Administracinio nusižengimo byla Nr. II-487-1078/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01359-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. birželio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,

dalyvaujant pareiškėjai I. B.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato įgaliotam atstovui vyriausiajam tyrėjui Andžej Gaverski,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Teismas 

n u s t a t ė :

2021 m. balandžio 13 d. I. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. įsigijo butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), iš pardavėjo T. J., tačiau minėtame name kaimynė N. O. ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai naudojasi jiems priklausančiu sandėliuku daugiabučio rūsyje (Sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini)).

Išnagrinėjus I. B. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 21131745396 dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. S. 2021 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (toliau – ir skundžiamas nutarimas). Sprendimas motyvuotas tuo, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad T. J. parduodant butą su rūsyje esančiu sandėliuku, priėjęs prie sandėliuko durų (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai I. B. ir A. B. priklausantis sandėliukas, jo neatidarė, neperdavė jiems rakto, galimai juos apgavo. Tarp buto pirkėjų I. B. ir A. B. ir pardavėjo T. J. susiklostė civiliniai santykiai, kurie sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, iš esmės remiantis N. O. ir V. O. parodymais, neapklausti liudytojai V. K., R. K. ir T. J..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjos I. B. skundo ir palikti galioti skundžiamą nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Nurodė, jog nesutinkama su I. B. skunde išdėstyta pozicija, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus medžiagoje turimus įrodymus, pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad I. B. ir A. B. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, tačiau rūsio patalpai nesuteiktas unikalus numeris. Rūsio plano kopijoje matyti, jog sandėliukai sunumeruoti, tačiau nenurodyta, kokiam butui priklauso koks sandėliukas ir tokios apskaitos nėra. Ginčai dėl nekilnojamojo turto priklausomybės nustatymo bei kiti procesai susiję su nekilnojamuoju turtu, tokie kaip iškeldinimas iš savavališkai užimtos patalpos, gali būti išspęsti civilinės teisės instituto priemonėmis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įrodinėjimo pareiga nustatyta šalims, kurie grindžia reikalavimus, todėl I. B. reikalavimas apklausti nurodytus liudytojus byloje yra perteklinis darbas, kadangi kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto nėra administracinio nusižengimo bylos teisenos nagrinėjimo dalykas.

Teismo posėdžio metu I. B. nurodė, jog palaiko skunde išdėstytą poziciją. Dokumento, kuriame būtų konkrečiai nurodytas jai priklausančio sandėliuko rūsyje numeris, nėra, kadangi nuo namo pastatymo sandėliukai buvo išdalinti butų savininkams susitarus žodžiu. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti Institucijai, siekiant ištirti visas reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, jog Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. S. 2021 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį, kadangi tarp pirkėjų ir pardavėjo susiklostė civiliniai santykiai, kurie sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena N. O. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu.

Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog N. O. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo to laiko naudojasi būtent sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini) – jo iš nieko nepirko, jai jo niekas neatidavė, o buto pirkimo metu pardavėja V. L. parodė šį sandėliuką ir davė nuo jo raktus. Susisiekus su V. O. buvo patvirtinta, jog jis sandėliuku naudojasi nuo pat buto įsigijimo, sandėliuko raktus davė buto pardavėja. V. O. atidarė ir parodė savo sandėliuką, kuris užima vietą plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – įėjimo durys per (duomenys neskelbtini), sandėliukas vientisas. N. O. ir V. O. neužvaldė svetimo sandėliuko, nenupjovė I. B. ir A. B. sandėliuko durų spynos, neišmėtė/neišnešė jų daiktų, neužvaldė svetimo turto. Atitinkamai iš surinktos medžiagos matyti, jog T. J. parduodamas butą su rūsyje esančiu sandėliuku, priėjęs prie sandėliuko durų Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė, jog tai I. B. ir A. B. priklausantis sandėliukas, jo neatidarė, raktų jiems neperdavė, todėl galimai juos apgavo.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog N. O. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog I. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, tačiau rūsyje priklausanti dalis ir patalpa nenurodyta. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje nekilnojamojo daikto – pastato (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsio plano kopijoje nurodyti sunumeruoti sandėliukai, tačiau galimybės nustatyti, kam tie sandėliukai priklauso, nėra. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, akivaizdu, jog I. B. ir A. B. įsigydami nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, įgijo teisę į namo rūsyje esantį sandėliuką, tačiau į kurį konkrečiai, jokie oficialūs dokumentai nenurodo. Aplinkybę, jog nėra jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kokiu numeriu plane pažymėtas sandėliukas priklauso I. B., teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja, nurodydama, kad daugiabučio namo butų savininkai sandėliukus prieš daug metų, kuomet namas tik buvo pastatytas, išsidalino susitarę žodžiu. Vien tai, jog byloje yra R. K. ir P. K., kurie iki 2005 m. kovo 3 d. buvo minėto I. B. ir A. B. įsigyto turto savininkai, patvirtinimas, jog nuo pat 1983 m. iki buto pardavimo dienos jie buvo rūsio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, neįrodo aplinkybės, jog I. B. ir A. B. įsigydami minėtą butą, kartu įsigijo ir būtent sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), o N. O. jį sandėliuką neteisėtai valdo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės (tiek administracinės teisės) paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (administracinės teisės) normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-228-788/2019).

Pareiškėjos skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, neapklausė pareiškėjos nurodytų liudytojų, yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu. Teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Kaip ir baudžiamajame, taip ir administraciniame procese įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylai aplinkybės ar atliekami visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pagrindo daryti išvadai, jog N. O. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, nėra, kadangi nesant duomenų patvirtinančių, jog I. B. ir A. B. nuosavybės teise būtų įgiję būtent sandėliuką Nr. (duomenys neskelbtini), negalima konstatuoti, jog N. O. nesilaikydama nustatytos tvarkos savavališkai įgyvendindama savo tikrą ar tariamą teisę, neteisėtai naudojosi sandėliuku (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmuose nėra anksčiau minėto administracinio nusižengimo sudėties. Sutiktina su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, jog pareiškėjos ir jos kaimynės ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant procesus dėl administracinių nusižengimų; ir pažymėtina, jog pareiškėjos išvardintų liudytojų parodymai galėtų būti svarbūs nagrinėjamu atveju būtent sprendžiant civilinį ginčą, o ne vertinant N. O. elgesį administracinių nusižengimų teisenos prasme.

Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, kadangi Institucija priimdama skundžiamą nutarimą tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo N. O. veiksmuose, kurių skunde nurodyti argumentai nepaneigia.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjos I. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Ieva Narbutaitė