisės atsakovei iš esmės atsisakyti dalies paslaugų kiekio, jį perduodant kitam savarankiškai pasirinktam paslaugų tiekėjui, nenustačius objektyvių kriterijų, kokioms aplinkybėms esant šis paslaugų kiekis bus perduodamas kitam tiekėjui, nenustatant kriterijų ir reikalavimų, kada jis vėl bus grąžinamas tiekėjui, kurio paslaugų apimtys buvo sumažintos.

144.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad ginčijamos Sutarties sąlygos yra aiškios ir teisėtos.

145.       Sutarties 2.10 papunktyje nurodyta, kad jeigu vežėjas 3 kalendorinius mėnesius iš eilės kiekvieną iš šių mėnesių neįvykdo daugiau nei 3 procentų visų atitinkamo mėnesio reisų, skaičiuojant tik reisus, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, įgaliota įstaiga turi teisę laikinai visą ar dalį visos per 3 mėnesius neįvykdytos reisų ridos, skaičiuojant tik reisų, kurių neįvykdymas nėra pateisintas Sutartyje nustatyta tvarka, ridą, laikinai perduoti vykdyti pakaitiniam vežėjui, įgaliotos įstaigos parinktam vykdyti vežėjo nevykdomą ridą, atitinkamai pakoreguodama vežėjo tvarkaraščius ir pritaikydama juos prie vežėjo faktiškai galimos įvykdyti reisų ridos.

146.       Sutarties 2.11.1 papunktyje nustatyta, kad įgaliota įstaiga per 30 kalendorinių dienų nuo trečio mėnesio, per kurį neįvykdyta daugiau nei 3 procentai visų atitinkamo mėnesio reisų, pabaigos informuoja vežėją apie ketinimą pasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą vykdyti pakaitiniam vežėjui ir nurodo neįvykdytą ridą, kurią ketina perduoti pakaitiniam vežėjui. Jeigu įgaliota įstaiga per šiame Sutarties papunktyje nurodytą terminą neinformuoja vežėjo apie tokį ketinimą, reiškia, kad įgaliota įstaiga šia teise nesinaudos, tačiau tai neapriboja galimybės pasinaudoti šia teise ateityje, jei vežėjas pakartotinai neįvykdys Sutarties 2.10 punkte nurodyto kiekio reisų per atitinkamą laikotarpį.

147.       Sutarties 2.11.2 papunktyje nurodyta, kad vežėjo nevykdoma rida pakaitiniam vežėjui vykdyti perduodama laikinai ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui, skaičiuojant nuo dienos, kai pakaitinis vežėjas pradėjo vykdyti vežėjo nevykdomą ridą. Likus nemažiau kaip trečdaliui laikotarpio, kuriuo vežėjo nevykdoma rida perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui, vežėjas pateikia įgaliotai įstaigai informaciją apie priemones, kurių ėmėsi, kad pagerintų reisų vykdymą, pagrindžiančią, kad vežėjas yra tinkamai pasirengęs vykdyti pakaitiniam vežėjui laikinai perduotą vykdyti reisų ridą. Esant poreikiui, įgaliota įstaiga gali paprašyti vežėjo pateikti papildomą ar patikslinti informaciją ir (ar) duomenis apie priemones, kurių ėmėsi, kad pagerintų reisų vykdymą. Likus nemažiau kaip 10 darbo dienų iki laikotarpio, kuriuo vežėjo nevykdoma rida perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui, pabaigos įgaliota įstaiga priima motyvuotą sprendimą grąžinti pakaitinio vežėjo vykdytą ridą vykdyti vežėjui arba, jei vežėjas nepagrindė, kad yra tinkamai pasirengęs vykdyti pakaitiniam vežėjui laikinai perduotą vykdyti reisų ridą, įgaliota įstaiga gali pratęsti pakaitiniam vežėjui perduotos vykdyti vežėjo nevykdomos ridos vykdymą ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui. Pratęsimų skaičius neribojamas.

148.       Sutarties 2.11.3 papunktyje nustatyta, kad įgaliota įstaiga gali nepasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui, jeigu vežėjas iki ridos perdavimo vykdyti pakaitiniam vežėjui ėmėsi priemonių pagerinti atitinkamų reisų vykdymą ir įgaliota įstaiga motyvuotai nusprendė, kad vežėjo įgyvendinamos priemonės yra pakankamos užtikrinti atitinkamų reisų ridos vykdymą. Vežėjas supranta ir patvirtina, kad pakaitinis vežėjas gali maršrutų vykdymui naudoti kitos rūšies nei reikalaujama pagal šią Sutartį transporto priemones (pavyzdžiui, naudoti transporto priemones su vidaus degimo varikliu).

