Civilinė byla Nr. e2-9571-996/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04623-2020-8

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1;

      1.3.7.2.4; 1.3.8.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7     

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 31 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

vertėjaujant Evelinai Narbut,

dalyvaujant ieškovui G. K., jo atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 G. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–9) uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydamas atnaujinti senaties terminą, priteisti jam iš atsakovės 2 949,76 Eur turtinę žalą, patirtą iki 2019 m. gruodžio 31 d., turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol jis sulauks pensinio amžiaus, jas skaičiuojant pagal tokią taisyklę: jo prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistos periodinės išmokos išskaičiuojant jo gaunamą netekto darbingumo pensiją bei kitas dėl negalėjimo dirbti susijusias išmokas, periodinę išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 3 d. dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – darbo teritorijoje prie sandėlio iškraunant iš vilkiko puspriekabės nestandartinių gabaritų krovinį. Nurodė, kad keliant krovinį su šakiniu krautuvu krovinys pasviro, jis pastebėjęs virstantį krovinį sušuko žemyn, bet stovint tarp krovinių nebuvo vietos kur atsitraukti, dar bandė krovinį prilaikyti, tačiau šis užvirto ant jo ir dėl to jam buvo padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi, po to, nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. nustatyta, jog jis yra iš dalies darbingas dėl 45 procentų netekto darbingumo. Teigė, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbdavės padaryti teisės aktų pažeidimai, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nebuvo užtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo (duomenys neskelbtini) darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiu šakiniu krautuvu iš vilkiko puspriekabės, nebuvo imtasi priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatyti saugūs darbų atlikimo metodai, prevencinės priemonės rizikai išvengti ir sumažinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), atlikdamas vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus su savaeigiu šakiniu krautuvu, nesilaikė reikalavimo, kad keliant krovinį šalia jo nebūtų žmonių, dėl ko keliamas krovinys virsdamas jį sunkiai sužalojo. Pažymėjo, kad jeigu nebūtų buvęs suluošintas ir būtų dirbęs sulygtą darbą jis būtų gavęs tokias sumas darbo užmokesčio (pajamų): 2017 metais – 3 932,40 Eur (327,70 Eur x 12), 2018 metais – 4 236 Eur (353 Eur x 12), 2019 metais – 4 749,36 Eur (395,78 Eur x 12), bendras gautinas darbo užmokestis neto už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytų 12 917,76 Eur; jis bendrai gavo ligos, netekto darbingumo pensijos ir nedarbo draudimo išmokų: 2017 metais – 3 811,26 Eur, 2018 metais – 3 418,19 Eur, 2019 metais – 2 938,96 Eur, bendrai gautos išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. sudaro 10 168,41 Eur, todėl, jo skaičiavimais, iš atsakovės jam turi būti priteista negauto darbo užmokesčio neto suma už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.  – 2 749,35 Eur (12 917,76 Eur - 10 168,41 Eur). Paaiškino, kad dėl gydymosi patyrė transporto išlaidas, dėl judėjimo negalios jo duktė ir jos sugyventinis V. L. (V. L.) jį nuolat vežiodavo gydymo tikslais į gydymo įstaigas su nuosava transporto priemone AUDI A6 (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), todėl jis turėdavo kompensuoti susidariusias kuro išlaidas, kurios sudarė – 200,41 Eur. Teigė, kad jo prarastą galimybę gauti didesnes pajamas patvirtina tai, jog nelaimės metu jam buvo 52 metai, kad 45 procentų nedarbingumo lygis jam nustatytas iki 2021 m. spalio 8 d., ir tai, kad jis iki nelaimės nuolat dirbo, darbo užmokestis jam būtų didėjęs. Mano, kad negautų pajamų skaičiavimo metodas, kai dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos apskaičiuojamos kaip procentinė netekto darbingumo išraiška nuo pajamų, kurias nukentėjęs asmuo gavo iki suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo ar būtų gavęs, jeigu nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, yra labiausiai tinkamas, kai žalos atlyginimo mokėjimas nustatomas periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad iki 2021 m. spalio 8 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jam jau atliktos 3 šlaunikaulio ir kitų kojos kaulų operacijos bei 2 rankos kaulų operacijos (numatyta trečia rankos kaulų operacija), per visą nurodytą laikotarpį jis nerado ir jam nebuvo pasiūlyta jokio, atitinkančias jam nustatytas darbo sąlygas, darbo, sveikatos sužalojimo padariniai yra ilgalaikiai ir sunku tikėtis pilno sveikatos atsistatymo ateityje, todėl mano, jog tikslinga būtų jam priteisti turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis, o būtent, iš atsakovės priteisti jam periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol jis sulauks pensinio amžiaus, jas apskaičiuojant pagal tokią taisyklę: jo prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistinos periodinės išmokos išskaičiuojant jo gaunamą netekto darbingumo pensiją bei kitas dėl negalėjimo dirbti susijusias išmokas, periodinę išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad jam dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė daugybinius kaulų lūžius (blauzdikaulio, šleivikaulio, rankos kaulų), gydymo laikotarpis tęsėsi 1 metus ir 9 mėnesius, buvo atliktos 3 kojos kaulų ir 2 rankos kaulų operacijos, artimiausiu metu numatoma trečia rankos operacija, per šį laikotarpį jis buvo priverstas kęsti didelius fizinius skausmus, o ilgalaikis gydymas ir sužalojimų specifika (judėjimo negalia, dešinės rankos nefunkcionalumas) ilgam, beveik 2 metų laikotarpiui prikaustė jį prie lovos, galėjo judėti tik minimaliai ir su pagalbinėmis priemonėmis bei kitų asmenų pagalba, negalėjo pats apsitarnauti (pavalgyti, praustis, apsirengti bei atlikti kitus asmeninio poreikio veiksmus). Nurodė, kad dėl patiriamo bejėgiškumo ir ateities netikrumo jausmų patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nemiga, dažnu raudojimu bei užsisklendimu savyje, buvo priverstas kreiptis (duomenys neskelbtini), suluošinimo pasekmės neišnyko ir po gydymo užbaigimo, nustatytas 45 procentų nedarbingumo lygis, jis negali dirbti darbo susijusio su nuolatiniu stovėjimu ir vaikščiojimu, kelti daugiau kaip 15 kg svorį, dėl sutraiškytų kaulų dešinė koja žymiai trumpesnė, ties sąnariu susilenkia tik 45 laipsnius, jis priverstas nuolat dėvėti ortopedinę avalynę, todėl šlubčioja, tinkamai nefunkcionuoja jo dešinės rankos riešas, negyvi 2 dešinės plaštakos pirštai, todėl jokių stipresnių ar sudėtingesnių veiksmų su dešine ranka atlikti negali. Pažymėjo, kad jis turi (duomenys neskelbtini), tačiau patirtas suluošinimas ir sužalojimai neleidžia šiuo metu dirbti darbo pagal turimą specialybę bei kartu paneigia tikimybę, kad tokį darbą jis galės dirbti ateityje, tai patvirtina Užimtumo tarnybos pažyma, nurodanti, kad nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. jam nebuvo įmanoma surasti ir pasiūlyti jokio, net pagalbinio darbininko darbo, atitinkančio jam leistino darbo pobūdį ir sąlygas. Teigė, kad dėl suluošinimo patirtos pasekmės tiesiogiai įtakojo jo gyvenimo būdo pasikeitimą, sukėlusį jam didelius nepatogumus bei gilius dvasinius išgyvenimus, suluošinimo pasekmės apribojo galimybę bendrauti su pažįstamais asmenimis ir giminaičiais, dėl patirto suluošinimo ir ilgalaikio gydymo jis negalėjo važiuoti aplankyti savo sunkiai besiverčiančių artimiausių giminių – motinos ir sesers, kurios gyvena (duomenys neskelbtini), todėl siekia 3 000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo. 

