Administracinė byla Nr. I-5343-629/2013
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02313-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorija 70.6; 73
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjo R. D. atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,
n u s t a t ė:
R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį – 7 864,44 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėn.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2003 m. balandžio 30 d. buvo paskirta 436,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn., be kita ko, pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d., dėl to, kad pareiškėjas dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jam buvo mokama mažesnė valstybinė pensija nei paskirtoji. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuris buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d., išaiškinimus, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 d. prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui turi būti priteista dėl minėto reglamentavo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka.
Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–35) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, ar tenkinti jį iš dalies prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.
Pasak VRM, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 str. 6 d. pareiškėjas skundą turėjo paduoti per 6 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Paaiškino, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į VRM kreipėsi tik 2013 m. gegužės 28 d. t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką, todėl pareiškėjo prašymą buvo atsiakyta nagrinėti.
Pažymėjo, kad Pažymėjo, kad VRM pensiją pareiškėjui mažino pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Pabrėžė, kad pareiškėjas praleido terminą ginti savo pažeistas teises, todėl byla apskritai turėtų būti nutraukta.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 39,41).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Lolita Makauskaitė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, nesutinkanti su pozicija, kad pareiškėjas per vėlai kreipėsi į teismą dėl pensijos priteisimo, nes, advokatės nuomone, terminas skundui paduoti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo nutarimo ir paskelbimo dienos.
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareiškėjui perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Šis terminas pagal analogiją pritaikytas išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumo pagrįsti. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2003 m. balandžio 30 d. paskirta 436,81 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 4), tačiau nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui mokama mažesnė pensija nei paskirtoji (b. l. 5). Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjo valstybinė pensija mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. pareigūnų ir karių valstybinė pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka, taigi darytina išvada, jog pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., tuo tarpu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2013 m. liepos 2 d. (b. l. 10), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju teismas teismo posėdžio metu pasiūlė pareiškėjo atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau pareiškėjo atstovė pasinaudoti šia teise atsisakė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. pagrindu, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, nors, pažymėtina, jam (jo atstovei) tokia teisė buvo išaiškinta ir suteikta. Pažymėtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p., 102 str., 105–106 str., 149 str. 2 d.,
n u t a r i a:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-5343-629/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02313-2013-8) pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė