Civilinė byla Nr. e2-275-457/2022

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00757-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.3.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,

sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovei E. K., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

atsakovui G. M., jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,

neviešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė E. K. pateikė ieškinį teismui, kuriuo prašė: nustatyti, kad G. M., gimimo data nežinoma, asmens kodas nežinomas, yra dukters E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas pagal kilmę; nustatyti E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina – E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš vaiko tėvo G. M., asmens kodas nežinomas, išlaikymą jo dukteriai E. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 eurų per mėnesį, pradedant nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; paskirti vaiko motiną E. K. išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisti iš atsakovo solidariai valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 metais, kelis metus draugavo – jis atvažiuodavo pas ieškovę į kaimą, ieškovė nuvykdavo pas atsakovą į Šiaulius. 2014 m. gruodžio mėnesį ieškovė pasijuto pastojusi ir pranešė apie tai atsakovui. Jis pareiškė, kad tai nesąmonė ir pasiūlė darytis valymą. Ieškovė nesutiko, todėl jų ryšiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė dukterį E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) akto įrašas Nr. 147. Vaiko gimimo įraše nėra nurodyta, kas yra jos tėvas. Praėjus kuriam laikui, atsakovas pajuto sąžinės graužimą, nes ėmė pervedinėti pinigus vaiko išlaikymui – maždaug po 100 Eur per mėnesį. Tačiau tai truko tik 2019 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Tokie veiksmai rodo, kad atsakovas E. laiko savo dukterimi. Šiuo metu vaiką ieškovė išlaiko viena pati, tačiau kuo toliau, tuo sunkiau darosi tai daryti, todėl ieškovė yra priversta imtis ginti vaiko interesus, nes jis turi teisę žinoti savo tėvą ir būti jo išlaikomas. Šiuo metu teisės aktais patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 647 Eur. Ieškovė nežino, ar atsakovas šiuo metu turi nuolatinį darbą, tačiau mano, kad jis turi ieškoti galimybių teikti teismų praktikoje aptarto minimalaus išlaikymo dalį – 250 Eur per mėnesį. Šiuo metu pagrindiniai vaiko poreikiai yra susiję su maitinimu, apranga ir avalyne, higienos ir sveikatos priežiūros priemonėmis, lavinimo, ugdymo ir priežiūros priemonėmis, jo išlaikymu ugdymo įstaigoje, normalių gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Ieškovė skirtina tėvo teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nuo pat gimimo duktė E. M. auga kartu su motina, yra ieškovės prižiūrima ir auklėjama, jas sieja artimas ryšys. Vaikas niekada neturėjo ir neturi jokio ryšio su tėvu pagal kilmę. Dėl šios priežasties vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo nekils ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus išspręs gera valia.

Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nurodo itin abstrakčias priežastis ir prielaidas, dėl ko ji laiko atsakovą biologiniu E. M. tėvu, t. y. teigia, kad (duomenys neskelbtini) ji pagimdė dukrą, gimimo liudijime nėra įrašyto tėvo bei faktų, kad iš atsakovo yra gavusi pinigų. Atsakovas, vertinant ieškovės akcentuojamą periodą, nurodo, kad jokių santykių, dėl kurių būtų galima laikyti jį vaiko tėvu su ieškove, neturėjo, vertinamu laikotarpiu yra šiek tiek tekę bendrauti su ieškove, kadangi ji per WEB kameras yra pozavusi ir bendravusi suaugusiems skirta tematika, už tai prašant atlygio, tuo pačiu yra pasakojusi apie ne itin pasisekusį gyvenimą, jog likusi su vaiku ir ne visuomet jo priežiūrai užtenkanti lėšų, kelis kartus šalys galėjo būti susitikusios, tačiau jau ieškovei turint vaiką, dėl ko atsakovas iš žmogiškos pusės geranoriškai yra jai padėjęs, tačiau daugiau įtakotas nuotoliniu būdu vykusio bendravimo ir žmogiškų faktorių, o ne fakto, kad vertino save vaiko tėvu, kadangi ieškovės nurodomos aplinkybės neatitinka sąlygų ir aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti ar tapti vaiko tėvu. Abejones kelia faktas, jog jo tėvystę norima nustatyti kuomet vaikas yra 7 metų amžiaus. Ieškovė nepateikia patikimų duomenų, kad ji su atsakovu būtų turėjusi ar vedusi bendrą ūkį, nors tėvystės nustatymui šios aplinkybės itin svarbios. Keletas piniginių pavedimų, kurie nesusiję su vaiko gimimo periodu ir vaikui jau esant pakankamai brandžiam pagal amžių, įrodo, kad jie nesietini su vaiko išlaikymu, tėvystės pripažinimo aspektu ir tam nėra tinkamas bei pakankamas įrodymas. Atsakovas vertina, kad nėra jokios tikimybės, kad jis galėtų būti vaiko biologinis tėvas, jis su ieškove kartu niekada negyveno, bendro ūkio nevedė, nuolatinių, ilgalaikių santykių nepalaikė, savo veiksmais niekados savo tėvystės nepripažino. Nesant objektyvių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti atsakovą kaip biologinį tėvą, ieškinys turi būti atmestas.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Atsakovą pažįsta, šiuo metu nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra E. M., kuriai nori nustatyti tėvystę, dukros tėvas yra atsakovas G. M.. Su atsakovu susipažino senai, maždaug 2011-2012 m. vasarą. Atsakovas pirmas jai parašė žinutę, vėliau pasiskambino, už kelių dienų susitiko. Atsakovui telefono numerį davė asmuo, kurį ji pažinojo ir su kuriuo turėjo lytinių santykių. Atsakovas atvyko pas ją į (duomenys neskelbtini), su atsakovu mašinoje turėjo lytinius santykius. Jie bendraudavo žinutėmis, susitikdavo (duomenys neskelbtini), pas tėvus į namus neatvykdavo. Atsakovas ją vieną kartą buvo nusivežęs ir pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Susitikę su atsakovu visada turėdavo lytinius santykius mašinoje. Su atsakovu bendravo keletą metų. Viskas tarp jų su atsakovu buvo gerai, kol ji nepastojo. 2013 m. pabaigoje ji pasijuto nėščia, paskambino atsakovui ir apie tai pranešė, atsakovas jai davė suprasti, kad ji turi darytis valymą ir po to jų santykiai nutrūko. Lytiniai santykiai su atsakovu buvo savo noru, jokio atlygio už lytinius santykius negavo. Po vaiko gimimo, ji pranešė atsakovui apie dukros gimimą, tačiau atsakovas dukros nepripažino. Kai bendravo su atsakovu, lytinių santykių su kitais neturėjo. Dukra šiuo metu auga ir gyvena su ja. Ji byloje pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas keletą kartų į jos sąskaitą yra pervedęs pinigų, mokėjimo nurodyme nurodydavo „E.“, ji supranta, kad tie pinigai buvo skirti dukrai išlaikyti. Atsakovas dukrai yra ir dviratuką, ir vežimėlį nupirkęs. Šiuos daiktus atsakovas atveždavo ir perduodavo jai, pas ją į namus atsakovas nevažiuodavo. Atsakovas tik kartą matė dukrą, kai jai buvo 5 metai, susitikimas vyko (duomenys neskelbtini) parke. Ji prašė atsakovo nusistatyti tėvystę, bet pastarasis nesutiko, nes bijojo dėl kitų savo vaikų. Po vaiko gimimo, lytinių santykių su atsakovu neturėjo. Niekas nežinojo, kad ji susitikinėjo su atsakovu, santykius su atsakovu laikė paslaptyje. Iki susipažinimo su atsakovu turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, tuo metu kai bendravo su atsakovu, lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Ji į teismą kreipėsi tik dabar, nes nori nustatyti vaikui tėvystę. Ji atsakovui ne kartą žinute siūlė nusistatyti tėvystę, bet atsakovas atsisakė tai daryti. Ji suprato, kad atsakovas nesutiko, neigė, kad jis yra dukros tėvas.