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini), padalinio (duomenys neskelbtini) buvo L. M., taip pat jis turėjo klausyti (duomenys neskelbtini) G. M. nurodymų, nes jis organizuodavo darbą; nei G. M., nei kas kitas jam nesakė pasitraukti prieš keliant krovinį, G. M. jam sakė padėti medinius tašelius po kroviniu, G. M. kilstelėjo krovinį kelis sprindžius ir jis turėjo pakišti tašelius, bet krovinys iš karto krito ant jo; tokia visada buvo jo darbo praktika, kad jis įlipdavo į puspriekabę ir paruošdavo krovinį kėlimui, žinojo, kad negalima būti puspriekabėje kai keliamas krovinys, jis būtų išlipęs iš puspriekabės, kai būtų krovinys pradėtas kelti, tačiau tai dar nebuvo daroma, krovinys buvo tik kilstelėtas, kad pakišti medinius tašelius; L. M. jiems nurodė krauti krovinį lauke, G. M. nusprendė kokiu būdu bus keliamas krovinys, darbuotojai skubėjo krauti krovinį; su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, atliekant pakrovimo–iškrovimo darbus rankiniu būdu buvo susipažinęs; kai vyko ikiteisminis tyrimas su G. M. susitaikė, nes jam jo pagailo, jis yra jo kaimynas, turi dukras, kurių viena (duomenys neskelbtini), jokių pinigų iš G. M. negavo, su juo nesikalba.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovė neskundė, nekvestionavo nelaimingo atsitikimo darbe akto, atsakovė neužtikrino saugos darbe reikalavimų laikymosi, padalinio vadovas neužtikrino tinkamo krovimo, krovimas buvo blogai organizuotas, todėl ieškovas nukentėjo, tarp ieškovo ir autokrautuvo vairuotojo tiesioginio pavaldumo nebuvo, buvo tik organizacinis pavaldumas, tiek krovėjai, tiek krautuvo vairuotojai pavaldūs padalinio vadovui, krovinys buvo tik pakeltas tam, kad pakišti tašą, tai atlikęs ieškovas būtų išlikęs iš puspriekabės, ieškovas vykdė G. M. nurodymą pakišti tašą; L. M. nurodymu krovimas vyko lauke su šakiniu krautuvu, vilkiko puspriekabės tentas buvo nuimtas tik iš vienos pusės, todėl kitaip krauti, nei su šakiniu krautuvu, nebuvo galimybės, jei būtų buvę kraunama viduje, būtų nuimtas visas tentas ir būtų pastebėtas kablys ant krovinio, krovinys būtų buvęs iškeltas saugiai; šakinis krautuvas yra didesnio pavojaus šaltinis, būtent su juo dirbant įvyko nelaimgas atsitikimas darbe; ieškovui buvo atliktos 6 operacijos, 20 mėnesių jis buvo nedarbingume, po to reabilitacijoje, buvo kilusi grėsmė kojos nupjovimui, ieškovą buvo apėmę negatyvios mintys, jam teko kreiptis (duomenys neskelbtini), ieškovui liko viena trumpesnė koja, jis šlubuoja, nevaldo pirštų, jis eliminuotas iš darbo rinkos, yra vienišas, todėl mėgo darbo koletyvą; ieškinio pateikimui reikėjo surinkti duomenis iš Sodros ir tai užtruko, pirmą kartą į teismą kreipėsi nesuėjus 3 metų terminui nuo įvykio; nustatant žalos dydį svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė yra stambi įmonė.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei ieškovo pareikštam reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taikyti senatį (el. b. apyrašo t. II, l. 52–59).

