Civilinė byla Nr. 2A-450/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 27.3.2.8.; 44.1.; 44.2.4.1.; 116.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
sekretoriaujant Vladislavai Tumas,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,
atsakovo atstovui advokatui Žilvinui Musteikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 pagal ieškovo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. , prašydamas priteisti iš atsakovo 163 338,44 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2003 m. vasario 21 d. iki 2005 m. gegužės 25 d. buvo juridinio asmens – ieškovo nariu, tuo pačiu nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. vasario 1 d. ieškovo administracijos vadovu – direktoriumi. Ieškovo teigimu, nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. vasario 1 d. atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, prekių pirkimui ir kitoms ūkio išlaidoms pagal kasos išlaidų orderius imdavo ieškovo pinigus, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog pinigai buvo panaudoti ieškovo reikmėms. Ieškovas pažymėjo, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, todėl atsakovas privalo atlyginti įmonei padarytus 163 338,44 Lt dydžio nuostolius.
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. S. ieškovui privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ 163 338,44 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 050,08 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas R. S. pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas praleido 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškinio senaties terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2005 m. gegužės 5 d., kai ieškovo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ narių susirinkimas nusprendė kreiptis į teismą dėl ieškinio atsakovui pateikimo. Atsakovas prieštaravimuose teigė, kad visos lėšos, kurias atsakovas buvo paėmęs iš ieškovo kasos buvo naudojamos kooperatyvo trumpalaikiam ir ilgalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui samdytiems darbininkams ir rangos sutarties pagrindu dirbusiems asmenims sumokėti, kitoms bendrovės išlaidoms padengti, todėl ieškovo reikalavimai padengti įmonės patirtus nuostolius yra nepagrįsti. Atsakovo vertinimu, po jo atleidimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 26 punktu, bendrovės direktorius turėjo paskirti inventorizacijos komisiją ir atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją, kurios metu privalėjo būti surašytas inventorizacijos apyrašas ir nustatytas pinigų trūkumas, jei toks buvo, ar perteklius. Nepateikus po atsakovo atleidimo surašyto kasos grynųjų pinigų inventorizacijos akto, kuriame būtų užfiksuotas tariamas pinigų trūkumas, atsakovo vertinimu, darytina išvada, jog įmonė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė. Atsakovas nurodė, kad ieškovas prie savo pareiškimo teismui nepridėjo atsakovo visiškos materialinės atsakomybės sutarties, be to, kooperatyve be direktoriaus buvo ir kolegialus valdymo organas, kuris taip pat priiminėjo atitinkamus sprendimus, įskaitant disponavimą materialinėmis vertybėmis, todėl, atsakovo vertinimu, negalima suabsoliutinti atsakomybės tik direktoriaus atžvilgiu. Atsakovo nuomone, atsakovo finansinė skola bendrovei turi būti traktuojama atsižvelgiant į CK 6.871 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą, o ieškovui nepateikus jokio rašytinio įrodymo, atitinkamos rašytinės sutarties, patvirtinančios, jog atsakovas iš tikrųjų yra skolingas bendrovei, neaišku, kokiu teisiniu faktiniu pagrindu bendrovės apskaitoje yra užfiksuota atsakovo skola ieškovui. Atsakovo vertinimu, priteista skola yra nepagrįsta, kadangi atsakovas ieškovo atžvilgiu turi priešpriešinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu nusprendė Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo R. S. ieškovui privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas” 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas R. S. dirbo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriumi nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. vasario 1 d. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška civilinė atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų darytina išvada, jog atsakovas, 2004 m. kovo 1 d. turėdamas 271,61 Lt permoką įmonės kasai (2004 m. kovo 1 d. avanso apyskaita Nr. 1), iš įmonės kasos pasirašytinai paėmė viso 171 790,05 Lt avansą prekėms pirkti, išlaidoms dengti, o būtent: 2004 m. gegužės 3 d. – 35 103 Lt (2004 m. gegužės 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 76), 2004 m. gegužės 31 d. – 6 223,73 Lt (2004 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 88), 2004 m. birželio 30 d. – 900,20 Lt (2004 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 95), 2004 m. liepos 20 d. – 45 000 Lt (2004 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 102), 82 774 Lt (2004 m. rugsėjo 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 119), 2005 m. vasario 1 d. – 1 789,12 Lt (2005 m. vasario 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 32), tuo pačiu laikotarpiu į įmonės buhalteriją pateikė avansu paimtų pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus viso už 8 180 Lt (2004 m. birželio 11 d. kvitu Nr. 616172 įnešta 4 500 Lt grynaisiais į įmonės sąskaitą, 2004 m. liepos 1 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. 