Civilinė byla Nr. e2A-589-253/2020
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01683-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydama: priteisti iš atsakovo 1 440,42 Eur dydžio skolą, 136,82 Eur nesumokėtas palūkanas, 141,95 Eur delspinigius, 15,4 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1 440,42 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki visiško skolos padengimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. spalio 19 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsiskolino pradinei kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Citadele“ bankui. Atsakovui vengiant grąžinti susidariusį įsiskolinimą ir nereaguojant į siunčiamus pranešimus, AB „Citadele“ bankas 2017 m. lapkričio 2 d. vienašališkai kredito sutartį su atsakovu nutraukė. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 1 440,42 Eur negrąžinto kredito, 136,82 Eur palūkanų už negrąžintą kreditą. Pradinė kreditorė AB „Citadele“ bankas 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visas reikalavimo teises į skolininką perleido ieškovei. 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė įgijo teisę ir į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Vartojimo kredito sutartį, kuriuos privalo sumokėti atsakovas. Iš viso delspinigių apskaičiuota 141,95 Eur, kuriuos sudaro: 129,64 Eur – nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą; 12,31 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Minėtu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 440,42 Eur skolos, 136,82 Eur palūkanų, 141,95 Eur delspinigius, 15,4 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1 440,42 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki visiško skolos padengimo, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1 719,19 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 173,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5,00 Eur pašto išlaidų valstybei.
3. Teismas nustatė, jog atsakovas ginčijo ieškinį, nurodydamas, kad susidaręs įsiskolinimas ieškovei yra atsiradęs ne dėl jo kaltės, o dėl kito asmens sukčiavimo.
4. Teismas pažymėjo, kad Vartojimo paskolos sutartį su pirminiu kreditoriumi sudarė atsakovas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai ir už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą šiuo atveju yra atsakingas atsakovas.
5. Teismas nusprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei 1 440,42 Eur skolos, 136,82 Eur nesumokėtų palūkanų, 141,95 Eur delspinigių, 14,40 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1 440,42 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki visiško skolos padengimo. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 719,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovui 43,00 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl AB „Citadele“ banko 2016 m. spalio 19 d. sudaryto vartojimo kredito (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-31-635/2018, kurioje S. B. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukčiaudamas užvaldė ieškovės ieškinyje nurodomas pinigines lėšas. Minėtoje baudžiamojoje byloje G. D. buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
6.2. Susidaręs įsiskolinimas ieškovei yra atsiradęs ne dėl atsakovo kaltės, o dėl kito asmens sukčiavimo. Pirminė ieškovė turėjo galimybę įstoti į baudžiamąją bylą civiline ieškove.
6.3. Atsakovo procesinė padėtis šioje civilinėje byloje turėtų būti ne atsakovas, o trečiasis asmuo, o ieškovei teismas turėjo išaiškinti teisę šioje civilinėje byloje ieškinį pareikšti S. B..
7. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai civilinėje ir baudžiamojoje bylose, kaltės ir teisėtumo sampratos baudžiamojoje ir civilinėje byloje nėra tapatūs. Teismas privalo vertinti ne tik trečiojo asmens, bet ir apelianto G. D. veiksmus. Nors apeliantas ir pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-635/2018, tai neatleidžia jo nuo pareigos grąžinti kreditą su palūkanomis pagal tarp G. D. ir AB „Citadele“ banko 2016 m. spalio 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog tokioje situacijoje apeliantas atsidūrė dėl neatidaus, neatsargaus ir nerūpestingo elgesio. Minėtas nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-635/2018, nepanaikino apelianto prievolės grąžinti kreditą su palūkanomis pagal tarp apelianto G. D. ir AB „Citadele“ banko 2016 m. spalio 19 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
7.2. Ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia atsakovo ir pradinės kreditorės AB „Citadele“ banko pasirašyta vartojimo kredito sutartimi ir jos pagrindu susiklosčiusiais teisiniais santykiais, o ne deliktine atsakomybe. S. B. su ieškovė nesieja jokie teisiniai santykiai ir ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti susidariusį įsiskolinimą priteisti iš atsakovo nurodyto asmens (S. B.).
7.3. Atsakovas, grąžinęs kreditą ir palūkanas, įgis teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš asmens, nuo kurio nukentėjo, t. y. iš S. B..
