Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-11][nuasmeninta nutartis byloje][1A-149-312-2021].docx
Bylos nr.: 1A-149-312/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra. Agnė Stankevičiūtė prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

                    

                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-312/2021

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44401-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 11  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio, 

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. R. (J. R.) ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. R. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, J. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota dalis automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų – valstybės naudai.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       J. R., pritaikius BK 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad 2020 m. lapkričio 7 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

 

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

2.       Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. R. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, konfiskuojant dalį automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų – valstybės naudai. Panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą sumažinant iki vienerių metų. Manant, kad vis dėlto jam privalu taikyti dvi (atimti specialiąją teisę ir kt.) baudžiamojo poveikio priemones, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL) ir išdėstyti mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.       Pažymi, jog niekada nebuvo baustas už vairavimą išgėrus ar kitus šiurkščius administracinius nusižengimus. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai gailisi ir pasižada to niekada nedaryti ateityje. Yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, visų pirma, lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). J. R. pažymi, jog nusikaltimas yra padarytas ne iš savanaudiškų tikslų. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pagrįstai sprendė, kad jis yra teigiama asmenybė ir nelinkęs daryti nusikaltimų, taigi, anot apelianto, tokiu atveju tikrai nebūtina jam taikyti konfiskacijos instituto. Pažymi, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių pasirinkimo ir jų taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Iš baudžiamojoje byloje esančios UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos - tarpininkavimo rašto matyti, kad jį darbdavys charakterizuoja teigiamai ir tarpininkauja, jog iš jo nebūtų atimta teisė vairuoti automobilį ir nebūtų taikytas automobilio konfiskavimas bei laiduoja už jo elgesį. Taip pat teigiamai jis yra charakterizuojamas ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikose, kurie laiduoja už jo elgesį. Jis yra dalyvavęs Karjeros dienose ir buvo pasirinktas kaip jų įmonės veidas, yra gavęs įmonės apdovanojimų ir kilo karjeros laiptais, nuolat kelia kvalifikaciją, lanko (duomenys neskelbtini) sporto klubą, aktyviai domisi burlenčių sportu, yra kraujo donoras (8 kartus davė kraują). Visa tai patvirtina, kad alkoholio vartojimas nėra jo kasdieninio būdo išraiška. Transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui. Šiandieninė jų su sutuoktine finansinė situacija yra sunki. Jie turi skolinių įsipareigojimų, yra paėmę 76 000 Eur dydžio būsto paskolą. Taip pat turės finansinių nuostolių pagal regreso teisę, atlyginant padarytą žalą elektros pastotei bei remontuojant automobilį. Atkreipia dėmesį, jog vairavo galimai esant vidutiniam girtumo laipsniui, artimam minimaliam neblaivumui, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė, kas rodo mažesnį jo pavojingumą, darant šią nusikalstamą veiką. Darant nusikalstamą veiką, niekam nebuvo padaryta žala. Turto konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju apsunkintų ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės, ir artimųjų, kuriais jis rūpinasi, teisinę padėtį. Apelianto teigimu, konfiskavimo instituto taikymas jo atžvilgiu, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vertę, nėra proporcinga ir teisinga priemonė baudžiamajam (auklėjamajam) tikslui pasiekti.

5.       Apeliaciniu skundu J. R. prašo atimti teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui. Nurodo, jog transporto priemonė reikalinga pasirūpinti jo sunkiai sergančiu uošviu bei žmona, kurie laiduoja už jo elgesį ir tarpininkauja, jog būtų baudžiamas kuo švelniau, taip pat tinkamai atlikti darbo funkcijas. Pažymi, kad supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, labai gailisi ir gailėsis visą likusį gyvenimą. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau jo veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Jis beveik 7 metus dirba UAB (duomenys neskelbtini) skyriuje ir šiuo metu yra šio skyriaus vadovas. Jis turi keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir vykti į komandiruotes užsienyje. Kadangi jų įmonė neturi savo transporto, jis turi nuolat bendrauti su tiekėjais ir juos aplankyti. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir pačios transporto priemonės, negalės tinkamai atlikti jam pavestų pareigų. Atkreipia dėmesį, jog pažeidėjui gailintis, pripažįstant kaltę bei esant kitoms aplinkybėms (teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Jis tikrai nemenkina padaryto nusikaltimo ir dėl jo gailėsis visą savo gyvenimą, bet nori atkreipti dėmesį, kad jam nebuvo nustatytas neblaivumas, todėl galima būtų teigti, kad jo neblaivumas buvo tik 1,51 promilės, t.y. nustatytas neblaivumas galbūt tik neženkliai viršijo 1,50 promilių, t. y. girtumo laipsnį, nuo kurio taikoma baudžiamoji atsakomybė.

