Civilinė byla Nr. 2A-337-555/2011       

Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;35.4;36.2;50.10;114.11;121.18

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,

kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Algirdo Remeikos

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui E. K., atsakovų atstovui advokatui Justinui Borevičiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., E. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovams A. B., E. O., trečiajam asmeniui UAB „DL Auto“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

              ieškovas prašė priteisti iš atsakovų po 11723,87 Lt skolos, žyminį mokestį bei 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad tarp ieškovo bei trečiojo asmens UAB „DL Auto“ 2007-10-24 buvo sudarytos penkios analogiškos lizingo sutartys, pagal kurias buvo įsigyti penki auto vilkikai bei pagal kurias buvo įsigytos penkios puspriekabės, prekės buvo perduotos trečiajam asmeniui. UAB „DL Auto“ pagal sutartis įsipareigojo sumokėti už auto vilkikus, puspriekabes. Tą pačią dieną, kai buvo sudarytos minėtos lizingo sutartys, buvo sudarytos ir laidavimo sutartys, pagal kurias atsakovai įsipareigojo laiduoti už lizingo gavėją UAB „DL Auto“ jei nebus tinkamai įvykdytos visos minėtų lizingo sutarčių sąlygos. UAB „DL Auto“ sutarties reikalavimų neįvykdė, jai buvo iškelta bankroto byla, patvirtintas kreditorinis reikalavimas ieškovui. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovui pastebėjus, kad į kreditorinį reikalavimą buvo įtraukta 600 Lt gauta draudimo išmoka, šia suma pradinio ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu sumažino. Nors šie automobiliai pardavėjo buvo atpirkti pagal sutartis, tačiau susidaro skirtumas, kurį vis tiek reikia dengti atsakovams. Atpirkimo grafikai nebuvo laidavimo sutarčių sudėtinė dalis, todėl už kiek buvo atpirkti vilkikai po UAB „DL Auto“ lizingo sutarčių nevykdymo nėra svarbu.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai,   priteisė ieškovui UAB „Ūkio banko lizingas“ iš atsakovų A. B. bei E. O. po 11723, 87 Lt skolos, 351,69 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieškovo bei trečiojo asmens 2007-10-24 buvo sudarytos analogiškos lizingo sutartys (1 t. b.l. 17-44), iš kurių matyti, kad ieškovas suteikė lizingą trečiajam asmeniui UAB „DL Auto“ pirkti 5 puspriekabes bei 5 vilkikus iš pardavėjo UAB „Scanbalt trailer“, bei pardavėjo UAB „Adampolis“,  šiose sutartyse buvo nurodytas mokėjimų grafikas, taip pat 2007-10-24 buvo sudarytos ir laidavimo sutartys, kuriomis atsakovai subsidiariai laidavo už lizingo gavėją, t.y. už trečiąjį asmenį visu savo turtu lizingo sutarčių nevykdymo atveju, nuostolių atlyginimo atveju bet ne daugiau kaip 3/10 dalimi neįvykdytos prievolės. Trečiajam asmeniui UAB „DL Auto“ yra iškelta bankroto byla bei joje patvirtintas trečiąja eile ieškovo kreditorinis reikalavimas 35 547,55 Lt sumai (1 t. b.l. 6, 54), kad tai tas pats kreditorinis reikalavimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, tarp šalių ginčo nekyla. Taip pat nurodė, kad iš pardavėjo, t.y. ieškovo, trečiajam asmeniui nebevykdant įsipareigojimų pagal lizingo sutartis šių sutarčių pagrindu įgytos prekės buvo atpirktos, tačiau atpirkta buvo už mažesnę nei grafikuose nurodyta kainą, todėl susidarė skirtumas tarp atpirkimo kainos ir ieškovui suteiktos sumos automobilių pirkimui. Teismas darė išvadą, kad atsakovų atstovo argumentas, jog reikia ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad turtas buvo atpirktas už netinkamą sumą, atmestinas kaip nepagrįstas, bei neįrodytas, priešingai ieškovas įrodė, kad atsakovų atsakomybė už lizingo sutarčių nevykdymą buvo prisiimta pilnai, neatsižvelgiant į įsipareigojimus turtą atpirkti.  