Ieškovė E. K., po bylos atnaujinimo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo ieškinį palaiko. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra E. M., kuriai nori nustatyti tėvystę, dukros tėvas yra atsakovas G. M.. Su atsakovu susipažino telefonu 2013 m. pavasarį. Jai telefonu paskambino atsakovas ir jie susitiko su atsakovu (duomenys neskelbtini), kur ji tuo metu gyveno. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) parke, mašinoje, nuvažiavo nuošaliau ir turėjo lytinius santykius, už tai jokio atlygio negavo. Ji su atsakovu bendravo tol, kol ji pastojo. Atsakovas pas ją atvažinėdavo, maždaug du sykius į savaitę, yra vieną kartą ją atsivežęs pas save į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepamena, koks buto numeris, nežino, kuriame aukšte butas. Visada jiems susitikus jie turėdavo lytinius santykius. Jie susitikinėjo maždaug iki 2013 m. lapkričio mėnesio, t. y. iki tol, kol ji jam pranešė, kad pastojo. Dukra gimė neišnešiota, 7 mėnesių. Kai sužinojo, kad laukiasi ji jau buvo 4 mėnesį nėščia. Atsakovas liepė jai daryti ką nors ir išjungė telefoną. Ji suprato, kad atsakovas siūlė jai darytis valymą. Ji nebendravo su atsakovu, kol nepagimdė. Gimus dukrai, ji paskambino atsakovui ir pranešė, kad gimė dukra, tačiau atsakovas nieko neatsakė. Atsakovas atvežė vaikštynę, kai dukrai buvo 9 mėnesiai, vežimėlį, kai dukra jau vaikščiojo, jai buvo 1 metai 3 mėnesiai, ir dviratuką, kai dukrai buvo 3 metai. Buvo laikotarpis, kai atsakovas jai siųsdavo po 100 Eur ir mažesnėmis sumomis, vieną kartą grynais davė 100 Eur. Tai vyko 2019 m., kai dukrai jau buvo 5 metai. Gimus dukrai, vieną kartą su atsakovu turėjo lytinių santykių, tuo metu dukrai buvo 1 metai 3 mėnesiai. Atsakovas nepripažino, kad yra dukros tėvas, ji siūlė jam darytis DNR testą, atsakovas jai pagrasino atimti vaiką. Tai vyko, kai dukrai buvo 5 metai. Ji tik dabar kreipėsi į teismą, nes nori, kad dukra turėtų tėvą. Apie jos bendravimą su atsakovu niekas nežinojo, niekas negalėtų to patvirtinti. Jokių nuotraukų bendrų su atsakovu neturi. Negali pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos bendravimą su atsakovu. Mamai pasakė, kad vaikas gali būti nuo tokio G. M.. Ji atsakovo pavardę sužinojo per „Facebook“. Ji mano, kad atsakovas yra dukros tėvas. Kai bendravo su atsakovu lytinių santykių su kitais vyrais neturėjo. Ji turi 4 vaikus. Atsakovo gyvenamosios vietos adresą ji sužinojo vėliau, per atsakovo giminaičius, kuriuos susirado per „Facebook“. Butas, į kurį ją atsakovas buvo nusivežęs, buvo didelis, lyg 3 kambarių, tiksliai negali pasakyti, bute buvo vaikiškų drabužių, batų, vonioje moteriškos kosmetikos nematė. Atsakovas po kažkiek laiko pasakojo, kad turi 5 vaikus. Atsakovas sakė, kad dirbo „ant furų“. Jos pajamų užtenka visų vaikų išlaikymui, ji gauna už vaikus 465 Eur per mėnesį, dar gauna pašalpą už vaikus, tai jos mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur. Ji kreipėsi į teismą tik dėl to, kad nustatyti dukros tėvą. Šiuo metu ji pati nedirba, nes augina vaikus. Ji santuoką sudarė prieš 2 metus, 2020 m., iki tol ji bendrą ūkį vedė su dabartiniu sutuoktiniu. Su sutuoktiniu bendrą ūkį pradėjo vesti, kai E. buvo 1 metai 6 mėnesiai. Iki to laiko su sutuoktiniu nebuvo pažįstami. Nuo tada, kai susipažino su atsakovu, iki šiol ji lytinius santykius turėjo tik su dviem asmenimis. Iš karto susitikus su atsakovu turėjo lytinius santykius. Jai nebuvo problemų turėti lytinių santykių su nepažįstamais vyriškiais. Iki susitikimo su atsakovu ji turėjo lytinių santykių su kitais asmenimis. Jokio bendravimo ir komunikavimo po gimdymo su atsakovu per „Messenger“ programėlę nebuvo, gal tik kartą rašė atsakovui. Atsisako atsakyti, ar siuntė atsakovui intymaus pobūdžio nuotraukas.