4164852 apmokėjo už medienos ruošą 1 012 Lt, 2004 m. liepos 1 d. kvitu Nr. 3592965 apmokėjo už medienos ruošą 368 Lt, 2004 m. rugpjūčio 30 d. apmokėjo už medienos ruošą 2 300 Lt, kvito Nr. 3609254), likusiai paimtų avansu pinigų panaudojimo daliai dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ reikmėms, nepateikė. Teismas pažymėjo kad ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių 163 338,44 Lt panaudojimą, t.y. tokio dydžio kaip atsakovo skola fiksuota įmonėje, patvirtina tiek 2008 m. balandžio 28 d. FNTT prie VRM Šiaulių apskrities specialisto išvada Nr. 5-4/20, tiek Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 11 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad buvusio kooperatinės bendrovės „Savas miškas“ vadovo R. S. pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės paimti pinigai atsiskaitytinai kooperatyvo apskaitoje įforminti teisingai – išrašytose avansinėse apyskaitose atsiskaitytinam asmeniui R. S. . Teismas nurodė, kad atsakovo R. S. paimto avanso bendrovės tikslams likusi nepanaudota pinigų suma – skola bendrovei – bendrovės įmonės apskaitos registre didžiojoje knygoje įrašyta „finansinės skolos bendrovei“ teisinga, atsakovas nėra pateikęs avansu paimtų pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad kasos išlaidų orderiuose ir avanso apyskaitose yra jo parašai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 98-2-00007-07), kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama tvarkingai. Teismas nurodė, kad nors atsakovas tvirtino, kad į bylą yra pateikti ne visi tuo metu buvę išrašyti atsakovui duotų pinigų panaudojimą patvirtinantys dokumentai, kad iš jam išduotų pinigų buvo mokami atlyginimai, kad visos lėšos, kurias atsakovas buvo paėmęs iš ieškovo kasos buvo naudojamos kooperatyvo trumpalaikiam ir ilgalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui samdytiems darbininkams ir rangos sutarties pagrindu dirbusiems asmenims sumokėti, kitoms bendrovės išlaidoms padengti, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių šį tvirtinimą, atsakovas į bylą nepateikė. Teismas, atižvelgiant į tai, kad įmonėje ikiteisminio tyrimo metu FNTT buvo atliekamas ieškovo įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. birželio 9 d. ir buhalteriniai dokumentai išreikalauti tyrimui, sprendė, kad atsakovo argumentas, jog nepateikti visi įmonės buhalteriniai dokumentai, laikytinas nepagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. administracijos vadovas, nagrinėjamu atveju – atsakovas, už įrašų teisingumą – buhalteris, tuo tarpu 2008 m. balandžio 28 d. FNTT Šiaulių apskrities skyriaus išvadoje Nr. 5-4/20 nustatyta, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nenustatyta.
Teismas sprendė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog atsakovui būnant kooperatyvo direktoriumi jam buvo išduoti avansu pinigai iš kooperatyvo kasos kooperatyvo veiklai. Teismo įsitikinimu, byloje esančiais įrodymais (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentai) nustatyta, kad tokie veiksmai buvo tinkamai įforminti ir yra patvirtinti atsakovo parašais pirminiuose apskaitos registruose pagal tuo metu galiojusią tvarką – 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas privalėjo grąžinti avansu jam išduotus pinigus kooperatyvo vadovo, t.y. pačio atsakovo, patvirtinta tvarka ir terminais, o tokios nesant – iki atsakovo, kaip atskaitingo asmens statuso pabaigos, šios bylos nagrinėjimo atveju – iki atsakovo darbo santykių pabaigos, t.y. iki 2005 m. birželio 9 d.
Teismo teigimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. S. netinkamai vykdė įstatymų nustatytas direktoriaus pareigas, t.y. netinkamai organizavo ir vykdė kooperatyvo veiklą, tuo padarydamas ieškovui 163 338,44 Lt žalą.
Teismas pažymėjo, kad nors ieškinys pareikštas dėl nuostolių atlyginimo, iš esmės šioje byloje ginčas vyksta dėl žalos atlyginimo, nes nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, o ieškovo žala pasireiškė tam tikrų materialinių vertybių negavimu (pinigai paimti ūkio reikmėms, pinigai pagal paskirtį nepanaudoti, materialinės vertybės neįgytos). Teismas nurodė, kad teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo materialinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytą žalą, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, padarė įmonės direktorius, kuris privalo atlyginti žalą DK 255 straipsnio 5 punkte nustatytu pagrindu.