Taip pat teismas atsakovų teiginį, jog 5 vilkikuose buvo įrengtos signalizacijos, todėl  šia suma ieškinys turėtų būti mažinamas, laikė nepagrįstu, nes sprendė, jog trečiasis asmuo - lizingo gavėjas turtą pagerino be ieškovo sutikimo, be to tuo pagerinimu pats naudojosi bei užtikrino turto saugumą, tuo pačiu užtikrindamas ir savo finansinį saugumą. Todėl teismas darė išvadą, kad sumos sumokėtos už signalizacijos įrengimą nėra atlygintinos. Teismo vertinimu, nepagrįstas yra atsakovų teiginys, kad tretysis asmuo ieškovui pagal lizingo sutartis mokėjo palūkanas, kurių suma viršija prašomą priteisti iš atsakovų sumą, t.y. ieškovui ši skola yra jau seniai padengta. Nurodo, jog visos paskolas teikiančios bendrovės, bankai už jų teikiamas kreditavimo, lizingo paslaugas kredito gavėjams nustato palūkanas, tuo yra pagrįstas paskolų suteikimo  principas, todėl palūkanų sumokėjimas pagal lizingo sutartį ieškovui neturi jokios įtakos atsakovams bei jų lizingo sutartyje numatytoms sąlygoms bei jų atsakomybei.  Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys, o ne verslininkai, todėl teismas tenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovų procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Apeliaciniu skundu atsakovai A. B. ir E. O. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad teismas neteisingai  įvertino  faktines  susidariusios  situacijos  aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas" ir turto pardavėjų UAB „Adampolis" ir UAB „Scanbalt Trailer" sudarytas pirkimo - pardavimo (atpirkimo) sutartis apeliantams nebuvo suteiktos jokios papildomos garantijos, šios sutartys buvo išimtinai ieškovo ir turto pardavėjų susitarimas, todėl nėra pagrindo atleisti atsakovų nuo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo. Teigia, kad savo turtu laidavo už trečiojo asmens BUAB „DL Auto" prievolių pagal su ieškovu sudarytas atitinkamas lizingo sutartis, tinkamą įvykdymą, todėl ieškovo ir turto pardavėjų UAB „Adampolis " bei UAB „Scanbalt Trailer" sudarytos lizinguojamo turto pirkimo - pardavimo (atpirkimo) sutartys yra laikytinos šių laidavimo sutarčių sudedamąja dalimi ir kiekvienos šių sutarčių sąlygos turi būti vertinamos kitų minėtų sutarčių kontekste, priešingu atveju būtų iškraipyta šių sutarčių esmė ir tikrieji šalių ketinimai, kurių jos siekė sudarydamos šiuos sandorius. Taip pat nurodo, jog faktas, kad paties ieškovo atstovai siuntė atsakovams susipažinimui ir suderinimui su turto atpirkimo sutartimis susijusius papildomus susitarimus, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovai sutiko laiduoti už trečiojo asmens įsipareigojimų tinkamą įvykdymą tik su sąlyga, jog UAB „DL Auto" tapus nemokiai, turto pardavėjai įsipareigos atpirkti lizinguojamą turtą už nustatytą kainą. Lizingo sutartys tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo nutrauktos 2008-06-19, o jų pagrindu lizinguojamas turtas ieškovui buvo grąžintas jau 2008-06-09, nutraukus lizingo sutartis prieš terminą ir atgavus lizinguojamą turtą, iš karto turėjo būti vykdoma turto pardavėjo UAB „Adampolis" pareiga atpirkti turtą pagal pirkimo - pardavimo sutarčių 5 skirsnio nuostatas. Šių sutarčių 5. 1 punktas turto atpirkimo kainos nustatymą nukreipia j sutarčių priedą nr. 3 (grafiką). Kaip matyti iš atsakovų pirmosios instancijos teismui pateiktų 2010-09-16 paaiškinimų dėl aritmetinių skaičiavimų, vien tuo atveju, UAB „Adampolis“ būtų laiku pagal grafiką, t.y., 2008-06-24, atpirkęs penkis vilkikus, ieškovas būtų gavęs 17.444,35 Lt didesnę kainą, nei realiai gavo. Šios sumos atlyginimo ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovų, nors turėjo realią galimybę ją gauti iš turto pardavėjo UAB „Adampolis“. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime minėtos aplinkybės apskritai nevertino, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovo reikalaujamas sumas. Taip pat teigia, kad esamoje situacijoje ieškovas pats dėl savo kaltės laiku nepasinaudojo turėta pirmumo teise pareikalauti atpirkti jam grąžintą trečiojo asmens lizinguotą turtą, ko pasėkoje vėliau už šį turtą gavo mažesnę atpirkimo kainą, o nuostolių dėl atsiradusio turto kainų skirtumo pareikalavo atlyginti iš atsakovų kaip laiduotojų. Vadinasi, sprendžiant atsakovų (laiduotojų) atsakomybės klausimą, yra pagrindas kalbėti apie atsakovų atleidimą nuo atsakomybės CK 6.86 str. pagrindais, tuo tarpu skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo, kaip profesionalaus lizingo rinkos dalyvio, elgesio ir kaltės laipsnio šioje situacijoje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos, patirtos signalizacijų įrengimui, yra laikytinos daikto išlaikymo išlaidomis, todėl šia suma atsakovų atsakomybė ir susidariusi skola ieškovui negali būti mažinama. Mano, kad teismas tokią išvadą padarė visiškai neįsigilinęs į ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų lizingo sutarčių sąlygas. Nors lizingo sutarčių 4.5 punktas nustato, jog lizingo gavėjas (tretysis asmuo) turi teisę daryti turto sudėčiai ir vertei naudingus pagerinimus tik gavęs išankstinį lizingo davėjo (ieškovo) sutikimą, tačiau lizingo sutarčių 4.5.1 punktas nurodo, kad ši sąlyga nėra taikoma tiems lizingo gavėjo atliekamiems turto pagerinimams, kurie apsaugo turtą, ar išsaugo jį nuo visiško ar dalinio sunaikinimo. Taigi, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, yra akivaizdu, jog tokio pobūdžio pagerinimai yra prilyginami pagerinimams, atliekamiems turint lizingo davėjo sutikimą. Kadangi lizingo sutartys buvo parengtos ieškovo ir trečiojo asmens BUAB „DL Auto“ sudarytos prisijungimo būdu, todėl visos neaiškios ir abejotinos šių sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos trečiojo asmens, kaip sutartį prisijungimo būdu sudarančios šalies, naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Pažymi, kad ieškovas nurodo, kad nutraukus lizingo sutartis, trečiasis asmuo BUAB „DL Auto" liko jam skolingas 39.079,56 Lt dydžio sumą. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovų pateiktų paskaičiavimų, trečiasis asmuo BUAB „DL Auto" vien už šešis naudojimosi lizinguotu turtu mėnesius sumokėjo ieškovui viso 56.844,83 Lt dydžio palūkanas, neskaitant turto vertės dengimo įmokų. Tai reiškia, jog ieškovas vien palūkanomis uždirbo daugiau nei jo nurodomas bendras BUAB „DL Auto" įsiskolinimo ieškovui dydis, t.y. nepatyrė ne tik jokių nuostolių, tačiau ir uždirbo pelną, kurį sudaro trečiojo asmens sumokėtos palūkanos.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB Ūkio banko lizingas bei tretysis asmuo UAB „DL Auto“ 2007-10-24 sudarė lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ,    Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr.  (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 17-44), kurių pagrindu ieškovas suteikė lizingą trečiajam asmeniui UAB „DL Auto“ pirkti 5 puspriekabes bei 5 vilkikus iš pardavėjo UAB „Scanbalt trailer“, bei pardavėjo UAB „Adampolis“. Tą pačią dieną 2007-10-24 buvo sudarytos ir laidavimo sutartys, kuriomis atsakovai subsidiariai laidavo už lizingo gavėją, t.y. už trečiąjį asmenį visu savo turtu lizingo sutarčių nevykdymo atveju, nuostolių atlyginimo atveju bet ne daugiau kaip 3/10 dalimi neįvykdytos prievolės (1 t. b.l. 11-16). Laidavimo sutarčių 4.1 punkte nurodyta, kad lizingo gavėjui nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Lizingo sutartį, laiduotojas nedelsiant bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo lizingo įmonės rašytinio pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti Lizingo gavėjo prievolę (ne daugiau kaip 3/10 (trys dešimtosios) dalis neįvykdytos piniginės prievolės) pagal Lizingo sutartį. (1 t. b.l. 11, 14).

Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pagal CK 6.81 straipsnį, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visišką visų savo reikalavimų patenkinimą (t. y. ir papildomų, tokių kaip palūkanos, netesybos ir pan.) patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje t.y. negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, bei nustačius, jog lizingo gavėjas lizingo davėjui tinkamai neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų mokėti palūkanas, apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovui už laikotarpį, kurį turtu naudojosi trečiasis asmuo buvo mokamos palūkanos, kurių suma žymiai didesnė nei ieškovo nurodoma BUAB „DL Auto“  įsiskolinimo suma, neatleidžia laiduotojo nuo pareigos įvykdyti kreditoriui prievolę visa apimtimi.

Nagrinėjamoje byloje ginčas, jog skolininkas – tretysis asmuo UAB „DL Auto“ nevykdo savo skolinių įsipareigojimų pagal anksčiau  nurodytas lizingo sutartis, nekyla, tačiau apeliantų vertinimu, teismas netinkamai įvertino laidavimo sutarčių sąlygas, neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas perimtą iš trečiojo asmens turtą pardavė šio turto atpirkėjams už mažesnę kainą nei buvo numatyta atpirkimo sąlygose.  

Byloje teismas pagal nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo paskirtį, padarė išvadą, kad laiduotojai (atsakovai) pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininko UAB „DL Auto“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartyse nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą. Kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji padaryta įvertinus privalomų šalims prisiimtų įsipareigojimų turinį dėl laiduotojų atsakomybės už skolininko prievolę. Pagal byloje pateiktų lizingo sutarčių nuostatas, lizingo gavėjas įsipareigoja pagal Mokėjimų grafiką sutartiniu turto išpirkimo laikotarpiu mokėti lizingo davėjui visas grafike nurodytas įmokas, taip pat lizingo gavėjas sutiko, kad mokėjimo grafikai bus sudaromi vienašališkai lizingo davėjo ir yra privalomi sutarties šalims jų nepasirašius (Lizingo sutarčių 2.1 punktas). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad  lizingo sutarčių sudarymo dieną, lizingo davėjas sudarė sutartis ir su transporto priemonių pardavėjais, kurių sąlygose (Sutarčių 5.1 punktas) buvo numatyta pardavėjo pareiga atpirkti pirkėjui parduotas transporto priemones pagal prie sutarties nustatytą grafiką. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas teismui pateikė įrodymus, kuriuos įvertinus darytina išvada, kad lizingo davėjas ir transporto priemonių pardavėjai, 2008 m. kovo 14 d. sudarytais susitarimais pakeitė pirkimo-pardavimo sutartyse numatytus prekių atipirkimo grafikus, taip pat pateikti įrodymai, kad lizingo gavėjui tinkamai neįvykdžius lizingo sutarčių pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, tarp lizingo davėjo ir transporto priemonių pardavėjų buvo sudaryti susitarimai dėl prekių atpirkimo t.y. pirkimo-pardavimo sutarties šalys pasinaudojo prekių atpirkimo teise. Įvertinus šiuos susitarimus (b.l. 127-148, 1 t.) spręstina, kad lizingo sutarčių pagrindu įsigytos transporto priemonės buvo atpirktos laikantis pirkimo-pardavimo sutartyse ir 2008 m. kovo 14 d. sudarytuose susitarimuose numatytų sąlygų t.y. apeliacinio skundo argumentai, jog atpirkėjams turtas parduotas už mažesnę nei numatyta atpirkimo sąlygose kainą, bei, kad lizingo davėjas netinkamai pasinaudojo atpirkimo teise, laikytini nepagrįstais.

Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog trečiojo asmens signalizacijos lizinguojamose vilkikuose įrengimui patirtų išlaidų dydžiu privalėjo sumažinti ieškovo iš atsakovų reikalaujamą priteisti sumą. Lizingo gavėjo teisės yra  numatytos lizingo sutarčių 4 punkte. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sutinkamai su šių sutarčių 4.5 punktu, lizingo gavėjas turi teisę padaryti turto sudėčiai ar vertei naudingus arba prabangos pobūdžio pagerinimus, iš anksto suderinęs pagerinimus su lizingo davėju ir gavęs jo raštišką pritarimą. Lizingo gavėjo atlikti turto pagerinimai, kurie pagal sutarties 4.5 punktą buvo suderinti su lizingo davėju ir kuriuos raštiškame įsipareigojime lizingo davėjas įsipareigojo kompensuoti, turi būti kompensuojami jei sutartis nutraukiama pirma laiko (Lizingo sutarčių 4.5.3 punktas). Nors sutinkamai su lizingo sutarčių 4.5.1 punkto nuostatomis, turto pagerinimams, kurie apsaugo turtą nebuvo reikalingas lizingo davėjo pritarimas, tačiau įvertinus šalių sudarytų sutarčių nuostatas spręstina, kad lizingo davėjas įsipareigojo kompensuoti tik tuos turto pagerinimus, dėl kurių buvo duotas raštiškas įsipareigojimas juos kompensuoti. Kadangi įrodymų byloje, jog ieškovas raštu buvo įsipareigojęs lizingo gavėjui kompensuoti signalizacijos įrengimo išlaidas, nėra pagrindo išvadai, kad šia suma turėjo būti mažinama įsiskolinimo suma.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio  1 dalies 1 punktas).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n  u  t  a  r  i  a :

           Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                   Egidijus Tamašauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                         Ramūnas Mitkus

                                                                                                       Algirdas Remeika