Civilinė byla Nr. e2-488-854/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01229-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.23 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Raistva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės kooperatinės bendrovės Vilniaus kredito unijos patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ingofo“, uždarajai akcinei bendrovei „K73“ ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Raistva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Elnola“, uždaroji akcinė bendrovė „Tobuli namai“, V. S. (V. S.) ir A. M.-Z.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kooperatinė bendrovė (toliau – ir KB) Vilniaus kredito unija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Ingofo“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „K73“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudaryta? pirkimo–pardavimo sutarti? dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia actio Pauliana pagrindu, taikyti restitucija? natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove BUAB „Ingofo“ 2018 m. spalio 3 d. sudarė kredito sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo kredito sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais suteikti kredito gavėjai atsakovei BUAB „Ingofo“ 84 000 Eur dydžio kreditą. Atsakovei BUAB „Ingofo“ tinkamai ir laiku nevykdant iš kredito sutarties kylančių prievolių, kredito sutartis nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo nutraukta, o Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro 2019 m. spalio 11 d. išduotas vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstolei. Išieškomą sumą sudarė 86 523,14 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymui užtikrinti atsakovė BUAB „Ingofo“ ieškovės naudai buvo įkeitusi nekilnojamąjį turtą, bet šio turto nepardavus iš varžytynių, 2020 m. rugsėjo 22 d. antstolė perdavė jį ieškovei už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą – 43 200 Eur. Vykdomojoje byloje liko neišieškota 50 479,81 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovė iš antstolės sužinojo, kad atsakovė BUAB „Ingofo“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „K73“. Atsakovė BUAB „Ingofo“ ginčo sandoriu pardavė vienintelį savo neįkeistą turtą. Antstolės 2020 m. rugsėjo 22 d. nurodymu iš atsakovės BUAB „Ingofo“ priverstinai nurašytos tik 3 330,48 Eur piniginės lėšos. Atsakovė BUAB „Ingofo“, sudariusi ginčo sandorį, tapo nemoki. Pareigos sudaryti ginčo sandorį atsakovė BUAB „Ingofo“ neturėjo, o iš gautų pajamų su ieškove neatsiskaitė.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovei BUAB „Ingofo“ ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi konstatavo, kad: 1) ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę BUAB „Ingofo“; 2) atsakovė BUAB „Ingofo“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio; 3) atsakovės UAB „K73“ veiksmai sudarant ginčijamą sandorį neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo turi būti nustatyta, ar kreditorės (ieškovės KB Vilniaus kredito unijos) teisės ginčijamu sandoriu buvo pažeistos.
5. Vilniaus apygardos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą, 2022 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovei BUAB „Ingofo“ ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ po 2 634,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, turi būti tiriamos ir nustatytos esminės aplinkybės dėl įskaitymų sandorių, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl taikytinos restitucijos rūšies. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolų suderinimo aktu atsakovė BUAB „Ingofo“ patvirtino, kad yra skolinga UAB „Raistva“ 168 197 Eur pagal 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimą; UAB „Raistva“ skolinga V. S. 150 000 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 7 d. paskolos sutartį; V. S. skolingas A. M.-Z. 150 000 Eur pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį. Minėtu aktu šalys susitarė, kad atsakovė BUAB „Ingofo“ perleidžia už V. S. A. M.-Z. BUAB „Ingofo“ priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios kaina 150 000 Eur, tokiu būdu šalys susitaria, jog bus laikoma, kad po dalies žemės sklypo perleidimo: atsakovė BUAB „Ingofo“ padengė dalį skolos UAB „Raistva“, UAB „Raistva“ visiškai ir tinkamai atsiskaitė su V. S., o V. S. atsiskaitė su A. M.-Z.. Taip pat skolų suderinimo akte šalys nurodė, kad po ginčo žemės sklypo perleidimo atsakovė BUAB „Ingofo“ lieka skolinga UAB „Raistva“ likusią negražintą skolos dalį – 18 197 Eur; UAB „Raistva“ patvirtino, jog ½ dalies ginčo žemės sklypo perleidimas A. M.-Z. (arba jos teisių perėmėjo) nuosavybėn yra tinkamas atsakovės BUAB „Ingofo“ dalies skolos – 150 000 Eur – įskaitymas pagal 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimą.
7. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir grąžinus šią bylos dalį nagrinėti iš naujo, 2023 m. liepos 31 d. teisme priimtas ieškovės patikslintas ieškinys (DOK-28017), kuriuo ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalį, kuria BUAB „Ingofo“ įgijo prievolę sumokėti 168 197 Eur BUAB „Raistva“; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolų suderinimo akto dalį, kuria BUAB „Ingofo“ padengė dalį – 150 000 Eur – skolos BUAB „Raistva“; 3) taikyti restituciją pagal negaliojančiu pripažintą 2020 m. rugpjūčio 5 d. sandorį, grąžinant BUAB „Ingofo“ ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovės KB Vilniaus kredito unijos patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir taikė restituciją natūra – grąžino atsakovės BUAB „Ingofo“ nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisė iš atsakovės BUAB „Ingofo“ atsakovei UAB „K73“ 181 500 Eur pagal nuginčytą sandorį sumokėtą kainą. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Teismas taip pat paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės UAB „K73“ ieškovei KB Vilniaus kredito unijai 3 219,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 32,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Raistva“ administravimui skirtų lėšų ieškovei KB Vilniaus kredito unijai 5 624,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 32,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės BUAB „Ingofo“ administravimui skirtų lėšų ieškovei KB Vilniaus kredito unijai 5 624,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 32,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės KB Vilniaus kredito unijos valstybei 32,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar, grąžinus žemės sklypą BUAB „Ingofo“ nuosavybėn, atsakovei UAB „K73“ turėtų būti priteista visa nuginčytame sandoryje nurodyta jo kaina (181 500 Eur), ar jos dalis. Dėl to svarbu nustatyti, ar pagal nuginčytą sandorį su atsakove BUAB „Ingofo“ buvo atsiskaityta.
10. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad nuginčytas sandoris (2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis dėl ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), kurį sudarė atsakovės BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“, buvo atlygintinis bei BUAB „Ingofo“ gavo turtinę naudą. Dėl to teismas konstatavo, kad, nagrinėjamoje byloje taikant restituciją pagal nuginčytą sandorį ir atsakovei BUAB „Ingofo“ grąžinus ginčo žemės sklypą, atsakovei UAB „K73“ priteistina pagal nuginčytą sandorį sumokėta kaina – 181 500 Eur.
11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti tariamais sandoriais 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalį, kuria BUAB „Ingofo“ įgijo prievolę sumokėti 168 197 Eur BUAB „Raistva“, ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolų suderinimo akto dalį, kuria BUAB „Ingofo“ padengė dalį – 150 000 Eur – skolos BUAB „Raistva“, konstatuodamas, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės argumentus, jog ginčijami sandoriai buvo tariami, sudaryti tik dėl akių.
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovė patyrė 16 873,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 336 Eur žyminis mokestis ir 14 537,65 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Teismas nurodė, kad ieškovės pradinis ieškinys yra visiškai patenkintas, todėl ieškovės patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose pirmą ir antrą kartus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečią kartą, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė taikyti restituciją pagal nuginčytą sandorį ir pripažinti negaliojančiais skolų perleidimo sandorius. Šiuo teismo sprendimu patikslintas ieškinys yra tenkintas iš dalies. Teismo vertinimu, patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 proc., todėl ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra proporcinga tenkintų reikalavimų daliai.
13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „K73“ patyrė 9 438 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 4 809,76 Eur patirta bylą nagrinėjant ieškovei pateikus patikslintą ieškinį. Kadangi patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 proc., tai iš ieškovės atsakovei UAB „K73“ priteistina 2 404,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, teismas konstatavo, kad ieškovės KB Vilniaus kredito unijos prašomos priteisti 14 537,65 Eur ir atsakovės UAB „K73“ 2 404,88 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos įrodymais ir protingo dydžio. Dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 4 845,88 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 778,67 Eur žyminio mokesčio, iš viso po 5 624,55 Eur iš kiekvienos atsakovės. Atlikęs priteistinų sumų įskaitymą (5 624,55 – 2 404,88), teismas iš atsakovės UAB „K73“ ieškovei priteisė 3 219,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Raistva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atleisti atsakovę nuo priteisto ieškovei 778,67 Eur žyminio mokesčio mokėjimo; perskaičiuoti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Atsakovės nuomone, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė.