149.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties 2.10–2.11.3 papunkčių turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosioms organizacijoms yra suteiktos itin plačios teisės atsisakyti dalies paslaugų kiekio ir jį perduoti pakaitiniam vežėjui be jokių objektyvių kriterijų, tuo pačiu nenustatant kriterijų dėl paslaugų apimties grąžinimo Sutarties vežėjui. Priešingai, iš ginčijamų Sutarties sąlygų matyti, kad perkančiosioms organizacijoms nenustatyta neribota teisė perduoti dalį paslaugų apimties pakaitiniam vežėjui. Ginčijamose sąlygose įtvirtinta, kad įgaliota įstaiga privalo informuoti vežėją apie ketinimą pasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą vykdyti pakaitiniam vežėjui, nurodant konkrečią perduotiną ridą, kurios nevykdo vežėjas. Vežėjo nevykdoma rida pakaitiniam vežėjui vykdyti gali būti perduodama laikinai, t. y. ne ilgesniam nei 180 dienų laikotarpiui. Sąlygose taip pat įtvirtina, kad likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki laikotarpio, kurio vežėjo nevykdoma rida perduota vykdyti pakaitiniam vežėjui, pabaigos įgaliota įstaiga turi priimti sprendimą grąžinti vežėjui ridą, kurią vykdė pakaitinis vežėjas, arba pratęsti pakaitiniam vežėjui perduotos vykdyti vežėjo nevykdomos ridos vykdymą ne ilgesniam nei 180 dienų terminui, jei Sutarties vežėjas neįrodo, jog yra tinkamai pasiruošęs vykdyti anksčiau nevykdytą ridą.

150.       Pagal ginčijamas Sutarties nuostatas įgaliota įstaiga turi teisę perduoti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui ne dėl bet kokios priežasties, o tik tada, jei vežėjas netinkamai vykdo sutartį, t. y. 3 kalendorinius mėnesius iš eilės kiekvieną iš šių mėnesių neįvykdys daugiau nei 3 procentų visų atitinkamo mėnesio reisų ridos. Be to, galiota įstaiga gali nepasinaudoti teise perduoti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui, jeigu vežėjas iki ridos perdavimo ėmėsi priemonių pagerinti atitinkamų reisų vykdymą ir įgaliota įstaiga pripažino vežėjo veiksmus pakankamais atitinkamos ridos vykdymui.

151.       Taigi, ieškovės ginčijamos Sutarties sąlygos yra aiškios ir pagrįstos perkančiųjų organizacijų siekiu užtikrinti nepertraukiamą viešojo transporto paslaugų teikimą tuo atveju, jei Sutarties vežėjas netinkamai vykdo Sutartį. Tai reiškia, kad ginčijamų sąlygų taikymas priklauso išimtinai nuo pirkimą laimėjusio vežėjo veiksmų (neveikimo), todėl akivaizdu, kad kiekvienas potencialus tiekėjas iki pasiūlymo pirkime pateikimo turi įvertinti galimybes paslaugas teikti laiku, kokybiškai, atsižvelgiant į Sutartyje numatytą paslaugų teikimo apimtį.

152.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neteisėtais pripažino Sutarties 2.10–2.11 papunkčius. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl 2.11.4–2.11.6 papunkčių, reglamentuojančių neplaninį tvarkaraščių pakeitimą, netesybų (ne)taikymo atvejus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neteisėtais visą Sutarties 2.11 papunktį, nors ginčas buvo kilęs išimtinai dėl perkančiųjų organizacijų teisės perduoti vežėjo nevykdomą ridą pakaitiniam vežėjui.

Dėl Sutarties 13 priedo 4.2 papunkčio

153.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovė procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime (įžanginėje dalyje, rezoliucijoje), padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog ieškovė ginčija Sutarties 13 priedo 10.2 papunktį. Minėtas Sutarties priedas neturi 10.2 papunkčio, o ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė argumentus dėl Sutarties 13 priedo 4.2 papunkčio neteisėtumo.