7.4. 2016 m. spalio 19 d. apeliantas G. D., pasirašydamas Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė savo kontaktinius duomenis, tarp jų ir (duomenys neskelbtini). Visi apeliantui siųsti pranešimai, tiek pradinio kreditoriaus, tiek vėliau ieškovės buvo siųsti atsakovo nurodytu adresu. Patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis, apelianto deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma – (duomenys neskelbtini), todėl apelianto teiginys, kad atsakovas negavo pranešimų, yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos: Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1-31-635/2018 kopiją; 2017 m. spalio 20 d. UAB „General Financing“ civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-635/2017 kopiją; UAB (duomenys neskelbtini) G. D. siunčiamų pranešimų kopijas (2018 m. kovo 26 d.; 2018 m. gegužės 17 d.; 2018 m. gruodžio 3 d. 2019 m. sausio 16 d.) ir registruotos pašto siuntos kvitų kopijas. Nurodo, jog kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvus ir argumentus.
13. Įvertinus apelianto nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes anksčiau nurodytus ir prašomus pridėti prie bylos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi atsakovas neįrodė, jog apeliacinėje instancijoje prašomų pridėti įrodymų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos būtų atsisakęs priimti ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė būtų iškilusi po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 314 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismui priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti prašomus įrodymus, kaip neatitinkančius naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje išimčių.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
14. Byloje ginčas kilo dėl sutartinio įsipareigojimo vykdymo, t. y., dėl pareigos sumokėti skolą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinius prievolinius teisinius santykius už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 19 d. pirminė kreditorė AB „Citadele“ bankas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius suteikė atsakovui 1 500,00 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas vartojimo kredito sutarties sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti palūkanas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Byloje yra duomenų, kad pagal sutartį atsakovas sumokėjo kreditoriui 100,00 Eur dydžio įmoką. Dėl susidariusių įsiskolinimų pradinis kreditorius siuntė atsakovui pretenzijas ir raginimus padengti įsiskolinimus. 2017 m. lapkričio 2 d. pirminis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį. AB „Citadele“ bankas 2017 m. gegužės 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visas reikalavimo teises į skolininką G. D. perleido UAB (duomenys neskelbtini) Apie tai atsakovas buvo informuotas 2018 m. birželio 13 d. raštu.
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose yra priimtas nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-31-635/2018. Iš minėto nuosprendžio turinio matyti, jog teismas nustatė, kad atsakovas 2016 m. spalio 19 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su akcine bendrove AB „Citadele“ banku, kuris suteikė atsakovui 1 500,00 Eur kreditą. Gautą kreditą atsakovas perdavė S. B., kuris teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl pinigų užvaldymo sukčiaujant.
17. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinio įsipareigojimo vykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog susidaręs įsiskolinimas ieškovei yra atsiradęs ne dėl jo kaltės, o dėl kito asmens sukčiavimo. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje G. D. pripažintas nukentėjusiuoju. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Nagrinėjamu atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.
18. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra konstatavęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, tačiau yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir kt., nustatyti teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016).
20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra keliamas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės pagal 2016 m. spalio 19 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas, nuteistojo S. B. nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, nustatyti baudžiamojoje byloje, nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, t. y., teismo nuosprendžiu konstatuoti S. B. nusikalstami veiksmai ir jų civiliniai teisiniai padariniai, kaip prejudiciniai faktai, neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės pagal 2016 m. spalio 19 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.245 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
21. Viena iš civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, paskolos sutartis, šiuo atveju ir vartojimo kredito sutartis (CK 6.886 straipsnio 1 dalis), yra realinė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 19 d. pirminė kreditorė AB „Citadele“ bankas su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovui 1 500,00 Eur vartojimo kreditą.
22. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y., tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, jog Vartojimo paskolos sutartį su pirminiu kreditoriumi sudarė atsakovas, todėl tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai ir už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą šiuo atveju yra atsakingas atsakovas. Konstatuotina, kad ieškovė šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl skolos grąžinimo įrodė atsakovo sutartinės prievolės neįvykdymą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas G. D. nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, ir ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
28. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, ieškovės prašymas dėl 455,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovo yra tenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. D. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 455,20 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Aušra Maškevičienė
Albina Pupeikienė
Alvydas Žerlauskas