Atsakovas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka. Ieškovė yra jam pažįstama, šiuo metu su ja nebendrauja. Jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vakarieniaujant su kolegomis išsišnekėjo apie paneles. Vienas iš kolegų papasakojo apie ieškovę, kad ji teikia paslaugas už paramą, jog ieškovę susidaro per portalą skelbiu.lt, kad pas ieškovę važiuodavo net ne po vieną, yra buvę trise, su ja turėjo lytinių santykių, ir davė jam ieškovės telefoną. Tai buvo 2015 metais, o ne 2011 metais, kaip teigia ieškovė. Jis paskambino gautu telefono numeriu ieškovei ir jie pradėjo bendrauti – jis pasiskambindavo telefonu, kad praleisti laiką, taip pat, patenkinti vyriškas aistras. Grįžus iš reiso, jis grįždavo trumpam, kelioms dienoms, jis bandė su ieškove susisiekti, tačiau jos telefono numeris būdavo išjungtas. Vėliau ieškovė pati jį susirado per „Facebook“, parašė jam ir jie pradėjo bendrauti per „Messenger“ programėlę. Ieškovė prašydavo jo pinigų, o jis prašydavo, kad ji atsiųstų erotinių savo nuotraukų. 2015 m. vasarą, tikslios datos jis neprisimena, jam grįžus iš reiso, jis susirašė su ieškove, su ja susitiko ir turėjo lytinių santykių. Nežino, kodėl ieškovė nurodė, kad su juo susipažino ir bendravo nuo 2011 m. Jie bendraudavo per „Messenger“ programėlę, ieškovė jo visada prašinėdavo pinigų, jis jai į sąskaitą pervesdavo po 5-20 Eur. Siųsdavo ieškovei pinigus, nes ji prižadėdavo susitikti jam grįžus iš reiso bei siųsdavo jam savo erotines nuotraukas. Pervedimai buvo vykdomi nurodant „E.“, nes ieškovė papasakojo, kad jos vyras rado jo darytą pervedimą, paklausė, kas jai pervedė tuos pinigus, ir, kad ieškovės vyras nesuprastų, už kokias paslaugas yra pervedami pinigai, jis nurodydavo „E.“. Jis pirko dviratuką, nes žinojo, kaip ieškovė vargingai gyvena, todėl ir nupirko bei nuvežė jį ieškovei. Vežimėlio nėra pirkęs. Nežino, kodėl ieškovė nurodo, kad jis yra jos dukros tėvas. Jis padėjo pinigais ieškovei, nes matė, kad ji vargingai gyvena, ji jo prašydavo pinigų. Santykius su ieškove turėjo nuo 2015 m. iki 2017 m. Jo ir ieškovės santykiai gal ir būtų išlikę, bet ieškovės vyras pradėjo jam rašyti, grasinti ir šantažuoti. Ieškovė buvo jam sakiusi, kad vyras išvažiuoja po kelias savaites dirbti pas kažkokį ūkininką, grįžta, bet pinigų nėra, geria. Buvo sakiusi, kad prisiteisė išlaikymą iš savo vyro. Nors ieškovė minėjo, kad buvo atvažiavusi pas jį į Šiaulius, bet tikrai to nebuvo, jis nebuvo jos nusivežęs pas save į butą, ji nežino, kur jis gyvena. Jis nevyko darytis DNR ekspertizės, nes jis nebendravo su ieškove tuo metu, kurį ji nurodė, santykių su ieškove tuo metu neturėjo. Nesutinka darytis DNR tyrimo.