154.       Sutarties 13 priedo 4.2 papunktyje dėl kuro (elektros) sąnaudų dedamosios pokyčio apskaičiavimo nurodyta, kad „LEpb“ – pabaigos laikotarpio paskutinio skelbiamo „Nord Pool Lietuva“ biržoje vidutinės mėnesio elektros kainos duomenys, t. y. paskutiniai duomenys, kurie buvo paskelbti prieš kalendorinį ketvirtį, kuriam bus taikomas perskaičiavimas, einančio mėnesio 15 dieną už prieš šią dieną einantį kalendorinio mėnesio dienų elektros kainų vidurkį (jei paskelbtos ne visos šio kalendorinio mėnesio dienos, imamas tik paskelbtų dienų kainų vidurkis) (pavyzdžiui, 2026 m. I ketvirčio dedamosios perskaičiavimui bus naudojami 2025 m. lapkričio mėnesio duomenys, kurie žinomi (paskelbti) 2025 m. gruodžio 15 d.).

155.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nurodytą Sutarties nuostatą neteisėta, sutiko su ieškovės argumentais, kad ginčijama nuostata turėtų būti pakoreguota numatant, jog indeksavimui bus naudojami ne vidutinės 1 mėnesio kainos duomenys, o vidutinės 3 mėnesių kainos duomenys. Ieškovės teigimu, minėtoje nuostatoje įtvirtintas indeksavimas neapims energijos kainų pokyčių, nes bus taikomas tik energijos kainų pokyčiams, kurie gali atsirasti tik 1 mėnesio, o ne 3 mėnesių laikotarpiu, todėl energijos kaštų pasikeitimo (nuostolių atsiradimo) rizika nepagrįstai perkelta tiekėjui ir ieškovė negali apskaičiuoti bei pateikti pasiūlymą pirkime.

156.       Atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodė, kad ginčijamoje Sutarties nuostatoje įtvirtintas objektyvus įkainio sudedamosios dalies perskaičiavimui taikomas nuo šalių nepriklausantis rodiklis, todėl ieškovės ginčijama nuostata yra teisėta.

157.       VPĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad raštu sudarytoje pirkimo sutartyje turi būti nurodytos sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Sutartyje turi būti nustatytos šios dalies 3 punkte nurodytoje metodikoje (Kainodaros taisyklės) nustatytos privalomos sutarties peržiūros sąlygos. Tais atvejais, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, išskyrus atvejus, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas (pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą.

158.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų: 1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

159.       Kainodaros taisyklių 2.10 papunktyje nurodyta, kad peržiūra – sutarties kainos (įkainių) pakeitimas, atliekamas dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu. Kainodaros taisyklių 53–53.5 papunkčiuose nurodyta, kad peržiūros taisyklės, kai jos nustatomos, negali iš esmės pakeisti sutarties pobūdžio ir turi būti iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose bei sutartyje, nurodant: 1) aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių ar kitų rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma remiantis jų duomenimis; 2) sutarties kainos perskaičiavimo formulę. Perskaičiavimo formulė kainodaros taisyklėse gali būti pateikta tiek matematiniais simboliais, tiek verbaline forma (aprašyta žodžiais). Sutarties kainą peržiūrint antrą ir vėlesnį kartą, perskaičiavimo formulė turi būti taikoma ne visai pradinės sutarties vertei, bet tik neišpirktiems pagal sutartį prekių, paslaugų, darbų kiekiams (apimtims). Pavyzdžiui, perskaičiavimo formulė gali būti nurodyta ne tik visai kainai ar įkainiui, bet ir jų sudedamosioms dalims, tačiau tokiu atveju svarbu, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose (rengiant pasiūlymo formą, į kurią tiekėjai surašo siūlomas kainas ar įkainius ir pan.) reikalautų tiekėjų nurodyti tokią informaciją, kuri jam perskaičiuojant kainos ar įkainio sudedamąsias dalis leistų turėti aiškias jų reikšmes ir nustatyti jų svarbumą galutiniam įkainiui ar kainai; 3) peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant peržiūros momentą bei dažnumą, reikia įvertinti sutarties trukmę, laiką, kuris būtinas statistinių ar kitų rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui. Pavyzdžiui, sutartyje gali būti nustatyta, kad sutarties kaina peržiūrima, kai statybos sąnaudų elementų kainų indekso, labiausiai atitinkančio objekto rūšį, reikšmė pakinta daugiau kaip (x) per bet kurį darbų vykdymo laikotarpį (išsamesnis perskaičiavimo taisyklės pavyzdys – VPT interneto tinklapyje skelbiamoje statybos darbų tipinėje sutartyje); 4) momentą, nuo kurio įsigalioja pakeistos sutarties kainos ar įkainiai ir už kurias prekes, paslaugas ir (ar) darbus bus mokama senosiomis kainomis ar įkainiais, o už kurias – pakeistomis (-ais); 5) skirtingas peržiūros taisykles skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (kai sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys), jei to reikia.