Atsakovė paaiškino, kad su ieškovu 2016 m. gegužės 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe vykdant krovinio iškrovimo iš vilkiko darbus, 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ieškovas 2020 m. sausio 15 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri sprendimu atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl praleisto 3 mėnesių procedūrinio termino dėl kreipimosi į Darbo ginčų komisiją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo susižalojus darbe. Teigė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2017 m. sausio 3 d., o prašymas Darbo ginčų komisijai pateiktas 2020 m. sausio 15 d., t. y. po 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos DK redakcijos, todėl prašymo pateikimo tvarka ir terminai turi būti sprendžiami vadovaujantis 2016 m. DK nuostatomis. Atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, padarytos sveikatos sužalojimu, taikomas sutrumpintas 3 metų senaties terminas (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 27 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis), tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos, taigi, kadangi nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu ieškovas patyrė sužalojimus, įvyko 2017 m. sausio 3 d., senaties terminas dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2020 m. sausio 3 d., ieškovas prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Darbo ginčų komisijai pateikė 2020 m. sausio 15 d., todėl senaties terminas yra praleistas, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido senaties terminą. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, jog ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2020 m. sausio 2 d. nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kadangi kaip nustatyta darbo byloje, ieškovas jau 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyrių su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri 2019 m. vasario 19 d. nusprendė tenkinti ieškovo prašymą, vadinasi, ieškovas turėdamas profesionalų atstovą beveik metus laiko turėjo ir galimybę kreiptis nepraleisdamas termino. Nurodė, kad ieškovo teigimu, įmonė privalo kompensuoti jam jo negautas pajamas nuo 2017 m. sausio 3 d. iki jis sulauks pensinio amžiaus, tačiau įmonė su tuo nesutinka. Įmonės teigimu, nėra įmanoma objektyviai nustatyti, ar laikotarpiu iki ieškovas sulauks pensinio amžiaus jam bus nustatytas netektas darbingumas, iš šiuo metu byloje esančių duomenų darbingumo lygio terminas yra iki 2021 m. spalio 8 d., todėl nurodytas ieškovo terminas (iki pensinio amžiaus) yra visiškai abstraktus ir niekuo nepagrįstas, mano, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų turtinei žalai priteisti, pabrėždama, kad ieškovo prašomas priteisti negautų pajamų dydis nėra realus, yra hipotetinis bei neįrodytas. Nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (30 000 Eur) neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja teismų praktikoje formuojamiems neturtinės žalos dydžiams, ieškovas yra darbingas (55 procentų darbingumas), jam nenustatytas nuolatinės slaugos poreikis, gali visapusiškai savimi pasirūpinti, be to, iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima daryti išvados, kad jo sveikatos būklė nepagerės, tai, jog ieškovas neteko 45 procentų darbingumo, nereiškia, kad jis iš viso negali dirbti, taip pat byloje nėra įrodymų, liudijančių jog ieškovas ėmėsi veiksmų darbui susirasti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala gali būti mažinama tada, jei nustatomas darbuotojo neatsargumas. Pabrėžė, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog G. M. savo paaiškinime nurodė, kad ieškovas neturėjo būti vilkiko puspriekabėje ir keliant krovinį šiam buvo sušaukta pasitraukti, tačiau ieškovas pasiliko puspriekabėje, nors lipti į ją ir padėti reguliuoti krovinio pakėlimo niekas neliepė ir neprašė. Teigė, kad ieškovas buvo instruktuotas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją atliekant pakrovimo–iškrovimo darbus rankiniu būdu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2014 m. rugsėjo 1 d. (toliau – Instrukcija), tačiau nesilaikė reikalavimo įtvirtinto Instrukcijos 3.6 punkte, pagal kurį darbuotojas turi dirbti tik paskirtą darbą, kilus neaiškumams, kaip saugiai atlikti darbą, kreiptis pas padalinio vadovą, (duomenys neskelbtini) paaiškinimuose nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) kreiptasi nebuvo, nors vertinant ieškovo ir visų darbuotojų paaiškinimus akivaizdu, kad nepavykus krovinio iškelti pirmąjį kartą, kreipimasis galimai buvo būtinas, taip pat Instrukcijos 4.2 punkte nustatyta, kad naudojant technines krovinių kėlimo priemones, turi būti užtikrintas krovinio stabilumas, tai reiškia, kad pats ieškovas turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad iškrovimo darbai būtų vykdomi saugiai. Pažymėjo, jog esminis kriterijus šioje byloje – tai nepakankamas ieškovo rūpestingumas, nes jis, būdamas pakankamai rūpestingu bei protingai atsargiu žmogumi, suprasdamas savo atliekamų darbo funkcijų pavojingumą privalėjo naudotis visomis galimybėmis saugiai iškelti krovinį, konsultuotis su (duomenys neskelbtini) bei imtis veiksmų krovinio stabilumui užtikrinti, todėl nustatytina ieškovo kaltė, tą, atsakovės teigimu, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime apklaustų darbuotojų V. K. (V. K.), V. S. (V. S.), A. K. (A. K.) parodymai, be to, pats ieškovas patvirtino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad visi darbuotojai bandė iškrauti krovinį skubėdami ir nepagalvojo kaip tai padaryti saugiai. Pabrėžė, jog darbdavės kaltės nėra, kadangi šakinis krautuvas buvo valdomas kito darbuotojo, kuris galimai nesilaikė krautuvo saugaus naudojimo reikalavimų, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Nurodė, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik dėl kito darbuotojo, o ne dėl darbdavės veiksmų – neteisėtus veiksmus atliko tik G. M.) matyti, jog įtariamuoju apklaustas G. M. savo kaltę pripažino visiškai, ieškovas pareiškė, kad jam neturi jokių pretenzijų – nei turtinių, nei neturtinių, su juo susitaikė, kas galimai reiškia, kad ieškovas iš įtariamojo gavo atitinkamą pinigų sumą, kurios gavimas iš esmės lėmė šalių susitaikymą, todėl akivaizdu, kad ieškovui yra atlyginta už patirtą žalą įvykus nelaimingam atsitikimui, o šiuo ieškiniu ieškovas tik siekia nepagrįsto praturtėjimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovas turėjo patirties (duomenys neskelbtini) darbe, žinojo, kad negalima būti puspriekabėje, nelaimingą atsitikimą lėmė krovimo būdas, galimai kalti yra trys asmenys – pats ieškovas, G. M. ir įmonė, galima daryti prielaidą, kad įmonė darbus galėjo organizuoti ir geriau; ieškovas įmonės buvo apdraustas, gavo draudimo išmokas iki kol jam buvo nustatytas dalinis darbingumas, nuo tada gauna dalinio darbingumo išmokas, todėl atsakovė neturi padengti skirtumo tarp darbo užmokesčio ir gautų išmokų; su 55 procentų darbingumu ieškovas nėra eliminuotas iš darbo rinkos, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas aktyviai ieškojo darbo, ilgą laiką ieškovas dirbo nekvalifikuotu darbuotoju.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. K. parodė, kad yra ieškovo (duomenys neskelbtini), ji pusantrų metų prižiūrėjo (duomenys neskelbtini), jį slaugė, nes jis gyvena vienas, (duomenys neskelbtini)  jaučiasi labai blogai, jam skauda ranką, koją, galvą, labai pergyvena, kad negali susirasti darbo, bendrauti su darbo kolektyvu, blogai miega, nesusiranda gyvenimo draugės, 1 metus darbo birža nieko jam negalėjo pasiūlyti, į darbo biržą (duomenys neskelbtini)  vykdavo kas 1–2 mėnesius, po pusės metų tokių vykimų ir darbo negavimo kreipėsi (duomenys neskelbtini), kad padėtų (duomenys neskelbtini), nes jis labai stresavo dėl to, jam buvo skirti raminamieji ar antidepresantai, (duomenys neskelbtini)  iš giminių (duomenys neskelbtini)  turi tik ją vieną, jo sveikata tikriausiai jau nebepagerės, šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lanko reabilitaciją.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. gegužės 3 d. ieškovas ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2016 m. gegužės 4 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini)  (el. b. apyrašo t. I, l. 19–21), 2017 m. sausio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir 2017 m. vasario 20 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas (el. b. apyrašo t. I, l. 26–29), įmonės direktorius 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido ieškovą iš (duomenys neskelbtini) įmonėje nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą (el. b. apyrašo t. I, l. 21, 22), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d. išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 45 procentai nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 60), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2019 m. spalio 29 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. 55 procentai (el. b. apyrašo t. I, l. 65), Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 2 d. gautas ieškovo ieškinys atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti dėl nepasinaudotos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (civilinė byla Nr. e2-1311-912/2020) (el. b. apyrašo t. I, l. 10–12), ieškovas 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos iš darbdavės išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 113–120), kuri sprendimu atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl neatnaujinto praleisto kreipimosi termino (el. b. apyrašo t. I, l. 14–17).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal DK 152 straipsnio 1 dalį, atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. DK 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų išsamią informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, apie paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Dėl senaties termino