Teismo įsitikinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 26 punktu, tuometinis bendrovės direktorius turėjo paskirti inventorizacijos komisiją ir atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją, kurios metu būtų surašytas inventorizacijos apyrašas ir nustatytas pinigų trūkumas, jei toks buvo, ar perteklius, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Teismas nurodė, kad inventorizacijos metu yra nustatomas pinigų trūkumas ar perteklius, tuo tarpu, tiek 2009 m. vasario 11 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00007-07, tiek 2008 m. balandžio 28 d. FNTT Šiaulių apskrities skyriaus išvadoje Nr. 5-4/20 nustatyta, kad apskaitoje fiksuotas ne pinigų trūkumas, o atsakovo skola bendrovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinio reikalavimo negrindžia pinigų trūkumu, kuris galėjo atsirasti paėmus pinigus ir jų paėmimo fakto neįforminus, o ieškinys grindžiamas tuo, jog pinigai buvo paimti avansu, jų paėmimo faktas buvo tinkamai įforminti įmonės buhalterijoje, tačiau nėra pateikti įrodymai apie jų panaudojimą ieškovo tikslams.
Teismas sutiko su atsakovo prieštaravimo motyvais, kad ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą žalai iš kooperatyvo direktoriaus išieškoti, ir atmetė kaip nepagrįstus ieškovo atsiliepimo į prieštaravimus motyvus, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Tačiau teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbių priežasčių, dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujintas. Teismas nurodė, kad byloje surinkta medžiaga nustatyta, kad ieškovas aktyviai ragino atsakovą atvykti ir geranoriškai spręsti įsiskolinimo padengimo problemą (ieškovas pateikė įrodymus, kad ieškovas siuntė raginimus atsakovui 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. gruodžio 15 d., 2006 m. balandžio 20 d., 2006 m. rugpjūčio 24 d.), siekė nustatyti žalos padarymo aplinkybes, tikslų žalos dydį, kaltus asmenis, dėl ko inicijavo ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūno prašė pripažinti ieškovą civiliniu ieškovu. Teismas nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės prokuratūroje 2009 m. vasario 11 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlius ieškovui dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka, ieškovas, teismo vertinimu, pakankamai operatyviai kreipėsi 2009 m. birželio 4 d. į teismą. Teismo teigimu, ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad ikiteisminio tyrimo metu bus išspręsti visi su jo pareiškimu susiję klausimai, taip pat ir pareiškimas dėl ieškovo pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dėl 165 549,98 Lt sumos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nėra ikiteisminio tyrimo institucija, negalėjo įtakoti ikiteisminio tyrimo eigos, trukmės, procesinių klausimų, įskaitant ir prašymo dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, išsprendimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Dėl to teismas darė išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, įgyvendino savo teises rūpestingai ir nuosekliai, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, jeigu asmuo, veikdamas protingai ir sąžiningai, aktyviais teisėtais veiksmais per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo siekė ginti savo pažeistas teises, negalima pripažinti, jog tai suteikė atsakovui teisę tikėtis, kad ieškovas apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė pažeista, taip pat negalima pripažinti, jog kai yra nustatytos nurodytos aplinkybės pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo atitiktų ieškinio senaties instituto paskirtį, kadangi tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.
Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai dėl priešpriešinių reikalavimų egzistavimo, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti preliminarų teismo sprendimą, kadangi atsakovo ieškovui pareikšti reikalavimai yra išnagrinėti civilinėje byloje Jurbarko rajono apylinkės teisme.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atmetė atsakovo prieštaravimo motyvą dėl sunkios atsakovo materialinės būklės sprendimo vykdymą išdėstyti atitinkamomis dalimis. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų VĮ Registrų centro išrašai, Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir kuriuo visas santuokinis turtas atiteko atsakovo sutuoktinei, pripažintina, kad atsakovas, kaip priešinga teisinio santykio šalis, elgėsi nesąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas turėjo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka ir bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismui 2009 m. birželio 4 d. pateiktame ieškinyje iš atsakovo R. S. nepagrįstai buvo reikalaujama atlyginti 163 338,44 Lt dydžio nuostolių sumą, nors reikalavimas nebuvo pagrįstas jokiais leistinais rašytiniais įrodymais. Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pagrįstas tik spėjimais ir rašytiniais įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis, o nesant leistinų ieškinio reikalavimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, šis ieškinys turėjo būti nagrinėjamas taikant bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
- Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovo atžvilgiu turėjo ir turi priešpriešinių reikalavimų, t. y. ieškovas atsakovui yra skolingas atitinkamą piniginę sumą pagal vieną iš sandorių, sudarytų tarp atsakovo R. S. ir E. S. bei privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“, kurio metu ieškovui buvo parduota medienos už 11 812,31 Lt, tačiau ieškovas iki šiol nėra su atsakovu atsiskaitęs. Be to, atsakovo R. S. atleidimo iš privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ dieną jam nebuvo sumokėtos pagal įstatymą priklausančios kompensacijos ir išmokos, todėl laikytina, kad ieškovas yra skolingas atsakovui su darbo santykiais susijusią piniginę sumą. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.130, 6.131 straipsnių nuostatomis, atitinkamos piniginės sumos iš atsakovo ieškovo naudai priteisimo atveju, atsakovo piniginiai reikalavimai ieškovo atžvilgiu turėjo būti įskaityti. Be to, priešpriešinių reikalavimų pareiškimas bei jų įskaitymo klausimas negali būti sprendžiamas byloje, kuri nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka.
- Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl priešpriešinių reikalavimų egzistavimo, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti preliminarų teismo sprendimą, kadangi atsakovo ieškovui pareikšti reikalavimai yra išnagrinėti civilinėje byloje Jurbarko rajono apylinkės teisme. Ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pateiktas tik teismui atsisakius bylą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, sudarant galimybę civilinėje byloje pateikti atsakovo priešieškinį, ir ši civilinė byla dar nėra išnagrinėta.
- Teismas, pripažinęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nepagrįstai šį terminą atnaujino, pripažindamas, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovui žala buvo padaryta laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. vasario 1 d. 2005 m. gegužės 5 d. privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ narių susirinkimo protokole Nr. 3 užfiksuota, jog kooperatyvo susirinkimo metu buvo svarstytas klausimas dėl ieškinio už išeikvotas lėšas E. S. ir R. S. iškėlimo ir kooperatyvo narių susirinkimas nutarė pareikšti E. S. ir R. S. ieškinį dėl įsiskolinimo, įpareigojant J. S. nustatyti tikslią įsiskolinimo sumą. Nors ieškovas ir nurodo, kad 2005 m. vasario 28 d., 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. rugpjūčio 24 d. jis siuntė atsakovui raginimus dėl tariamos skolos grąžinimo, ieškovas konkrečių teisinių priemonių ėmėsi tik 2007 m. kovo 5 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrai pateikdamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo R. S. atžvilgiu pradėjimo. Kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovas nesikreipė į teismą civiline tvarka dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Minėti ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Be to, ieškovas neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties termino, o atsakovas R. S. prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas turėjo atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
- Ieškovo reikalavimas nebuvo visiškai įrodytas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nebuvo išreikalauti atitinkami dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti teismui pateiktu ieškovo finansinių dokumentų tikrumu ir teisingumu. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo nurodytų ir kritiškai vertintinų aplinkybių, neišsiaiškino ir netyrė visų su bylos dalyku susijusių aplinkybių. Atsakovo nurodyti įrodymai, kad jis tinkamai ir tik ieškovo reikmėms naudojo jam patikėtas lėšas, yra ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentai ir jie yra ieškovo nuosavybė, kurių teismui neišreikalavus iš ieškovo buvo atimta galimybė tinkamai išnagrinėti bylą. Atsakovas, nebūdamas ieškovo vadovu, neturėdamas įgaliojimų ir nedisponuodamas kooperatyvo dokumentais, neturėjo galimybės pateikti teismui atitinkamų kooperatyvo išlaidas bei pinigų panaudojimą kooperatyvo reikmėms patvirtinančių įrodymų. Teismas turėjo diskrecijos teisę išsireikalauti atitinkamus duomenis, tačiau to nepadarė. Ieškovas nepateikė teismui po atsakovo atleidimo surašyto kasos grynųjų pinigų inventorizacijos akto, kuriame būtų užfiksuotas tariamas pinigų trūkumas, kas suponuoja išvadą, kad įmonė faktiškai jokių nuostolių nepatyrė. Į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė ir jų tinkamai netyrė bei tuo aspektu nevertino ieškovo veiksmų.
- Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl ieškovo administracijos vadovo visiškos materialinės atsakomybės buvimo. Kooperatyve be direktoriaus buvo ir kolegialus valdymo organas, kuris taip pat priiminėjo atitinkamus sprendimus, įskaitant disponavimą materialinėmis vertybėmis, todėl negalima suabsoliutinti atsakomybės tik direktoriaus atžvilgiu.
- Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktus privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kyla abejonės dėl juose nurodytos informacijos teisingumo.
- Teismas galėjo būti šališkas ir neobjektyvus. Tai patvirtina tiek atsakovui nepalankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo faktas, tiek teismo veiksmai proceso metu, tiek ir atitinkami teismo sprendime išdėstyti teismo teiginiai, kurie vertintini itin kritiškai jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.
- Teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas neanalizavo atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo materialine padėtimi, taip pat nevertino jo galimybių vykdyti teismo sprendimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas negauna jokių pastovių pajamų ir yra bedarbis, o nekilnojamasis turtas yra priteistas jo nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymas. Teismas neturėjo teisės vertinti atsakovo veiksmų ar neveikimo kitos bylos kontekste ir dėl to peržengė diskrecijos ribas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo įsitikinimu, nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamos procesinės ginčo sprendimo formos. Ieškovas nurodo, kad ieškinį grindė leistinais rašytiniais įrodymais – pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir 2009 m. vasario 11 d. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00007-07, kuriame buvo patvirtintas ir įvertintas buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamumas. Ieškovas pažymi, kad tokių rašytinių įrodymų buvimas ir pateikimas buvo viena iš teisėtų ir tinkamų sąlygų ieškovui pasinaudoti dokumentinio proceso galimybės teise. Ieškovo nuomone, apelianto teiginiai, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo pagrįstas tik spėjimais ir rašytiniais įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis, yra nepagrįstas, kadangi reikalavimas yra pagrįstas nurodytais rašytiniais įrodymais, esančiais bylos medžiagoje. Ieškovas pažymi, kad visi atsakovo prašomi iš ieškovo pateikti ar teismo išreikalauti įrodymai buvo ieškovo pateikti ar teismo išreikalauti. Ieškovo teigimu, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas ieškinio senaties terminą, tinkamai taikė ieškinio senatį ir jo atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į teismų praktiką. Ieškovo teigimu, nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atnaujino ieškinio senatį, kadangi prašymą atnaujinti ieškinio senatį, jei teismas manytų jį esant praleistą, ieškovas pateikė atsikirsdamas į atsakovo prieštaravimus. Ieškovo nuomone, nepagrįsti apelianto argumentai dėl tariamo teisėjo šališkumo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 2003 m. vasario 21 d. steigiamasis susirinkimas nutarė priimti įstatus, išrinkti valdybą ir valdybos pirmininku R. S. , taip pat nutarė, kad valdybos pirmininkas R. S. eina ir direktoriaus pareigas (t.1, b.l. 7-9). R. S. 2003 m. balandžio 1 d. privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1 priimtas nuo 2003 m. balandžio 1 d. dirbti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriumi (t. 1, b.l. 10). 2003 m. gegužės 5 d. privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriaus įsakymu Nr. 7 atsiskaitytinais asmenimis paskirti direktorius R. S. , vadybininkas G. M. , buhalterė R. K. (t. 1, b.l. 11). Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 2004 m. gruodžio 22 d. narių susirinkime svarstytas klausimas dėl direktoriaus skyrimo, kadangi R. S. neatliko pareigų tinkamai, nutarta direktoriumi skirti J. S. , teisinius ir atlyginimo klausimus pavesti išspręsti valdybai (t. 1, b.l. 12). Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ valdyba 2004 m. gruodžio 27 d. nutarė paskirti R. S. direktoriaus pavaduotoju (t. 1, b.l. 13). Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 2005 m. sausio 31 d. valdybos posėdžio metu svarstytas R. S. darbo sutarties pakeitimo klausimas ir nutarta nuo 2005 m. vasario 1 d. R. S. palikti 0,25 etato dirbti direktoriaus pavaduotoju (t. 1, b.l. 14).
Byloje nustatyta, kad R. S. buvo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ valdybos narys nuo 2003 m. vasario 21 d.iki 2005 m. gegužės 25 d. (t. 1, b.l. 7-8, 15-18).
Į bylą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovas R. S. , turėdamas 271,61 Lt permoką įmonės kasai, nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. vasario 1 d. iš privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ kasos pasirašytinai paėmė 171 790,05 Lt avansą ūkio išlaidoms, tuo pačiu laikotarpiu į įmonės buhalteriją pateikė avansu paimtų 8 180 Lt panaudojimą pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b.l. 35-52), likusiai avansu paimtų pinigų daliai panaudojimo dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ reikmėms, nepateikė.
Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ nariai 2005 m. gegužės 25 d. susirinkimo metu nutarė pareikšti E. S. ir R. S. ieškinį dėl skolos priteisimo.
Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ 2007 m. kovo 2 d. pareiškimu kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. S. nusikalstamos veikos pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 165 549,98 Lt vertės turtą, pripažinti privačių miškų savininkų kooperatyvą „Savas miškas“ nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. vasario 11 d. nutarimu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad R. S. skola kooperatyvui yra 163 338,44 Lt ir skolos priteisimo iš R. S. klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka paduodant teismui ieškinį.
Ieškovas privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ 2009 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. dėl 163 338,44 Lt priteisimo, prašydamas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 4-6, 59).
Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų dėl pagrindo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka nebuvimo.
Dokumentinis procesas – tai viena iš supaprastinto proceso formų, įtvirtina CPK XXII skyriuje. Dokumentinio proceso leistinumo taisyklės suformuotos CPK 424 straipsnyje. Absoliučią dokumentinio proceso leistinumo prielaidą nustato CPK 424 straipsnio 1 dalis, kuri imperatyviai nurodo, kokio pobūdžio reikalavimus galima pareikšti dokumentiniame procese. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.
Iš ieškovo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ ieškinio turinio matyti, kad ieškinio dalykas – piniginiai reikalavimai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, prašęs ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, ieškinį grindė avanso apyskaitomis, kasos išlaidų orderiais, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, Jurbarko rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 11 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kitais dokumentais. Minėti su ieškiniu pateikti įrodymai laikytini leistinais rašytiniais įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tik spėjimais ir rašytiniais įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, laikytina, kad buvo visos įstatyme nustatytos sąlygos bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai, esant ieškovo prašymui, bylą nagrinėjo dokumentinio proceso tvarka.
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nepagrįstą bylos nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka grindžia ir tuo, kad atsakovas R. S. turi priešpriešinį reikalavimą ieškovui privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ dėl 11 812,31 Lt skolos už parduotą medieną, o dokumentiniame procese priešpriešinio reikalavimo pareiškimas ir įskaitymas nėra leidžiamas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Galimas šalies priešpriešinio reikalavimo turėjimas civiliniame procese nėra pagrindas atsisakyti dokumentinio proceso. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Jurbarko rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Heptada“ ieškinį atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ dėl skolos priteisimo nustatė, kad R. S. ir E. S. 2010 m. lapkričio 8 d. visas reikalavimo teises reikalauti 11 812,31 Lt skolos ir palūkanų iš skolininko privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ perleido T. P. , o šis tokią teisę reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido UAB „Heptada“, todėl ieškovą byloje pakeitė į UAB „Heptada“ ir teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas šiuo metu jau yra perleidęs reikalavimo teisę dėl 11 812,31 Lt skolos už parduotą medieną, sprendžia, kad turėto priešpriešinio reikalavimo aplinkybė teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi.
Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, pripažindamas, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, t. y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 str.). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas – pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir dėl ieškinio senaties termino praleistų priežasčių, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti dėl galimybės atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi, teismo įsitikinimu, ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, įgyvendino savo teises rūpestingai ir nuosekliai.