Atsakovas G. M., atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Su ieškove susipažino 2015 m. birželio 9 d., kai ji jau turėjo vaiką. Jis neigia, kad pažinojo ieškovę 2013 m. Ji nebuvo pas jį namuose, jo gyvenamosios vietos adresą sužinojo tik šio proceso metu. Jau po 2015 m. turėjo su ieškove lytinius santykius. Netiesą ieškovė pasakojo, kad jis vaikui padovanojo vaikštynę, vežimėlį ir dviratį. Jis ieškovei siųsdavo pinigus už jos teikiamas paslaugas, o ne vaiko išlaikymui. Ieškovė prašė pervedimo paskirtyje nurodyti vaiko vardą, nes jai nebuvo kaip pasakyti savo vyrui, už ką yra tie pinigai. Ieškovė jam teikė erotines, sekso paslaugas. Jis negalėjo su ieškove susitikinėti po du kartus per savaitę, nes jis dviem mėnesiams išvykdavo į reisą ir grįždavo tik savaitei. Ieškovė neduodavo jam dirbti, rašinėdavo jam žinutę po žinutės, prašydavo pervesti pinigų 5, 10 Eur ir žadėdavo suteikti paslaugas. O jam grįžus į namus, ieškovės nebūdavo, ji būdavo pasikeitusi telefono numerį. Ieškovė jam pasakojosi apie savo gyvenimą, buvo pasakojusi, kad buvo pabėgusi į Turkiją nuo tėvų, tėvas ją parsivežė. Jis iš draugų, iš kurių gavo ieškovės numerį, sužinojo, kad nuvažiavę trise kažkur prie ežeriuko su ieškove „žaisdavo“. Ieškovė prašydavo atlygio už pasimatymą, būdavo, kad net prašydavo atlygio į priekį. Po 2015 m. lytinius santykius su ieškove turėjo ne vieną kartą. Jam telefonu teko bendrauti su ieškovės vyru, kuris pradėjo jam grasinti, kad prisiteis iš jo pinigų. Jis nuo 2010 m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2013-2014 m. šiuo adresu gyveno jo sutuoktinė. Iš savo draugo sužinojo apie ieškovės nuotykius su juo.

Institucija, teikianti byloje išvadą, 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė išvadą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kurioje nurodė, kad palaiko visus ieškinio reikalavimus.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas G. M. jai girdėtas, tačiau ji jo nepažįsta. Apie atsakovą išgirdo iš dukros, kai ši pastojo ir kai ji pasiteiravo, kas vaiko tėvas. Ieškovė jai pasakė vaiko tėvo vardą ir pavardę – G. M., žinojo, kad jis yra iš Šiaulių, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kad yra išsiskyręs ir turi daugiau vaikų. Atsakovo nėra mačiusi. Žino, kad ieškovė atsakovui pranešė, kad yra vaikelis, tačiau su atsakovu vėliau nebegalėjo susisiekti. Vėliau ieškovė yra sakiusi, kad atsakovas siųsdavo pinigų dukros išlaikymui. Ieškovė pagimdžiusi dukrą, niekur nedirbo, gyveno pas juos namuose, gaudavo pašalpą vaikui. Vaikišką vežimėlį ieškovei nupirko jie. Kas pirko dviratuką ji nežino. Gimus ieškovės dukrai neskatino dukros kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes manė, kad patys išlaikys ir užaugins. Prieš nėštumą ieškovė turėjo draugą, o pastojus ne. Ieškovė susipažino su dabartiniu savo vyru A. K., kai E. buvo 1,5 metų. Nežino, ar dukra turėjo santykius, bendravo su atsakovu, kai susipažino su dabartiniu vyru. Jai dukra pasakojo, kad dukrai dar nesant nėščiai, ji bendravo su atsakovu, o pastojus ir pranešus apie tai atsakovui, bendravimas nutrūko, dukra su atsakovu susiekti nebegalėjo.

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)  gimė E. M., kurios gimimo įraše Nr. 147 motina nurodyta ieškovė E. M., o duomenų apie tėvą nėra.

Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. matyti, kad G. M. 2019-09-06 į ieškovės sąskaitą pervedė 10 Eur, 2019-09-13 – 20 Eur, 2019-09-14 – 10 Eur, 2019-09-15 – 10 Eur, 2019-09-16 – 20 Eur, 2019-09-19 – 20 Eur, 2019-09-20 – 10 Eur, 2019-09-21 – 10 Eur, 2019-10-01 – 20 Eur, 2019-10-04 – 10 Eur ir 2019-10-07 – 20 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodyta „E.“.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartimi buvo paskirta ginčytinos tėvystės nustatymo teismo medicinos ekspertizė ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimą – ar atsakovas G. M. yra vaiko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas ir ieškovė su vaiku buvo įpareigoti nuvykti į ekspertizės įstaigą. Ekspertizės įstaiga informavo, kad atsakovas nustatytu laiku į įstaigą neatvyko.