Byloje atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai pareikštu ieškiniu ieškovas prašo atlyginti žalą, padarytą darbe sužalojus jo sveikatą, tokiu atveju ieškinio senaties termino taikymas, užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo saugos srityje padariusį atsakovą nuo pareigos atlyginti padarytą žalą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens sveikatai ir būtinybei kompensuoti jos praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2017 m. sausio 3 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 26–29), vadinasi, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dėl šio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas turėjo kreiptis iki 2020 m. sausio 3 d., šioje byloje nagrinėjamas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš darbdavės teismui pateiktas 2020 m. vasario 14 d., tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad ieškovas pirmą kartą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš darbdavės kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. nepraleidęs 3 metų senaties termino, kadangi ieškovas kreipėsi ne į tą teismą ir dar buvo nepasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi jo ieškinį atsisakė priimti (civilinė byla Nr. e2-1311-912/2020), tuomet ieškovas operatyviai – iš karto po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties įsiteisėjimo 2020 m. sausio 15 d. – 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuriai 2020 m. vasario 10 d. priėmus sprendimą, ieškovas vėlgi operatyviai 2020 m. vasario 14 d. kreipėsi į teismą, todėl įvertinęs visas šias aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad darbo ginčas kildinimas dėl turtinės ir neturtinės žalos susijusios su sveikatos sužalojimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl teismas atnaujina darbuotojui praleistą ieškinio senaties terminą. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Kartu pastebėtina tai, kad nors ieškovas nuo 2019 m. vasario 19 d. buvo atstovaujamas advokato, tačiau jį atstovaujantį advokatą pasirinko ne jis pats, jį jam skyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, į kurią jis kreipėsi dar 2019 m. vasario 14 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 94–95), todėl aplinkybė, kad valstybės ieškovui skirtas advokatas netinkamai laikėsi kreipimosi tvarkos, negali būti laikoma priežastimi neatnaujinti ieškovui senaties termino.

Dėl žalos atlyginimo

Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56/2013).

Iš 2017 m. vasario 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas (ieškovas) – (duomenys neskelbtini), įvyko 2017 m. sausio 3 d. 15.07 val., ieškovui nustatyta sveikatos pakenkimo diagnozė – kairės kojos blauzdikaulio atramos lūžis, kairio šlaunikaulio lūžis, nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės darbuotojui (duomenys neskelbtini) G. M. su šakiniu krautuvu keliant nestandartinį krovinį, kuris užvirto ant ieškovo, kuris buvo puspriekabės viduje ir reguliavo (duomenys neskelbtini) krovinio paėmimą, tyrimo metu nustatyta, kad reikalavimo draudžiančio krovėjui būti vilkiko puspriekabėje įmonės vidaus dokumentuose nėra numatyta, reikalavimas stebėti, kad krovinio kėlimo metu šalia sienos, rietuvės ar kito įrengimo nebūtų žmonių yra nurodytas Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria G. M. buvo susipažinęs, G. M. nurodė, kad ieškovas vilkiko puspriekabėje neturėjo būti ir keliant krovinį jam liepė iš ten išeiti, tačiau jis pasiliko viduje, nustatyta, kad 2015 m. vasario 2 d. buvo organizuotas ir atliktas profesinės rizikos vertinimas (duomenys neskelbtini) darbo vietoje sandėlyje, tačiau nebuvo įvertinti rizikos veiksniai vykdant pakrovimo ir iškrovimo darbus iš vilkikų puspriekabių, nenumatyti saugūs darbų atlikimo metodai ir prevencinės priemonės galimai rizikai išvengti ar sumažinti, konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – neužtikrinta, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo kroviko darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiimta priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatyti saugūs darbų atlikimo metodai, prevencinės priemonės rizikai išvengti ar sumažinti, konstatuoti DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkto pažeidimai, 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas – šakinio krautuvo operatorius G. M., atlikdamas vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus su savaeigiu šakiniu krautuvu, nesilaikė reikalavimo, kad keliant krovinį šalio jo nebūtų žmonių, dėl ko keliamas krovinys virsdamas kliudė šalia stovėjusį ieškovą ir sunkiai jį sužalojo (el. b. apyrašo t. I, l. 26–29). 