Iš bylos duomenų matyti, kad privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ nariai 2005 m. gegužės 25 d. susirinkimo metu nutarė pareikšti E. S. ir R. S. ieškinį dėl skolos priteisimo. Į bylą pateikti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 2005 m. gruodžio 15 d. pranešimas, 2006 m. balandžio 19 d. pakartotinis pranešimas, patvirtina, kad atsakovas buvo ragintas dėl skolos ieškovui grąžinimo arba priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Prie nagrinėjamos bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ 2007 m. kovo 2 d. pareiškimu kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. S. nusikalstamos veikos pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 165 549,98 Lt vertės turtą, pripažinti privačių miškų savininkų kooperatyvą „Savas miškas“ nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. vasario 11 d. nutarimu nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad R. S. skola kooperatyvui yra 163 338,44 Lt ir skolos priteisimo iš R. S. klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka paduodant teismui ieškinį. Privačių miškų savininkų kooperatyvas „Savas miškas“ į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. kreipėsi 2009 m. birželio 18 d. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovas nesikreipė į teismą civiline tvarka dėl skolos iš atsakovo priteisimo ir minėti ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, ieškovas buvo pareiškęs prašymą baudžiamojoje byloje pripažinti jį civiliniu ieškovu. Aplinkybė, kad nebuvo pareikštas atskiras ieškinys civilinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas nebuvo sąžiningas, atidus bei rūpestingas. Be to, atskiras ieškinys dėl žalos, kurios atsiradimas siejamas su tais pačiais R. S. veiksmais, kurių nusikalstamas pobūdis buvo tiriamas ir minėto ikiteisminio tyrimo metu, atlyginimo buvo pareikštas pakankamai operatyviai po to, kai buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo ieškovo privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ valios nepriklausė ikiteisminio tyrimo eiga, tirtų veikų kvalifikavimas, ieškovas galėjo tikėtis, kad ikiteisminio tyrimo metu bus išspręsti visi pareiškime pateikti prašymai, įskaitant ir prašymą pripažinti įmonę civiliniu ieškovu dėl 165 549,98 Lt priteisimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti ieškovo veiksmai patvirtina, kad egzistavo svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, o vien tik atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį neturėtų paneigti ieškovo galimybės ginti jo pažeistą teisę.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį atnaujino savo iniciatyva. Tokį apelianto teiginį paneigia ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus turinys, kuriame ieškovas pareiškė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas laikytų, kad šis terminas praleistas.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.
Dėl įrodymų pateikimo į bylą ir įrodymų vertinimo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagristu apeliacinio skundo argumento, kad ieškovo reikalavimas nebuvo visiškai įrodytas, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai atliktas įrodymų tyrimas, nebuvo išreikalauti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti teismui pateiktų ieškovo finansinių dokumentų tikrumu ir teisingumu.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo padarytą žalos dydį, pateikė į bylą avanso apyskaitas, kasos išlaidų orderius, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, patvirtinančius, kad atsakovas paėmė pinigines lėšas ūkio išlaidoms ir dalies jų negrąžino, taip pat nepateikė visų pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas R. S. 2010 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad teismui pateiktuose finansiniuose dokumentuose yra jo parašas, dėl to nėra pagrindo abejoti minėtais finansiniais dokumentais. Nors apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išreikalauti dokumentai, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti teismui pateiktų ieškovo finansinių dokumentų tikrumu ir teisingumu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m. balansai, atsakovo prašymu išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ finansiniai dokumentai. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, koks konkretus finansinis dokumentas, turintis reikšmės bylai, nėra pateiktas į bylą. Be to, į bylą pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus 2008 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-4/20, kuria vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu ir kurioje nurodyta, kad privačių miškų savininkų kooperatyve „Savas miškas“ nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2005 m. birželio 9 d. dokumentinis pinigų trūkumas nenustatytas; buvusio kooperatinės bendrovės „Savas miškas“ vadovo R. S. pagal kasos išlaidų orderius iš bendrovės kasos paimti pinigai atsiskaitytinai bendrovės apskaitoje įforminti teisingai – išrašytose avansinėse apyskaitose atsiskaitytiniam asmeniui R. S. ; už 2005 m. vasario mėnesį tyrimui pateiktoje R. S. avanso apyskaitoje įrašyta R. S. paimto avanso bendrovės tikslams likusi nepanaudota pinigų suma – skola bendrovei 163 338,44 Lt; R. S. skola bendrovei įmonės apskaitos registre didžiojoje knygoje įrašyta „finansinės skolos bendrovei“ teisinga; pagal kasos išlaidų orderius R. S. paimti pinigai bendrovės apskaitoje užfiksuoti, R. S. skolos bendrovei apskaitoje įrašytos teisingai, negrąžintas nepanaudoto avanso likutis įmonės apskaitoje fiksuotas kaip asmens skola bendrovei; dėl R. S. skolos, fiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje, bendrovei nepadarytas pinigų trūkumas, o tik neįvykdytas įsipareigojimas – laiku negrąžinta skola bendrovei. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tiriamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2011 lapkričio 15 d. iki 2005 m. birželio 9 d., privačių miškų savininkų kooperatyve „Savas miškas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, kad yra pagrindas abejoti finansinių dokumentų tikrumu ir teisingumu bei kad pirmosios instancijos teismas nepilnai atliko įrodymų tyrimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad R. S. , turėdamas 271,61 Lt permoką įmonės kasai, nuo 2004 m. kovo 1 d. iki 2005 m. vasario 1 d. iš privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ kasos pasirašytinai paėmė 171 790,05 Lt avansą ūkio išlaidoms, tuo pačiu laikotarpiu į įmonės buhalteriją pateikė avansu paimtų 8 180 Lt panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, likusiai avansu paimtų pinigų daliai panaudojimo dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti kooperatyvo reikmėms, nepateikė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu padarė privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ 163 338,44 Lt nuostolių.
Dėl atsakovo atsakomybės
Apeliaciniame skunde teigiama, kad negalima suabsoliutinti atsakomybės tik direktoriaus atžvilgiu, kadangi privačių miškų savininkų kooperatyve „Savas miškas“ be direktoriaus buvo ir kolegialus valdymo organas, kuris taip pat priiminėjo atitinkamus sprendimus, įskaitant disponavimą materialinėmis vertybėmis. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
Į bylą pateikti privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ įstatai patvirtina, kad kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Pagal CK 2.87 straipsnio 1 dalį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 8 dalį administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai; administracijos vadovas organizuoja ir vykdo kooperatinės bendrovės ūkinę finansinę veiklą, atstovauja kooperatinei bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, teikia valdybai medžiagą apie savo darbą, kooperatinės bendrovės veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus, atlieka kitus kooperatinės bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valdybos nariai ir valdybos pirmininkas, administracijos vadovas privalo atlyginti kooperatinei bendrovei nuostolius, padarytus dėl valdybos arba administracijos vadovo sprendimų, priimtų pažeidžiant kooperatinės bendrovės įstatus ar su kooperatinių bendrovių veikla susijusius įstatymus; valdybos nario ir valdybos pirmininko arba administracijos vadovo atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo nuostolių, kurie susidarė dėl jo kaltės, atlyginimo. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 17 straipsnio 11 dalį kooperatinės bendrovės valdybos nariai kooperatyvui padarytą žalą atlygina solidariai; paskiri valdybos nariai, priimant neteisėtus, kooperatinei bendrovei žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami. Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ įstatuose nėra nustatyta kitaip. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovui privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ padaryta žala (nuostoliai) yra kildinami tik iš R. S. , kaip kooperatyvo direktoriaus, kooperatyvo valdybos nario, veiksmų, paėmus iš kooperatyvo ir negrąžinus 163 338,44 Lt, nepagrindus jų panaudojimo buhalteriniais dokumentais, bet ne iš kooperatyvo narių susirinkimo, kooperatyvo valdybos veiksmų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog už R. S. veiksmais privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ padarytą žalą yra atsakingas ne tik R. S. , bet ir kiti kooperatyvo valdymo organai.
Dėl teismo šališkumo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o vertinant objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Apelianto teigimu, galimą teismo šališkumą patvirtina tiek atsakovui nepalankaus galutinio teismo sprendimo priėmimo faktas, tiek teismo veiksmai proceso metu – prašymų dėl bylos nagrinėjimo ginčo teisena atmetimas, netinkamas faktinių aplinkybių vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo. Teismo šališkumo taip pat nepatvirtina ir atsakovo teismui pateiktų prašymų atmetimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teismo nešališkumu.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymo nustatyta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Kadangi tokiu lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, tai atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad sprendimo atidėjimo ar išdėstymo įvykdymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo bei teisinio apibrėžtumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad jau teismo sprendimu yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovas pažeidė prievolę, taigi ir ieškovo teises. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. S. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pareiškė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo, nurodydamas, kad atsakovas neturi darbo ir negauna pastovių pajamų, todėl laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, atsakovas ieškovui galėtų mokėti kas mėnesį ne didesnę nei 200 Lt dydžio sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien bloga atsakovo turtinė padėtis dar nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, kad nebūtų pažeisti ir jo teisėti interesai bei pabloginta jo padėtis, t.y. nebūtų pažeisti teisingumo ir lygiateisiškumo principai. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bylos duomenis dėl atsakovo turėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perėjimo atsakovo sutuoktinei bei atsakovo nurodomą sprendimo įvykdymo išdėstymo būdą – priteistą sumą mokant ne daugiau kaip po 200 Lt per mėnesį, dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo galėtų būti pažeisti ieškovo teisėti interesai, todėl teismo sprendimo įvykdymas neturėtų būti išdėstomas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors atsakovas sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinybę sieja su negaunamomis pajamomis, tačiau išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į atsakovo gaunamas išmokas, bet ir į kitą turtą – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, vertybinius popierius, turimas pinigines lėšas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir nustatytas byloje aplinkybes konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos yra aiškiai mažareikšmės, todėl iš atsakovo E. S. šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Marytė Mitkuvienė