160.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos nuostatos turinį ir teisinį reglamentavimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties 13 priedo 4.2 punkto nuostata turi būti pakoreguota, nustatant elektros energijos kaštų indeksavimą ieškovės nurodytu būdu. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, jog ginčo nuostatoje nustatytas mėnesio elektros kainos vertinimo vidurkis pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumą ir galimybes pateikti konkurencingą pasiūlymą, nes tokia pirkimo sąlyga nustatyta visiems potencialiems tiekėjams, ketinantiems dalyvauti pirkime.

161.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo nuostatoje įtvirtintas objektyvus įkainio sudedamosios dalies perskaičiavimui taikomas nuo Sutarties šalių, įskaitant perkančiųjų organizacijų, nepriklausantis rodiklis, t. y. „Nord Pool“ biržoje skelbiami vidutinės mėnesio elektros kainos duomenys. Atsakovių pasirinktas elektros energijos apskaičiavimo būdas (formulė) neprieštarauja minėtoms Kainodaros taisyklių nuostatoms, kurios neįpareigoja perkančiųjų organizacijų Sutartyje nustatyti tokias kainos peržiūros taisykles, pagal kurias visiškai būtų kompensuojami tiekėjų nuostoliai ir (ar) sąnaudos (nagrinėjamu atveju elektros energijai, kaip kurui) dėl elektros energijos rinkos pokyčių. Be to, pagal ginčo nuostatą indeksavimas bus atliekamas kas 3 mėnesius (kas ketvirtį), naudojant paskutinio žinomo mėnesio kainos duomenis, pavyzdžiui, atliekant indeksavimą 2026 m. už I ketvirtį, bus naudojami 2025 m. lapkričio mėn. duomenys. Tai reiškia, kad dėl elektros energijos rinkos pokyčių Sutartyje įtvirtintas elektros energijos indeksavimas gali būti naudingas tam tikrais laikotarpiais arba perkančiosioms organizacijoms, arba tiekėjams, nes toks indeksavimo būdas geriausiai (artimiausiai) atspindėtų elektros energijos rinkos pokyčius (elektros energijos kainos svyravimus) nei indeksavimui naudojant 3 mėnesių elektros energijos kainos vidurkio duomenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Sutarties 13 priedo 4.2 papunktį neteisėtu.

Dėl Sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčių

162.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl Sutarties 19.3, 19.12.6 papunkčių pripažinimo neteisėtais, priėjo išvadą, kad ginčijamos sąlygos galioja vienodai visiems tiekėjams, nepažeidžia sąžiningos tiekėjų konkurencijos.

163.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamos sąlygos užkerta galimybę ieškovei pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime, nes ieškovė negali įvertinti teisės aktų, kurie dažnai keičiasi, pasikeitimo rizikos. Ieškovės teigimu, teismas neteisėtai ir nepagrįstai sutapatino su nacionalinio saugumo užtikrinimu susijusių reikalavimų taikymo privalomumą ir su šio teisinio reguliavimo pasikeitimu susijusių rizikų perkėlimą tiekėjui.