Ieškovo teigimu, neteisėtas darbdavės neveikimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą ir buvo pagrindinė sąlyga padariniams atsirasti (jo sužalojimui), todėl mano, kad darbdavė jam turi visiškai atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė būtinų sąlygų žalai priteisti, esminis kriterijus byloje – paties ieškovo nepakankamas rūpestingumas.

Iš aukščiau aptarto 2017 m. vasario 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra konstatuotos dvi – tiek dėl darbdavės kaltės, tiek dėl kito darbuotojo (šakinio krautuvo vairuotojo G. M.) kaltės. Nustatyta, jog darbdavė neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo kroviko darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatė saugių darbų atlikimo metodų, prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti, todėl konstatuoti darbdavės padaryti DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkto pažeidimai, taip pat nustatyta, kad šakinio krautuvo (duomenys neskelbtini)  G. M., atlikdamas vilkiko puspriekabės iškrovimo darbus su savaeigiu šakiniu krautuvu, nesilaikė darbdavės įtvirtinto jam reikalavimo užtikrinti, kad keliant krovinį šalio jo nebūtų žmonių, dėl ko keliamas krovinys virsdamas kliudė šalia stovėjusį ieškovą ir sunkiai jį sužalojo.

Pažymėtina, kad šakinio krautuvo vairuotojas G. M. savo paaiškinimuose nurodė, jog ieškovas neturėjo būti puspriekabėje ir jis ieškovui tai sakė, jį įspėjo, tačiau ieškovas nieko neatsakė, kur buvo ieškovas jam keliant krovinį jis nebematė, nes vaizdą jam užstojo šakių rėmas, ieškovo išlipančio iš puspriekabės nematė (el. b. apyrašo t. II, l. 75–76, 94–95, 98), taigi, akivaizdu, neišgirdęs ieškovo atsakymo į jo nurodymą pasitraukti, ieškovo nematydamas, nematydamas jo išlipimo iš puspriekabės, tačiau vis tiek pradėdamas kelti krovinį G. M. nesilaikė reikalavimo, įtvirtinto Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos 2014 m. rugsėjo 1 d., 37 punkte (stebėti, kad keliant krovinį, esantį šalia sienos, rietuvės ar kito įrenginio, nebūtų žmonių) (el. b. apyrašo t. II, l. 141–145). Pabrėžtina, kad Krovėjo pareiginiuose nuostatuose (el. b. apyrašo t. II, l. 134–135), Instrukcijoje (el. b. apyrašo t. II, l. 65–72), Darbo tvarkos taisyklėse (el. b. apyrašo t. II, l. 113–126), t. y. dokumentuose, su kuriais įmonė ieškovą buvo supažindinusi, nebuvo įtvirtintas draudimas krovėjui (ieškovui) būti puspriekabėje atliekant krovimo darbus. Pats ieškovas savo paaiškinime darbo inspektoriui nurodė, jog anksčiau niekas nedraudė būti puspriekabėje krovinio kėlimo metu, mano, kad tai daryti galima (el. b. apyrašo t. II, l. 79–80). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nei G. M., nei kas kitas jam nesakė pasitraukti prieš keliant krovinį, G. M. jam sakė padėti medinius tašelius po kroviniu, G. M. kilstelėjo krovinį kelis sprindžius ir jis turėjo pakišti tašelius, bet krovinys iš karto krito ant jo, tokia visada buvo jo darbo praktika, kad jis įlipdavo į puspriekabę ir paruošdavo krovinį kėlimui, žinojo, kad negalima būti puspriekabėje kai jau keliamas pats krovinys, jis būtų išlipęs iš puspriekabės, kai būtų krovinys pradėtas kelti, tačiau tai dar nebuvo daroma, krovinys buvo tik kilstelėtas, kad pakišti medinius tašelius. Taip pat ir G. M. savo paaiškinimuose (el. b. apyrašo t. II, l. 75–76, 94–95, 98) nurodė, kad kai būna iškraunami kroviniai per priekabos šoną, kaip šiuo atveju, tai priekaboje būna arba vilkiko vairuotojas, arba bendradarbiai krovėjai. Taigi, akivaizdu, kad būtent darbdavės neįtvirtintas aiškus draudimas ieškovui (krovėjui) būti puspriekabės viduje keliant visiškai ar kilstelint krovinį paskatino ieškovą neatsižvelgti į kolegų skatinimus pasitraukti, jei tokie buvo, tuo labiau, kaip ieškovas teismui teigė, tokių nurodymų iš kolegų jis netgi negirdėjęs, be to, kaip jau nustatyta aukščiau, pats G. M. nurodė, kad jis negirdėjo, jog ieškovas būtų atsakęs į jo nurodymą pasitraukti ir jo jis nematė keldamas krovinį, o tiek ieškovo, tiek G. M. aukščiau aptarti paaiškinimai rodo dar ir tai, kad kraunant krovinius per puspriekabės šoną įmonėje buvo toleruojama nuolatinė praktika, kad puspriekabėje būna krovėjas. Pastebėtina, kad ir Lietuvos teismo ekspertizės centro darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos tai, kad iškraunant krovinį nebuvo užtikrintas krovinio stabilumas ir kad darbuotojai buvo pavojingoje