Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-701-1155/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01081-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,
sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
P. L., nuo 2016 m. sausio 18 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) akcininkas ir vadovas, nuo 2022 m. vasario 2 d. žinodamas, kad bendrovė nemoki, iki 2022 m. balandžio 21 d. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises.
Šiais savo veiksmais P. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. VMI savo pareiškime suformulavo prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 5), taip pat pateikė pranešimą, kad savo pareiškimą palaiko, o jos atstovas į teismo posėdį neatvyks. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neprieštaraujant, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo VMI atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu P. L. patvirtino, kad VMI pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, tačiau pažymėjo, jog jis, o taip pat ir kiti smulkiojo verslo atstovai, tikėjosi, kad valstybė pritaikys mokesčių amnestiją, todėl jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Prašė neskirti baudos, nes į tokią situaciją yra patekę daug asmenų.
VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo (pareiškimas teisme gautas 2022 m. rugsėjo 2 d.).
VMI pareiškime prašė (duomenys neskelbtini) vadovui P. L. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir paskirti jam baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Pareiškime nurodė, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. sausio 14 d. Bendrovė deklaravo vykdanti (duomenys neskelbtini) veiklas. Bendrovės akcininkas ir vadovas nuo 2016 m. sausio 18 d. yra P. L. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2094-560/2022 iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 11 d. VMI yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 47219,77 Eur, iš jų: 15226,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 164,54 Eur šio mokesčio delspinigių, 1334 Eur nekilnojamojo turto mokesčio ir 23 Eur šio mokesčio delspinigių, 327 Eur pelno mokesčio ir 7,9 Eur šio mokesčio delspinigių, 29828,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir 308,17 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2022 m. gegužės 20 d. pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau teismas atsisakė priimti VMI pareiškimą, nes teisme jau buvo nagrinėjama byla dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pagal VSDFV pareiškimą. VMI nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2022 m. kovo mėn. atliko 73 mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus (priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto). Tai reiškia, kad viso išieškojimo metu mokestinė nepriemoka buvo sistemingai išieškoma iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai, įsiskolinimas tik didėjo. VMI sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolė Jurgita Bareikienė vykdomosiose bylose Nr. 0018/22/00507 ir Nr. 0018/22/00564. Be to, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, išieškojimas iš bendrovės taip pat vykdomas (duomenys neskelbtini) naudai. Su bendrove 2021 m. vasario 26 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl 24380,81 Eur išdėstymo, 2021 m. rugsėjo 2 d. – dėl 19293,65 Eur išdėstymo, 2021 m. lapkričio 26 d. – dėl 625,62 Eur išdėstymo, kurios dėl nevykdymo 2022 m. vasario 2 d. buvo nutrauktos. Pagal sudarytas sutartis bendrovė sumokėjo tik 800 Eur (2021 m. gegužės 24 d. – 500 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 300 Eur). Bendrovės vadovas P. L. žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių, ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto bei sprendimus nutraukti mokestinės paskolos sutartis turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia tai, kad: 1) bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė nuo 2020 m., todėl nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie bendrovės turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu; bendrovės pateikto balanso už 2020 m. duomenimis, bendrovė ataskaitiniais metais turėjo turto už 27067 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 64383 Eur, kas reiškia, kad bendrovė jau 2020 m. buvo nemoki; 2) VSDFV informacinės sistemos duomenimis, apdraustųjų asmenų bendrovėje 2022 m. gegužės 18 d. nebuvo, skola VSDFV biudžetui sudarė 9455,49 Eur, taigi, bendrovė nevykdo ūkinės veiklos ir negauna pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais; 3) Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra registruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių; 4) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendrovės atžvilgiu vykdomos trys išieškojimo bylos VMI ir kitų kreditorių naudai. Taigi, bendrovės vadovas P. L., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. P. L. nuo 2022 m. vasario 2 d. (nuo sprendimų nutraukti mokestinės paskolos sutartis įteikimo) kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip bendrovės vadovas, kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog bendrovės mokumo atstatyti nepavyks. Taigi, P. L., neįvykdęs pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, interesus (b. l. 2–6).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškėlė buvusiam (duomenys neskelbtini) vadovui P. L. administracinio nusižengimo bylą dėl galimo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tuo pažeisdamas VMI teises (b. l. 18–20).
Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑2094‑560/2022 (įsiteisėjo 2022 m. birželio 21 d.) iškėlė nemokumo bylą (duomenys neskelbtini). Nutartyje nurodyta, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikti už 2020 m. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2020 m. bendrovės pelnas buvo 2205 Eur. Iš balanso matyti, kad 2020 m. bendrovės turimas turtas sudarė 27067 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 64383 Eur. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog bendrovė darbuotojų neturi, socialinio draudimo skola yra 9455,49 Eur. Bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2020–2022 m. buvo išnagrinėtos penkios civilinės bylos, kuriose bendrovei buvo pareikšti turtiniai reikalavimai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad bendrovė atitinka nemokumo kriterijus, nustatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, nes bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bendrovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis). Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs jam pateiktus duomenis apie bendrovės turtą ir įsipareigojimus, teismas iškėlė bendrovei bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis) (b. l. 9–10).
Iš VMI viršininko 2022 m. vasario 2 d. sprendimų nutraukti mokestines paskolų sutartis nustatyta, kad atsižvelgus į tai, jog mokesčių mokėtojas (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2021 m. gegužės 7 d., 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. lapkričio 26 d. mokestinių paskolų sutarčių sąlygų, šios sutartys buvo nutrauktos (b. l. 11–12).
Iš bendrovės 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokestinių prievolių balanso nustatyta, kad bendrovės GPM nepriemoka – 15226,85 Eur ir 164,54 Eur šio mokesčio delspinigių, nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka – 1334 Eur ir 23 Eur šio mokesčio delspinigių, pelno mokesčio nepriemoka – 327 Eur ir 7,9 Eur šio mokesčio delspinigių, PVM nepriemoka – 29828,31 Eur ir 308,17 Eur šio mokesčio delspinigių. Iš viso: 47219,77 Eur (b. l. 7–8).
Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 9).
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. buvo P. L., taip pat, jog bendrovė paskutinį kartą finansinių ataskaitų rinkinius teikė 2020 m.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip jau buvo minėta, pagal Juridinių asmenų registro duomenis P. L. buvo bendrovės direktorius nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Bendrovė neteikė juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių nuo 2020 m., tačiau iš kitų duomenų (VMI pareiškimo, apygardos teismo nutarties iškelti bendrovei nemokumo bylą, P. L. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, kitų byloje esančių duomenų) matyti, kad bendrovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių, darbuotojų neturi; bendrovė skolinga ne tik VMI (42219,77 Eur), bet ir kitiems kreditoriams – VSDFV (9455,49 Eur), (duomenys neskelbtini). Iš bendrovės apygardos teismui pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad 2020 m. bendrovės pelnas buvo 2205 Eur, turimas turtas sudarė 27067 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 64383 Eur. VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2016 m. gegužės mėn., tačiau nesėkmingai.
Teismas vertina, kad P. L. ne vėliau nei 2022 m. vasario 2 d., kai VMI priėmė sprendimus nutraukti mokestines paskolų sutartis (sprendimai buvo išsiųsti bendrovei per ManoVMI portalą, bendrovės vadovo el. pašto adresu ir apskaitą tvarkančio asmens el. pašto adresu), kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. P. L. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas P. L. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2022 m. gegužės 19 d. iniciavo VSDFV. Minėta, kad bendrovės vadovas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2022 m. birželio 27 d. buvo P. L., bendrovės įsiskolinimas susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau P. L. ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vadovas P. L. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Teismo posėdžio metu P. L. nurodytos aplinkybės nepateisina analizuojamos pareigos nevykdymo.
Veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad P. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į tai, kad pažeidėjas dirba, taip pat į tai, kad nenustatyta P. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta P. L. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą minimalią 1400 Eur dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 637–638, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
pripažinti P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti P. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-701-1155/2022“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eglė Ramanauskienė