164.       Sutarties 19.3 papunktyje nurodyta, kad vežėjas turi pakeisti Pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę kito modelio ar markės transporto priemone ir vietoje pasiūlyme nurodyto modelio ar markės transporto priemonės pristatyti kito modelio ar markės transporto priemonę arba pakeisti transporto priemonės sudedamąsias dalis kitomis sudedamosiomis dalimis, jei transporto priemonės, jų gamintojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir (ar) transporto priemonių tiekimas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms privalomoms tarptautinėms sankcijoms, kaip tai apibrėžta Sankcijų įstatyme ir (ar) transporto priemonės, jų sudedamosios dalys ar (ir) gamintojas neatitinka VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatų arba gautas Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu dėl transporto priemonių gamintojo ir / ar kilmės ir nurodoma, jog tokią situaciją galima ištaisyti taikant rekomendacijas pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 10 dalies 2 punktą. Šiuo atveju transporto priemonės keitimas atliekamas šia tvarka laikantis nustatytų reikalavimų: keičiamos transporto priemonės ir (ar) transporto priemonės sudedamosios dalys turi atitikti visus pirkimo dokumentų reikalavimus, būti ne prastesnės, o lygiavertės ar geresnės kokybės nei pasiūlyme nurodytos transporto priemonės, jų sudedamosios dalys; keičiamos transporto priemonės, jų sudedamosios dalys ir (ar) gamintojas turi atitikti VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostatas ir (ar) nacionalinio saugumo reikalavimus (interesus); šiuo atveju vežėjas turi pakeisti pasiūlyme nurodytą transporto priemonės modelį ar markę kito modelio ar markės transporto priemone ir (ar) transporto priemonės sudedamąsias dalis per rekomendacijoje, teikiamoje pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas, nurodytą terminą. Jeigu paminėtoje rekomendacijoje pakeitimo terminas nenustatytas, vežėjas turi užtikrinti pasiūlyme nurodytos transporto priemonės modelio ar markės pakeitimą kito modelio ar markės transporto priemone ir (ar) sudedamųjų dalių pakeitimą kitomis sudedamosiomis dalimis per 12 mėnesių po to, kai vežėjui tapo ar turėjo tapti žinomos Sutarties 19.3 papunktyje nurodytos aplinkybės. Jeigu per šiame Sutarties papunktyje nurodytą pakeitimo terminą neužtikrinamas pakeitimas, Savivaldybė turi teisę nutraukti šią Sutartį; šalys sudarė rašytinį susitarimą prie Sutarties dėl transporto priemonės ir (ar) jos sudedamųjų dalių pakeitimo (Sutarties 19.3.1–19.3.4 papunkčiai).

165.       Sutarties 19.12.6 papunktyje nurodyta, kad Savivaldybė turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Sutartį apie tai pranešdama raštu vežėjui ir įgaliotai įstaigai ne vėliau nei prieš 30 darbo dienų iki Sutarties nutraukimo dienos, kai Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimą, patvirtinantį, kad Sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

166.       VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti nutraukta, jei paaiškėjo VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje, 45 straipsnio 21 dalyje ir (ar) 47 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.

167.       Pagal VPĮ 37 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ar laikoma esminiu subjektu, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ (Bendras viešųjų pirkimų žodynas) kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas būtų vykdomas iš šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų.

168.       VPĮ 45 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad mobilizacijos, karo, nepaprastosios padėties atveju ar kai Vyriausybė, įvertinusi riziką, kad veiksniai, dėl kurių buvo ar gali būti paskelbta mobilizacija, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priėmusi sprendimą dėl šios nuostatos taikymo, perkančioji organizacija gali atmesti paraišką ar pasiūlymą, jeigu yra bent viena iš šių perkančiosios organizacijos pasirinktų sąlygų ar sąlygos dalių: 1) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra juridiniai asmenys, registruoti šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiekėjo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) gamintojas ar juos kontroliuojantys asmenys yra fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba turintys šių valstybių pilietybę; 3) prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis, pakuotes) kilmė yra ar paslaugos teikiamos iš šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytų valstybių ar teritorijų; 4) Vyriausybė, vadovaudamasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintais kriterijais, yra priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai ar su jais ketinamas sudaryti (sudarytas) sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų; 5) perkančioji organizacija turi kompetentingų institucijų informacijos, kad šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti subjektai turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui; 6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šio įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir taip dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.

169.       VPĮ 92 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į veiksnius, nulėmusius mobilizaciją, karo ar nepaprastąją padėtį, tvirtina valstybių ar teritorijų, su kuriomis susijusiems pasiūlymams taikomos šio įstatymo 45 straipsnio 21 dalies nuostatos, sąrašą.

170.       Pagal VPĮ 47 straipsnio 9 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje ar srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, įrašyta į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą ar laikoma esminiu subjektu, atlikdama pirkimus, kurių objektas apima šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar ūkio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) šio įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

171.       Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.

172.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas nepatenka į perkančiojo subjekto (perkančiosios organizacijos) kompetenciją. Perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procese pasireiškia tik tokiai patikrai reikalingų dokumentų iš tiekėjo gavimu (surinkimu). Išvadą dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kuri išvadą dėl neatitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia Vyriausybei, kuri ir priima galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams; nurodytų viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2021).

