Civilinė byla Nr. e2-1816-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01110-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4113-661/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl dalies Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo ir viešo konkurso sąlygų panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 1-1497 „Dėl nekilnojamojo turto Gerosios Vilties g. 1A ir L. Asanavičiūtės g. 27A išnuomojimo viešo konkurso būdu“ 1.1. p. dalį, kurią nuspręsta 68,61 kv. m negyvenamąsias patalpas (pažymėtas plane indeksais 1-(3-7)), esančias pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001) Gerosios Vilties g. 1A, išnuomoti vaistinės veiklai vykdyti; taip pat pripažinti neteisėta ir panaikinti 68,61 kv. m negyvenamųjų patalpų (pažymėtų plane indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001) Gerosios Vilties g. 1A, 2018 m. rugsėjo 14 d. paskelbto viešo nuomos konkurso (skelbimo) sąlygą, kuria nustatyta, kad nurodytų patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį yra vaistinės veiklai vykdyti.

2.       Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. paskelbto atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001), Gerosios Vilties g. 1A, Vilniuje, viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą. Nurodė, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų įtvirtinta status quo situacija, sudaranti sąlygas išvengti neteisėtų pasekmių kilimo ir realiam teismo sprendimo įvykdymui bei užtikrina visų suinteresuotų asmenų interesų balansą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė prarastų galimybę dalyvauti viešajame nuomos konkurse. Be to, patalpos, nepaisant atsakovių paskelbto naujo patalpų viešo nuomos konkurso, šiuo metu vis dar yra naudojamos UAB „Apotheca vaistinė“, kuri moka atsakovėms patalpų nuomos mokestį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Geros sveikatos centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad byloje jau buvo spręstas analogiškas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo patenkintas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ir ieškovė įpareigota per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 49 399,20 Eur sumą arba pateikti banko garantiją. Ieškovei neįmokėjus reikalaujamos sumos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Nutartis įsiteisėjo.

5.       Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovių argumentus, nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Apotheca vaistinė“ ginčo patalpų po UAB „Apotheca vaistinė“ ir atsakoves siejančios sutarties pasibaigimo neatlaisvina ir jų neperduoda atsakovėms, nereiškia, jog šioje byloje pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčo patalpų nuomos konkursą, atsakovės nepatirs finansinių nuostolių, nes iš esmės skiriasi dabar gaunamas atlygis nuo konkurso sąlygose nurodyto minimalaus atlygio. Kita vertus, yra netoleruotina situacija, kuomet pasibaigus nuomos sutarčiai ir nesant patalpų savininko valios, ginčo patalpų buvęs jų naudotas neperduoda teisėtam savininkui. Tokia situacija negali būti skatinama teismui pripažinus, kad iš taip susiklosčiusių santykių gaunamos pajamos yra tinkamas atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimas.

6.       Teismui pakartotinai susipažinus su ieškiniu ir byloje esančiais šalių paaiškinimais, kilo dvejonių dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškovė jokiais konkrečiais duomenimis bei įrodymais negrindžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo neteisėtumo, nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, ribojančių turto savininko funkcijas įgyvendinančios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos įgaliojimus bei diskreciją nustatyti, kokiu tikslu ir kokiai veiklai vykdyti Savivaldybė pageidauja išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą, nei gi įrodinėjama, jog vaistinės veiklos vykdymas ginčo patalpose būtų neteisėtas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovė UAB „Geros sveikatos centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 14 d. paskelbto ir atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 68,61 kv. m negyvenamųjų patalpų (plane pažymėtos indeksais 1-(3-7)), esančių pastate (unikalus Nr. 1096-8004-1012:0001), Gerosios Vilties g. 1A, Vilniuje, viešo konkurso procedūrų vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Pasisakydamas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies prasme vertindamas, ar ieškinys tikėtinai pagrįstas, teismas neturi vertinti ir nagrinėti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų taip pat tirti bylos įrodymų. Šiuo atveju, skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė tais aspektais, kurie sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

7.2.                      Teismas visiškai nevertino antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, todėl laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti esant realiai grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Apeliantė, siekianti patalpose vykdyti kur kas platesnės rūšies veiklą, neturi galimybės dalyvauti patalpų nuomos konkurse. Sustabdžius patalpų viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymą, būtų įtvirtinta status quo situacija, kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų pasekmių kilimo ir realiai įvykdyti teismo sprendimą. Panašaus pobūdžio bylose, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės įprastai yra taikomos.

7.3.                      Nepaisant paskelbto konkurso ginčo patalpos yra naudojamos, UAB „Apotheca vaistinė“ jose vykdo vaistinės veiklą ir moka patalpų nuomos mokestį, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovių interesas gauti finansinę naudą iš patalpų nuomos nenukentės. Ar UAB „Apotheca vaistinė“ turi teisėtą pagrindą naudotis patalpomis, paaiškės tik išnagrinėjus ginčą kitoje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų proporcinga ir ekonomiška priemonė, kuria būtų geriausiai užtikrinti visų suinteresuotų asmenų interesai.