15.2. Buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. LUAB ,,Raistva“ atsakove tapo tik ieškovei patikslinus ieškinį.
15.3. Pritaikius restituciją atsakovė BUAB ,,Ingofo“ atgavo žemės sklypą, o LUAB ,,Raistva“, įtraukta į procesą kaip atsakovė, negavo nieko ir jos dalyvavimas procese tik patvirtino faktą, kad LUAB ,,Raistva“ nedalyvavo ginčijamuose sandoriuose. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių po lygiai.
16. Atsakovė UAB „K73“ ir trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Apeliantė, kaip bankrutuojančio asmens statusą turintis juridinis asmuo, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ne nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kadangi bylinėjimosi išlaidas sudaro ir žyminis mokestis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš apeliantės ieškovei priteisė dalį ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.
16.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad LUAB „Raistva“ nedalyvavo ginčijamuose sandoriuose. Šių argumentų nepagrįstumą patvirtina tiek ieškinio faktinis pagrindas, tiek pareikšti reikalavimai (patikslinto ieškinio dalykas), kuriais ieškovė ginčijo BUAB „Ingofo“ prievolę sumokėti atsakovei LUAB „Raistva“ 168 197 Eur sumą, įgytą byloje ginčijamu 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimu. Be to, ieškovės taip pat ginčijamo 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolų suderinimo akto viena iš šalių buvo atsakovė LUAB „Raistva“. Dėl to apeliantė pagrįstai byloje dalyvavo kaip atsakovė, nes buvo ginčijamos prievolės ir sudaryti sandoriai, tiesiogiai susiję su atsakovės LUAB „Raistva“ teisėmis ir pareigomis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą.
20. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, kuri reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
21. Šiuo atveju apeliantė teigia, kad jos dalyvavimas procese atsakove buvo nulemtas patikslintu ieškiniu naujai pareikštų reikalavimų, o juos atmetęs teismas patvirtino, jog LUAB „Raistva“ jokių neteisėtų sandorių nesudarė. Vadinasi, yra pagrindas spręsti, ar apeliantė šioje byloje gali būti laikoma pralaimėjusia šalimi.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ sudarytą 2020 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), actio Pauliana pagrindu nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovei BUAB „Ingofo“ ½ dalį žemės sklypo. Tuo metu apeliantė LUAB „Raistva“ nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jai jokie reikalavimai nebuvo keliami. Ieškovės pradinis ieškinys buvo visiškai patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimu, bylą išnagrinėjus antrą kartą. Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė šią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuriuo ginčyta 2020 m. rugpjūčio 5 d. sutartis pripažinta negaliojančia, palikti nepakeistą, pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžino tik klausimą dėl restitucijos taikymo.
23. Grąžinus bylą, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo palaikė prašymą taikyti restituciją pagal nuginčytą sandorį natūra, taip pat pareiškė naujus reikalavimus: prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2020 m. rugpjūčio 30 d. skolų suderinimo akto dalį, kuria BUAB „Ingofo“ padengė dalį – 150 000 Eur – skolos LUAB „Raistva“, ir pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalį, kuria BUAB „Ingofo“ įgijo prievolę sumokėti 168 197 Eur LUAB „Raistva“. Tik ieškovei patikslinus ieškinį (bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant trečią kartą), į bylos nagrinėjimą kaip atsakovė buvo įtraukta ir apeliantė LUAB „Raistva“. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad LUAB „Raistva“ į procesą atsakove įtraukta būtent dėl naujų patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų (dėl anksčiau neginčytų sandorių – 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalies bei 2020 m. rugpjūčio 30 d. skolų suderinimo akto dalies, pripažinimo fiktyviais).