Iš atsakovo pateikto jo susirašinėjimo su ieškove programėlėje „Messenger“ matyti, kad pirmoji ieškovės siųsta žinutė atsakovui buvo 2015 m. birželio 9 d. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad 2018 m. vasario 29 d. atsakovas tariasi su ieškove, kad pastaroji šiandien atsiųstų nuotraukų, nes jis rytoj neturės interneto; 2016 m. vasario 29 d. atsakovas klausia ieškovės, kada ji save pafotografuos; ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. prašė atsakovo papildyti jos telefono sąskaitą, nurodė neliksianti skoloje; 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė rašo, kad atsakovas dabar jai nerašytų, nes tuoj grįš „manasis“ iš darbo; ieškovė prašo įmesti 20 Eur, nes ją tėvas dabar į miestą atvežė, už tai ji jam gražią nuotrauką įmes, 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovė teiraujasi atsakovo, ar jis Lietuvoje, nes šiandien jos draugas darbe, tai siūlo atsakovui susitikti; 2019 m. sausio 27 d. ieškovė parašė atsakovui, kad kitą dieną eis pas advokatą, nes teisis išlaikymą sūnui iš tėvo; 2019 m. gegužės 2 d. rašo, kad atsakovas galėtų jai 20 Eur įmesti, likusių nemesti; rašo apie nuotraukų, video įmetimą; 2019 m. gegužės 19 d. ieškovė rašo, kad atsiuntė atsakovui dvi nuotraukas; 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė prašo atsakovo paskolinti 6,40; 2019 m. spalio 14 d. ieškovė prašė pervesti į sąskaitą 20 Eur, o ji atsiųs 5 gražias nuotraukas; atsakovas nurodo, kad perves ieškovei 20 Eur, o pastaroji pailsės ir susikaups, pagalvos, kaip nufilmuoti, kad gerai matytųsi; ieškovė klausia atsakovo ar šiandien pakaks 3 nuotraukų; 2020 m. kovo 30 d. ieškovė prašo atsakovo pervesti jai pinigų, 10 Eur, ji neliksianti skoloje, kai jis grįš, ji atsidėkos; ieškovė rašo, jei atsakovas šiandiena 20 Eur „įmes“, ji jam „įmes“ porą gražių nuotraukų; ieškovė prašo atsakovo įmesti 20 Eur, o ji jam įmes 2 nuotraukas; atsakovas prašo atsiųsti ieškovės nuotraukų, ieškovė atrašo, kad atsiųs; ieškovė rašo, kad įmes, nes jai reikia cigarečių nusipirkti, galimai, nuotraukas atsiųs vėliau, nes uždarys parduotuvę ir ji nebenusipirks cigarečių.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

CK3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį asmens atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; taip pat, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).

Visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (nutarties 37 punkte nurodyta teismų praktika). Tačiau DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

Atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148, CPK 389 straipsniai, kuriuose išskiriami du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai nurodė, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

Ieškovė savo reikalavimą nustatyti, kad atsakovas yra jos dukters E. M. tėvas pagal kilmę grindžia tuo, kad: 1) atsakovas 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais į jos banko sąskaitą pervedinėjo po 10, 20 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „E.“, tokiu būdu atsakovas vykdė savo pareigą teikti išlaikymą savo vaikui. Ieškovė pateikė tai patvirtinantį įrodymą – banko sąskaitos išrašą; 2) atsakovas atsisakė daryti DNR tyrimą, o tai vertintina kaip tėvystės įrodymas; 3) ieškovė su atsakovu susipažino 2011 metais (pirmosios apklausos teisme metu nurodė, kad susipažino 2011-2012 m., o atnaujinus bylą parodė, kad 2013 m.), su juo bendravo ir turėjo lytinių santykių, 2013 m. pabaigoje sužinojo, kad pastojo, apie tai pranešė atsakovui, tačiau atsakovas liepė jai darytis valymą ir jų bendravimas nutrūko. Apie ieškovės ir atsakovo bendravimą, susitikimus, intymių ryšių palaikymą niekas nežinojo, todėl ieškovė negalėjo pateikti jokių objektyvių jos paaiškinimus patvirtinančių įrodymų. Byloje apklausta ieškovės mama, liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovei pastojus ji pasiteiravo jos, kas yra vaikelio tėvas, jai ieškovė atsakė, kad tėvu yra G. M., tačiau liudytoja apie jos dukters ieškovės santykius su atsakovu nežinojo, atsakovo nepažinojo ir niekada nebuvo mačiusi, ir duomenis apie vaiko tėvą ji sužinojo iš ieškovės.

Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti, kad jis yra ieškovės dukters E. M. tėvas, nes jis su ieškove lytinius santykius turėjo nuo 2015 m. birželio mėnesio, t. y. kai jau buvo gimusi ieškovės dukra; su ieškove bendraudavo telefonu, žinutėmis, susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, ieškovė jam siųsdavo savo intymias nuotraukas, o jis jai už tai pervesdavo 10, 20 Eur paramą, mokėjimo paskirtyje nurodydavo „E.“, nes taip prašė pati ieškovė, kad ji galėtų paaiškinti savo sutuoktiniui, kodėl gauna pinigus iš atsakovo. Atsakovas byloje pateikė savo susirašinėjimą per „Messenger“ programėlę su ieškove, iš kurios matyti, kad bendravimas tarp atsakovo ir ieškovės telefonu prasidėjo 2015 m. birželio 9 d., nors ieškovė ir nurodė, jog jai pagimdžius dukrą ir apie tai pranešus atsakovui, jų bendravimas nutrūko. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad bendravimo metu nebuvo nė žodžio kalbama apie ieškovės dukrą, apie dukros išlaikymą, auklėjimą ar priežiūrą, atvirkščiai, ieškovė prašydavo atsakovo pervesti jai 10, 20 Eur, nes jai reikia nusipirkti cigarečių, papildyti telefono sąskaitą, o už tai ieškovė atsakovui siųsdavo intymias savo nuotraukas, vaizdo įrašus. Atsakovas nesutiko darytis DNR tyrimo, nes tuo metu, kai gimė ieškovės dukra, t. y. 2014 m., jis su ieškove nebendravo ir lytinių santykių su ja neturėjo.

Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovo, liudytojos D. M. byloje pateiktus paaiškinimus, kitus įrodymus – gimimo liudijimą, banko sąskaitos išrašą, susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovo, daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovas yra ieškovės dukros E. M. biologinis tėvas. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji su atsakovu pradėjo bendrauti 2011, 2012 ar 2013 m., o atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, kad ieškovė pirmąją žinutę iš savo telefono atsakovui atsiuntė 2015 m. birželio 9 d., kas patvirtina atsakovo teiginius, kad jis su ieškove pradėjo bendrauti tik 2015 m., t. y. jau po E. M. gimimo. Nors ieškovė ir teigė, kad 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atsakovas pervesdamas į jos sąskaitą pinigus ir mokėjimo nurodyme nurodydamas „E.“, taip vykdė savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tačiau atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove, iš kurio matyti, kad ieškovė vis prašydavo atsakovo jai pervesti 10, 20 Eur, o už tai ji jam atsilyginsianti, t. y. atsiųsianti jam savo nuotraukas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovė pati prašė mokėjimo nurodymuose nurodyti „E.“, kad jos sutuoktinis nesuprastų, už ką ji gauna pinigus, o tokius atsakovo parodymus patvirtina jau aukščiau minėtas atsakovo ir ieškovės susirašinėjimas. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie teismui leistų spręsti apie bendrą ieškovės ir atsakovo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą ir išlaikymą, įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas pripažino tėvystę. Atsakovo atsisakymas daryti DNR tyrimą, motyvuojant tuo, kad jis iki ieškovės dukters gimimo su ieškove jokių seksualinių santykių neturėjo, nelaikytinas jo tėvystės įrodymu, nes atsakovo tėvystės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ar netiesioginiai įrodymai ir duomenys.

Išvados, kad biologinis vaiko E. M. tėvas yra atsakovas, kuris atsisakė atlikti DNR tyrimą biologinei tėvystei nustatyti, teismas negali padaryti, kadangi tėvystės nustatymas grindžiamas tik ieškovės paaiškinimais, kurie nėra paremti jokiais kitais įrodymais. Atsakovui atsisakius atlikti DNR tyrimą, kitų objektyvių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti biologinį E. M. tėvą, nagrinėjamu atveju nėra. Taip, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, ir teismas šios vaiko teisės neginčija, tačiau ši teisė negali būti įgyvendinama bet kokiomis priemonėmis, prielaidomis ir spėjimais.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra biologinis ieškovės dukters E. M. tėvas, nenustačius atsakovo tėvystės, jam nekyla pareiga išlaikyti vaiką, bendrauti su juo, todėl ieškovės ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu yra atmestinas.

Procesiniai klausimai

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas savo atsiliepimu į ieškovės ieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas proceso išlaidas, tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai klausimas taip pat nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškovės E. K. ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas        Vidmantas Gestautas