zonoje (el. b. apyrašo t. II, l. 101). Taigi, dar kartą pabrėžtina, kad būtent darbdavė, atsakinga už darbuotojų saugą darbe, neužtikrino, kad ieškovui, kaip krovėjui, būtų įtvirtintas draudimas būti puspriekabės viduje keliant visiškai ar kilstelint krovinį, taip pat neorganizavo darbo taip, kad krautuvo vairuotojas neturėtų galimybės nesilaikyti reikalavimo užtikrinti, kad keliant krovinį šalia nebūtų žmonių, neorganizavo darbo taip, kad būtų užtikrinamas krovinių stablumas juos keliant, vadinasi, atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad būtent krautuvo vairuotojas aiškinosi su atvykusiu vilkiko vairuotoju, kaip krovinys į puspriekabę buvo pakrautas, kaip jam jį iškrauti, pats pasirinko krovimą su ilgesnių pakėlimo šakių krautuvu, leido vilkiko vairuotojui ir ieškovui jam padėti reguliuojant krovinio pakėlimą, jis kėlė krovinį, tačiau krovinys susiūbavo, todėl pastatė jį atgal, tuomet sutiko, kad ieškovas ir vilkiko vairuotojas pakištų medinius tašelius (el. b. apyrašo t. II, l. 75–76, 94–95, 97–102), būtent krautuvo vairuotojas buvo tas asmuo, kuris organizacinius pavedimus duodavo krovėjams (tarp jų ir ieškovui), todėl jei jam ((duomenys neskelbtini) G. M.) atrodė, jog iš pirmo karto nepavykęs bandymas pakelti krovinį (el. b. apyrašo t. II, l. 75–80, 83–84, 94–95) tolimesniam kėlimui kelia riziką, kreiptis į (duomenys neskelbtini) L. M. Instrukcijos (el. b. apyrašo t. II, l. 65–72) 3.6 punkte įtvirtinta, kad darbuotojas, kilus neaiškumams kaip saugiai atlikti darbą, turi kreiptis pas padalinio vadovą, krovėjų ir krautuvo vairuotojo tiesioginė (duomenys neskelbtini)  (padalinio (duomenys neskelbtini)) buvo L. M. (el. b. apyrašo t. II, l. 83–93), krovinio kėlimą vykdė ne vienas ieškovas, krovinio kėlimą organizavo (duomenys neskelbtini) G. M., ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, kad jis suprato, jog krovimo metu jis turi klausyti krautuvo vairuotojo organizacinių nurodymų, taigi, pats iekovas šiuo atveju į padalinio (duomenys neskelbtini) kreiptis neturėjo, nes krovimą jis atliko ne vienas, o organizacinius nurodymus jam davė krautuvo vairuotojas. L. M. patvirtino, kad ji yra atsakinga už darbų saugą atliekant krovos darbus sandėlyje, tačiau į ją darbuotojai nesikreipė dėl problemų kraunant krovinį (el. b. apyrašo t. II, l. 73–74). Byloje nustatyta, kad L. M. buvo krovinio krovimo pradžioje, stebėjo krovinio iškrovimą kurį laiką, pati patvirtino, kad krovimo darbai vyko kaip ir įprastai, ji nepastebėjo, kad reikėtų kažkokių iškrovimo sugebėjimų, darbai buvo nesudėtingi, jai nesant už krovimo darbus būna atsakingas (duomenys neskelbtini)  G. M. (el. b. apyrašo t. II, l. 73–74, 75–76), vadinasi, matė, kokioje vietoje ir kokiu būdu vyksta krovimas, tam neprieštaravo ir paliko darbuotojus tęsti krovimo darbus, nedavė nurodymo pilnai ištentuoti puspriekabę. Nors pats ieškovas savo paaiškinime tyrėjui paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, nes jie skubėjo iškrauti krovinį, nepagalvojo kaip jį iškrauti saugiai, galėjo naudoti diržus (el. b. apyrašo t. II, l. 89–93, 98–99), tačiau organizacinius nurodymus krovėjams davė krautuvo vairuotojas, o (duomenys neskelbtini) L. M. paliko darbuotojus krauti krovinį tokioje vietoje ir tokiomis priemonėmis, kokias parinko krautuvo vairuotojas, pati patvirtindama, kad kai jos nėra už krovimo darbus lieka atsakingas krautuvo vairuotojas. Šios aukščiau aptartos aplinkybės dar kartą patvitina teismo jau aukščiau padarytą išvadą, kad atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, kas sąlygojo žalingų pasekmių ieškovui atsiradimą.

Taigi, išsamiai įvertinus bylos medžiagą, akivaizdu, jog darbdavė neužtikrino, kad būtų identifikuoti visi galimi fiziniai rizikos veiksniai dėl krovinių užvirtimo krovėjo darbo vietoje, kai vykdomi pakrovimo ir iškrovimo darbai su savaeigiais šakiniais krautuvais iš vilkikų puspriekabių, nesiėmė priemonių, draudžiančių darbuotojams būti savaeigių įrenginių veikimo zonoje, nenumatė saugių darbų atlikimo metodų, prevencinių priemonių rizikai išvengti ar sumažinti, taip pažeisdama DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas. 

Byloje nustatytos visos darbdavės civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti ieškovui jo sveikatai padarytą žalą. Atsakovės nurodytas ieškovo nepakankamas rūpestingumas, neatsargumas, kaltė byloje nenustatyti.