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu išsprendė pasekmių klausimą dėl jau anksčiau šioje byloje teismų negaliojančiu pripažinto sandorio (2020 m. rugpjūčio 5 d. ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“), t. y. nusprendė taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovės BUAB „Ingofo“ nuosavybėn ½ dalį žemės sklypo, o atsakovei UAB „K73“ iš atsakovės BUAB „Ingofo“ priteisti pagal nuginčytą sandorį sumokėtus 181 500 Eur. Tuo pačiu sprendimu teismo išnagrinėti nauji (patikslintame ieškinyje pareikšti) ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalį ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. skolų suderinimo akto dalį buvo atmesti.
25. Kaip jau nurodyta, ieškovė, patikslinusi ieškinį, išdėstė reikalavimą taikyti restituciją, kaip 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ sudarytos ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo Actio Pauliana pagrindu pasekmę. Net jei tokio reikalavimo ieškovė patikslintame ieškinyje ir nebūtų išdėsčiusi, jis bet kuriuo atveju turėjo būti teismo išspręstas, nes restitucijos klausimą, sandorį pripažinus negaliojančiu, teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014). Apeliantė, nebuvusi atsakove pagal ieškinį dėl minimo sandorio negaliojimo, negali būti laikoma atsakove ir pagal išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo. Vadinasi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šio reikalavimo sprendimu (tiek dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. sutarties negaliojimo, tiek dėl restitucijos pagal ją taikymo), nėra susijusios su LUAB „Raistva“ ir jai tekti negali. Kitokio vertinimo nelemia aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartyje nurodė, jog iš naujo sprendžiant restitucijos klausimą byloje dalyvauti įtrauktini LUAB „Raistva“, V. S. ir A. M.-Z. Pastebėtina, kad 2023 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, paisydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartyje išdėstytų nurodymų, šiuos asmenis į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis, o tokia procesine padėtimi dalyvaujantiems byloje subjektams, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta nekyla.
26. Patikslintame ieškinyje, kurį ieškovė pateikė tik 2023 m. liepos 28 d., buvo pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiomis 2020 m. rugpjūčio 30 d. skolų suderinimo akto dalį, kuria BUAB „Ingofo“ padengė dalį – 150 000 Eur – skolos LUAB „Raistva“, ir 2019 m. spalio 8 d. teisių ir pareigų perleidimo susitarimo dalį, kuria BUAB „Ingofo“ įgijo prievolę sumokėti 168 197 Eur LUAB „Raistva“. Būtent šie ieškovės reikalavimai yra tiesiogiai susiję su apeliante, ji atsakove pagal juos įtraukta pagrįstai. Tačiau svarbu tai, kad šie reikalavimai buvo pirmosios instancijos teismo atmesti, nenustačius šių sandorių tariamumo. Vadinasi bylos dalį, susijusią su LUAB „Raistva“ pareikštais reikalavimais, apeliantė laimėjo, o tai reiškia, kad jai negali tekti ir šią bylos dalį nagrinėjant susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
27. Aptartos aplinkybės leidžia teismui prieiti prie išvados, kad nėra pagrindo LUAB „Raistva“ šioje byloje laikyti pralaimėjusia šalimi, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas priteisė nepagrįstai.
28. Savo esme tokia išvada reiškia LUAB „Raistva“ pateikto apeliacinio skundo patenkinimą. Nusprendus, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš LUAB „Raistva“ nepriteisiamos, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, taip pat protingumo bei proceso ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama trečią kartą, pastarąjį kartą apeliacinis skundas paduotas būtent bylinėjimosi išlaidų klausimu, visiems proceso dalyviams buvo suteikta objektyvi galimybė į apeliacinį skundą atsiliepti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu pasisakyti, įvertinęs proceso dalyvių pateiktus argumentus, pakeičia pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgdamas į tai, kaip jos turėtų būti paskirstomos, jei, esant ankstesnei stadijai, būtų buvęs priimtas toks procesinis sprendimas, kokį priima apeliacinės instancijos teismas.
29. Nors padarius išvadą, kad apeliantei netenka kitų šalių šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, ji neturi pareigos atlyginti ne tik ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų, bet ir žyminio mokesčio, tačiau apeliantei keliant klausimą dėl to, jog nuo žyminio mokesčio ji, kaip likviduojama dėl bankroto įmonė, turi būti atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o byloje atsakove esant ir kitai bankrutuojančiai įmonei - BUAB „Ingofo“, prieš paskirstant bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo klausimu.
30. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad už kiekvieną kreipimosi į teismą teisminės gynybos atvejį turi būti sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis). Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo reglamentuojamas CPK 83 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Tačiau šiuo atveju žyminis mokestis byloje sumokėtas tik už pradinį ieškinį, kurį paduodant nė viena iš atsakovių nebuvo bankrutuojanti. Kadangi pareiga sumokėti žyminį mokestį atsiranda procesinio dokumento pateikimo teismui metu, nėra pagrindo teigti, kad žyminis mokestį ieškovė sumokėjo nepagrįstai. Kaip minėta, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadinasi aplinkybė, jog vėliau vienai iš atsakovių pagal pradinį ieškinį (BUAB „Ingofo“) vėliau ir buvo iškelta bankroto byla, nelemia pagrindo atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų laimėjusiai bylos šaliai atlyginimo.
31. Ieškovė, pareikšdama pradinį ieškinį šioje byloje - reikalaudama pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 5 d. ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ ir taikyti restituciją, sumokėjo 2 336 Eur žyminį mokestį (apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tuo metu UAB „Ingofo“ bankroto byla dar nebuvo iškelta). Šį reikalavimą teismas nagrinėjamoje byloje patenkinus, iš bylą pralaimėjusių atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ ieškovei jos sumokėtas žyminis mokestis priteistinas lygiomis dalimis (po 1 168 Eur).
32. Apeliacinės instancijos teisme nekeliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstomis pripažintų šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydžių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 11 046,79 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pirmą ir antrą kartą. Bylą pirmosios teisme nagrinėjant trečią kartą, ieškovė patyrė 6 981,71 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas įvertinęs, kad patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 50 proc., nusprendė, kad ieškovei iš jų priteistina 3 490,86 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadinasi, ieškovė iš viso patyrė 14 537,65 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, į kurių atlyginimą ji turi teisę. Ši suma lygiomis dalimis (po 7 268,83 Eur) ieškovei priteistina iš bylą pralaimėjusių atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ – iš viso ieškovei iš atsakovių BUAB „Ingofo“ ir UAB „K73“ priteisiama po 8 436,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovei UAB „K73“ iš ieškovės priteistina 2 404,88 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą (8 436,83 – 2 404,88), iš atsakovės UAB „K73“ ieškovei priteisiama 6 031,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.
34. Perskirsčius šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat perskirstomos ir valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kurios šioje byloje sudaro 129,38 Eur. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovės ir trijų atsakovių, iš kiekvienos po 32,35 Eur. Pripažinus, kad šioje byloje nėra pagrindo iš apeliantės LUAB „Raistva“ priteisti bylinėjimosi išlaidų, valstybės patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos tik iš ieškovės ir dviejų atsakovių BUAB „Ingofo“ bei UAB „K73“, iš kiekvienos po 43,13 Eur.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
35. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos materialųjį teisinį rezultatą, skundžiama sprendimo dalimi iš atsakovės LUAB „Raistva“ priteisė nepagrįstai, dėl to suklydo, atlikdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šioje byloje, ir tai sudaro pagrindą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti, perskirstant šalių bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą pralaimėjusioms šalims.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K73“, juridinio asmens kodas 305591617, ieškovei kooperatinei bendrovei Vilniaus kredito unijai, juridinio asmens kodas 112043996, 6 031,95 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt vieną eurą ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingofo“, juridinio asmens kodas 304406713, administravimui skirtų lėšų ieškovei kooperatinei bendrovei Vilniaus kredito unijai, juridinio asmens kodas 112043996, 8 436,83 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės kooperatinės bendrovės Vilniaus kredito unijos, juridinio asmens kodas 112043996, 43,13 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „K73“, juridinio asmens kodas 305591617, 43,13 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ingofo“, juridinio asmens kodas 304406713, administravimui skirtų lėšų 43,13 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.“
Teisėja Giedrė Čėsnienė