Administracinė byla Nr. eI-4374-609/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.1.2; 20.2.2; 20.2.3.1; 24.6;
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 6 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,
sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui R.L.,
atsakovo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovėms D. Š., I. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) prašo įpareigoti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą (toliau – ir Tarnyba) priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki gatvių išpirkimo nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis, nurodytais adresais ir unikaliais numeriais, įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją ir iš Tarnybos pareiškėjui priteisti 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 63-65, t.I) nurodė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (valdo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe yra tam tikri žemės sklypai ir statiniai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriais ji negali naudotis (vykdyti komercinės ūkinės veiklos ir už tai gauti pajamų). Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytos priežasties teko sustabdyti bendrovės veiklą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba sąmoningai ignoruoja tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 4 ir 7 dalis. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracinę priežiūrą, numatytą Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Pasak pareiškėjo, Tarnyba nepriėmė potvarkių, nesikreipė į administracinį teismą, nors imperatyviai privalėjo tai padaryti. Pareiškėjas pažymi, kad ginčija Tarnybos neveikimą, nekontroliuojant Klaipėdos rajono savivaldybės, nepriimant potvarkių ir nesikreipiant į teismą. Nurodo, jog dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas valstybės institucijų darbu bei pačia valstybe.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepime į skundą (b.l. 89-99, 296-301 t.I) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. raštu „Dėl parengto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo” kreipėsi į Tarnybą nurodydamas, jog jo vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo” prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms asmenų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. rašte Nr.(1.15)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas prieštarauja pareiškėjo kreipimesi nurodytiems teisės aktams. Pažymi, jog Tarnyboje gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr.R2-(V)-2405 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto persiuntimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Tarnybai buvo persiųstas nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymas „Dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybę inicijuoti infrastruktūros nuomos sutartį“, kuriuo buvo prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti infrastruktūros nuomos sutartį bei įpareigoti vykdyti infrastruktūros objektų išpirkimą. Atsakovės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme keliami individualaus pobūdžio, t. y. su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų galimu pažeidimu susiję klausimai, kurių nagrinėjimas nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Teigia, jog Tarnyba 2016 m. spalio 13 d. raštu. Nr.(1.15.)-S13-188 „Dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymo“ nurodė, kad Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų imtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo nagrinėjimo bei priimti sprendimų jame keliamais klausimais. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę Tarnybos atsakymą skųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pažymi, jog nei viename pareiškėjo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimesi nebuvo prašoma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomas gatves. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 5 d. raštas Nr.T17-205(40.1) patvirtina, jog šiuo klausimu pareiškėjas į Klaipėdos rajono savivaldybę nesikreipė. Atsakovės teigimu, įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato tvarkos ar procedūrų, pagal kurias savivaldybė galėtų (privalėtų) nuomoti ar išpirkti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gatves ir jų priklausinius. Taip pat pažymi, jog siekdamas išspręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų gatvių išpirkimo ar nuomos klausimus, reikėtų kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę. Teigia, jog nesant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti bei nurodyti, kokiu būdu, tvarka ar eiliškumu savivaldybė turėtų atlikti jai teisės aktais priskirtas funkcijas ir veiksmus.
Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 10 d. raštu „Dėl LR Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pareigų nevykdymo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, prašydamas įvertinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atitikimą užimamoms pareigoms. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2017 m. gegužės 16 d. rezoliucija Nr.S-63-1430 pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Personalo bei Viešojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriams atlikti tarnybinį patikrinimą. Akcentuoja, jog atlikus tarnybinį patikrinimą 2017 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. NV-1558 konstatuota, kad Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje veikė, vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo suteiktais įgaliojimais ir kitų šioje pažymoje nurodytų teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais.
Teigia, jog jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir Tarnybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė, o Tarnybos atsakymai pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė. Atsakovės teigimu, persiųsdama Klaipėdos rajono savivaldybei nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose bei įgyvendino jai įstatymu suteiktus įgaliojimus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundą (b.l. 4-8, t.II) nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka ir prašo jį patenkinti. Pažymi, jog dėl to, kad Tarnyba neatliko savo pareigų, ji patyrė turtinę žalą ir neturtinę žalą, pasireiškusią išlaidomis dėl priskaičiuotų delspinigių, išlaidų antstolei ir žemės mokesčio.
Teisėjų kolegija,
k o n s t a t u o j a :
Ginčydamas atsakovės neveikimą, pareiškėjas siekia, kad atsakovė atliktų veiksmus, kurie, kaip mano pareiškėjas, turi būti atliekami, konstatavus Klaipėdos rajono savivaldybės daromus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės skiriami atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės atstovo funkcijos taip pat yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatose. Konkretūs Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir jų įgyvendinimo tvarka reglamentuota Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje, o šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos suponuoja, kad veikdamas šio įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, Vyriausybės atstovas turi teisę vertinti savivaldybės veiksmų, kurių pagrindu gali ar susiformuoja civilinio teisinio pobūdžio santykiai, teisėtumą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą (b.l. 4, t.I) ir nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsniui, ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 4 straipsnio 3 daliai ir 5 straipsnio 7 daliai. Pažymėjo, jog iki bus išspręstas infrastruktūros objektų perėmimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn klausimas, Tarnyba turi įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su gatvių ir jų priklausinių savininkais sudaryti nuomos sutartis.
Kadangi 2017 m. lapkričio 28 d. rašte „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra nurodyta apie pareiškėjo ar kito asmens teisės ar teisėtų interesų pažeidimą ir neprašoma jų apginti, pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raštas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ laikytinas prašymu.
Pareiškėjui adresuotame Tarnybos atsakyme, įformintame 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ (b.l. 5-6, t.I), pažymėta, jog įvertinus teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitų pareiškėjo 2017 m. lapkričio 28 d. rašte „Dėl infrastruktūros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytų teisės aktų nuostatoms.
Kadangi 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl Jūsų kreipimosi“ Tarnyba atsakė į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą, vertintina, jog Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai įgyvendino jai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu suteiktus įgaliojimus.
Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki gatvių išpirkimo nuomoti iš pareiškėjo nuosavybės teise valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatves ir žemę po šiomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis, nurodytais adresais ir unikaliais numeriais bei įpareigoti Tarnybą priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki veiklos sustabdymo aptarnautą teritoriją į viešojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamą teritoriją.
Kadangi byloje nėra duomenų, jog galimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių pažeidimas kaip nors susijęs su atsakovės neveikimu, tinkamai įgyvendinant jai Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu suteiktus įgaliojimus, vertintina, jog galimai pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės negali būti apgintos pareiškėjo pasirinktu būdu, todėl šioje dalyje skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).
CK 6.271 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinei atsakomybei kilti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, pareiga valstybei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Nagrinėjamu atveju nėra įrodytas Tarnybos veiksmų neteisėtumo faktas, todėl reikalavimas iš atsakovės pareiškėjui priteisti 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė
Eglė Kiaurakytė
Vida Stonkuvienė