Kartu pažymėtina ir tai, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ieškovui atliekant krovėjo pareigas, kai tuo metu buvo naudojamas šakinis krautuvas – didesnio pavojaus šaltinis, nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip jau pažymėtina aukščiau, konstatuota, jog nelaimingo atsitikimo priežastys yra dvi – tiek dėl darbdavės kaltės, tiek dėl kito darbuotojo (šakinio krautuvo (duomenys neskelbtini) G. M.) kaltės, darbdavė pažeidė DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų nuostatas, teismas aukščiau konstatavo, kad atsakovė neužtikrino saugių darbo sąlygų, jokia ieškovo tyčia ar didelis neatsargumas nenustatytas (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kas dar kartą patvirtinta darbdavės pareigą atlyginti darbuotojui didesnio pavojaus šaltinio (ant ieškovo užvirtęs krovinys buvo keliamas šakiniu krautuvu) padarytą žalą.

Pirmiausia spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nelaimingu atsitikimu darbe padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – galvos nubrozdinimas, dešinio antakio muštinė žaida, dešinės plaštakos plėštinė žaida, dešinės plaštakos V-o piršto artimojo pirštakaulio, V-o delnakaulio atviras, kairės pėdos kulnakaulio, kairiojo blauzdikaulio kūno atviras, kairiojo šeivikaulio, kairiojo šlaunikaulio kūno lūžiai (el. b. apyrašo t. II, l. 101). Bylos medžiaga patvirtina, kad iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas su greitąja medicinos pagalba buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), buvo hospitalizuotas, 2017 m. sausio 3 d. ir 2017 m. sausio 15 d. operuotas, iš ligoninės išrašytas 2017 m. sausio 27 d. su nurodymu 3 mėnesius vaikščioti su ramentais ir įtvaru, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, po to reguliariai gydytojų nurodymu lankėsi (duomenys neskelbtini)  konsultacijoms, jam skirta reabilitacijos priemonių programa, tęsiant nurodymą vaikščioti su ramentais, 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. spalio 30 d., 2018 m. kovo 23 d. atliktos dar papildomos operacijos, toliau tęsiant nurodymą vaikščioti su ramentais, nuo 2018 m. spalio mėn. ėmė vaikščioti be ramentų, leista dirbti nesunkų fizinį darbą, 2020 m. sausio 31 d. operuotas (rando plastika), iki šiol tęsiama jam skirta reabilitacijos priemonių programa (el. b. apyrašo t. I, l. 30–58, el. b. priedo l. 5). Taigi, akivaizdu, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, atliktų operacijų kiekio, pooperaciniu laikotarpiu atliktų procedūrų, iki šiol išlikusio šlubavimo, rankos pirštų pilno nevaldymo, ieškovas patyrė itin didelius skausmus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 10 d. išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pripažino ieškovą iš dalies darbingu – ieškovo netektas darbingumas 45 procentai, darbingumo lygis 55 procentai nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 60), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2019 m. spalio 29 d. parengė išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pripažino, jog ieškovo darbingumo lygis nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. spalio 8 d. 55 procentai (el. b. apyrašo t. I, l. 65). Tiek pagal Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 93), tiek pagal liudytojos V. K. parodymus laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. ieškovui Užimtumo tarnyba neturėjo galimybės pasiūlyti darbo. Taigi, ieškovas darbe buvo sužalotas ypač sunkiai (sunkus sveikatos sutrikdymas), patyrė didelius fizinius skausmus (atlikta keletas operacijų), dvasinį sielvartą, ilgą laiką turėjo vaikščioti su ramentais, yra liekamieji reiškiniai (iki šiol šlubuoja, negali valdyti visų rankos pirštų), iki 2021 m. spalio 8 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumas, todėl teismas vertina, kad ieškovas neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Akivaidu, kad dėl patirto sužalojimo jis toliau dirbti tokio pobūdžio darbo, kokį jis dirbo, būdamas 1964 m. gimimo, nebegalės, nes krovėjo darbui reikalinga stipri sveikata ir fizinė jėga, patirtas sužalojimas apsunkino jo galimybes įsidarbinti, ieškovas gyvena vienas, kas dar labiau sunkina jo gyvenimo kokybę esant sužalotam darbe. Įvertinama ir tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, šiuo metu įdarbinęs 55 asmenis, Sodrai skolų nefiksuojama.

Pagal visas byloje nustatytas aplinkybes ir teismo aukščiau padarytas išvadas, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 17 000 Eur neturtinė žala. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu dėl darbuotojo sveikatos sutrikdymo pagal byloje nustatytas aplinkybes. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Pastebėtina, kad ieškovo prašomas priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas jo atveju visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 20 000 Eur dydžio neturinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus 100 procentų nedarbingu (esant paralyžiuotam, esant nuolatiniam slaugos poreikiui) arba tapus 45 procentų nedarbingu, bet esant atliktai amputacijai (kai sužalojimas negrįžtamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), tuo tarpu ieškovo atveju jam kilo lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.

Spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo pirmiausia teismas pažymi, kad ieškovas yra nurodęs, jog jo iki 2019 m. gruodžio 31 d. patirtą 2 949,76 Eur turtinę žalą sudaro 200,41 Eur išlaidos kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas ir 2 749,35 Eur negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo).

Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytų jo patirtų 200,41 Eur išlaidų kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas teismas pažymi, kad byloje ginčas nekilo, jog ieškovui daug kartų po sužalojimo darbe teko vykti į gydymo įstaigas, tai patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. I, l. 30–58), ieškovo ieškinyje pateikto kuro išlaidų aritmetinio apskaičiavimo, pasirinkto skaičiavimo metodo teisingumo atsakovė neginčijo, priešingai, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas nurodė, kad įmonės vadovas sutiktų atlyginti ieškovui kuro išlaidas, teismas ieškovo pateiktą kuro išlaidų apskaičiavimą laiko pagrįstu, išlaidos buvo būtinos, todėl sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas 200,41 Eur išlaidas kurui.