173.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjo ir sandorio su juo atitikties nacionalinio saugumo interesams perkančioji organizacija iš esmės nevertina, nes tai yra Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos kompetencija. Funkcijos įvertinti, ar egzistuoja duomenys, galintys patvirtinti didėjančią riziką ar esančią grėsmę nacionaliniam saugumui, yra priskirtos ne perkančiajai organizacijai, o kompetentingoms institucijoms, VPĮ tokių perkančiosios organizacijos įgalinimų neįtvirtina. Perkančiajai organizacijai nėra suteikta įgaliojimų savarankiškai atlikti tiekėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo, ji vadovaujasi kompetentingų institucijų turima informacija apie tiekėjo interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-573-370/2024).

174.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sąlygų turinį, teisinį reglamentavimą ir Lietuvos teismų suformuotą praktiką, nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtais Sutarties 19.3 ir 19.12.6 papunkčius, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamos Sutarties nuostatos yra pagrįstos imperatyviosiomis teisės aktų normomis, įpareigojančiomis užtikrinti, kad viešojo pirkimo būdu nebūtų sudaromi (vykdomi) sandoriai, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Atitinkamai perkančiosios organizacijos privalėjo Sutarties nuostatose įtvirtinti tiek sąlygas tiekėjams dėl naudojamų transporto priemonių (ar sudedamųjų dalių) pakeitimo, tiek dėl Sutarties nutraukimo, jei paaiškėtų aplinkybės, susijusios su prieštaravimu nacionalinio saugumo interesams. Be to, ieškovės ginčijamos Sutarties sąlygos yra pakankamai liberalios, nes tiekėjams užtikrinamas 12 mėnesių laikotarpis pakeisti netinkamą transporto priemonę, jos gamintoją, kitą įrangą, atitinkančią nacionalinio saugumo interesus (Sutarties 19.3.3 papunktis), todėl taip tiekėjams sudarytos visos sąlygos valdyti rizikas ir nepertraukiamai teikti paslaugas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamos Sutarties sąlygos tiekėjams nėra siurprizinės, neproporcingomis ar užkertančiomis kelią potencialiems tiekėjams pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime.

175.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi su nacionalinio saugumo interesais susiję reikalavimai turi būti įgyvendinami tiek perkančiųjų organizacijų, vertinant, ar pasiūlymai atitinka pirkimo sąlygose nustatytus su nacionaliniu saugumu susijusius reikalavimus, t. y. gavus kompetentingų valstybės institucijų išvadą dėl tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams, tiek pačių tiekėjų, teikiant pasiūlymus pirkime, ir vykdant sutartis pirkimo laimėjimo atveju (t. y. konkrečiu atveju kokio gamintojo naudoti transporto priemones, kitą įrangą ir pan.). Taigi, perkančiosios institucijos neturi įtakos nei teisės aktų, nei Vyriausybės pozicijos pasikeitimo rizikai, susijusiai su nacionalinio saugumo reikalavimais, todėl ieškovės argumentai dėl minėtos rizikos perkėlimo išimtinai tiekėjams atmestini, kaip nepagrįsti.

176.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad į ginčijamas Sutarties sąlygas perkelta VPĮ 45 straipsnio 21 dalies nuostata dažnai keičiasi, todėl Sutarties vykdymo metu ieškovei nepagrįstai bus perkelta rizika dažnai keisti naudojamas transporto priemones, programinę ir kitą įrangą. Pažymėtina, kad ieškovės akcentuojama VPĮ nuostata, kuri perkelta į Sutarties 19.3 papunktį, nukreipia į VPĮ 92 straipsnio 15 dalį, numatančią Vyriausybės pareigą patvirtinti valstybių ar teritorijų sąrašą, iš kurių subjektai negali tiekti prekių ir paslaugų, jei jos yra susijusios su nacionalinio saugumo interesais. Minėtas sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2022 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 280, kuris buvo keičiamas tik dėl Kinijos tam tikrų teritorijų. Taigi, ieškovės argumentai dėl dažnos VPĮ nuostatų, susijusių su nacionaliniu saugumo reikalavimais, kaitos atmestini, kaip nepagrįsti.

