Administracinė byla Nr. eI-2580-968/2015

Proceso Nr. 3-61-3-07957-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2013-12-11 sprendimą Nr. 12-01-2129, priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, 8 187,45 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn., ir bylinėjimosi išlaidas

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. KAM 2013-12-11 sprendimu Nr. 12-01-2129 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Jis savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą skundui dėl pensijos paduoti.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas

k o n s t a t u o j a

Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Bylos dalis nutrauktina. 

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjui paskirta nuo 2010-08-27; pareiškėjas 2013-11-27 pateikė prašymą KAM išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką; KAM 2013-12-11 sprendimu Nr. 12-01-2129 nurodė, kad patenkinti jo prašymo neturi teisinio pagrindo; KAM pareiškėjui pateikė Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo A. M. 2010-2013 m. suvestinius duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjui nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo neišmokėta 8 187,45 Lt valstybinės pensijos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-07 nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą. Konstituciniam Teismui 2015-05-14 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-22 nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

2. Įvertinus skundo turinį, visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 8 187,45 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat pareiškėjas ginčija KAM 2013-12-11 sprendimo Nr. 12-01-2129 teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Dėl 3 metų termino kreiptis į teismą praleidimo.

LVAT praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo paduoti. Paaiškina, kad teismui skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo anksčiau neteikė, nes turėjo teisėtą lūkestį, kad neišmokėtos pensijos  grąžinimo mechanizmas bus nustatytas greitai ir kad Vyriausybė šią savo pareigą vykdys. Be to, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai nėra nustatyti, o aplinkybė, kad pareiškėjas savo teises į valstybinės pensijos nepriemoką turi ginti per 3 metų terminą, paaiškėjo tik LVAT priėmus 2013-03-12 bei 2013-11-07 nutartis. Pareiškėjo teigimu, savo teises ginti jis ėmėsi per protingą terminą, terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

Kaip minėta, valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013 m. lapkričio mėnesio susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką jis padavė šį terminą praleidęs. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Todėl bylos dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutrauktina.

4. Dėl pareiškėjo teisės į 8 187,45 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jai nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo
2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo
2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki
2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti 8 187,45 Lt dydžio pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl KAM 2013-12-11 sprendimo Nr. 12-01-2129.

KAM 2013-12-11 sprendimu Nr. 12-01-2129, kad nurodė, kad patenkinti pareiškėjo prašymo neturi teisinio pagrindo.

Atmetus kaip nepagrįstą skunde išdėstytą pareiškėjo prašymą dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti KAM 2013-12-11 sprendimą Nr. 12-01-2129.

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1, 6 dalis teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, atstovavimo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Šiuo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, atmestinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                       Rytis Krasauskas

                                                                      Mefodija Povilaitienė

                                                                      Jolita Rasiukevičienė