Pasisakydamas dėl ieškovo nurodytos jo patirtos turtinės žalos – 2 749,35 Eur negauto darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo), teismas pažymi, kad ieškovo darbo užmokestis pas atsakovę buvo nustatytas jo darbo sutartyje – darbdavė buvo įsipareigojusi mokėti darbuotojui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (el. b. apyrašo t. I, l. 19–21), ieškovas skaičiuodamas negautas pajamas teisingai vadovavosi minimalia mėnesine alga jau atskaičius mokesčius, tokį skaičiavimo būdą yra įtvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009), atsakovė neginčijo ieškovo pateikto negauto darbo užmokesčio aritmetinio apskaičiavimo teisingumo pagal turėtas gauti sumas, jei nebūtų buvęs darbe sužalotas ir būtų toliau dirbęs, ir gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo). Nors atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas įmonės buvo apdraustas, gavo draudimo išmokas iki kol jam buvo nustatytas dalinis darbingumas, nuo tada gauna dalinio darbingumo išmokas, todėl atsakovė neturi padengti skirtumo tarp darbo užmokesčio ir gautų išmokų, tačiau, teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija priešatauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, be to, pabrėžtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia draudimo išmokos, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais, atsakingas asmuo turi atlyginti tą turtinės žalos dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2012). Taigi, teismas vadovaudamasis CK 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies, DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatomis, aukščiau pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sprendžia, kad nukentėjusysis darbuotojas įgyja teisę reikalauti kaltąjį asmenį darbdavę atlyginti tokią turtinės žalos dalį, kurios nepadengė socialinio draudimo išmokos. Teismas įvertina aukščiau teismo jau aptartą darbuotojui iki 2021 m. spalio 8 d. nustatytą dalinį 55 procentų darbingumą, negalėjimą susirasti darbo dėl turimų liekamųjų sužalojimo reiškinių, todėl konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 2 749,35 Eur negautą darbo užmokestį (išminusavus gautas išmokas) nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Taigi, iš viso nuo 2017 m. sausio 3 d. (nelaimingo atsitikimo darbe dienos) iki 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovo patirta 2 949,76 Eur turtinė žala, kurią sudaro 200,41 Eur išlaidos kurui dėl vykimo į gydymo įstaigas ir 2 749,35 Eur negautas darbo užmokestis nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išminusavus gautas išmokas (ligos, draudimo, netekto darbingumo), ieškovui priteisiama iš atsakovės.

Toliau spręsdamas dėl turtinės žalos ieškovui atlyginimo dėl tolimesnio laikotarpio (nuo 2020 m. sausio 1 d.) teismas pažymi, kad ieškovas nurodė, jog jis siekia, kad turtinės žalos atlyginimą už dėl suluošinimo negautas pajamas nuo 2020 m. sausio 1 d. teismas jam priteistų periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. sausio 1 d., kol jis sulauks pensinio amžiaus, jas skaičiuojant pagal tokią taisyklę: jo prarasto darbingumo laipsnis padauginamas iš neto minimaliosios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje, iš priteistos periodinės išmokos išskaičiuojant jo gaunamą netekto darbingumo pensiją bei kitas dėl negalėjimo dirbti susijusias išmokas, periodinę išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas su tokia ieškovo pozicija (turtinės žalos skaičiavimu į ateitį) nesutinka, kadangi šiuo atveju ieškovui 55 procentų darbingumas yra nustatytas iki 2021 m. spalio 8 d. (el. b. apyrašo t. I, b. l. 65), medicininių dokumentų išraše fiksuojama patenkinama prognozė ieškovo pasveikimui ir darbingumui (el. b. apyrašo t. I, l. 52), ieškovo pateikta Užimtumo tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) teikia informaciją už laikotarpį iki 2019 m. lapkričio 12 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 93), liudytojos V. K. parodymai apie ieškovo aktyvius veiksmus ieškant darbo taip pat negali paliudyti jo tolimesnių aktyvių darbo paieškų ateityje, tuo tarpu sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo teismui svarbu įvertinti darbingumo lygio procentinę išraišką ir paties ieškovo aktyvius veiksmus ir elgesį konkrečiame darbingumo lygyje, taip pat svarbu įvertinti konkrečiu laikotarpiu gautas išmokas (ligos, netekto darbingumo ir pan.), ko šiuo atveju nuo 2020 m. sausio 1 d. negalima padaryti, tuo tarpu teismo sprendimas negali būti paremtas prielaidomis, todėl šiuo metu yra pagrindas priteisti ieškovui turtinę žalą tik iki 2019 m.gruodžio 31 d., ką jau teismas konstatavo aukščiau, tačiau tai nepanaikina ieškovo teisės ateityje kreiptis į teismą dėl jo patirtos ir konkrečiais įrodymais pagrįstos turtinės žalos iš atsakovės priteisimo nuo 2020 m. sausio 1 d., toks ieškinys nebus tapatus išnagrinėtam ieškiniui, nes jis bus grindžiamas vėliau atsiradusiomis aplinkybėmis. 

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovui iš atsakovės dėl 2017 m. sausio 3 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priteisiama 17 000 Eur neturtinė žala ir 2 949,76 Eur turtinė žala už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas, į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (12.32)PT-1562 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui patirta 481 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, iš atsakovės priteisiamos 481 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos bei 449 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 79, 80, 85, 96, 99 straipsniai). Be to, ieškovas byloje patyrė 20,50 Eur vertimo išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 90–92), kurios ieškovui priteisiamos iš atsakovės (CPK 88, 93 straipsniai).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo G. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės benrovės „Ferogama“ (į. k. 301133896) dėl 2017 m. sausio 3 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe 17 000 Eur (septyniolikos tūkstančių eurų) neturtinę žalą ir 2 949,76 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) turtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. negautas pajamas ir kuro išlaidas bei 20,50 Eur (dvidešimties eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškovo G. K. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės benrovės „Ferogama“ (į. k. 301133896) 481 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės benrovės „Ferogama“ (į. k. 301133896) 449 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį; ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Ieva Stanislovaitienė