Administracinio nusižengimo byla: Nr. II-50-674/2020
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00040-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 26 d.
Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,
Sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,
Dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą atstovei L. J.
Teismo
posėdyje išnagrinėjo I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato 2020-01-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-82-2020 ir prašymo neskirti administracinio poveikio priemonės.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Z. pateikė skundą teismui, prašydama pakeisti 2020-01-21 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-82-2020 ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta telefonu. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Teismas laiko, kad neatvyko be svarbių priežasčių, dėl to byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020-01-21 Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d. padarymo, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-82-2020 ir paskyrė I. Z. 800 Eur baudą bei specialiosios teisės atėmimą 'teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Nutarime nurodoma, kad pareiškėja, kelyje (duomenys neskelbtini) (d. pusė) Raseinių r. sav. magistraliniai keliai, 190,10 km., 2019 m. gruodžio 26 d., 9 val. 10 min., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,34 promilės girtumo laipsnis. Pareiškėja su pareigūno nutarimu dėl neblaivumo laipsnio nustatymo ir specialiosios teisės atėmimo paskyrimo, kategoriškai nesutinka, kadangi jame padarytos išvados prieštaraujančios turimiems įrodymams. Klaidingai nustatytos promilės. Dėl nurodytų aplinkybių prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Pareiškėja skunde nurodė, kad priimant skundžiamą nutarimą, pareigūnas rėmėsi alkotesterio parodymais, kurie prieštarauja kitiems bylos duomenims. Kiti byloje duomenys - medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kraujo tyrimas ir jo rezultatai, kurie paneigia alkotesterio parodymus ir jiems prieštarauja. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,34 promilių neblaivumas. Nedelsiant po to, policijos pareigūnų buvo pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje imant kraują buvo nustatinėjamas girtumo laipsnis. I. Z. nustatytas 0,41 promilės neblaivumas. Iš to akivaizdu, kad alkotesterio parodymai klaidingi. Po to kai alkotesteriu buvo pamatuotas girtumas, nepraėjus nei valandai, atliktas kraujo tyrimas ir nustatytas ženklus promilių skirtumas nuo alkotesterio. Tai pagrindžia, kad alkotesterio parodymai klaidingi, nes objektyviai per tokį trumpą laiko tarpą ir taip ženkliai skirtis promilių skaičius negalėjo. Pareiškėja mano, kad visiškai nepagrįstai vadovautasi alkotesterio parodymais, neatsižvelgiant į alkoholio kraujyje kiekio nustatymą ir tai, kad nepraėjus nei valandai nuo patikrinimo alkotesteriu, atliekant tyrimą, kraujyje nustatytas 0,41 promilių kiekis. Būtent šiais parodymais ir turėjo būti vadovautasi, konstatuojant nustatytą promilių skaičių. Taigi visiškai klaidingai skundžiamame nutarime konstatuota, kad I. Z. nustatytas 1,34 promilės girtumo laipsnis, kai tuo tarpu jos neblaivumas tebuvo 0,41 promilių. Pareiškėja mano, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies normos nuostatos ir neskiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Ji pripažino savo kaltę, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, visiškai nežymiai viršijantis leistiną normą (0,41 promilės). Jautėsi visiškai blaivi. Padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių. Vien paskirtos 800 Eur baudos sumokėjimas sukelia pakankamus neigiamus suvaržymus. Nubaudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius. Dėl vairavimo esant neblaiviai (nors ir labai neženkliai) labai gailisi, pasižada tokio elgesio ateityje nekartoti ir smerkia tokį elgesį. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tikslu išlaikyti savo darbo vietą, vykdyti darbo funkcijas.