6.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, jeigu teismas vis dėlto manys, kad jam turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), J. R. prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.

7.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

8.       Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

9.       Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino nustatymo ir nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu.

10.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo prašymą ir prie jo pridėtus priedus (b. l. 87-137), tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

11.       BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

12.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad J. R. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 metams bei turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės naudai dalį automobilio „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) vertės – 5000 eurų.

Dėl draudimo naudotis specialiąja teise

13.       Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra treji metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas, kaip jau minėta aukščiau, yra teismo prerogatyva.

14.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, J. R. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė dvejų metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes – J. R. vairuojant neblaiviam kartu buvo vežamas kitas asmuo, kas kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai, įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį - anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio, yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 7 d. 1.31 val. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad apeliantas atsisakė tikrintis girtumą, taip pat vykti atlikti kraujo tyrimą, pareigūnams nenurodė, prieš kiek laiko vartojo alkoholį (b. l. 22) ir pasitikrinti girtumą sutiko tik nuvykęs į komisariatą 5.11 val., t. y., praėjus beveik 5 valandoms po eismo įvykio, kurį jis sukėlė vairuodamas neblaivus, tikrinimo metu buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas (b. l. 23). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, kad J. R. sutuoktinė A. R. bandė prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, atvykusi į įvykio vietą policijos pareigūnams teigė vairavusi ir eismo įvykį sukėlusi ji (b. l. 7-10). Maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai, todėl paskirtą terminą, kuris yra mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

 

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

15.       Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

16.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Jo automobilis yra sportinio tipo ir jis, norėdamas jį pademonstruoti tokiu automobiliu niekada nevažiavusiam draugui – įsisodino draugą į automobilį ir vežė jį automobilio stovėjimo aikštelėje, tačiau neapskaičiavo saugaus greičio ir atsitrenkė į elektros pastotę. Šios aplinkybės rodo J. R. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. R., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. J. R. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

17.       Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

18.       Apeliaciniame skunde pažymima, jog, teismui manant, jog turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), prašoma skirti minimalią 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė J. R. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje. Toks teiginys yra grindžiamas tuo, kad turto konfiskavimas labiau siejamas su J. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką.

19.       Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. mano, jog teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės vertės konfiskavimą, nesivadovavo baudžiamojo poveikio priemonių paskirtimi, akcentuodamas, kad šia baudžiamojo poveikio priemone uždedama per didelė finansinės našta jaunam žmogui ir jo šeimai. Šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas vertinamu atveju yra būtinas, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir jas tinkamai įvertino. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad šis automobilis yra šeimos, kuriuo naudojasi ir J. R. sutuoktinė, kito automobilio šeima neturi, automobilis reikalingas ir sutuoktinės tėčiui, kuris yra neįgalus ir kurį reikia vežioti į gydymosi įstaigas. Be to, teismas vertino ir automobilio vertę (13 400 eurų), kurią pripažino pakankamai didele, šeimos turtinę padėtį ir turimus turtinius įsipareigojimus, į ką atsižvelgęs sprendė, kad yra BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę, t. y. dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000 eurų. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl nėra pagrindo visiškai netaikyti turto konfiskavimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių aplinkybių vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

20.       Apeliantas prašymą netaikyti BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės grindžia išskirtinai teigiama savo charakteristika, sunkia turtine padėtimi, t. y. turimu įsipareigojimu dėl suteiktos paskolos būstui įsigyti, dėl įvykio patirtais finansiniais nuostoliais, nurodydamas, jog dėl savo elgesio jis patirs finansinius nuostolius, susijusius su automobilio remontu ir elektros pastotės sugadinimu. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, jos buvo vertintos, jokių kitų naujų aplinkybių ar faktų, kurie nebuvo žinomi bylą nagrinėjusiam teismui ar kurių šis teismas nevertino, J. R. nenurodė. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertės konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Svarbu ir tai, kad J. R. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jam nėra paskirta piniginio pobūdžio bausmė, kurios dydis, vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatomas nuo 50 MGL (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur). Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės konfiskavimas (šiuo atveju akivaizdžiai mažesnės nei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), pats savaime proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidžia. Tai, kad ir sumažinta automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

21.       Apibendrinant aptartas aplinkybes šios nutarties 15-20 punktuose, konstatuojama, kad J. R. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai buvo nuspręsta taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, išieškant mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį, nėra pagrindo, nes siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, todėl šis prašymas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                    Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                               

                                                                                                               

        Darius Pranka

                                                                                                                                          

                                                                                    

                                                                                                               Paulius Veršekys

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BK 40 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • 2K-14-511/2018
  • BK 42 str. Bausmių rūšys
  • 2K-50-788/2018