177.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamos Sutarties sąlygos nenustato pareigos tiekėjams turėti konkretaus gamintojo transporto priemones ir kitą įrangą, t. y. tiekėjams paliekama veiklą organizuoti savo nuožiūra. Vadinasi, potencialūs tiekėjai gali iš anksto (prie pasiūlymo pateikimo) numatyti, kokias transporto priemones pasitelks paslaugų pagal Sutartį vykdymui, todėl ieškovės akcentuojama rizika negali būti perkeliama perkančiosioms organizacijoms, atsižvelgiant į tai, jog patys tiekėjai, žinodami nacionaliniam saugumui keliamus reikalavimus, privalo priimti su verslo rizika susijusius sprendimus. Tuo tarpu ginčijamos Sutarties sąlygos ir yra skirtos būtent tam, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymą, įsivertintų galimas rizikas, susijusias su pasirinktomis transporto priemonėmis ir kita įranga bei jos atitikimu nacionalinio saugumo interesams. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sutarties 19.3 ir 19.12.6 papunkčių teisėtumo yra teisėtos ir pagrįstos, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

178.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės nuostatas bei pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtais Sutarties 19.3 ir 19.12.6 papunkčius. Vienok, teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus pripažinti neteisėtais techninės specifikacijos I dalies 4, 5 punktus, Sutarties 2.5, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13, 13.3.7, 13.3.8, 15.1, 15.2, 15.2.2.1, 19.7.1.2, 19.12.1, 19.12.2 papunkčius, Sutarties 8 priedą, Sutarties 3 priedo 1.3.3 papunktį, Sutarties 13 priedo 4.2 papunktį, pirkimo sąlygų 43.5 papunktį. Taigi, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, ieškinį atmetant, iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, perskirstant bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

179.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

180.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

181.       Pagal Rekomendacijas priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

182.       Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atmetant pirmosios instancijos teisme patenkintus ieškovės ieškinio reikalavimus, egzistuoja pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą iš atsakovių, nes bylą laimėjo atsakovės.

183.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2025 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymu, o Savivaldybė 2025 m. liepos 7 d. lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo po 57 Eur žyminį mokestį už atskiruosius skundus, paduotus dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-562-370/2025 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

184.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 13 763,75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą patirtos 2025 m. gegužės–birželio mėn., t. y. 2025 m. II ketvirtį (dokumento registracijos Nr. DOK-5551).

185.       Maksimalūs priteistini dydžiai sudaro: už atsiliepimą į ieškinį – 5 839,75 Eur (2,5 x 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 8.2 papunktis), už tripliką – 3 503,85 Eur (1,5 x 2 335,90 Eur; Rekomendacijų 8.3 papunktis), iš viso 9 343,60 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamas. Taigi, atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ iš ieškovės priteisiamas iš viso 9 400,60 Eur (9 343,60 Eur + 57 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas, o atsakovei Savivaldybei iš ieškovės priteisiamas 57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

186.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos, nes bylą laimėjo atsakovės.

187.       Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ už apeliacinį skundą sumokėjo 3 420 Eur žyminį mokestį. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, t. y. 14 679,72 Eur už apeliacinio skundo ir 3 506,58 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (dokumento registracijos Nr. DOK-3550). 2025 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 5174/25LT ir Nr. 5176/25LT bei 2025 m. rugpjūčio 22 d. banko duomenys apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad atsakovė 2025 m. III ketvirtį apmokėjo advokatui iš viso 18 186,30 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

188.       Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 337,70 Eur. Maksimalus dydis už apeliacinį skundą sudaro 5 844,25 Eur (2,5 x 2 337,70 Eur; Rekomendacijų 8.9 papunktis), už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą – 3 039,01 Eur (1,3 x 2 337,70 Eur; Rekomendacijų 8.11 papunktis), iš viso 8 883,26 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamas. Taigi, atsakovei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ iš ieškovės priteisiamas 8 883,26 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas už advokato teisinę pagalbą ir 3 420 Eur žyminis mokestis, iš viso 12 303,26 Eur.

189.       Atsakovė Savivaldybė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (juridinio asmens kodas 124644360) iš ieškovės Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ (juridinio asmens kodas 0000041920) 9 400,60 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų eurų ir 60 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710061) iš ieškovės Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ (juridinio asmens kodas 0000041920) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovei savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ (juridinio asmens kodas 124644360) iš ieškovės Lenkijos Respublikos bendrovės „Mobilis Sp. z. o. o“ (juridinio asmens kodas 0000041920) 12 303,26 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų trijų eurų ir 26 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                                      Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                     Antanas Rudzinskas 

                                                                                                         Neringa Švedienė