Institucija surašiusios nutarimą atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu prašė netenkinti I. Z. skundo ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą. Mano, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas, nagrinėdamas I. Z. administracinio nusižengimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate I. Z. dėl padaryto nusižengimo paskirta minimali administracinė nuobauda, įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Be to, Kelių eismo taisyklėse 14 punkte aiškiai yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Taip pat Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nuomone nėra faktinio bei teisinio pagrindo tenkinti I. Z. prašymą, nes nusižengimo padarymo vietoje I. Z. buvo nustatytas 1,34 promilės girtumo laipsnis. Alkotesterio parodymais nėra pagrindo abejoti, nes I. Z. buvo nustatinėjamas blaivumas su alkotesteriu Alcotest 7510, numeris ARKB-0112, kurio patikra galioja nuo 2019-11- 26 iki 2020-05-26. Nord I. Z. pateiktame skunde nurodė, kad policijos pareigūnai ją pristatė į sveikatos priežiūros įstaigą kur ir buvo paimtas kraujo mėginys dėl etilo alkoholio nustatymo, tačiau šie parodymai yra prieštaraujantys surinktai medžiagai. Iš surinktos medžiagos matyti, kad ji savo noru vyko į VŠĮ Raseinių ligoninę, kur buvo paimtas kraujas dėl etilo alkoholio kraujyje nustatymo. Taip pat skunde klaidingai nurodyta, kad I. Z. po to kai alkotesteriu buvo pamatuotas girtumas, nepraėjus nei valandai, atliktas kraujo tyrimas ir nustatytas ženklus promilių skirtumas nuo alkotesterio. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad I. Z. VšĮ Raseinių ligoninėje tikslu nustatyti etilo alkoholį, kraujas paimtas 2019-12-26, 12 val. 42 min., o nusižengimas padarytas 2019-12-26, 9 val. 10 min., t. y. parėjus kelioms valandoms po fakto nustatymo. Be to, atsižvelgiant į abu užfiksuotus etilo alkoholio nustatymo būdus matyti, kad I. veiksmuose vienokiu ar kitokiu atveju, dėl jos padaryto administracinio nusižengimo kyla atsakomybė už LR ANK 422 str. 5 d. padarytą pažeidimą. I. Z. nurodė, kad kaltina ir smerkia save dėl padaryto nusižengimo, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, tam, kad būtų pagrindas panaikinti ar sušvelninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Darydama pažeidimą - vairuodama automobilį apsvaigusi nuo alkoholio, ji turėjo prisiimti atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamomis sankcijomis - teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu.
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto nėra. Pareiškėja neginčija jai skirtos nuobaudos – baudos pagrįstumo bei šios administracinės nuobaudos dydžio (800 Eur). I. Z. skundžia nutarimu jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 12 mėnesių, todėl teismas byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina tik tiek, kiek ji susijusi su paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.
ANK 422 straipsnio 6 dalis nurodo, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.). Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).
Skiriant nuobaudą I. Z. buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (nėra duomenų, kad būtų pripažinusi pažeidimą, po protokolu nepasirašė, vykti atlikti kraujo tyrimus nesutiko), pažeidimo pobūdį (padarė itin pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą), pavojingumo laipsnį (2019-12-26, 9:10 val., alkotesteriu Alcotest 7510, numeris ARKB-0112, 1174725 nustatytas 1,34 promilių neblaivumo laipsnis; 2019-12-26, 12:42 val. paėmus kraują – 0,41 promilės etilo alkoholio), vairavimo stažą (31 m.). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas I. Z. paskyrė teisingą nuobaudą – minimalaus dydžio piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.
I. Z. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas konkrečią neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviems (0,40 promilės), įvertino, jog būtent toks apsvaigimo nuo alkoholio lygis vairuojant automobilį jau yra pavojingas ir keliantis grėsmę, tuo tarpu pareiškėjui nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (2019-12-26, 9:10 val.), o daugiau nei po trijų valandų (2019-12-26, 12:42 val.) atlikus kraujo tyrimą nustatyta 0,41 promilės etilo alkoholio. Vien tai, kad nebuvo nustatyta daugiau pažeidimu, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėja nekėlė didelio pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Pažymėtina, jog I. Z. jai inkriminuotus veiksmus atliko greitkelyje, eismas jame būna intensyvus, greitis didelis. Akivaizdu, jog tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško I. Z. elgesio pasekmių.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad bausta 2019-07-11 pagal ANK 417 str. 2 d. už kelio ženklo ‚sustoti draudžiama“ reikalavimo pažeidimą, skirta 30 eurų baudą; už KET pažeidimą- leistino greičio viršijimą 2019-11-09 paskirta 15 eurų bauda pagal ATPK 416 str. 3 d. ; dar anksčiau bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 10 kartų.
Pasekmių nebuvimo akcentavimas yra bandymas sumenkinti padarytą pažeidimą, esant standartinei situacijai ir neturint kitų patikimų motyvų. Be to vertintina ir tai, kad po daugiau nei trijų valandų atliktas kraujo tyrimas rodo lengvą girtumo laipsnį (nustatyta 0,41 promilės etilo alkoholio) nors ir nežymiai viršijantį normą. Pareiškėja prieštarauja tam, kad 9:10 val. jai nustatyta 1,34 promilės, jog alkotesterio rodmenys teisingi. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodo, kad 9:10 val. pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio koncentracija būtų buvusi didesnė, nei kraujo paėmimo metu (12:42 val.), todėl neabejotina, kad pareiškėja automobilį vairavo būdama neblaivi, lengvo girtumo laipsnio.
Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė sukels nepatogumų pažeidėjai jos darbinėje veikloje, negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Pareiškėja sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivi sėdo už vairo, teikdama prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams interesams, lengvabūdiškai sumenkindama visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą vertybę – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą.
ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu I. Z. paskirta teisingai – minimali administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patrauktos I. Z. skundas netenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
I. Z. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos L. J. 2020 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-82-2020 (ROIK: 19109216580) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Teisėja Aurelija Petkevičienė