8.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teisinga teismo išvada apie ieškinio prima facie nepagrįstumą – joks siekis išsinuomoti patalpas nepaisant neatitikimo nustatytiems nuomos konkurso reikalavimams negali būti vertinamas nei kaip sąžiningas, nei kaip tikėtinai pagrįstas.

8.2.                      Teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamu atveju egzistuojančias aplinkybes dėl UAB „Apotheca vaistinė“ ir atsakoves siejančios nuomos sutarties pasibaigimo ir patalpų neatlaisvinimo, bei atsisakė nepagrįstai suvaržyti ir taip jau pažeidžiamus atsakovių, o kartu ir visos visuomenės interesus. Net ir įvykus konkursui ir sudarius ginčo turto nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, nėra jokių objektyvių prielaidų teigti, kad tokia nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Ieškovę prašymą grindė išimtinai savo interesais dalyvauti konkurse, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė neproporcinga siekiamam rezultatui, nes užkerta kelią viešojo intereso įgyvendinimui.

8.3.                      Neteisėti UAB „Apotheca vaistinė“ veiksmai nepaisant reikalavimo atlaisvinti patalpas negali būti pripažįstami tenkinančiais visuomenės interesus. Savivaldybė skaičiuoja nuomos mokesčio dydžio mokestį už delsimą grąžinti patalpas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti esą taip patenkinamas Savivaldybės finansinis interesas ir niekaip nepagrindžia ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo bei pagrįstumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       CPK

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pareikštas patikslintas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė ieškinyje suformuotus reikalavimus grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais, teikia ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius tam tikrus įrodymus. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi pažeistų teisių gynimo būdai. Tai, ar iš tiesų egzistuoja sprendimo panaikinimo bei konkurso neteisėtumo sąlygos, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką (savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas), yra bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė savo reikalavimų atsakovėms. Spręstina, kad ieškinio prima facie pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja.

16.       Minėta, kita būtinoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tai, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais.

17.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde tvirtina, kad, pritaikius prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų įtvirtinta status quo situacija, kuri tokio pobūdžio ginčuose sudaro sąlygas išvengti neteisėtų pasekmių kilimo ir realiai įvykdyti teismo sprendimą. Teigia, kad nepaisant paskelbto konkurso ginčo patalpos yra naudojamos, UAB „Apotheca vaistinė“ jose vykdo vaistinės veiklą ir moka patalpų nuomos mokestį, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovių interesas gauti finansinę naudą iš patalpų nuomos nenukentės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams. 

18.       Apeliantė, teigdama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų žymiai mažesnes neigiamas pasekmes nei šių priemonių netaikymas ir būtų proporcinga bei abiejų ginčo šalių interesus geriausiai užtikrinanti priemonė, iš esmės siekia apginti tik savo turtinius interesus. Vien tai, kad konkurso laimėtojas, ieškinio tenkinimo atveju turėtų atlaisvinti ginčo patalpas, kas sąlygotų tam tikrus nepatogumus, papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas, savaime nedaro ieškinio reikalavimų įvykdymo neįmanomo. Be to, apeliantė neatsižvelgia, kad taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, visą neapibrėžtą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovės negalėtų užbaigti konkurso procedūrų, tuo pačiu užtikrinti, kad viešoji nuosavybė būtų naudojama racionaliausiu būdu, gaunant už naudojimąsi patalpomis rinkos kainą.

19.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, jog aplinkybė, jog UAB „Apotheca vaistinė“ ginčo patalpų po UAB „Apotheca vaistinė“ ir atsakoves siejančios sutarties pasibaigimo neatlaisvina ir jų neperduoda atsakovėms, nereiškia, jog šioje byloje pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčo patalpų nuomos konkursą, atsakovės nepatirs finansinių nuostolių, nes iš esmės skiriasi dabar gaunamas atlygis nuo konkurso sąlygose nurodyto minimalaus atlygio. Kita vertus, yra netoleruotina situacija, kuomet pasibaigus nuomos sutarčiai ir nesant patalpų savininko valios, ginčo patalpų buvęs jų naudotas neperduoda teisėtam savininkui. Tokia situacija negali būti skatinama teismui pripažinus, kad iš taip susiklosčiusių santykių gaunamos pajamos yra tinkamas atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimas.

20.       Proporcingumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai reikalauja įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu potencialiai sukeliamas teisines pasekmes su tomis pasekmėmis, kurios kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra viešasis interesas, jog savivaldybės valdomomis patalpomis (viešąja nuosavybe) būtų naudojamasi teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neapibrėžtu ginčo nagrinėjimo metu patalpos nebūtų naudojamos racionaliausiu būdu, siekiant visuomeninės naudos. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo atveju tokios potencialios neigiamos pasekmės viešajam interesui nusveria ieškovės privatų turtinį interesą ginčo nagrinėjimo laikotarpiu užtikrinti esamos teisinės padėties egzistavimą ir išvengti galimo naujos nuomos sutarties su kitu asmeniu sudarymo, jos nutraukimo ir pan.

21.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl išdėstytų argumentų ginčijamo sprendimo galiojimo bei konkurso procedūrų vykdymo sustabdymas nebūtų suderinamas su teisingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principais, sudarytų prielaidas pažeisti šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

22.       Dėl bylos procesinės baigties

23.       Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Romualda Janovičienė